„Sutarimo šiuo klausimu Seime nėra, o Seimo nario daro pobūdis toks, kad numatyti atostogas yra iš esmės labai sudėtinga, nes Seimo nario darbas yra nepertraukiamas ir laikas tarp sesijų yra Seimo narių planuojamas savarankiškai“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo nariai antradienį po ketverių metų pertraukos planuoja svarstyti jų pačių veiklą, darbo užmokestį, socialines garantijas nustatantį įstatymo projektą.

Dar praėjusią kadenciją tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva parengtas įstatymo projektas, be kita ko, turėjo išspręsti Seimo narių atostogų klausimą, tačiau apie tai jame nekalbama.

Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas.

Sutarimo šiuo klausimu Seime nėra, o Seimo nario daro pobūdis toks, kad numatyti atostogas yra iš esmės labai sudėtinga.

Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.

Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.

Svarstomame projekte taip pat numatyta nuo kitos kadencijos atsisakyti Seimo narių viešbučio.

Nuo 2024-ųjų parlamentarams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta bus toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus centro ir kurie neturės ir pastaruosius penkerius metus neturėjo gyvenamosios patalpos sostinėje, priklausytų būsto nuomos kompensacija.

„Svarstymas dėl kompensacijų yra tolesnis žingsnis, šiandien svarstomame įstatyme yra principinis sprendimas, jog nuo kitos kadencijos būtų atsisakoma Seimo viešbučio“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen

Projektu taip pat siūloma nustatyti finansines sankcijas už nelankomus posėdžius. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.

Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo priimtų Seimo valdyba.

Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.

Pasak jos, Seimo narių veiklos įstatymo projektui pustrečių metų stringant jos vadovaujamame Seimo komitete, politikai kol kas neranda sutarimo tiek dėl atostogų, tiek dėl kitų nuostatų.

„Nėra bendro sutarimo nei dėl Seimo narių atostogų, nei, kaip žinote viešojoje erdvėje, dėl Seimo narių atlyginimo mažinimo, kada jie neatvyksta į posėdžius. Tas klausimas turėtų būti sprendžiamas tuo teisės aktu. Kadangi tokio sutarimo, deja, nėra, tokia ir situacija su tuo projektu. Nes vieni nori atostogų, kiti – rentų“, – BNS tvirtino A. Širinskienė.

„Manau, pavasarį bandysime grįžti prie to klausimo, su frakcijomis šnekėtis“, – pridūrė Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė.

Kadangi tokio sutarimo, deja, nėra, tokia ir situacija su tuo projektu. Nes vieni nori atostogų, kiti – rentų.

Prieš metus politikė teigė, kad norint įteisinti atostogas, pirmiausia būtina sukurti Seimo narių atostogų modelį, kuris panaikintų visas galimas rizikas, pavyzdžiui, numatyti, kaip atostogų metu būtų šaukiamas Seimas, jei šalyje būtų paskelbta nepaprastoji padėtis, karas. Ji taip pat tvirtino, kad tik nedaugelis Europos Sąjungos valstybių yra oficialiai įteisinusios parlamentarų atostogas.

Įstatymo pateikimas Seimo salėje įvyko 2017-ųjų liepą, po to nugulė komitetų stalčiuose. Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas pagrindiniu svarstant šį projektą. Be jo išvadų Seime projektas negali būti toliau nagrinėjamas.

Darbo grupės parengtas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas apima visas su parlamentarų teisėmis, pareigomis, darbo sąlygomis susijusius klausimus, numato nuobaudas už posėdžių nelankymą. Siūloma, kad parlamentarų darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą plenarinį ar Seimo struktūrinio padalinio, kurio nariu parlamentaras yra, posėdį.

Projekte taip pat numatyta, jog, pavyzdžiui, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario veiklos galėtų tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis pavaduotojas, o atliekant kratą Seime ar Seimo viešbutyje privalėtų dalyvauti parlamento pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų.

Pradėti prieš parlamentarą naudoti kriminalinės žvalgybos priemones būtų galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam pavaduotojui.

