Kai kurie Palangos verslininkai darbus pradės tik vasarą, bet Velykoms išsipuošė, net Zuikio ambasadą atidarė.

„Geras darbas ir sau, ir kitam“, – teigė kavinės savininkas Laimonas Adomaitis.

L. Adomaitis, paklaustas, ar jo viešbutis pilnas, sakė: „Čia viešbučio dar nėra, tik ruošiamės. Yra kavinė, bet ji irgi tik sezonui atsidaro“.

Į klausimą, ar kavinė nebuvo atidaryta Velykoms, L. Adomaitis atsakė: „Bus atidarytas tik kiemelis. Galės atsigerti arbatos, kavos. Maisto yra. Yra kavinių aplink, kurios dirba visus metus. Mes kol kas dirbam tik sezonu“.

Kiek jos kils – priklauso nuo kiekvieno viešbučio.

Kurorto verslininkai neabejoja, kad trys laisvos dienos, vaikų atostogos po Velykų, pakeis kurorto veidą.

„Užimtumas didesnis negu turėjome vasario mėnesį per vaikų atostogas, tai jis keliasdešimt procentų skiriasi. Žmonės gal daugiau rinkosi užsienį. Palangoje nelepino oras, slidinėjimo sezonas. Dabar matome tendenciją, kuri tikrai – ženkliai geresnė, tuo labai džiaugiamės“, – šnekėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Dalis viešbučių beveik užpildyti. Kai kurie kambarius užsisakė ne tik ilgajam savaitgaliui, o visai savaitei.

Poilsiu kurortininkai rūpinosi iš anksto. Turizmo specialistai pastebi, kad į Palangą atvilioja ir šiltėjantys orai, ir renginių gausa.

„Nuo pasipliuškenimo baseine, pasivaikščiojimų, taip pat daugelio edukacinių programų, kurios pritaikytos užsiėmimams šeimomis su vaikais. Tai didina mūsų turistų, svečių skaičių Palangos kurorte“, – pasakojo Turizmo ir informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Anot verslininkų, daugelis naudojasi ir tuo, kad kainos dar – ne vasarinės.

„Kaina gali būti nuo 40-50 eurų už nakvynę. Priklauso nuo kategorijos, gali būti ir 70, 100, 150 eurų. Vasarą kyla kainos, natūralu, tai – pikas, sezonas. Visame pasaulyje turime vasarinio sezono kainų augimo momentą. Kiek jos kils – priklauso nuo kiekvieno viešbučio“, – kalbėjo L. Taučiūtė.

Nuo birželio vidurio poilsis kurorte vidutiniškai brangsta penktadaliu.

Statistikai prognozuoja, kad atostogos Lietuvoje bus brangesnės. Savaitė šeimai – daugmaž 200 eurų. 

„Kainų augimas gali būti įvertintas tik procentiškai. Iki 15 proc. maksimaliai svečiai gali pastebėti kainų augimą. Mes manom, kad pradžioje infliacija buvo labai bauginanti – verslas skaičiavo savo savikainas ir visa kita, atliko namų darbus ir manau, kad kažkiek pavyks sumažinti tą kainų augimą. Vertiname ir tai, kad atsidaro užsienio šalys ir užsienio turistai gali pas mus atvykti. Įvertinus visas šias aplinkybes, kainos turėtų augti apie 10 proc. Kiek ta savaitė išbrangs šeimai, priklauso nuo to, kurią vietą pasirinks, nes pasiūla Palangoje – labai plati: nuo vilų, kotedžų iki keturių žvaigždučių viešbučių. Viskas priklauso nuo klientų poreikių, lūkesčių ir pasirinkimų“, – kalbėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

Liepos ir rugpjūčio mėnesiais už naktį Palangoje gali tekti pakloti virš 100 eurų.

„Birželio mėnesį keturių žvaigždučių viešbutyje standartinis dvivietis kambarys dviems asmenims su pusryčiais yra apie 75–85 eurai. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais kainos šoktelėjo – tai yra vasaros pikas – prasideda nuo 100–120 eurų už dvivietį“, – teigė I. Valaitienė.

Anot I. Valaitienės, turistų srautai Palangoje nesumažėję ir įprasti tokiam metų laikui, tačiau taip pat tikisi, kad per pandemiją Lietuvoje atostogavę vietiniai sugrįš ir šiais metais.

„Jis (Palangos kurortas – red. past.) nėra tuščias. Rezervacijos juda, viešbučiai turi atitinkamą užimtumą. Savaime aišku, mes esame priklausomi nuo orų – yra palanki arba nepalanki situacija mums. Vaikučiai baigia mokslus, tai birželį nuo antros savaitės jau judesys prasideda didesnis. Nuo Joninių visada tas turistų srautų aktyvumas išauga. Mes dedame visas pastangas į naujienas. Verslas pristato naujienas – atsiranda naujų maitinimo įstaigų, koncertų salėje renginiai grįžta į priešpandeminį lygį, pats miestas – išpuoštas gėlėmis, naujomis terasomis, kuriose dar neskambėjo muzika ir nebuvo pakviesti svečiai. Miestas yra gyvas, pasiruošęs priimti svečius ir mes tikrai tikimės, kad vietiniai, kurie šį kurortą per pandemiją atrado iš naujo, rekomendaciją davė ne vienam ir sulauksime didelio svečių srauto“, – sakė I. Valaitienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į Palangą daugiausiai vyksta patys lietuviai, tačiau atvažiuoja ir vokiečiai bei prancūzai.

„Jau matome atsigavimo ženklus. Aišku, pirmiausia tai yra kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija, taip pat Vokietija, Prancūzija. Dar ankstoka spręsti, kadangi rezervacijos gali būti ir atšaukiamos. Faktais galėsime kalbėti jau pasibaigus birželiui arba liepai. Didžioji dalis – apie 70–80 proc. – turbūt išliks lietuvaičiai“, – teigė I. Valaitienė.

Vokietijos turistai dažniau renkasi Neringą nei Palangą.

„Vokiečių rinkai Neringa yra labai pamėgtas kampelis. Turistinės grupės ir pavieniai (keliautojai – red. past.) labiau Neringą rinkdavosi. Mes matome taip pat, kad truputėlį atgyja ir Palangoje, bet dar anksti apie tai kalbėti. Tik buvo kurorto atidarymas, tai dabar tik ir skelbiamės, kad visi yra pasiruošę, aktyvūs, pristato naujienas ir kviečia jas išbandyti“, – komentavo I. Valaitienė.

Per pandemiją turistai įprato lengvai ir be nuostolių atšaukinėti viešbučių rezervacijas, tačiau Palangoje po truputį grįžtama prie „griežtesnių sąlygų“.

Mes jau seniai nesilyginame su Turkijos ar Graikijos kurortais. Kiti kurortai mums neprilygsta.

