Urbanistiniai kontrastai

„Šį pavasarį interjeruose būdingi grafiniai raštai, sodrios brangakmenių spalvos, jaukūs kreminiai ir melsvi atspalviai. Įnešti šio sezono gaivos į namus galima labai paprastomis priemonėmis – dažnai pakanka tik atnaujinti tekstilę ar įsigyti keletą aksesuarų, kurie namų vaizdą pakeis iš esmės“, – sako E. Nemanė.

Pasak jos, šį sezoną ypač madingi kontrastai ir kreivės. Matysime daug banguotų detalių, rievėto stiklo, žvilgančių paviršių, brangakmenius primenančių spalvų. Elegantišką didmiesčio nuotaiką kurs juodo metalo gaminiai, o jaukumo ir žaismingumo suteiks grafiniai raštai, dryžiai ir vazos, kurių formą ir spalvas įkvėpė vaivorykštė.

Tekstilės galia

Lengviausia atnaujinti kambarius ir praturtinti namus šiomis tendencijomis yra pasitelkus tekstilę – užuolaidas, kilimus, pagalvėles. Įvairių spalvų ir raštų pagalvėlių užvalkalų dermė gali atrodyti lyg meno kūrinys.

„Kad užvalkalai kurtų harmoniją, išsirinkite vieną, kuris bus kompozicijos centre – ryškų ir raštuotą, o likusius priderinkite pagal centrinės pagalvėlės diktuojamą spalvų paletę. Skirtingų raštų užvalkalus galima derinti ir kontrasto principu. Be spalvų ir raštų, taip pat galima pasitelkti skirtingas tekstūras: aksomą derinti su linu ir pan. Dėmesį patrauks ne tik kontrastingų raštų tekstilė, bet ir dailūs, tankios tekstūros, žakardinio audimo užtiesalai ir pagalvėlių užvalkalai, kurių raštas primena medžio rieves, o paviršius švelnus ir minkštas“, – sako interjero dizainerė.

Ji priduria, kad, pasitelkę įvairiaspalvę tekstilę, kurios raštai primena lietingą naktį neoninių žibintų šviesoje, namams suteiksite urbanistinio žavesio.

Akcentas: itin madingi kontrastai ir kreivės, medžio rieves primenantys raštai.  / „Ikea“ nuotr.

Elegantiški akcentai

Dar vienas puikus namų puošybos būdas per daug neišlaidaujant – plakatai. „Tiesiog pasirinkite reikiamo dydžio rėmą, atitinkantį jūsų namų stilių ar asmeninį skonį. Šį sezoną madingi art deco stiliaus ir brangakmenių įkvėptų spalvų plakaitai “, – sako interjero dizainerė E. Nemanė.

Įnešti šio sezono gaivos į namus galima labai paprastomis priemonėmis – dažnai pakanka tik atnaujinti tekstilę ar įsigyti keletą aksesuarų.

Namai – tai vieta, į kurią grįžtame atsikvėpti ir atgauti jėgas. Jei norite interjero, kuris teiktų ramybės sielai ir akims, tiks pavasariška spalvų paletė: šviesūs tonai, šilti, neutralūs atspalviai ir gėlių raštai. O šiaurės kraštų augalijos įkvėpti raštai ir rankų darbo siuvinėtos detalės gražiai atrodys bet kuriuose namuose.

„Vienas lengviausių būdų įsileisti pavasario spalvų ir elegancijos į namus – atnaujinti patalynės užvalkalus miegamajame. Gėlių rašto grožį dar labiau sustiprina dekoratyvus apvadas ir audiniu aptrauktos sagos“, – sako interjero dizainerė.

„Ikea“ nuotr.

Tvarka – būdas atsinaujinti

Pavasaris siejamas ne tik su gaiviomis spalvomis, bet ir su švara, tvarka. Tad norą atsinaujinti galima patenkinti ir dar vienu būdu – randant vietą daiktams, kurie jos iki šiol neturėjo. Dabar puikus metas peržiūrėti viską, ką turite, ir atsisveikinti su nebenaudojamais daiktais, o likusius – sutvarkyti.

