Draudimas, skambiu pavadinimu, „Skubus jaunimo saugojimas nuo nikotino produktų priklausomybės“ galiojo elektroninių cigarečių ir jų papildų rinkodarai, kuriančiai įvaizdį, kad tai yra sveikatai nekenksmingi ir saugūs produktai. Netrukus paaiškėjo, kad jaunų žmonių sveikatai apsaugoti skirtas draudimas, visgi, būtų sukūręs daugiau rūpesčių, nei buvo tikėtasi.

Teismas nusprendė pasipriešinti Mičigano gubernatorės Gretchen Whitmer sprendimui, tvirtindamas, kad jeigu draudimas galiotų, žala būtų kur kas didesnė ne tik verslui, bet ir didžiajai žmonių populiacijai.

Ieškovai Marc Slis ir „906 Vapor“ ir „The Clean Cigarette“ pristatė tyrimus, kuriuose apklaustieji pranešė apie sveikatos pagerėjimą, pasirinkus garines tabako cigaretes, tačiau jeigu draudimas galiotų ir toliau, respondentai neneigia, kad jie būtų linkę grįžti prie žalingesnės alternatyvos – cigarečių.

Ieškovų pristatyti tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių verslas neatlygintinai nukentėtų dėl draudimo. „The Clean Cigarette“ korporacijai per draudimo įsigaliojimo laikotarpį teko uždaryti vieną parduotuvę ir taip pat jie rengiasi uždaryti dar keturias.

Draudime buvo nurodyta, kad žodžiai „Clean“ (liet. švarus) ir „Cigarette“ (liet. cigaretė) negali būti naudojami viename sakinyje. Dėl šių draudimų, korporacija turėtų keisti pavadinimą, iškabas, darbuotojų aprangą, o tai reiškia visišką kompanijos prekės ženklo keitimą.

Kiti ieškovai Marc Slis ir „906 Vapor“ taip pat pateikė įrodymų dėl iškilusių sunkumų, ypač dėl klientų praradimo. Kompanijos klientai, įsigaliojus draudimui, skoninius tabako gaminius ėmė gabentis iš Viskonsino valstijos, kas padarė lemiamą įtaką ne tik klientų praradimui, bet ir pelno mažėjimui.

Teismo nutarime buvo patikinta, kad verslo praradimas būtų pernelyg nuostolingas ir įmonei grėstų bankrotas.

Skubos tvarka įsigaliojęs draudimas, skelbiantis apie užfiksuotą skubų pavojų jaunų žmonių sveikatai, buvo priimtas, remiantis 8-erius metus turėta informacija. Pasenusiais duomenimis paremtas draudimas buvo pripažintas neveiksmingu, nes Sveikatos ir žmogiškųjų išteklių departamentas šį sprendimą turėjo priimti pagal įstatymų numatytą tvarką, o ne skubos tvarka.

„Vakar Briuselyje priėjau prie Lenkijos žemės ūkio ministro, dar kartą pasikalbėjau, o šiandien raštu mus informavo šios šalies vyriausiasis veterinarijos pareigūnas“, – pranešime sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

G. Surplys po susitikimo su Lenkijos ministru sausio 18 dieną teigė, jog leidimas eksportuoti kiaules bus atnaujintas, tačiau kiaulių eksportuotojai turės prieš 15 dienų atlikti tyrimus, taip pat juos pakartoti išvežimo į Lenkiją dieną.

Lenkija gruodį paskelbė draudimą įvežti lietuvišką kiaulieną ir kiaules, kurios auginamos antroje maro zonoje – ten, kur yra kritusių nuo maro šernų. Lietuvos Vyriausybė šį sprendimą vadino nepagrįstu, nes šalyje laikomasi visų saugumo standartų, ir perspėjo galinti įvesti atsakomąsias priemones ir apriboti importą iš Lenkijos.

Konfliktas baigėsi taikiai –  Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atlikus papildomus kiaulių tyrimus,  Lenkija įsitikino, kad lietuviškos kiaulės yra sveikos.

2018 metais Lenkijoje užregistruoti 109 maro protrūkiai kiaulių fermose, o Lietuvoje – 51, Lenkijoje sunaikinta 25,4 tūkst. kiaulių, Lietuvoje – 22,7 tūkst.

Pernai Lenkijoje maras nustatytas 4,1 tūkst. šernų, Lietuvoje – 3,1 tūkst.