„Svečiai įprato, kad galima rezervuotis, o po to laisvai anuliuoti rezervaciją, pakeisti datą. Jau yra naujos tradicijos ir nauji įpročiai, atsiradę per pandemiją. Stengiamės po truputį grįžti prie griežtesnių sąlygų, kad klientui tas lankstumas dar vis išliktų. Šiuo metu yra galimybė klientui mokėti mažesnę kainą, bet jis negali atšaukti rezervacijos. Klientas gali mokėti ir didesnę kainą, bet pasilieka galimybę atšaukti rezervaciją iki pat savo atvykimo dienos. Visos galimybės – kliento rankose“, – tvirtino I. Valaitienė.

Jau ne pirmi metai lietuviai piktinasi, kad atostogauti Palangoje – didelė prabanga, tad mieliau renkasi skristi į Turkiją ar Graikiją.

„Girdime tokių pasisakymų ne pirmi metai, visi tai žinome, bet mes jau seniai nesilyginame su Turkijos ar Graikijos kurortais. Lietuvos pajūris yra Lietuvos pajūris ir kiti kurortai mums neprilygsta. Gegužė buvo palankesnė išvykstamajam turizmui (šaltas pavasaris), bet mes tikimės atsigriebti birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Vasaros sostinė yra Palanga“, – užtikrintai sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.

Šimtametės tradicijos

Palangos kurorto muziejuje galima susipažinti su istorinių šaltinių informacija, kurioje, be kita ko, minima, jog jau XIX a. pr. poilsiautojai į šį kurortą važiuodavo ilsėtis ir stiprinti sveikatos.

Pirmą kartą apie maudymąsi jūroje Palangoje plačiai aprašoma Jano Tadeušo Bulgarino knygoje „Pasivažinėjimas po Livoniją“ (1827 m.).

Joje teigiama, kad jau 15 metų iš Vilniaus ir Gardino gubernijų važiuoja piliečiai maudytis jūroje, stiprinti sveikatos, maloniai pakvėpuoti grynu oru, susitikti su pažįstamais ir draugais.

Savita gamtinė Palangos duotybė įkvėpė ir grafus Tiškevičius – būtent jų vardas šiandien siejamas ne tik su vis dar gyvu iškiliu architektūriniu vietos paveldu, bet ir pirmosiomis kurorto gydyklomis bei maudyklėmis.

Kaip pastebėjo Palangos kurorto muziejaus muziejininkas Martynas Jurkus, grafo Felikso Tiškevičiaus dar XX a. pr. pastatytos šiltosios maudyklės, kurių pastatas išlikęs iki šiandien, ko gero, buvo pagrindinė SPA pobūdžio įstaiga to meto Palangoje.

Gydomieji gamtos turtai

Architektūros istorikės dr. Viltės Migonytės-Petrulienės duomenimis, čia buvo įrengtos pašiltinto jūros vandens, mineralinės ir gydomųjų žolių vonios, atliekamos įvairios gydymo procedūros.

Mokslininkės pastebėjimu, šiltąsias maudykles pamėgusių ir labiau pasiturinčių poilsiautojų antplūdis prisidėjo mažinant kurorto sezoniškumą, tad apie 1910 m. rytinėje ir vakarinėje pusėje pristatyti du šoniniai fligeliai, juose suplanuotos 24 vonios, dar viena – 1929 m.

Vasarą papildomas vonias įrengdavo ir progimnazijos patalpose. XX a.

Nauda: Palangos baseine įrengta sauna su Himalajų druskos sienele pasižymi įvairialypiu sveikatinamuoju poveikiu. (Palangos baseino nuotr.)

II p. pastatas buvo išplėstas pietų kryptimi, pakeistas vidaus erdvių planas.

1952 m. vonių pastatas tapo balneologine gydykla.

Tai, jog Palanga yra ne tik klimatinis, bet ir balneoterapinis kurortas, neabejotinai suteikia jai išskirtinę pridėtinę vertę. Čia sveikatinimui, be jūros vandens, pasitelkiami mineralinio vandens ištekliai, durpių gydomasis purvas ir kiti fiziniai gydomieji faktoriai.

Aktualu ištisus metus

Nors būtų galima manyti, jog ištisus metus veikiantys kurorto reabilitaciniai bei SPA centrai, sanatorijos aktualesni tampa pasibaigus šiltiems orams, Palangos turizmo informacijos centro direktorės Rasos Kmitienės teigimu, visų šių įstaigų teikiamos paslaugos tarp poilsiautojų išlieka populiarios, nepriklausomai nuo metų laiko.

„Tiek SPA, tiek sveikatos stiprinimo paslaugos turi didžiulę paklausą tarp atvykstančiųjų. Ypač tokį laisvalaikio praleidimo būdą mėgsta kurorte poilsiaujančios šeimos. Turbūt ne vienas su dideliu malonumu lepinasi tokiomis paslaugomis ir po kokios nors aktyvios veiklos ar ilgo pasivaikščiojimo“, – kalbėjo pašnekovė.

Palangoje teikiamas visas šiuolaikinių reabilitacijos, gydymo, sveikatinimo bei grožio paslaugų spektras: nuo fizioterapijos, kineziterapijos, refleksoterapijos, haloterapijos, gydomųjų vonių, dušų, purvo bei kitų procedūrų iki įvairiausių masažų, pirčių, baseinų ritualų, jauninančių, liekninančių, anticeliulitinių ir kitų lepinančių kūno puoselėjimo programų.

Sava aplinka – palankiausia

Padedant profesionaliems medikams, Palangoje ypač sėkmingai gydomi įvairūs funkciniai centrinės nervų sistemos sutrikimai, širdies kraujagyslių neurozės ir kita.

Taip pat kurortas ypač palankus sveikstantiesiems po įvairių infekcinių ligų, operacijų, širdies raumens pakenkimų, atsiradusių dėl pervargimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų.

O šilčiausiu metų laiku į Palangą ypač rekomenduojama vykti gydytis sergant reumatinėmis bei kitos kilmės sąnarių ligomis, radikulitu.

Linksmybės: mažuosius bene labiausiai džiugina įvairios vandens pramogos.  (Palangos baseino nuotr.)

Savo ruožtu specialistai pažymi, jog palankiausių rezultatų galima tikėtis gydantis įprastinėmis klimatinėmis sąlygomis, tad vidutinės klimatinės klimato juostos gyventojams Palanga daugeliu atvejų gali būti naudingesnė už šiltuosius Pietų kurortus.

Palangos turizmo informacijos centro vadovės pastebėjimu, poilsiautojams taip pat patrauklu, kad, be sanatorinio gydymo, daugelis sanatorijų siūlo ir įvairias populiarias sveikatinimo procedūras, lydimas čia dirbančių medikų konsultacijų.

Dar viena poilsio ir atsipalaidavimo galimybė siekiant suvaldyti stresą, nerimą, pajusti gydomąjį gamtos poveikį žmogui – vadinamosios miško maudynės. Palangos Birutės parkas šiam tikslui – labai tinkama vieta. Padedami specialiai apmokyto gido, miško maudynių dalyviai, sąmoningai vaikščiodami miške, ne tik sustiprina savo imuninę sistemą, sveikatą, bet ir pagerina emocinę būseną, atsipalaiduoja.

