Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymų pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ir jos pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė.
Priėmus siūlomus pakeitimus, parlamentarių nuomone, būtų užtikrinama Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė gauti teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą.
„Savininkas gautų kompensaciją už prarastą turtą rinkos kaina, taigi faktiškai gaunamas kompensacijos už prarastą turtą dydis nebūtų sumažintas per mokestines prievoles, kaip yra šiuo metu“, – sako projekto autorės.
Jų teigimu, parengti įstatymų pataisas paskatino žemės savininkų kreipimasis dėl jų nuosavybės teise valdomo turto, kuris pagal galiojančius teisės aktus gali būti paimamas visuomenės poreikiams tenkinti.
„Tokiais atvejais žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkams pagal galiojančius teisės aktus atsiranda iš anksto nenumatyta prievolė perduoti jų valdomą turtą, dėl ko savininkas netenka galimybės jį naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (pvz., žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas nebeturi galimybės ūkininkauti, kitos paskirties žemės sklypo savininkas dėl nustatomų apribojimų netenka teisės jam priklausančiame žemės sklype statyti gyvenamojo namo ir pan.), t. y. nebegali vykdyti ūkinės ir (ar) komercinės veiklos“, – sakoma dokumentų aiškinamajame rašte.
Šiuo metu žemė visuomenės poreikiams paimama teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, kai ji yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Žemės savininkams sumokama kompensacija, nuo kurios jis privalo sumokėti mokesčius.
„Šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymuose nėra numatyta, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitą turtą nėra apmokestinamas gyventojų pajamų ir (ar) pelno mokesčiu. Dėl šios priežasties asmenys, gavę atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą turtą, privalo į valstybės biudžetą sumokėti atitinkamai gyventojų pajamų arba pelno mokestį. Manytina, kad tokiu būdu pažeidžiama Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į teisingą atlyginimą paimant turtą visuomenės poreikiams. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atveju savininkui yra kompensuojama, o ne suteikiama nauda pinigais“, – sako projektą parengusios Seimo narės A. Norkienė ir G. Burokienė.
Anot jų, Konstitucinis Teismas bei Lietuvos teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžę, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką turtą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams.
Kaip pastebi projektus inicijavusios parlamentarės, Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą akcentavo, kad tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte; kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.