Į įstatymą siūloma įrašyti išplėstą Konstitucijos normą dėl Seimo nario imuniteto. Pagal projektą, parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo.

Konstitucinis Teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi, kad įstatymo projektas bus priimtas, tačiau nesiryžta prognozuoti, kaip bus išspręstas daugiausia aistrų keliantis Seimo narių atostogų įteisinimo klausimas.

„Dėl atostogų vyksta pats didžiausias ginčas. Manau, kad jis turėtų būti išspręstas, tas atostogas įvardinant gal kaip nors kitaip ar deklaruojant jas“,- ketvirtadienį po susitikimo su frakcijų seniūnais svarstė sakė V. Pranckietis.

Jo nuomone, Seimo nariams nebus tokios galimybės turėti laisvadienius, kaip numatyta Darbo kodekse.

Kad Seimo nariai dirba nepertraukiamai, tuo yra įsitikinusi Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašūnienė.

„Vis dėlto mes dirbame nepertraukiamai ir bet kada galime būti pakviesti atvykti į Seimą atlikti savo pareigą. Bet gal reikėtų įtvirtinti, kada galėtume oficialiai su šeima išvykti atostogų? Neslėpkime, kad visi mes žmonės ir vis tiek Seimo nariai atranda tų savaičių, kai jie ilsisi. Galbūt iškomunikuota neteisingai, kad pertrauka tarp sesijų yra neva kažkokios menamos atostogos. Iš tikrųjų tai yra darbingas laikas - susitikimai su rinkėjais, jų problemų aptarimas. Paskui tai sugula į įstatymų projektus“,- sakė parlamentarė R. Tamašūnienė.

Pavyzdžiui, pirmadienį, 8.15 val., sutinku žmogų, o jis sako: kodėl tu ne darbe, kodėl grybauji? Baikime su tuo pataikavimu. Kada reiks - tada dirbsiu, kada reiks - tada grybausiu.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas mano, kad parlamentarų atostogų įteisinimas iš dalies būtų gerai, nes Seimo nariui irgi reikėtų pailsėti, jis galėtų išvykti į kitą šalį ar ilsėtis gamtos prieglobstyje, neklausiant Seimo valdybos sutikimo.

„Kita vertus, aš neįsivaizduoju situacijos, kad Seimo narys žvejoja ar guli paplūdimyje, prieina prie jo rinkėjas ir sako: kaip gerai, kad aš jus pamačiau, aš turiu vieną reikalą.... Negi Seimo narys pasakys: atleiskite, man atostogos. Todėl manau, kad Seimo nario mandatas nenutrūksta, jokiu būdu nei atostogos, nei kas kitas mandato nenutraukia“, - Eltai sakė J. Sabatauskas.

Buvęs Europos Parlamento narys, Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad Vakarų Europoje parlamentarams niekas jokių atostogų nereglamentuoja.

„Norime įvesti rusišką tvarką ir pataikauti žmonėms - tai įvedinėkime. Remdamasi giliomis parlamentarizmo tradicijomis Vakarų Europa laikosi laisvo parlamentaro mandato principo, kad parlamentaras gali atlikti pareigas ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir po darbo ir be atostogų. Čia dabar įforminkime atostogas? Tai tada aš išdrįsčiau išvykti į mišką pagrybauti? Pavyzdžiui, pirmadienį, 8.15 val., sutinku žmogų, o jis sako: kodėl tu ne darbe, kodėl grybauji? Baikime su tuo pataikavimu. Kada reiks - tada dirbsiu, kada reiks - tada grybausiu“,- sako politikos senbuvis E. Gentvilas.

2017 metų vasarą Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui.

Pagal pateiktą projektą, Seimo veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visos kadencijos metu, Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžius planuoja savarankiškai.

Tačiau ar parlamentarų atostogos vis dėlto gali būti kaip nors įteisintos, sudėtinga prognozuoti, nes Seimo nariai turi įvairių pasiūlymų šiuo klausimu.

Šiuo metu Seimo nario veiklą reglamentuoja Seimo statutas, Vyriausybės įstatymas.

Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas.

Anot jo, visuomenė turi teisę žinoti, kada parlamentarai atostogauja, o kada – dirba. Tačiau Seime vieningos nuomonės nėra – dalis parlamentarų mano, kad atostogų įteisinimas pažeistų Seimo nario mandato nepertraukiamumą, kiti įsitikinę atostogų nauda. Dabar Seimo nariai turi maždaug 103 dienas nereglamentuoto laiko.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė pritaria Seimo nario atostogų įteisinimui, kadangi tokia teisė yra įtvirtinta Konstitucijoje. Anot R. Baškienės, atostogos Seimo nariui leistų tą laiką skirti naujų jėgų kaupimui būsimiems darbams kitoje sesijoje.

„Valstiečių“ atstovė teigia, kad parlamentarų atostogos galėtų būti skiriamos į dvi dalis – po rudens ir po pavasario sesijų.

„Seimo nario atostogos turėtų būti prilygintos Darbo kodekse nustatytų dienų skaičiui. Tačiau trukmė nėra tokia svarbi, svarbiausia, kad būtų įteisintas tam tikras laikas. Suprantu ir kitų kolegų argumentus, kurie teigia, kad Seimo nario darbas nepertraukiamas, tačiau Konstitucijoje yra išreikšta teisė į poilsį, todėl būtų prasminga tai reglamentuoti. Už atostogų įteisinimą pasisakė ir Konstitucinis Teismas“, – sako R. Baškienė.

Kitas LVŽS frakcijos narys Arvydas Nekrošius taip pat pasisako už Seimo nario atostogų įteisinimą ir tai grindžia Konstitucinio Teismo sprendimu.

„Labai svarbu reglamentuoti Seimo darbą įstatymu. Dabar tikrai turime nemažų problemų dėl posėdžių lankymo. Manau, kad toks įstatymo priėmimas išspręstų daugelį darbo nesklandumų“, – mano A. Nekrošius.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Algimantas Salamakinas taip pat pritaria tokiai nuomonei: „Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Seimo nario atostogos turėtų būti įteisintos, todėl turėtume pasitikėti jo sprendimu. Atostogų trukmė būtų kaip ir visų mirtingųjų, nėra jokių išskirtinumų – manau, kad galėtų būti daugiausia 30 dienų.“

Atostogos trukdytų dirbti ekstremaliais atvejais

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas nepritaria atostogų įteisinimui. Anot jo, tai nieko nepakeistų, nes po rudens bei pavasario sesijų parlamentarai vis vien dalyvauja politinėje veikloje, vyksta susitikti su rinkėjais, todėl tikslios atostogų trukmės įteisinimas neturėtų jokios reikšmės.

Susiklostė tokia praktika, kad beveik penkis mėnesius tarp sesijų mūsų Seimo nariai naudoja kaip atostogas. Tikslų laiką reikia nustatyti tam, kad visuomenė žinotų, kada parlamento nariai atostogauja, o kada ilsisi.

„Tokias atostogas įteisinti galima, tačiau tai sudėtinga. Pavyzdžiui, atostogų trukmė būtų 30 ar 40 dienų – Seimo nariai atostogauja  nuo liepos 1 iki 30 dienos, o ką daro kitu metu? Jie toliau vyktų į susitikimus su rinkėjais, tai vyksta ir dabar“, – svarsto K. Glaveckas.

Anot liberalo, nelogiška ir tai, jeigu atostogų metu nebūtų galima leisti parlamentinių lėšų – esą vieni važinėtų po apygardas, o kiti tuo metu atostogautų. K. Glaveckas priduria, kad visoje Europoje vyrauja tokia tvarka, todėl nereikėtų nieko keisti.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas nepritarimą atostogų įteisinimui grindžia tuo, kad Seimo nario mandatas suteikiamas ketveriems metams – jis nepertraukiamas. Abejonių A. Sysui kelia ir tai, kad ekstremaliais atvejais Seimas taip pat turi priimti sprendimus, todėl negali būti tokios situacijos, kai visi parlamentarai atostogauja. Kaip pavyzdį socialdemokratas pateikia kitas demokratines Europos šalis – oficialiai atostogos įteisintos tik Slovėnijoje.