Padeda nepasiklysti įvairovėje

Miesto svečių patogumui Palangos turizmo informacijos centras yra parengęs išsamius pažintinius leidinius: „Palanga – sveikatos šaltinis“ (lietuvių ir rusų kalbomis) bei „Sveikatos gidas“.

„Pastebėjome, kad tie, kurie jau planuojasi savo sveikatinimosi, jėgų atgavimo savaitgalį ar ilgesnį laiką Palangoje, dažniausiai jau turi savo pamėgtas vietas, žino, ko nori. Tačiau, žinoma, atsiranda ir naujų užklausų, prašoma patarti, kur geresnis baseinas, kur teikiamos vienokio ar kitokio masažo bei kitos aktualios paslaugos. Savo ruožtu mūsų darbuotojai taip pat bando išsiklausinėti svečių, kokie jų įspūdžiai, patirtys, kad galėtume šia informacija pasidalyti su kitais poilsiautojais“, – patirtimi dalijosi R.Kmitienė.

Neabejotinai tarp gausybės kurorte veikiančių sanatorijų, sveikatinimo, SPA centrų svarbią vietą užima ir jau daugelio tiek atvykstančiųjų, tiek vietinių gyventojų pamėgtas Palangos baseinas, kuriame sudarytos puikios sąlygos ne tik pasimėgauti kūną stiprinančiu plaukimu.

Tarp modernumo ir tradicijų

Palangos baseino sveikatingumo zonoje suaugusiesiems ir vaikams įrengti baseinai su keliolika pramoginių įrenginių, masažinėmis bei modernia apšvietimo sistemomis, kūdikiams skirtas baseinėlis.

Procedūrų kabinete siūlomos įvairios kūno terapijos, masažų paslaugos, be to, pasimėgauti švelniu povandeniniu masažu taip pat kviečia sveikatingumo zonoje veikianti erdvi sūkurinė vonia, o karštu garu – net trys pirtys: dvi garinės bei sauna su natūralia Himalajų druskos sienele.

„Šios saunos viena sienų sudaryta iš Himalajų druskos plytų, kuri kaisdama garuoja ir teikia sveikatinančią naudą organizmui. Tokia pirtis pasižymi antibakteriniu ir Palangoje – neišsenkantys sveikatinimo šaltiniai

Tiek aktyviai, tiek pasyviai Palangoje laiką pamėgę leisti svečiai pripažins, jog jau vien nuostabus pajūrio kraštovaizdis, pušų aromato bei sūraus jūros dvelksmo prisodrintas gaivus oras veikia kaip puikiausia terapija. Tačiau pasisemti sveikatos, atstatyti jėgas padės ne tik gamtiniai ištekliai – net ir vienam savaitgaliui atvykusieji į kurortą, pasimėgavę čia siūlomomis SPA, sveikatinimo procedūromis, masažais ar kitomis pramogomis, namo išvyks pailsėję lyg po savaitės trukmės atostogų. poveikiu – tai reiškia, jog reguliariai ja mėgaujantis stiprėja organizmo imuninė sistema ir gynybiniai mechanizmai. Įrodyta, jog Himalajų druska lengvina kvėpavimą, padeda įveikti nemalonius kvėpavimo sistemos ir sezoninių alergijų simptomus. Taigi tokia pirtis yra puiki įvairių virusinių infekcinių peršalimo ligų profilaktinė priemonė, – vardijo Palangos baseino vyresnioji administratorė Gina Rimkienė. – Ši mūsų sauna itin populiari, ypač mėgstama vyresnių žmonių. Taip pat pirčių lankytojams labai patinka eukalipto bei pušų kvapų aromaterapija.“

Įstaigos patalpose veikia ir miesto pirtis, į kurią veda atskiras įėjimas.

„Tai dar viena papildoma paslauga tiems, kurie nori pasidžiaugti vien tik pirtimi. Čia galima rasti ir voneles apsipilti, išsitrinti savo atsineštais kūno šveitikliais, išsiperti vantomis. Miesto pirtis neabejotinai suteikia daug džiaugsmo tiems lankytojams, kuriems yra svarbūs tokie tradiciniai ritualai“, – šyptelėjo pašnekovė.

Visas kurortas – šokio ritmu

Rudenėjanti Palanga jau nebeįsivaizduojama be tautinių kostiumų raštų margumyno ir juo labiau smagaus šurmulio, kuris lyg viesulas įsisuka kurorto gatvėmis pažirus gausybei šokėjų.

Ir šį šeštadienį čia vyks tradicinis, jau penktasis, tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“.

Šiemečiame renginyje, kuris skirtas Palangos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, pasirodys daugiau nei 400 šokėjų, tarp jų arti 100 – vien palangiškių. Festivalyje taip pat laukiama svečių iš Klaipėdos, Gargždų, Kretingos, Vilniaus, Panevėžio bei kitų šalies kampelių.

Kaip vaizdžiai kalbėjo Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė, šiame bene ryškiausiame kurorto rudens renginyje į vieną šokių ratą susijungia visos kartos – nuo vaikų, jaunimo iki senjorų, tad festivalį drąsiai būtų galima vadinti šeimyniniu Palangos miesteliu.

Pašnekovė neabejoja, kad gaiviu rudeniniu gurkšniu puikios muzikos ir nuotaikos šokėjų pasirodymai taps ir reginiu besidžiaugiančiai publikai – nuo mažo iki didelio.

Turinys: Palangos kurorto muziejuje laukia intriguojanti interaktyvi kelionė laiku. (Palangos savivaldybės nuotr.)

Puokštė spalvų ir raštų

„Šįsyk festivalis kiek kitoks nei ankstesniais metais. Tai tarptautinis renginys, tad iki pandemijos į jį atvykdavo nemažai svečių iš užsienio. Šiemet dėl visiems suprantamų priežasčių užsienio atlikėjų nekvietėme sąmoningai, tačiau pasinaudojome kita alternatyva – sukvietėme tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje, šokėjus. Ir iš tiesų jų ne tiek jau mažai atsirado. Festivalyje dalyvauja Lietuvoje gyvenantys lenkai, rusai, graikai, totoriai, turkai, baškirai, žydai – taigi Palangos gatvėse išvysime visą puokštę skirtingų raštų ir spalvų kostiumų“, – pasidžiaugė V.Petrauskienė.

Tradiciškai festivalio proga miesto svečius bei palangiškius vilios ir mugė, kurioje dar ir sekmadienį bus galima įsigyti tautodailininkų dirbinių bei kulinarinio paveldo gardumynų.

