„Seimo (...) nutarimo galiojimo sustabdymas (...) negali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisėjai S. Rudėnaitei teisę eiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, kol Konstitucinis Teismas neišnagrinėjo konstitucinės justicijos bylos“, – rašoma Konstitucinio Teismo sprendime.

Seimas balandžio mėnesį atmetė prezidento Gitano Nausėdos teikimą skirti S. Rudėnaitę Aukščiausiojo Teismo pirmininke ir kartu atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Vėliau parlamentarai paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar atleidimas buvo teisėtas.

Konstituciniam Teismui priėmus Seimo prašymą, S. Rudėnaitė laikinai grįžo į Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas ir kartu laikinosios teismo pirmininkės pareigas.

S. Rudėnaitė grįžimą į pareigas grindė tuo, kad Seimo nutarimo, kuriuo ji buvo atleista, galiojimas buvo sustabdytas, kai Konstitucinis Teismas nusprendė nagrinėti jo konstitucingumą.

Kai kuriems teisininkams suabejojus tokia interpretacija, ji paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Seimo „nutarimo galiojimo sustabdymas nereiškia, kad panaikinami ar pakeičiami įvykę teisiniai padariniai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos S. Rudėnaitės atleidimas iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“.

Teismas konstatavo, kad S. Rudėnaitė šiuo metu neturi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko ir šio teismo pirmininko įgaliojimų. Formaliai jis paskelbė, kad nenagrinės S. Rudėnaitės kreipimosi, nes ji neturi įgaliojimų jį pateikti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovai sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas šiuo metu nagrinėjamas.

„Šiuo metu susipažįstame su Konstitucinio Teismo sprendimu, jį nagrinėjame. Atitinkami sprendimai bus priimti po to. Kai tik turėsime daugiau informacijos – pranešime“, – BNS ketvirtadienį sakė Aukščiausiojo Teismo atstovė Dovilė Skiauterienė.

Advokatas teigia, kad ieškinį dėl kyšininkavimu įtariamo teisėjo atleidimo nagrinėjantis teismas gali būti šališkas.

Abejonių sukėlė tai, kad apygardos teismo pirmininkė ir civilinių bylų skyriaus pirmininkė Teisėjų taryboje susipažino su medžiaga dėl V. Bavėjano ir dalyvavimo balsavime dėl pritarimo jo atleidimui.

„Susipažinus su Teisėjų tarybos protokolų keliais priedais, pastebėta, kad su medžiaga dėl kurios buvo pritarta V. Bavėjano atleidimui, susipažino teismo pirmininkė Loreta Braždienė ir civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė. Tuo pačiu dalyvavo tame pačiame posėdyje ir balsavo dėl pritarimo“, – BNS sakė advokatas Saulius Juzukonis.

„Šiuo atveju, manau, kad tai yra vadovas ir niekas nepaneigs, jog tai neturi jokio ryšio į šališkumą. Mums tai sukėlė abejones, kad bet koks teisėjas civilinių bylų skyriaus iš Vilniaus apygardos teismo gali nešališkai, nepriklausomai nagrinėti bylą“, – pridūrė jis.

Atsižvelgęs į prezidento Gitano Nausėdos prašymą, teismas V. Bavėjano skundą dėl jo atleidimo iš pareigų nusprendė nagrinėti uždaruose posėdžiuose.

Šalies vadovas bylai pateikė ikiteisminio tyrimo dokumentus, kurių atskleidimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai.

Teisėjų tarybos ir prezidento atstovai po teismo posėdžio atsisakė bendrauti su žiniasklaida.

Civilinėje byloje ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš teisėjo pareigų pareikštas prezidentui, Seimui ir Teisėjų tarybai.

Ieškiniu V. Bavėjanas prašo pripažinti neteisėtais nutarimus ir dekretą dėl jo atleidimo. Buvęs teisėjas laikosi pozicijos, kad jis galėjo būti atleistas tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Anot L. Nemeikaitės, prezidentas, Seimas ir Teisėjų taryba nesutinka su V. Bavėjano ieškiniu.

Prezidento patarėja Jūratė Šovienė yra sakiusi, kad V. Bavėjanas 2018 metų rudenį neformaliai bendraudamas su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu asmeniu toleravo pateiktus pasiūlymus daryti galimą neteisėtą poveikį bylą nagrinėjantiems teisėjams dėl švelnesnės bausmės paskyrimo.

Anot patarėjos, per neformalų susitikimą V. Bavėjanas „aptarinėjo galimybes šio asmens naudai paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad būtų pažeista nešališka bylų skirstymo tvarka“.

V. Bavėjanas teisėsaugos įtarimus neigia.

Atleidimą iš pareigų yra apskundęs ir kitas teisėjų korupcijos byloje įtariamas Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, tačiau šios bylos nagrinėjamas dar nėra prasidėjęs.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų.

KT nutarė, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių abejodamas, ar Vyriausybė pagrįstai nepritarė J. Miliaus veiklos ataskaitai ir jį atleido.

Tai yra jau antras kartas, kai dėl J. Miliaus atleidimo prašyta KT išaiškinimo.

