Tuo metu verslo atstovai tai vadina politikavimu. Jie taip pat teigia, jog yra suinteresuoti išsaugoti darbuotojus, todėl turintieji galimybių darbdaviai testus apmokės.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė sako, kad Seimo sprendimas nepaskatins vakcinacijos, tačiau gali nustumti dalį darbuotojų „į šešėlį“.

„Tie, kurie jau yra apsisprendę nesiskiepyti, greičiausiai jų sprendimo tai nepakeis. Mes savo atstovaujamose pramonės įmonėse apklausą pasidarėme, tai pasiskiepijimas yra 90 proc. ir daugiau. Manau, kad jau liko tik tie patys tvirčiausi neapsisprendėliai“, – BNS sakė D. Jakutavičė.

„Žmonės arba iš darbo išeis, arba prastovose kurį laiką bus. Gal vieną kitą ir paskatins, bet teigiamo didelio efekto nemanau, kad tai turės. (...) Dalis darbuotojų į pogrindį pasitrauks ir juos po to bus sudėtinga sugrąžinti į darbo rinką“, – kalbėjo ji.

D. Jakutavičė taip pat sakė, kad priėmus pataisas, atsiranda negeras precedentas dėl kitų infekcinių ligų.

„Dabar kalbame apie kovidą, bet įstatymas nekalba apie kovidą, įstatymas galios ir prie visų kitų infekcinių ligų. Tik dabar tas kontekstas kovido aptarinėjamas, bet precedentas nėra čia labai geras“, – sakė ji.

Arba Vyriausybė turės išleisti aiškius algoritmus, ką ir kaip daryti ir kaip žmonėms aiškinti įstatymo įgyvendinimą, arba įtampos ir neaiškumų tik daugės.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbuotojams kyla daug klausimų – neaišku, kokie testai galios, kur juos bus galima atlikti.

„Arba Vyriausybė turės išleisti aiškius algoritmus, ką ir kaip daryti ir kaip žmonėms aiškinti įstatymo įgyvendinimą, arba įtampos ir neaiškumų tik daugės“, – BNS sakė I. Ruginienė.

Tuo metu Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas sako pasigedęs diskusijų tiek su Seimu, tiek su Prezidentūra.

„Dabar tai yra politikavimas, sprendimai tiek vienos, tiek kitos institucijos padaryti. Bet jei būtų pasitarta su verslu, manau, sprendimas būtų vienodas“, – BNS sakė S. Gailiūnas.

Jis teigė, jog dalis įmonių išspręs testų apmokėjimo klausimą, todėl problemų dėl darbuotojų trūkumo kilti neturėtų.

„Darbuotojai yra įmonių turtas, todėl manau, kad darbdaviai suras sprendimą, nes tų sprendimų darbdaviams keblių yra priėmęs ir Seimas, ir Vyriausybė jau ne kartą. Bet kokiu atveju verslas suras sprendimus, kaip dirbti ir vykdyti veiklą bet kokiomis sąlygomis“, – sakė S. Gailiūnas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius taip pat sako, kad tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė turėtų surasti bendrus sprendimus sprendžiant problemas.

„Jeigu darbuotojas piktybiškas, nenori skiepytis, nei nori dirbti nuotoliniu arba to daryti negali, tai siūlėme atrišti rankas darbdaviui leidžiant jį atleisti iš darbo. Kai prezidentas vetavo, mes sakėm – mes už tai, kad susitartų ir Vyriausybė, ir prezidentas tais svarbiais klausimais, bet nesusitarė“, – BNS sakė R. Sartatavičius.

Pasak jo, jei darbdaviai turėtų apmokėti už visą testavimą, to padaryti nebūtų įmanoma, ypač regionuose, mažesnėse įmonėse. Tačiau dalis darbdavių testavimą apmokės.

„Ir dabar yra dalis darbdavių, kurie apmoka už testavimą, nes arba tas darbuotojas labai reikalingas, arba nenori, kad jis išeitų iš darbo. Bet vėlgi, jei žmogus sąmoningai nesiskiepija ir išeina iš darbo dėl to, kad jam privalu testuotis ir už jį nieks neužmoka, tai būtų gerai, kad tokio darbuotojo ir kitas darbdavys nepriimtų į darbą. Tada mes greičiau užbaigtume šitą pandeminį procesą“, – sakė R. Sartatavičius.