„Be abejonės, mūsų centro darbuotojams šis festivalis yra pagrindinis rudens akcentas. Tačiau net ir pasibaigus vasarai kurorte kas savaitgalį vis kažkas vyksta, tad tiek kultūrinės, tiek pažintinės veiklos nepritrūks nei suaugusieji, nei vaikai. Dabar itin puikus metas lankytis muziejuose – įvairias turiningas programas, edukacijas šeimoms siūlo ne tik daugelio žinomas ir pamėgtas Gintaro muziejus. Kviečiu nepamiršti ir nuostabaus Palangos kurorto muziejaus, kuriame pristatomos išskirtinės ekspozicijos ir daug inovatyvių, interaktyvių veiklų. Labai įdomus ir atgimęs Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, be abejo, Antano Mončio namaimuziejus“, – vardijo pašnekovė.

Erdvė: Palangos baseine nuobodžiauti netenka net patiems mažiausiems lankytojams. (Palangos baseino nuotr.)

Vandens vilionės – ne tik jūroje

Palankius rudeniškus orus kurorte vis dar smagu išnaudoti aktyviomis veiklomis po atviru dangumi, ir tam tinkamos įvairiausios priemonės bei judumo būdai: dviračiai, riedučiai, šiaurietiško ėjimo lazdos, mankštos ar tiesiog pasivaikščiojimas ramiu pajūriu.

Iškylomis gryname ore vilioja ir išpuoselėtos šeimoms skirtos erdvės – specializuoti Vaikų ir Pasakų parkai, kuriuose galima pasibūti nemokamai.

Prastesniu oru į įvairių pramogų verpetą kviečia įsisukti Palangos baseinas.

„Pasibaigus aktyviajam vasaros sezonui savaitgaliais sulaukiame išties nemažai svečių iš kitų – tiek artimesnių, tiek tolimesnių miestų. Be abejo, dalį lankytojų sudaro žmonės, kurie renkasi Palangą kaip savo antruosius namus, tad kurorte praleidžia nemažai laiko“, – tendencijomis dalijosi Palangos baseino vadybininkė Eglė Rupulevičienė.

Nors, pasak jos, dėl koronaviruso pandemijos sąlygų šiuo metu savaitgaliais specialių užsiėmimų neorganizuojama, tačiau čia teikiamos paslaugos visai šeimai leis pasimėgauti aktyviai bei kokybiškai leidžiamu laiku.

Ritualai: rudenėjant orams pasilepinti karštu pirties garu – tikra palaima. (Palangos baseino nuotr.)

Alsuoja poilsiu kūnui ir sielai

„Tai būtų tiek pirtys, tiek masažinės srovės, tiek sūkurinės vonios ir, žinoma, pasiplaukiojimas pačiame baseine. O vaikams svarbiausia, kad būtų vanduo, ir jie visada randa užsiėmimų, nepaisant to, ar dar yra kažkokių papildomų veiklų, – šyptelėjo pašnekovė. – Mažiesiems skirtas specialus baseiniukas, jame taip pat įrengta vandens srovė, vadinamasis grybas – čia vaikai ir praleidžia daugiausia laiko. Pastebime, kad šiek tiek vyresniems vaikams labai smagu pramoginiame baseine su tokia kaip upės srove.“

Šeštadieniais Palangos baseinas dirba nuo 10 iki 22 val., o sekmadieniais – valanda trumpiau, iki 21 val. E.Rupulevičienė primena, jog šiuo metu priimami tik lankytojai su galimybių pasu.

Savo ruožtu Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė pastebi, jog kokybiškam trumpam poilsiui ar atostogoms Palangoje ruduo yra idealiausias metas.

„Viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos kviečia atvykti svečius į kurortą, paruošę jaukumu bei poilsiu kūnui ir sielai alsuojančius pasiūlymus. Akivaizdu, kad įvairi apgyvendinimo pasiūla (nuo viešbučių iki svečių namų ar net nakvynės rąstinėse vilose gamtos prieglobstyje) bei lanksčios paslaugų kainos vilioja svečius į Palangą pasidžiaugti auksiniu rudeniu“, – sakė pašnekovė.

Gurmaniškos kelionės maršrutai

Kalbant apie poilsį Palangoje, šiuo metu aktualiausias jo turinys veikiausiai būtų sveikatinimas.

Kurorto sveikatingumo ir grožio centruose galima rasti vidaus ir lauko baseinų, įvairiausių pirčių: saulės, nefrito, druskų, aromatinę, lietuvišką, suomišką, infraraudonųjų spindulių, Himalajų druskos ir kitas bei pirtininko programų; taip pat ne tik sūkurinių vonių vidaus patalpose bei po atviru dangumi, bet ir plūduriavimo kapsulių, šalčio kambarį, negyvosios jūros ir mineralinio vandens bei jūros vandens baseiną.

Vėstant orams ypač šildo ir gerina savijautą veido ir kūno masažai bei SPA ritualai, tarp kurių – įvairiausios technikos, gydomosios bei reabilitacinės procedūros.

Ne mažiau malonių akimirkų suteiks ir gastronominiai potyriai tinginiaujant saulės nutviekstose terasose arba jaukiose kurorto kavinukėse bei restoranuose.

„Šiais metais vasarą pasitikome su daugybe naujų maitinimo vietų, tad Palanga jau gali pasiūlyti ne tik europietiškos, bet ir meksikietiškos, uzbekiškos, kinų virtuvės patiekalų, jūrų gėrybių bei šviežios žuvies restoranų, kas be ko, – ir daugelio pamėgtų lietuviškos virtuvės gardumynų. Šeimos restoranėliai bei greitojo maisto užeigos lankytojus taip pat vilioja mėgstamiausiais vaikų skanumynais – mėsainiais, makaronų patiekalais, spurgytėmis bei vafliais. O specialios maisto ir gėrimų degustacijos rudenį neabejotinai nuspalvins ypatingais skoniais ir istorijomis“, – į gastronominius malonumus pasinerti paakino I.Valaitienė.

„Gyvenimas trumpas – reikia spėti aplankyti Palangą“, – sako LNK žinių tarnybos kalbintas poilsiautojas.

„Buvome vasarą Šventojoje, o dabar Palangoje, kad ramiau ir dėl to pačio, kaip sako, jodo daugiau“, – antrino kita poilsiu besimėgaujanti moteris.

„Šitie metai buvo įspūdingi, žiūrint pagal žmones, pagal srautus. Jeigu 2 val. nakties eini J. Basanavičiaus gatve ir praeiti neįmanoma, tai nemanau, kad yra dėl ko verkti. Turėjo džiūgauti visi, kad tik kitos vasaros tokios būtų“, – apie verslo pusę prakalbo kitas pašnekovas.

Šitie metai buvo įspūdingi, žiūrint pagal žmones, pagal srautus.

Kurortininkai rugsėjį dar po smėlį braido ir į jūrą niurkteli.

„Smėlis šiltas, kur vėsu – nelabai. Moterų paplūdimyje labai daug besimaudančių. Daugiau nei bendrajame, jos nebijo šalčio“, – juokaudama pasakojo dar viena poilsiautoja.

Poilsiautojais besirūpinantys pripažįsta, kad praėjusi vasara buvo išskirtinė.

