Prezidentas apie tai informavo praėjus dienai po to, kai iš pareigų atleido šios institucijos vadovą. V. Zelenskis pirmadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi nurodė, kad naujausių atleidimų „priežastys yra panašios: nepatenkinami darbo rezultatai“.

Ukrainos prezidentas prieš tai buvo išreiškęs susierzinimą, kad daugiau kaip 60 SBU ir šalies Generalinės prokuratūros darbuotojų tęsia darbą Rusijos okupuotose teritorijose, o tai Kyjivas laiko valstybės išdavyste. Dėl to savo posto neteko ir ligšiolinė generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

– Ar jau kalbėjotės su profsąjunga dėl 600 atleidimų, galbūt žinote, kur jie eis?

– Šiam sunkiam sprendimui ruošėmės tikrai ilgai ir labai atsakingai. Su darbuotojų atstovais ir su profsąjungomis, darbo taryba diskutavome, ieškojome visų kelių, kaip šį skaičių sumažinti, ieškojome kelių, kaip galbūt būtų galima kokių naujų paslaugų, veiklų rasti. Tikrai daliai radome, tačiau to neužtenka, nes besitraukiančios tradicinio pašto veiklos apimtis priverčia priimti šiuos labai sudėtingus sprendimus. Kur eis darbuotojai ir kokius priims sprendimus, – tai jų asmeniniai sprendimai.

– Ar didelis darbuotojų procentas atsisveikina su savo pareigomis? Kiek iš viso darbuotojų pas jus buvo?

– Daugiau nei 15 proc. Šiuo metu dirba apie 3 700 darbuotojų. 600 darbuotojų yra reikšmingas skaičius mūsų bendrovei. Bet mūsų veiklos apimtis tam tikrose grupėse krinta daugiau nei 70 proc., kitose – apie 10–19 proc.

– Kur kritimas didžiausias, apie kokias veiklos grupes kalbate?

– Kalbame tik apie tradicines pašto paslaugas, t.y. laiškai ir universaliosios pašto paslaugos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Praėjusių metų grynojo pelno nuostolis – 6,4 mln. eurų. Žmonės nebesiunčia siuntų ir laiškų?

– Yra kelios dedamosios. Viena dalis susijusi su laiškų mažėjimu, bet tai vyksta metai iš metų. Jis suaktyvėjo ir suintensyvėjo pandemijos metu, nes dalį laiškų pakeitė elektroniniai. Kita – ES įvyko didelis pokytis, kai buvo panaikinta PVM mokesčio lengvata pašto siuntoms, ir didžioji dalis siuntų, kurios eidavo per tarptautinę paštų sistemą, išmigravo į kitus kanalus arba žymiai susitraukė dėl klientų elgsenos pasikeitimų. Perkama mažiau labai smulkių prekių, kurių seniau buvo perkama itin dideliais kiekiais.

– Kaip jūsų veiklą paveikė įvykiai tarptautinėje rinkoje – santykių su Kinija nutraukimas, karas Ukrainoje, pandemija?

– Visi šie įvykiai labai stipriai paveikė mūsų veiklą. Per pandemiją siuntų e.komercijos dalyje buvo labai teigiamas poveikis, nes labai daug prekybos persikėlė į e.erdvę. Kalbant apie santykius su Kinija, buvo žymus poveikis per tranzitą, Kinija buvo partneris siuntų dalyje, ši dalis visiškai prarasta. Dabartiniai įvykiai – karas paveikė kiek mažiau, tačiau įnešė daug pokyčių, nes visą komercinę veiklą su Rusija ir Ukraina nutraukėme prasidėjus karui.

Lietuvos paštas neveikia vakuume. Visi esame paveikti kainų augimo.

– Gal atsiras naujų paslaugų, apie kurias vartotojai negirdėję?

