Susipažino su problema
Kvapų detektyvą klaipėdiečiai narplioja jau ilgiau nei metus.
Skandalas dėl smarvės kilo dar praėjusią vasarą. Tąkart ant kojų sukeltos Dumpiuose bei Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pramonine veikla užsiimančios įmonės, atsakingos valstybinės institucijos, vietos valdžia.
Dabar naujos kadencijos politikai su šia problema susipažįsta iš naujo.
Ketvirtadienį vykusio išvažiuojamojo Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu jo nariai apsilankė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valykloje ir KRATC priklausančiame Dumpių sąvartyne.
Įmonių atstovai papasakojo, kokias technologines priemones naudoja kvapams suvaldyti, aprodė teritorijas, kur vyksta gamybos procesas.
Išsamų pristatymą parengę KRATC specialistai sąvartyne ir rūšiavimo gamykloje identifikavo tris potencialius kvapų taršos šaltinius: mechaninio apdorojimo įrenginius, sandėliavimo aikštelę šalia gamyklos ir dabar naudojamą sąvartyno sekciją.
Palaidoja tik 8–10 proc. atliekų
Kaip aiškino KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius, atliekų tvarkymo schema sąvartyne yra gana paprasta – sunkiasvorės mašinos į Dumpius suvažiuoja iš visos Klaipėdos apskrities ir pasvertos keliauja į rūšiavimo gamyklą.
Čia atliekos yra iškraunamos, išrūšiuojamos ir atiduodamas perdirbti.
Atliekose yra ir grunto (žemė, žvyras), kuris išsijojamas ir naudojamas sąvartyno šlaitams formuoti ir atliekoms deponuoti.
Vizitas: naujai išrinkti tarybos nariai ir visuomenininkai domėjosi Dumpių sąvartyno veikla. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Didžioji dalis bendrovės išrūšiuojamų medžiagų dėl užterštumo nebetinka perdirbti, tačiau gali būti naudojamos energijos gamybai.
Jas į savo deginimo jėgainę išsiveža bendrovės „Fortum“ atstovai.
Į likusias sekcijas patenkančios antrinės žaliavos yra supresuojamos ir sandėliuojamos dengtoje aikštelės vietoje.
Pabrėžiama, kad sąvartyne jau penkerius metus, kol veikia atliekų deginimo jėgainė, deponuojama vis mažiau atliekų.
2017, 2018 metais sąvartyne buvo palaidota tik 8–10 proc. po rūšiavimo perdirbti netinkamų atliekų.
Tokius rodiklius Europos Sąjunga iš savo narių reikalauja pasiekti iki 2030 m.
„Iš tikrųjų mes esame nebe atliekų sąvartynas, o šlako sijojimo ir saugojimo aikštelė. Šlakas – tai statybinė medžiaga, liekanti sudeginus atliekas, ją mes naudojame šlaitams formuoti, keliams tiesti. Iš esmės sąvartyne nebėra kam smirdėti, todėl prieš penkerius metus buvo sumažintos sanitarinės zonos“, – atkreipė dėmesį A.Liubinavičius.
Anksčiau iki 500 metrų nuo Dumpių sąvartyno nebuvo leidžiama jokia komercinė veikla, statyti namų, tačiau nelikus taršos situacija pasikeitė.
Atliko išsamius tyrimus
Bendrovės atstovo išdėstytus faktus patvirtina praėjusį rugsėjį valstybinių institucijų iniciatyva atlikti kvapų taršos tyrimai.
Visuomenės sveikatos centro laboratorijoje gautais duomenimis, KRATC sąvartyno teritorijoje sukuriama taršos
kvapais koncentracija yra minimali ir, palyginti su kitomis kaimynystėje veikiančiomis įmonėmis, taršos žemėlapyje faktiškai išnyksta.
„Mūsų vidutinė tarša yra iki aštuonių vienetų, o šalia esančių bendrovių taršos koncentracija siekia beveik 950 vienetų. Tai yra oficiali laboratorijos medžiaga, kitų patikimų duomenų neturime“, – tikino A.Liubinavičius.
KRATC savo veiklos procesui Dumpiuose pasitelkia naujausias priemones, mažinančias nemalonius kvapus.
Viena jų buvo numatyta jau statant gamyklą. Tai – biofiltras, skirtas sieros vandeniliui, amoniakui ir kitiems organiniams teršalams šalinti iš oro.
Paprasčiau tariant, dideliais siurbliais pro ventiliacijos sistemas oras yra išsiurbiamas iš gamyklos ir minėti teršalai iš jo pašalinami.
Kad kvapas nepasklistų po aplinką, gamykloje įrengti nuleidžiami sandarūs vartai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tiesa, atliekų priėmimo patalpose juos nuolat uždaryti ir atidaryti, kai eilėje laukia apie 40 išsirikiavusių mašinų, būtų tiesiog neįmanoma.
Todėl vartai ryte yra pakeliami ir tik popiet, kai nelieka didelių transporto srautų, uždaromi.
Pernai iš Aplinkos ministerijos gautas nurodymas šiuo klausimu ieškoti alternatyvų.