„2019, 2018 metais būdavo nuo 40 iki 50 proc. lietuvių turistų, tai dabar mes turbūt turime 75-80 proc“, – teigia turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Kol kad durų neskuba užverti net kavinės prie jūros, jų darbuotojai vasarą vadina fantastiška.

„Tik pradeda leistis saulė ir iškart pilna terasa. Žmonės net ant takelių sėdėdavo, netilpo niekur, beprotiškai daug. Tai net į vidų staliukus pradėjome dėti, nes žmonės nori tiek viduje, tiek lauke sėdėti“, – įspūdžiais po vasaros sezono dalijosi vienos kavinės darbuotoja.

Paklausus, ar dosnūs per vasarą buvo lietuviai, teigiama, kad arbatpinigių tikrai buvo.

„Dabar gal šiek tiek apmažėjo, nes ir žmonių apmažėjo, bet tikrai užtenka. Užtenka pragyventi čia Palangoje“, – teigė dar viena darbuotoja.

Kai kurie verslininkai antrina, kad užsieniečių buvo mažiau.

„Lietuva suvažiavo. Lietuviai tikrai leido kažką sau nusipirkti, kažką daugiau, kažką brangiau, mes nepajutome, kad būtų baisus taupymo režimas. Liepos mėnuo buvo išties geras ir oro atžvilgiu, ir žmonių“, – sako vieno Palangos restorano savininkė Rūta Sakalauskienė.

Kurorto viešbučių ir restoranų asociacija aptarusi sezoną tvirtina – jis toks pat, kaip pernai.

„Konstatavom, kad vasara tikrai nebuvo blogesnė negu praėjusiais metais. Iš tikrųjų turbūt galėjo būti ir geresnė, jeigu nebūtų sugadinę pajamų rugpjūčio mėnuo. Dėl subjurusių orų turėjome mažiau pajamų, užimtumo nei praėjusiais metais rugpjūtį“, – žinių tarnybai teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

Pajamas skaičiuojantys verslininkai sako, kad turėjo daugiau ir išlaidų. Dauguma ilgisi užsienio turistų bei didžiausia bėda vadina darbuotojų stygių.

„Tiesiog atrodo išgaravo. Atrodo, nėra to jaunimo, kuris nori dirbti arba jis ateina ir kitą dieną, po kelių dienų ima ir išeina dėl neaiškių priežasčių. Visiškos atsakomybės nebuvimas“, – plačiau dėstė I. Valaitienė.

Po šios vasaros kurortas turės iš ko kitai vasarai gražintis – iš poilsiautojų nemenkai praturtėjo.

„Praeitų metų surinkimas buvo iš parkavimo miesto gatvėse 661 tūkst. eurų, o šiais metais 210 tūkst. eurų daugiau“, – sako Rinkliavų centro direktorius Bronius Martinkus.

Už poilsio namuose, viešbučiuose ar pas privatininkus praleistą naktį į kurortą atvykusieji turi mokėti eurą, bet kiek Palangos biudžetą papildė vadinamasis pagalvės mokestis, dar skaičiuojama.

„Tik šįryt atvažiavom iš Klaipėdos. Kaip ir vietinės, bet vis vien norisi kažkaip atsipalaiduoti, nes Palanga – tai atostogos, o Klaipėda – namai, rūpesčiai, kasdieniniai klausimai. Čia nakvosim ne vieną naktį. Išsinuomavome vieną kambarėlį. Už parą šeimininkams mokame dešimt eurų. Esam dėkingos šeimininkui. Yra visi patogumai: dušas, vanduo, virtuvė, indai. Viskas yra vietoje, nereikia atsivežti. Maisto specialiai atsivežėme iš namų, išsivirėme dešrelių atvažiavusios. Šiandien valgysim kiaušinius“, – atviravo dvi senjoros atostogautojos.

Paklaustos, kiek planuoja išleisti pinigų per atostogas, poilsiautojos sakė išleisiančios tiek, kiek joms reikės: „Nepiktnaudžiaujame, kadangi esame senjoros, bet vis vien leidžiam sau. Pasitaupėm“.

Kiek išleisim, tiek ir bus. Kiek turėsim, tiek ir išleisim.

Kiti atostogautojai, šeima iš Kauno, teigė, jog Palangoje jie – nuo vakar ryto. Atvyko savaitei. Paklausti, kiek ketina per tą laiką išleisti, jie sakė, kad „reikia apie tūkstančio eurų, skaičiuojant su maistu. Priklauso nuo to, kur gyveni“. Jie apsistojo kotedže, kur para kainuoja 60 eurų. Sako, esą seniau už tokius pinigus šeima vykdavo ir į užsienį.

Dar vieni poilsiautojai džiaugėsi Palangos oru, tačiau manė, kad Palangoje būti yra per brangu. „Šimtą eurų per dieną reikia išleisti, skaičiuojant su nakvyne. Mes gavome už 30 eurų kambariuką tokį“. Vis dėlto į užsienį keliauti sakosi nesiruošę, nes „baisu ir važiuot kažkur. Negrįšim paskui“.

Į Palangą atvyko ir poilsiautojų šeima iš Vilniaus. Kurorte jie planuoja būti tris dienas. Tačiau pinigų neskaičiuoja: „Neskaičiuojam. Kiek reikės, tiek reikės. Kainos yra nustatytos, maždaug apskaičiavom, kad užtektų“. Šių atostogautojų nakvynė trims dienoms kainavo 700 eurų.

„Aš manau, kad kainos truputėlį sukilusios, bet, kadangi labai retai atvažiuojam, tai galim sau leisti. Pabrango maistas“, – pasakojo kita poilsiautoja. Jai antrino ir draugė: „Mano nuomonė visiškai tokia pati. Kainų pabrangimas labiausiai pasimato įvairiose maitinimo įstaigose. Pabrango gėrimai, užkandžiai įvairūs. Pažįstami sakė, kad pabrangus nuoma visur“. Merginos mano, kad žmogui Palangoje savaitei reikia 300–400 eurų ar net daugiau.

Dvi senjoros taip pat atvyko į Palangą. Kiek reikės išleisti pinigų, moterys teigia neskaičiavusios. „Kiek išleisim, tiek ir bus. Kiek turėsim, tiek ir išleisim“. Jos juokavo, kad per pandemiją nebuvo, kur leisti pinigų: „Nebuvo, tai dabar ir ištrūkom. Na nieko, gausime pensiją parvažiavusios. Į dieną išleisim 20–30 eurų. Daugiau neišeitų“.

Pigiausia nakvynė Palangos viešbučiuose – 30 eurų, o už erdvesnį kambarį gali tekti mokėti ir 150 eurų už naktį.

„Turime šešis kambarius, o kainos svyruoja nuo 50 eurų už naktį, o apartamentų kainos svyruoja nuo 100 iki 120 eurų už naktį“, – pirmadienio pavakarę laidoje kalbės nuomos paslaugas teikiantis palangiškis.

