Pakeitimai inicijuoti siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) 2020 m. nutartį, jog dar „valstiečių“ vadovaujamo Seimo priimti Atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 4 straipsniai prieštarauja Konstitucijai. Jais buvo įteisintas draudimas vykdyti atliekų deginimo jėgainių statybą arčiau nei 20 kilometrų nuo gyvenamųjų teritorijų.

Be to, norima atsisakyti įstatyme įrašytos Gyvenamosios teritorijos apibrėžties, kuri, pasak KT, vartojama tik Konstitucijai prieštaraujančiuose straipsniuose.

Kartu teikiamomis kitomis Atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis AM siūlo atsisakyti atliekų tvarkymo objektus laikyti valstybinės reikšmės objektais, esą Lietuvoje atliekų deginimo pajėgumai jau sukurti ir tolesnė atliekų deginimo jėgainių plėtra neplanuojama.

Dar AM siekia patikslinti reikalavimus, kada atliekų tvarkytojai turėtų drausti civilinę atsakomybę už žalą – įstatyme siūloma numatyti, kad pavojingas ar padangų atliekas tvarkančios įmonės civiline atsakomybe draustų žalą, kuri gali būti padaryta gyventojų gyvybei ar sveikatai dėl pačių tvarkytojų neatsargumo ar tyčios. Drausti reiktų ir žalą gyventojų turtui ar aplinkai, padarytą dėl neatsargumo.

„Numatome skirtumą tarp tyčios ir netyčios, kad draudimo bendrovės galėtų realiai išduoti polisus atliekų tvarkytojams, numatant skirtumą tarp tyčinio ir netyčinio nusižengimų. Draudimo bendrovės turi iki gegužės 1 d. nubausti tūkstančius atliekų tvarkytojų ir šiuo metu yra įstatyme neaiškumas. Šiuo įstatymo pakeitimu išaiškinama, kas yra, o kas nėra tyčia“, – pristatydamas projektą sakė aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.

Projektą palaikė 92 Seimo narių, niekas neprieštaravo, o 17 balsuojant susilaikė. Toliau projektas bus svarstomas Aplinkos apsaugos bei Biudžeto ir finansų komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę grįš pavasario sesijoje.

ELTA primena, kad 2020 m. vasario 18 d. KT priėmė nutartį, kurioje teigiama, kad įstatymo nuostata, jog atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta ir nuostata, kuria Vyriausybei pavesta nustatyti atliekų tvarkymo objektų, kuriuose deginamos perdirbti netinkamos komunalinės atliekos, pripažinimo valstybinės reikšmės objektais kriterijus.

KT nurodo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu buvo siekta sumažinti neigiamą atliekų deginimo įrenginių poveikį gyventojų sveikatai, tačiau tai gali būti pasiekta kitomis, „atliekų deginimo ūkinę veiklą mažiau varžančiomis priemonėmis.“