– Turime keletą veiklų, kurios nėra plačiai žinomos, pvz., draudimo polisai, gyventojai ėmė aktyviau juo naudotis, nes mes suteikėme žymiai daugiau dėmesio šiai paslaugai. Su darbuotojais kalbėjome, kad tam tikrų naujų paslaugų veikimas gali būti kelias, jog mūsų veiklos apimtis taip nesusitrauktų. Kita veiklos sritis – elektros pasirinkimo kelyje sutartis galima sudaryti Lietuvos pašte. Tai nauja kryptis ir darbuotojai gali padėti visiems, kurie turi priimti sprendimus.

– Kas laukia šiais metais Lietuvos pašto?

– Siuntų srautas neatsigavo tradicinėje pašto dalyje ir jo neprognozuojame. Yra didelių planų plėsti veiklą „LP Express“ veikslo dalyje, t.y. paštomatinės ir kurjerinės siuntos, kurias renkasi mūsų klientai, mes toliau investuojame, toliau plečiamės. Tikimės, ši veikla užims vis didesnę dalį mūsų pajamų struktūroje. Galbūt, jei bus rezultatų, pajudėsime ir į pozityvią pusę.

– Ar pavyktų tada susigrąžinti dalį darbuotojų?

– Labai sunku vertinti. Su paštomatais susijusių darbų dalis nereikalauja darbuotojų įsitraukimo tokia dalimi, kokios reikalauja tradicinio pašto paslaugos.

– Užsiminėte, kad paslaugos brangs. Kas brangs ir kokia dalimi?

– Lietuvos paštas neveikia vakuume. Visi esame paveikti kainų augimo. Kai kurie kainų augimo elementai mus paveikia žymiai stipriau nei kitus – tarptautinių atsiskaitymų logistikos dalis auga dideliu greičiu ir mes negalime nereaguoti. Mūsų pajamų šaltinis – pajamos už siuntas ir laiškus. Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujieji universaliosios paštų paslaugos tarifai, juos nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Dabar jie nedengia mūsų patiriamų sąnaudų, todėl teiksime tolesnei peržiūrai. Vasarą keisime beveik visų teikiamų paslaugų verslo klientams tarifus. Pokyčiai labai įvairūs – kai kam pokytis bus minimalus arba jo visiškai nebus, kai kurioms pozicijoms pokytis gali būti tikrai reikšmingas.

– Pokyčių jau bus vasarą?

– Taip. Dalis jų jau paskelbti puslapyje.

– Ar Lietuvos paštas rinkoje išliks konkurencingas?

– Tikrai taip. Mes veikiame ilgus metus. Galime pasidžiaugti, kad „LP Express“ dalyje turime gana stabilią rinkos dalį ir esu tikra, kad mūsų pastangos išlaikyti bus tinkamos.

Kada specialisto negali aprūpinti tinkamu darbu, tai tokie sprendimai ateina savaime“, – BNS sakė „Gargždų geležinkelio“ direktorius Arūnas Grikšas.

Pasak jo, atleidimus lėmė sumažėję užsakymai geležinkelio paslaugoms Klaipėdos uoste.

„Darbų apimtys yra ženkliai sumažėjusios, viliamės, kad tai laikina. Manom, kad pavyks sustyguoti ir toliau vykdyti veiklą“, – sakė „Gargždų geležinkelio“ vadovas.

„Sodros“ duomenimis, balandžio pradžioje įmonėje dirbo 90, o gegužės pradžioje – 72 darbuotojai. „Gargždų geležinkelis“ kovo viduryje informavo Užimtumo tarnybą, jog planuoja atleisti 23 žmones.               

Iki 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų iki vasario Klaipėdos uoste krovęs I. Udovickio kontroliuojamas Birių krovinių terminalas (BKT) kovą pranešė, jog iki birželio atleis beveik visus – 136 darbuotojus. Šiuo metu įmonėje dirba 67 žmonės.

„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį, jis nutrauktas vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.