Maisto kainos Palangoje truputį pakilusios, lyginant su praėjusiais metais, – cepelinų porcija kainuoja 4–5 eurus, šašlykų – 6–8 eurus, blynų – 2–3 eurus. Dienos pietūs kainuoja 5 eurus.

„Mes šiais metais kainų tikrai nekelsim. Šaltibarščiai kaip kainavo 2 eurus, taip ir bus. Cepelinai nuo 3,5 iki 4 eurų. Žmonės pasirenka, kur jiems valgyti, bei nusprendžia, kas jiems brangu, o kas pigu. Daug kas priklauso ir nuo kavinės vietos“, – laidoje sakys kavinę Palangoje valdanti Renata.

Kebabų kainos šiais metais Palangoje taip pat neturėtų gąsdinti – didelis kebabas kainuos 3 eurus, mažas – 2,6 euro. Be to, kebabus pardavinėjanti Jūratė laidoje teigs, kad informacija, neva kebabai nesveiki, – mitas. Kebabuose gausu daržovių, o naudojama mėsa – labai kokybiška.

Tačiau Lietuvoje negyvenantis tautietis Raimundas sako, kad Palangoje kainos daug didesnės nei Ispanijoje: „Kainos žymiai didesnės negu Ispanijoje. Geriau apsimoka važiuoti į Kanarų salas ar Jamaiką. Čia viešbučiai ir maistas, viskas brangiau“.

Bet užsienio turistams Palanga, Šventoji ir Nida – tikra palaima. Olandas Šonas Smitas sakys, kad Lietuvoje – labai gražu: „Čia viskas labai gražu ir gerai. Buvau Gintaro muziejuje, labai gražu“.

Pramogų kainos šiais metais Palangoje turėtų kilti – elektrinio dviračio nuomos kaina pusvalandžiui – 7 eurai, valandai – 11 eurų. Paprasto dviračio nuoma – 3 eurai už valandą. Labiausiai vaikams patinkančios pramogos – mašinyčių nuomos – kaina liks nepakitusi – už penkias minutes teks pakloti penkis eurus.

„Kainos išlieka tos pačios. Batuto kaina pusvalandžiui – 6 eurai, valandai – 8 eurai”, – laidoje KK2 kalbės įvairias pramogas vaikams nuomojantis Dainius.

Visą reportažą apie pramogų kainas Palangoje žiūrėkite šiandien laidoje KK2 19 val. 30 min. per LNK.

Dviračiais – iki Nidos

Palanga yra puikiausia vieta mėgstantiems važinėti dviračiais. Ilgą, besidriekiantį palei jūros krantą miestą galima skersai ir išilgai nuvažiuoti dviračiais, kai kurie takai skirti ne tik susisiekti, bet labiau jais važinėjant pasimėgauti gamta.

Pajūrio kurortas savo gyventojų ir svečių patogumui turi nemažai lauko treniruoklių aikštelių, jos nesunkai pasiekiamos ir dviračiais, ir vaikštinėjant pėsčiomis.

Ne tik mietas turi tam skirtus takus, kurorto svečiai gali giedras rudens dienas leisti keliaudami vos 12 kilometrų iki Šventosios, o stipresnieji, turintys daugiau ištvermės ir noro, gali leistis į 25 kilometrų žygį dviračiais iš Palangos iki Klaipėdos.

Dar stipresni ir žingeidesni kviečiami išsiruošti į dviejų dienų kelionę į net Nidą.

Persikėlę per Kuršių marias keliautojai numina dar pusšimtį kilometrų iki Kuršių nerijos perlu vadinamo kurorto.

Traukia unikalus takas

Judraus poilsio mėgėjai gali ir rudenį mėgautis sveikatingumo tako „Labrytys“ patogumais. Takas prasideda Jūratės ir tęsiasi iki Kontininkų gatvės.

Jis yra įrengtas unikalioje vietoje, driekiasi per pušynus, netoli jūros. Gamta čia palanki bėgioti, pasivaikščioti, tiesiog ilsėtis ir medituoti.

Natūraliai susiformavęs šešių kilometrų ilgio, ratu nusidriekęs takas praturtintas aktyviam sportui tinkama infrastruktūra.

Palangiškiai patys aktyviai naudojasi šiuo taku, užkrėsdami noru čia sportuoti judraus poilsio mėgėjus.

Natūraliose miško aikštelėse įrengtos penkios aktyvaus poilsio zonos su lauko įrenginiais ir sporto treniruokliais. Šiose aikštelėse galima pasistatyti dviračius, tam įrengti stovai. Suolai laukia pavargusių, o informaciniai stendai – smalsiųjų.

Judantieji taku gali apžiūrėti legendomis apipintą Naglio kalną, mat takas jį yra apsupęs iš visų pusių.

Tapęs patrauklia aktyvaus poilsio vieta „Labrytys“ sporto entuziastų sulaukia ir vasarą, ir atvėsus orams.

Seka pasakas mažiesiems

Palangos turizmo ir informacijos centro darbuotojai vis dažniau pastebi, kad rudenėjančią Palangą pamėgo jaunos šeimos su mažais vaikais, kuriems vasaros kaitra nėra priimtina.

Pasivaikščiojimas pajūriu, parkais ir pėsčiųjų takais tampa puikia proga sukaupti jėgų ir sveikatos artėjančiai žvarbiai žiemai.

Medikai pataria kvėpavimo takų ligomis neretai sergantiems žmonėms išnaudoti progą kaip įmanoma daugiau kvėpuoti sveiku pušynų oru, kvėpti į save jodo prisotintos jūros drėgmės.

Visiška tiesa, kad ankstyvą rudenį Palangoje gamta teikia nemokamas spa procedūras, teigiamai veikiančias odą, kvėpavimą bei bendrą žmogaus kūno būklę.

Viena maloniausių pasivaikščioti vietų Palangoje – rudens spalvomis pasipuošęs Birutės parkas. Paprastai jį aplankyti yra visų Palangoje poilsiaujančių žmonių ritualas. Čia galima vaikštinėti nors ir visą dieną, takai driekiasi ne vieną kilometrą, atskleisdami vis kitą sodininkų suformuoto parko kampo grožį.

Jaunos šeimos labai pamėgo trejus metus veikiantį Palangos pasakų parką, įsteigtą tarp Birutės ir S.Daukanto gatvių, šalia parodų paviljono „Kupeta“.

Jame įvairių pasakų herojus simbolizuoja dešimt skulptūrų. Prie kiekvienos jų įrengta informacinė lentelė su dviem mygtukais. Paspaudus vieną, pasigirsta pasaka sekama lietuvių kalba, o kitą – anglų kalba.

Įdomu, kad šis parkas tapo ypač populiarus būtent šiemet ir būtent rudenėjant. Galbūt parkas pramogautojus paviliojo, kai teko slėptis nuo vasaros karščių, o atklydę čia netyčia daugelis žinią apie įdomią vaikams ir suaugusiesiems vietą plačiai paskleidė. Klausydamiesi pasakų tėvai ir jų mažyliai ne tik drauge mėgaujasi sveiku Palangos oru, bet ir augina bendrystę, džiaugiasi naujomis pažintimis bei lavina vaizduotę.