Pasirinktas sprendimas – plastikinės užuolaidos, kurios uždengiamos tuose gamyklos sektoriuose, kur negalima užverti vartų. Oro srauto judėjimui tai gana gera kliūtis.
Šiemet įdiegta dar viena naujovė – probiotikai – kvapų šalinimas mikrobiologinėmis priemonėmis (tarša mažinama bakterijomis). Šią technologiją visame pasaulyje naudoja žemės ūkio įmonės, gyvulininkystės kompleksai, vandenvalos įmonės dumblo kvapams suvaldyti.
Probiotikais apdorojus nerūšiuotas atliekas, gauti kvapų sumažėjimo rezultatai: po dviejų parų – 14 kartų, o po aštuonių – 24 kartus.
Be to, naktį, kai nevyksta rūšiavimo procesas, gamykloje įjungiami du ozono generatoriai, kurie naikina bakterijas, grybelį, blogus kvapus ir suskaido įvairias toksines medžiagas.
Žmonės tokioje aplinkoje dirbti negali.
Įdiegė „AirBorn“ technologiją
„Pati naujausia technologija, sąvartyne pradėjusi veikti prieš dvi savaites, yra „AirBorn“ purkštuvai arba patrankos, sukuriantys vandens dulksną, dirbtinį rūką. Pasitelkę šiuos purkštuvus mes sumažiname kvapo sklaidą darbinėje aplinkoje“, – akcentavo KRATC atstovas.
Vandens dulksna su cheminiais preparatais pagerina kvapų dalelių absorbaciją iki 500 tūkst. kartų.
Bendrovės direktoriaus Šarūno Reikalo teigimu, šis produktas galėtų išspręsti ne tik Dumpių sąvartyno kvapų valdymo problemas, bet ir šalia įsikūrusių kaimyninių bendrovių.
Tačiau norą ir iniciatyvą turėtų parodyti patys įmonių atstovai.
Ketvirtadienį vykusiame susitikime dalyvavo ir į gyventojų bei politikų klausimus atsakė pats minėtos technologijos teikėjas iš Latvijos.
Vizitas: naujai išrinkti tarybos nariai ir visuomenininkai domėjosi Dumpių sąvartyno veikla. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Pasinaudojo visomis priemonėmis
Visuomenė pastaruoju metu kelia klausimą, ar gali sąvartyne dvokti anksčiau palaidotos atliekos? Specialistai šias kalbas griežtai neigia.
„Mes tvarkome atliekas pagal griežtą reglamentą, kurį patvirtino ir prižiūri Aplinkos apsaugos departamentas. Atliekos, patenkančios į Dumpių sąvartyną, yra sluoksniuojamos. Dieną į sąvartyno kaupą atvežamos atliekos užpilamos gruntu ir toks „sumuštinis“ klojamas, kol sąvartynas pasiekia tam tikrą aukštį. Uždarius sekciją įrengiama dujų surinkimo sistema: išgręžiami ir įleidžiami vamzdynai ir, kad būtų galima išsiurbti pūvančias dujas iš atliekų, sukuriamas vakuumas. Jeigu sistema būtų atvira, mes siurbtume orą“, – aiškino A.Liubinavičius.
Išsiurbtos dujos uždaru vamzdynu transportuojamos į šalia esančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ rezervuarą ir sudeginamos pagaminant elektros energijos.
Pabrėžiama, kad kasmet transportuojamų dujų kiekis sparčiai mažėja.
Tai susiję su geriau rūšiuojamomis atliekomis – preciziškiau jas atrinkus, nėra kam pūti.
Maža to, atliktas dujų sudėtinių dalių tyrimas parodė, kad jose dominuoja metanas ir anglies dvideginis, neturintys jokio kvapo.
Teigiama, kad KRATC pasinaudojo visomis įmanomomis technologinėmis, cheminėmis, mikrobiologinėmis priemonėmis ir dar šiemet pradės naudoti plovimo technologiją daliai išrūšiuotų atliekų.
Tačiau ne ką mažiau svarbi yra kvapų atsiradimo prevencija.
Sąmoningesni turėtų tapti patys gyventojai, nes labiausiai smirda ne stiklas ar popierius, o biologiškai skaidžios
atliekos. Kad būtų išvengta nemalonių kvapų, privalu išmokti geriau rūšiuoti žaliąsias atliekas.
Todėl Klaipėdos savivaldybė kartu su KRATC šiemet nupirko ir dalija gyventojams 2 tūkst. konteinerių individualių valdų gyventojams.
„Jeigu pradėsime civilizuočiau rūšiuoti maisto, žaliąsias atliekas, nebebus kam smirdėti atliekų konteineriuose“, – pridūrė bendrovės atstovas.
Pasibaigus pristatymui miesto politikai ir gyventojai kartu su KRATC specialistais apžiūrėjo gamyklą, joje vykstančius procesus bei įdiegtas naujausias technologines priemones, buvo atsakyta į žmonėms rūpimus klausimus.
Tikimasi, kad tikrieji pietinės miesto dalies teršėjai bus išaiškinti atlikus neseniai paimtų oro mėginių tyrimą ir gavus jo rezultatus.