Tai padaryta pernai gruodį įsigaliojus „Belaruskalij“ paskelbtoms JAV sankcijoms, šių metų kovo pradžioje jas paskelbė ir Europos Sąjunga.

Ketvirtadienį darbuotojams išsiųstame elektroniniame laiške, kurį matė kelios JAV žiniasklaidos priemonės, CNN vadovas Jeffas Zuckeris (Džefas Zakeris) rašė, kad per pastarąją savaitę bendrovei tapo žinoma apie tris darbuotojus, kurie vaikščiojo į darbą nepasiskiepiję. Su visais trimis buvo nutraukta darbo sutartis.

„Noriu aiškiai pasakyti – šiuo klausimu laikomės nulinės tolerancijos politikos“, – rašė J. Zuckeris vidaus dokumente, kurio ištraukas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė CNN žurnalistas Oliveris Darcy (Oliveris Darsis).

Laiške nenurodoma, kokie darbuotojai buvo atleisti, kokias pareigas jie ėjo ar kur buvo jų darbo vieta. CNN kol kas jokių komentarų nepateikė.

Transliuotojas laikosi sąžiningumo principu paremtų taisyklių, įpareigojančių darbuotojus pasiskiepyti, tačiau nereikalaujančių pateikti vakcinacijos įrodymą. Visgi J. Zuckeris nurodė, kad tai gali būti pakeista.

Anot J. Zuckerio, vakcinacija privaloma visam įvykius nušviečiančiam personalui, visiems darbuotojams, taip pat visiems, užeinantiems į biurus.

Gegužę JAV federalinė vyriausybė nurodė, kad darbdaviai turi teisę iš savo darbuotojų, ateinančių į darbo vietą, reikalauti, kad jie būtų pasiskiepiję nuo pandeminio koronaviruso.

Technologijų milžinės, tarp jų „Facebook“, „Google“ ir „Microsoft“, pareiškė, jog reikalaus iš savo darbuotojų, kad prieš sugrįždami į biurus jie pasiskiepytų.

Pastaruoju metu virtinė didžiųjų JAV įmonių peržiūrėjo savo COVID-19 taisykles, nurodymus dėl skiepų ar atidėjo darbuotojų sugrįžimą į biurus, užkrečiamesnei koronaviruso delta atmainai paskatinus naują COVID-19 atvejų skaičiaus augimą.

Laiške darbuotojams J. Zuckeris rašė, kad CNN tikriausiai iki spalio atidės rugsėjo 7 dieną planuotą visų įmonės darbuotojų sugrįžimą į biurus.

Anot jo, šiuo metu CNN biuruose dirba maždaug trečdalis transliuotojo naujienų tarnybos darbuotojų.

„Ketiname sumažinti visos grupės darbuotojų išlaidas 30 proc. Tai paveiks apie 8 000 darbo vietų, kurios bus panaikintos arba į jas nebus priimti žmonės“, – sakoma TUI pranešime. 8 tūkst. darbuotojų sudaro 10 proc. visų TUI grupės darbuotojų.

Sausio–kovo mėnesiais TUI patyrė net 763,6 mln. eurų grynųjų nuostolių.

Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, daugelis šalių uždarė sienas ir nutraukė turizmą. Dėl tokių sprendimų lėktuvai nekilo, kruiziniai laivai stovi uostuose, o viešbučiai – tušti.

TUI balandžio pradžioje pasirašė sutartį su Vokietijos vyriausybe dėl 1,8 mlrd. eurų dydžio valstybės garantuojamos paskolos, kuri padės bendrovei nebankrutuoti.

TUI yra viena didžiausių Vokietijos bendrovių, pasinaudojusių valstybės parama koronaviruso pandemijos padariniams švelninti. Vokietijos vyriausybė pažadėjo teikti „neribotą“ skaičių paskolų verslui, kad padėtų įmonėms ištverti krizę.