Kviečia kartu judėti

Lankytojų laukia ir Palangos sporto kompleksas. Įpratę kelis kartus per savaitę žaisti krepšinį ar kitus judriuosius žaidimus žmonės be vargo gali išsinuomoti salę ir nenutraukti sau įprastų pomėgių poilsiaudami Palangoje.

Pasibaigus aktyviai vasarai, Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai neleidžia palangiškiams ir kurorto svečiams pasiduoti rudeniškai nuotaikai, jie skatina daryti viską, kad žmonės išsaugotų sveikatą. Rudenį jie tęs fizinio aktyvumo užsiėmimus, ieškos naujų treniruočių, įdomių fizinio aktyvumo formų, rengs paskaitas, seminarus, diskusijas, konkursus.

Nuo rugsėjo, kiekvieną antradienį vakarais Palangos sporto centre rengiamos treniruotės su TRX diržais. Tai funkcinės treniruotės su pakabinamais diržais, kurių metu atliekami įvairūs jėgos pratimai, pasitelkiant tik savo kūno svorį. Treniruočių metu įdarbinami visi kūno raumenys, todėl nauda garantuota.

Ketvirtadieniais „Amberton Greeen“ viešbutyje organizuojamos giliųjų raumenų ir audinių savimasažo miofascialnio atpalaidavimo mankštose. Tai yra ne tik naudingos, bet ir įdomios treniruotės.

Ketvirtadieniais Šventosios pagrindinės mokyklos salėje vyksta Zumba Fitness treniruotės.

Ruduo atneša ne tik darganas, bet ir tamsą, todėl rūpindamiesi dviračiai važinėjančiųjų saugumu rugsėjo 26 dieną, 13 val., Centrinėje Palangos miesto aikštėje Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai vykdys akciją „Būk matomas – būk saugus“, kurios metu žada dalinti atšvaitus ir priminti, kaip tinkamai juos dėvėti ir saugiai elgtis kelyje.

Žada įdomių paskaitų

Minėdami Pasaulinę širdies dieną, centro darbuotojai į Palangą pakvietė atvykti žinomą gydytoją kardiologę Sigutę Norkienę. Rugsėjo 28 dieną, 18 val. viešbutyje „Best Baltic“ ji skaitys paskaitą itin aktualia tema – apie širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksnius, jų įtaka sveikatai, ligų komplikacijas ir prevencijos būdus.

Spalio 1-ąją, Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną visuomenės sveikatos biuro darbuotojai pakvies į šios įstaigos patalpas Gintaro g. 33A, kur nuo pat ryto kiekvienas norintis galės atlikti savo kūno kompozicijos analizę.

Vaikus auginantys palangiškiai ir poilsiautojai spalio 26 dieną, 17 val., Palangos miesto savivaldybės bibliotekoje turės progą pabendrauti su psichologe, knygos „Kaip užauginti žmogų“ autore Aušra Kurienė. Tėvai turės progą išgirsti naudingų patarimų apie vaikų auklėjimą, disciplinavimą bei daugybę kitų naudingų dalykų, padėsiančių užtikrinti šeimos gerovę.

Į šias paskaitas bei renginius kviečiami ne tik palangiškiai, bet ir kurorte poilsiaujantys žmonės.

Dauguma Palangos viešbučių turi sveikatinimo programas, kurias kiekvieną savaitgalį paįvairina papildomomis pramogomis arba procedūromis.

Ragina tapti detektyvais

„Kai mūsų miesto svečiai užsuka į turizmo informacijos centrą, dažnai išgirstame jų klausimą, ką naujo Palanga turi šiemet. Tada teiraujamės, kada svečiai paskutinį kartą buvojo kurorte, ką yra matę ir kuo domisi. Sužinoję jų pomėgius, galime pasiūlyti įvairiausių įdomių veiklų, – kalbėjo Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė. – Turime leidinių apie pramogas vaikams ir jaunimui Palangoje. Juose pateiktas miesto planas su nurodytais pramogų objektais.“ Šiemet į šį sąrašą įtrauktas ir Palangos bažnyčios bokštas, į kurį įkopti reikia ne tik noro, bet ir ištvermės.

Apžvalgos aikštelę bokšte galima bus aplankyti iki paskutinės spalio dienos. Žiemą ji bus uždaryta, bet pavasarį visi norintieji vėl galės apžiūrėti kurortą iš bažnyčios bokšto.

Dar viena pramoga, mėgstantiems kultūrą ir aktyvų poilsį, yra savotiškas žaidimas, kai siūloma trumpam pabūti detektyvais ir rasti Palangoje 27 senąsias vilas.

Lankstinukuose kiekviena šių vilų yra įdomiai pristatyta, publikuotos nuotraukos, leidžiančios palyginti, kaip šis vilos atrodė XIX amžiaus pabaigoje ar XX amžiaus pradžioje ir dabar. Atvykėliams tenka jas ne tik rasti, bet ir patiems sudaryti apsilankymo jose laiką bei maršrutą.

Ruduo Palangoje – ypatingas metas, kurio malonumus verta išbandyti kiekvienam, nepaisant amžiaus ar interesų.

Dovanoja lietuvišką operą

Palanga jau senokai yra tapusi ne tik vasaros, bet ir savaitgalių sostine. Artėjant rudeniui ji kviečia patirti naujų malonumų ir pažinti kitokį šio pajūrio miesto grožį bei mėgautis teikiamomis pramogomis.

Rugsėjis Palangoje ir Šventojoje bus gausus Lietuvos 100-mečiui skirtų renginių.

Jau pirmąjį rudens savaitgalį, rugsėjo 8-ąją ta proga palangiškiai bei kurorto svečiai sulauks išskirtinės dovanos – Palangos koncertų salėje jie galės nemokamai pamatyti naują lietuvišką roko operą "Eglė".

Tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Palangos savivaldybės dovana. Opera Lietuvos gyventojas rodyta tik kartą Vilniuje, tad norinčių ją pamatyti pajūryje labai daug.

Akivaizdu, kad, net jei opera būtų rodoma dar ir dar kartą, porą tūkstančių žiūrovų talpinanti Palangos koncertų salė būtų pilnutėlė.

Gatvėse – švenčių sūkurys

Rugsėjo viduryje Palangą sudrebins liaudiškų šokių festivalis "Palangos miestely". Šventėje ketina dalyvauti per 300 šokėjų iš Lietuvos, laukiama svečių ir iš kelių užsienio valstybių.

Šis festivalis jau tampa tradiciniu ir apima ne tik visą Palangą, bet pasieks ir Šventąją, kuri užgesus vasarai, taip pat stengiasi neužmigti.

