Nepelnytai pamirštas
Ko gero, nerasite miestiečio, kuris nebūtų girdėjęs apie Krikščioniškuosius gimdymo namus. Tiesa, dažnu atveju šios žinios apsiriboja pastato lokacija arba įstaigoje dirbančių medikų pavardėmis. Tuo įsitikino ir Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas.
„Eidamas Laisvės alėja atlikau mažą eksperimentą. Stabtelėjau prie suolelio, ant kurio sėdėjo dvi inteligentiškos kaunietės. Pasiteiravau, ar jos yra girdėjusios apie Krikščioniškuosius gimdymo namus. Žinoma, jos atsakė : taip, o kas gi jų nežino?“ – deja, tolesnį klausimą apie įstaigos istoriją, anot G. Žako, lydėjo nejauki tyla.
Ne sykį ėjusios pro 27-uoju numeriu žymėtą Miško gatvės pastatą, moterys iki šiol nežinojo, kad 1926 metais, žymus prieškario ginekologas Isaakas Levitanas, anuomet vadintas angelu, baltu chalatu, čia įkūrė privačią ligoninę, teikusią akušerijos ir ginekologijos paslaugas.
Savaime suprantama, apie patį I. Levitaną kaunietės taip pat negalėjo nieko papasakoti. Nusipelniusio gydytojo akušerio-ginekologo pavardė mažai ką tesakė ir kitiems kalbintiems miestiečiams.
Istorijos tęsinys
I. Levitanas buvo ne tik talentingas, gerai žinomas gydytojas, bet ir aktyvus Kauno visuomenininkas. Nuo 1935 metų jis vadovavo sionistų partijai „Zionim Klaleem”, atstovavo ją Europoje vykusiuose kongresuose. Antrasis pasaulinis karas negailestingai paveikė daktaro šeimą. Jo sūnus, taip pat dirbęs gydytoju ginekologu ir marti žuvo Kauno gete.
Gercas Žakas/Justinos Lasauskaitės nuotr.
„Pats I. Levitanas su žmona net du kartus sovietų buvo ištremtas. 1956 metais jis ir mirė tremtyje, Krasnojarsko krašte“, – stovėdamas prie pastato, kuriame anuomet gyveno žymus medikas, Kauno žydų bendruomenės vadovas džiaugėsi, kad beveik prieš šimtą metų pradėta rašyti istorija, nenutrūko.
Per visą tą laiką gimdymo namuose pasaulį pasveikino daugiau nei 100 tūkst. kūdikių. Bene tiek pat, kiek šiuo metu gyventojų turi Alytus ir Utena.
„Paskaičiavome, kad maždaug kas šeštas kaunietis yra gimęs čia. Dabar išgyvename naują erą – turime priestatą, todėl visą savo veiklą perkėlėme ten. Tačiau visą laiką kvėpuojame ir jaučiame tą atmosferą, kurioje brendome“, – LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas Virgilijus Rudzinskas pasakojo, kad pastate iki šiol likę I. Levitano pėdsakai. Čia galima rasti įvairių nuotraukų, ginekologo daiktų, svetainę, kurioje susituokė jo sūnus ir net 1930-aisiais klinikoje naudotą įrangą, kurią V. Rudzinskas visuomet parodo naujiems studentams.
Maždaug kas šeštas kaunietis yra gimęs čia.
Išskirtinis akcentas
Įstaigos vadovas vylėsi, kad su muziejininkų pagalba kada nors čia bus įrengta atskira erdvė, kurioje daktaro asmenybei bus skirtas didesnis dėmesys.
„Šiandien padaryta puiki pradžia“, – V. Rudzinskas džiaugėsi patikėta garbe, po juodos medžiagos skiaute besislėpusią atminimo lentą atidengti drauge su G. Žaku, kultūros viceministru Albinu Vilčinsku ir Kauno miesto savivaldybės Paveldo skyriaus vedėju Sauliumi Rimu.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Tarp langų pritvirtinta lenta žymi, kad šiame Miško gatvės pastate anuomet gyveno ir dirbo gydytojas akušeris-ginekologas I. Levitanas, liudytojų atminimuose minimas kaip itin šviesi ir plačių pažiūrų asmenybė. Įkvėptas Birutės Vyšniauskaitės minties, atminimo ženklą kūrė skulptorius Gediminas Pašvenskas. 2020-ųjų lapkritį, Jonavos gatvėje, netoli nuo tos vietos, kur prieš 100 metų buvo atidarytas „Makabi“ stadionas, taip pat buvo atidengta menininko G. Pašvensko skulptūra, vaizduojanti futbolininko batelį bėgimo stadijoje.
„Atminimo ženklų žanras yra sudėtingas, išrasti ką nors naujo nėra lengva. Todėl visų pirma noriu paspausti ranką skulptoriui. Labai patiko šmaikštus, netradiciškas požiūris kaip įamžinti gydytojo profesiją“, – Paveldo skyriaus vedėjas S. Rimas neabejojo, kad žvilganti stetoskopo detalė ant lentos prikaustys ne vieno praeivio žvilgsnį ir privers labiau pasidomėti I. Levitano asmenybe.