KT pernai kovą paskelbė, kad Vyriausybės 2016 nutarimas dėl J. Miliaus atleidimo neprieštarauja Konstitucijai, tačiau nevertino, ar Vyriausybė pagrįstai nepritarė jo ataskaitai. Anot KT, tą ištirti turėtų J. Miliaus atleidimo bylą nagrinėjantis teismas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujinęs bylos nagrinėjamą pernai birželį atmetė J. Miliaus skundą ir paskelbė, kad jo atleidimas buvo teisėtas. Pastarasis sprendimą apskundė LVAT teigdamas, kad teismas netyrė ir nesuformavo savo pozicijos dėl Vyriausybės sprendimo nepritarti veiklos ataskaitai pagrįstumo.

J. Milius bylinėjasi su Vyriausybe ir Veterinarijos tarnyba dėl, jo manymu, neteisėto atleidimo. Buvęs įstaigos vadovas prašė panaikinti nutarimą, kuriuo jis atleistas iš pereigų, grąžinti jį į darbą ir sumokėti vidutinį atlyginimą už laiką, kurį jis bus atleistas.

Teisėsauga J. Miliui buvo pateikusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrė įtarimus, kad šaldytus maisto produktus gaminanti Kauno bendrovė „Judex“ per parlamentarą „tvarkietį“ Petrą Gražulį siekė paveikti Maisto ir veterinarijos tarnybą, jog ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus.

Generalinės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas J. Miliaus atžvilgiu birželio 4 dieną buvo nutrauktas. Vadinamojoje „Judex“ byloje įtarimai pareikšti buvusiam įmonės vadovui Rimantui Kičui, tuo metu Seimo nario Petro Gražulio atžvilgiu vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas, nors Seimas praėjusį mėnesį nepanaikino P. Gražulio teisinės neliečiamybės. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį iš esmės atnaujino D. Zabulionio atleidimo bylą ir žodiniame posėdyje ją nagrinės kitų metų sausio 22 antrą dieną, BNS patvirtino teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Pasak LVAT teisėjų kolegijos, teismui kilo klausimų dėl galimybės atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą po to, kai paskirta tarnybinė nuobauda buvo panaikinta teismo, ar buvo laikytasi nuobaudos skyrimo procedūros, be to, reikia aiškiai apibrėžti galbūt padarytas neteisėtas veikas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūtį nutarė, kad D. Zabulionis ir antrą kartą buvo atleistas neteisėtai, jam priteista 13,2 tūkst. eurų kompensacija už priverstines pravaikštas. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija sprendimą apskundė LVAT-ui.

D. Zabulionis prašo grąžinti jį į buvusias pareigas direkcijoje, priteisti 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo šių metų kovo 21 dieną.

Pirmą kartą D. Zabulionis atleistas pernai kovą dėl galimai neskaidrių ryšių su koncerno „MG Baltic“ ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovais.

LVAT šių metų vasarį patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį gražinti į buvusias pareigas, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Į darbą jis buvo grąžintas vasario pabaigoje, tačiau kovo 21 dieną vėl atleistas.

Galimą D. Zabulionio tarnybinį nusižengimą tyrusi Kelių direkcijos komisija nustatė, kad jis šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams, diskreditavo valstybės tarnybą ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Teismas sprendimą priėmė išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą, praneša savivaldybė.

Aukščiausiasis Teismas taip pat panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria D. A. Udriui buvo priteista 17 tūkst. eurų vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą.

ELTA primena, kad D. A. Udrys buvo atleistas praėjusių metų liepą kaip „praradęs pasitikėjimą“.

Vilniaus apygardos teismas atleidimą buvo pripažinęs neteisėtu ir priteisė D. A. Udriui kompensaciją.

Savivaldybė šį sprendimą apskundė.

Teismo „Regitra“ prašo palikti galioti šių metų pradžioje generalinio direktoriaus priimtą įsakymą dėl Panevėžio filialo direktoriaus R. Kireilio atleidimo ir įpareigoti grąžinti jam sumokėtą pinigų sumą – mat prieš pusantro mėnesio Panevėžio „Regitros“ vadovas pateikė skundą Darbo ginčų komisijai Panevėžyje ir šioji pripažino, jog pareigų direktorius neteko neteisėtai.

Bendra išmokėta suma, „Regitros“ advokato Gedimino Gudeliausko duomenimis, siekia daugiau nei 12 tūkst. eurų.

Generalinis „Regitros“ direktorius Dalius Prevelis iš pareigų R. Kireilį atleido, kai buvo nustatyta, jog jis savo reikmėms naudojo tarnybinį automobilį. Be to, darbdaviai išsiaiškino, kad filialo vadovas protarpiais darbo mašina važinėjo be įmonės ženklų – juos nuplėšdavo ir iš naujo priklijuodavo.

Direktoriaus pareigas R. Kireilis „Regitros“ Panevėžio filiale jis ėjo nuo 2012 metų. Kuo dabar užsiima, R. Kireilis „Sekundei“ neatskleidė. „Regitros“ Panevėžio filialui šiuo metu vadovauja Saulius Urbanavičius.