Anot A. Syso, laikas poilsiui gali būti išnaudojamas po rudens bei pavasario sesijų: „Šiuo metu parlamentaras gali susiplanuoti savaitę ar dvi ir nuvykti į kaimą arba kur nors po palme. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę į darbą ir į poilsį. Seimo darbo reglamente aiškiai apibrėžėme, kada parlamentarai privalo atlikti savo pareigas ir kada gali pailsėti – kai parlamente nėra plenarinių posėdžių. Tai sutvarkyta ir pakankamai neblogai funkcionuoja.“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Stasys Šedbaras pritaria, kad Seimo nario pareiga yra nepertraukiamai dirbti ketverių metų kadenciją. Pailsėti, anot jo, galima per pertraukėles tarp renginių ir posėdžių.

„Seimo narys savarankiškai planuoja darbą. Jeigu pažiūrėtume, kokios yra Seimo narių darbotvarkės, tai dažniausiai šeštadieniais ir sekmadieniais jie dalyvauja įvairiuose renginiuose. Nesvarbu, ar tai liepa, ar rugpjūtis. Seimo narys gali nuvažiuoti prie jūros, bet, jeigu jam paskambins koks nors meras, parlamentaras įsės į mašiną ir važiuos. Toks darbo režimas, tai normalu“, – kalba S. Šedbaras.

Asmeniniai interesai iškeliami aukščiau Konstitucijos

Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius primena, kad Konstitucinis teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo nariai, kaip ir visi kiti dirbantieji, turi turėti atostogas, o laikotarpis tarp sesijų nėra atostogų laikas.

Visi Seimo nariai atostogų privalėtų išeiti vienu metu. Išimtys gali būti padarytos Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams, kurie turėtų užtikrinti, kad, esant poreikiui, galėtų skubiai sušaukti Seimą.

Anot V. Sinkevičiaus, dažnai sakoma, kad nėra valstybių, kuriose būtų nustatytas parlamentarų atostogų laikas, tačiau kitų šalių parlamentai savo reglamentuose nustato, kokiu laikotarpiu į posėdžius jie nesirenka. Nors įstatymu tai neįteisinta, tai vadinama atostogų metu.

„Susiklostė tokia praktika, kad beveik penkis mėnesius tarp sesijų mūsų Seimo nariai naudoja kaip atostogas. Tikslų laiką reikia nustatyti tam, kad visuomenė žinotų, kada parlamento nariai atostogauja, o kada ilsisi. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad tokia situacija, kokia yra dabar, prieštarauja Konstitucijai. Tikriausiai dabar viską lemia asmeniniai interesai – jie iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir Konstitucijos“, – apgailestauja V. Sinkevičius.

Seimo valdybos sprendimu sudarytai darbo grupei pavesta įstatymo projektą parengti iki balandžio 30 dienos.

„Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad toks teisės aktas, kuris apibrėžia Seimo narių veiklos garantijas, turi būti“, – BNS sakė Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė.

Pasak parlamentarės, rengiant projektą bus sprendžiama ir dėl Seimo narių atostogų įteisinimo, kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas. Kartu Seimo narė pabrėžia, kad kituose Europos Sąjungos šalių parlamentuose atostogos nėra nustatytos.

Norime, kad būtų visiškas aiškumas, kaip klausimą kelia ir Konstitucinis Teismas, dėl atostogų įteisinimo, ko, beje, nėra beveik nė viename parlamente, bet KT už tai pasisako.

„Norime, kad būtų visiškas aiškumas, kaip klausimą kelia ir Konstitucinis Teismas, dėl atostogų įteisinimo, ko, beje, nėra beveik nė viename parlamente, bet KT už tai pasisako. Taip pat yra dėl gyvenimo bendrabutyje, apmokėjimo už paslaugas ir visa kita, ką Seimo narys gauna. Viso to smulkiai Statute būti negali, bet veiklos garantijų įstatyme galėtų būti nustatyta pakankamai detaliai“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė.

