Teismas pranešė rugsėjo 29-osios sprendimu palikęs nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria G. Kėvišo ieškinys atmestas. Jis reikalavo būti grąžintas į pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, atlyginti patirtus nuostolius. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas, dėl kurio šis atleistas, pagrįstai laikytas šiurkščiu ir už jį taikyta drausminė nuobauda yra pagrįsta.

G. Kėvišas iš pareigų buvo atleistas 2017-aisiais dėl darbo santykių su viešąja „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos vykdymo, negavus Kultūros ministerijos leidimo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netenkino G. Kėvišo prašymo dėl proceso atnaujinimo, konstatavę, kad jo nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu kitoje byloje panaikintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas – nėra esminė, kadangi byloje buvo nustatytas ir kitas šiurkštus darbo drausmės pažeidimo pagrindas.

LAT nurodė, kad ir be VTEK sprendimo Kultūros ministerija galėjo konstatuoti G. Kėvišo veiksmus, sukėlusius viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Teismas pažymėjo, kad pareiga juridinio asmens vadovui būti lojaliam ir vengti interesų konflikto kyla ne tik iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, bet ir Civilinio kodekso taisyklių, reglamentuojančių biudžetinių įstaigų vadovų pareigas.

Anot teismo, nesuderinus papildomos apmokamos veiklos su ministerija ir „interesų konflikto situacijos neigimas“ lėmė, kad G. Kėvišas prarado Kultūros ministerijos pasitikėjimą, ir tai „sudarė pakankamą pagrindą darbdaviui už ieškovo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo“.

LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

G. Kėvišas Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui vadovavo 2002–2017 metais, 2016 metų rugsėjį jis dar vienai kadencijai laimėjo Kultūros ministerijos skelbtą konkursą įstaigos generalinio direktoriaus pareigoms eiti.

Su naujai kadencijai išrinktu teatro vadovu tuomet buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis paskirtas generaliniu direktoriumi nuo 2017 metų liepos. Tačiau nauja Kultūros ministerijos vadovybė 2017 metų gegužę įsakymą dėl G. Kėvišo paskyrimo pripažino netekusiu galios ir jis buvo atleistas.

„Liko nepakeistas Vilniaus apygardos teismo sprendimas“, – BNS sakė teismo atstovė Venta Valčackienė.

Pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad neblaivus darbo dieną vairuojantis ir magistraliniame kelyje sulaikytas tuometinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Daugėla kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, todėl nėra pagrindo jam taikyti švelnesnę atsakomybę nei atleidimas.

A. Daugėla neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, pernai birželio 1 dieną. Jam nustatytas 1,82 promilės girtumas. Vėliau Seimas atleido teisėją iš pareigų už teisėjo vardą pažeminusį poelgį.

Atleistas teisėjas tvirtino, kad vairavimas išgėrus niekaip nėra susijęs su teisėjo ir teismo pagrindine ir esmine funkcija – teisingumo vykdymu. Jis tikino nepažeidęs teisėjo nepriklausomo, objektyvumo ir nešališkumo, tačiau privataus gyvenimo srityje padarė žmogišką klaidą, dėl kurios nuoširdžiai gailisi.

Vilniaus apygardos teismas tvirtino, kad profesijos atstovams keliamų aukščiausių elgesio standartų, savo profesijos garbę, orumą ir prestižą teisėjai privalo saugoti ne tik vykdydami tiesiogines pareigas.

Atleidus iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, A. Daugėla neteko kai kurių garantijų garantijų – teisės į teisėjo pensiją, teisės kandidatuoti į pareigas, kurioms keliami aukšti reikalavimai.

Eksteisėjui pritaikyta ir baudžiamoji atsakomybė – Kauno apygardos teismas balandį už vairavimą išgėrus jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą, uždraudė vairuoti pusantrų metų ir konfiskavo automobilį. Šis nuosprendis yra apskųstas, todėl dar neįsiteisėjo.