Krintantys lapai ir rudeninė saulė leis pasidžiaugti renginiais lauke, todėl kurortas nušvis tautinių rūbų spalvomis.

Tą pačią dieną į bendrą šurmulį įsilies ir kūrybinės dirbtuvės "Meistrų kalvė".

Palangiškiai mėgsta etninę kultūrą, o šis renginys žada įtraukti ir poilsiautojus. Rengiamose pamokose, seminaruose galės dalyvauti ne tik meistrai.

Daugeliui žmonių patinka dalyvauti tautinių rūbų pristatymuose, dar labiau žmonės mėgsta ragauti maistą, tad svečiai bus kviečiami degustuoti kulinarinio paveldo patiekalų skambės folkloro ansamblių dainos ir instrumentinė muzika. Centrinė"Meistrų kalvės" vieta – senoji Palangos skaitykla, daug renginių vyks įvairiose kurorto erdvėse.

Folkloro propaguotojus bus galima pamatyti poilsiautojų pamėgtose vietose: Jūratės ir Kastyčio skvere arčiau jūros tilto, aikštelėje priešais bažnyčią, J.Basanavičiaus gatvės ir Meilės alėjos sankirtoje.

Tą pačią rugsėjo 15-ąją Šventojoje vyks ir Jūros diena, tai bus renginiai, skirti pirmosios Lietuvoje Jūros dienos paminėjimui.

Čia į spalvingą pynę susipins jūros, tautinių motyvų ir rudens motyvai, mat kartu bus švenčiama ir Baltų vienybės diena, kuri sutampa su rudens lygiadieniu.

Vilios koncertų salė

Pasibaigus vasaros atostogų sezonui Palanga tapo dar patrauklesnė kultūrinius renginius mėįgstantiems poilsiautojams, kai čia pradėjo veikti naujoji Koncertų salė.

"Orientuojamės ne tik į poilsiavimo sezoną, bet ir į šaltąjį metų laiką. Kai Palangos koncertų salėje vyksta renginiai, į kurortą atvažiuoja labai daug žmonių iš visų Lietuvos kampų. Savaitgalius kurorte praleisti pasiryžusius poilsiautojus koncertų salė vilioja spektakliais, Klaipėdos muzikinio teatro pastatymais bei įvairiausiais koncertais. Taip griaunamas mitas, kad Palanga yra tik vasaros sostinė, vis plačiau sklinda garsas, kad kurortas gyvas visus metus", – kalbėjo Palangos koncertų salės direktorius Remigijus Ambrulaitis.

Ir atšalus orams moderni koncertų salė vilios klasikinės muzikos ar teatro mėgėjus, kvies pašėlti skambant praėjusio amžiaus pabaigos ar šio laikmečio muzikai.

Kurhauzas – jauniems ir seniems

Kai rudens žvarba privers žmones dažniau ieškoti pastogės, duris lankytojams tikrai patiks apsilankyti Palangos Kurhauzo salėje. Ji kvies įvairiausių muzikos žanrų mėgėjus.

Gražioje salėje su puikia akustika jaunimo ir vyresnių žmonių pasirodymai vyks ne tik ant scenos, atlikėjai įsitaisys ir tarp žiūrovų.

Palangoje jau ketvirtį amžiaus veikiantis "Grubusis teatras", minėdamas 25-ąsias gyvavimo metines, pakvies į kelis renginius, kuriuos ketina skirti ne tik savo sukakčiai, bet ir Lietuvos 100-mečiui. Vienas jų – spektaklis "Laikykis, Vydūne". Šio teatro užauginta Marija Baranauskaitė, studijuojanti klounadą Prancūzijoje, rugsėjo gale Kurhauzo salėje pristatys "Sofos projektą". Spalį čia vyks susitikimas su Greta Grinevičiūte, taip pat vaidinusia "Grubiajame teatre" ir tapusia profesionalia šokėja, pagarsėjusia moderniaisiais darbais.

Rudenį iki pat Naujųjų Metų bus tęsiama tradicija kviesti žiūrovus į muzikos vakarus Kurhauze. Jų metu publikai bus pristatytos džiazo kompozicijos, gražiausios filmų melodijos, koncertuos "Kapela A", televizijos projekto nugalėtoja Monika Marija Paulauskaitė, Artūro Noviko grupė "Jazz Island" ir nemažai kitų.

Kvies poilsiauti judriai

Palangos visuomenės sveikatos biuras taip pat laukia poilsiautojų pasibaigus aktyvaus poilsiavimo sezonui. Aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys Palangos svečiai raginami domėtis internetinėje biuro svetainėje skelbiamu nemokamų treniruočių, paskaitų apie sveiką gyvenimo būdą tvarkaraščiu.

Rugsėjo pabaigoje čia numatomas susitikimas ir su knygos "Kaip užauginti žmogų" autore Aušra Kuriene.

Baigdami įvairiausių veiklų sezoną lauke, rugsėjo 9 dieną Palangos visuomenės sveikatos biuro darbuotojai pakvies paskutiniajam tokiam užsiėmimui Botanikos parke prie Rotondos. Čia Linas Švirinas dar kartą išsidėlios savo gongus, kurių garsai ir vibracija nepaprastai maloniai nuteikia žmones. Šių susibūrimų metu ant parko žolės vienu metu sugula iki pusšimčio poilsiautojų. Šis renginys, kaip ir kiti, rengiami centro, yra nemokamas, o ir registruotis jam nereikia.

Prasidėjus rugsėjui, kiekvieną ketvirtadienį Šventosios mokyklos salėje vyks zumba fitnes treniruotės. Jos skirtos visų amžiaus grupių žmonėms.

Be to, vienoje Palangos mokyklų palangiškiai ir atvykėliai bus mokomi linijinių šokių.

Biuro darbuotojos ketina mokyti palangiškius jų darbo vietose nedidelio intensyvumo mankštų, tad nenuostabu, jei tokias pamokas netyčia pamatys ir poilsiautojai. Jie kviečiami nesikuklinti ir prisijungti prie besimankštinančiųjų.

Palangoje rudenį galima poilsiauti linksmai ir judriai. Svečių laukia viešbučiai, kavinės, muziejai, pasilinksminimo ir pramogų įstaigos.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus duomenimis, šiais metais birželį Palangoje suteiktos 88 tūkst. 72 nakvynės, ir tai yra daugiau nei 2 tūkst. nakvynių daugiau, nei analogišku praėjusių metų laikotarpiu. Tokie duomenys gauti įvertinus vadinamojo Pagalvės mokesčio, kurį moka poilsiautojai, apsistoję kurorto apgyvendinimo įstaigose, surinkimo duomenis.

Pirmąjį šiųmetės vasaros mėnesį apsistojusiųjų Palangoje skaičius nebejotinai dar augs, kadangi birželio mėnesį suteiktų nakvynių skaičių deklaravo dar ne visi kurorto apgyvendinimo paslaugų teikėjai.

Praėjusiais metais birželį kurorte suteiktos 85 tūkst. 879 nakvynės.