Konstitucinis Teismas dar 2004 metais nutarimu paskelbė, kad Seimo narių pareigos, teisęs ir garantijos turi būti nustatytos įstatymu. Nutarime taip pat konstatuojama, kad „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“, o įstatyminis jų įtvirtinimas turi užtikrinti, kad tarpai tarp sesijų nebūtų traktuojami kaip poilsio laikas.

Parlamente per ankstesnes kadencijas buvo svarstomi keli Seimo narių veiklos garantijų įstatymo variantai, bet taip ir nepriimti. Seimo nariai oficialių atostogų neturi ir laiką tarp sesijų planuoja savarankiškai.

Šiuo metu Seimo nario pareigas, teises bei veiklos garantijas reglamentuoja Seimo statutas.

Seimo vadovė įsitikinusi, kad parlamentarai neturi atostogauti. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas tikisi, kad rudenį vis dėlto bus sutarta dėl parlamentarų darbą ir poilsį apibrėžiančio įstatymo.

Kai kurie Seimo nariai neslepia – kai baigsis sesija, jie jau yra suplanavę, kur atostogaus. Dalis žada vykti prie jūros, dalis – į kaimą, nors daugelis teigia, kad ši vasara – susitikimų su rinkėjais metas. Iki šiol parlamentarai oficialių atostogų taip ir nesugebėjo įteisinti.

„Tą situaciją vertinu blogai teisine prasme, kad dėl savęs Seimas nesugeba priimti tų dalykų, kurių reikalauja KT, ir rodo teisinio nihilizmo pavyzdį. Man asmeniškai rinkimų metu tas formalus atostogų įteisinimas nieko nereikštų. Bet Seimo pirmininkė galėtų jausti atsakomybę, nes ji kaip vadovė turėtų rūpintis, bent tiek, kiek liečia Seimą, KT nutarimai pirmiausiai turėtų būti įgyvendinami“, – įsitikinęs Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.

Pasak Seimo pirmininkės, Seimo darbas yra nepertraukiamas ir Seimo nariai bet kada turi būti pasiruošę atvykti į Seimą.

„Komitetų, komisijų veikla, darbo grupių darbas ir vasarą nenutrūksta. Kada į Seimo narį kreipiasi žmonės rinkėjai, jis privalo spręsti jų klausimus ir išklausyti juos, daryti priėmimus, to dabar nenumato atostogų įstatymai. Seimo narys kandidatuodamas į Seimą žino, kad atostogų nėra“, – aiškina Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Seimo vadovė teigia, kad vasarą turės laisvas tik dvi tris dienas ir jas planuoja praleisti su šeima. Tuo tarpu premjeras atostogų neišsižada, jas planuoja nuo liepos pabaigos.

„Reikėtų įteisinti Seimo narių atostogas ir tiesiog apibrėžti, ar mėnuo laiko yra skirtas Seimo nariams atostogoms. Ir netgi galėtų būti numatytas laikas – arba rugpjūčio mėnuo, arba nuo liepos 25 dienos, arba kitaip“, – sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Seimas nėra pritaręs įstatymo projektui dėl parlamentarų darbo ir poilsio sąlygų, jis būtų palietęs atlyginimus, apgyvendinimą ir atostogas. Jos parlamentarams buvo numatytos vasarą ir žiemą, per posėdžių pertraukas.

„Mums dabar nepavyko parengti tokio varianto, jeigu anas netiko, tokio varianto, kuris tiktų visiems, šiaip tai būtų geriau, kad galbūt mes tą padarysim rudenį, kad būtų naujam Seimui. Kadangi viskas, kas susiję su darbo sąlygomis, turi įsigalioti kitai kadencijai“, – aiškina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip ir anksčiau, neatostogaus. Prezidento įstatymas atostogų nenumato. Šalies vadovė šią vasarą daug dėmesio žada skirti nacionalinei kampanijai „Už saugią Lietuvą“ – susitiks su bendruomenėmis, savivaldos atstovais.