„Pravers įvairios dėžės ir dėžutės. Susitvarkius daiktus dabar, nereikės gaišti laiko vėliau“, – pastebi interjero dizainerė.

Pasak jos, įvairūs daiktų laikymo sprendimai gali tapti ne tik praktišku, bet ir stilingu namų akcentu. Pavyzdžiui, dailių smėlio spalvos drabužių maišų visai nebūtina slėpti spintoje. Juos galima kabinti atviro tipo drabužinėse, nes, be pagrindinės savo funkcijos saugoti drabužius, jie turi ir dar vieną – estetinę.

Įvairių formų dėžučių, kurių vidų puošia žavus langelių raštas, taip pat nesinorės laikyti uždarytų – jos gali tapti dailiu akcentu.

"Nuo "Švyturio" arenos nuimtos pavadinimo raidės. Nebebus "Švyturio" pavadinimo?" – tarp klaipėdiečių netruko pasklisti informacija.

Vis dėlto arenos valdytojai patvirtino, kad pavadinimas nuimtas laikinai, nes yra atnaujinamas.

Vakarinėje pastato pusėje iškaba jau atnaujinta ir vėl sugrąžinta į vietą, o rytinėje pusėje pavadinimo įtvirtinimas šiek tiek užtruks.

"Iškaba atnaujinama, modernizuojama. Senosios lempos buvo pirktos prieš 11 metų, kai arena buvo pastatyta ir atidaryta. Jas dabar keičiame į ekonomiškesnes, taupesnes ir iškabos dizainas bus modernesnis, bet – atpažįstamas. Taigi arenos pavadinimas ir toliau išlieka tas pats. Dar pernai pasirašėme ilgalaikę sutartį su bendrove "Švyturys" dėl teisės naudoti šį pavadinimą", – teigė Klaipėdos arenos vadovė Aida Aleksandrovienė.

Direktorė patikino, kad pandemija nesustabdė arenos valdytojų planų, nors renginių tuo laikotarpiu ir buvo gerokai mažiau.

"Mes ir toliau sėkmingai investuojame tai, ką buvome suplanavę, atnaujiname areną tiek energetine prasme, tiek ir vizualine. Įsigijome naują parketą už 140 tūkst. eurų, rugsėjo pabaigoje planuojame atverti naują erdvę renginiams – Arenos klubą, skirtą maždaug 700 žmonių", – vardijo A.Aleksandrovienė.

Pasak arenos vadovės, tiek pandemija, tiek ir prasidėjęs karas stipriai paveikė įstaigos veiklą, tačiau, nepaisant to, viltingai žiūrima į priekį.

Per antradienį vykusią diskusiją buvo nutarta artimiausiu metu kreiptis į sporto salės, esančios Žvejų rūmuose, savininkus. Susisiekus su jais bus žinomi tolimesni veiksmų scenarijai.

"Studijos rengėjai pristatė galutinį rezultatą, kokį variantą jie siūlo administracijai tiek Žvejų rūmų, tiek mūsų vadovams ir susijusių skyrių vedėjams. Diskutavome, kad dabar svarbu išsiaiškinti dėl sporto salės, kuri yra ne miesto nuosavybė. Susitikti su jos savininkais ir kalbėtis, kokie jų planai ir mintys šiuo klausimu. Taip pat studiją pristatyti jau politiniame lygmenyje", – teigė Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.

Reikia sutikti – Žvejų rūmai dabar tikrai nereprezentatyviai atrodo, neatitinka nei estetinių, nei kitų šių laikų dalykų.

Be sporto salės planuojama atnaujinti ir įrengti naujas erdves.

"Viena diskusijos pusė buvo, ar tai bus tik paprastas ar kapitalinis Žvejų rūmų remontas. Yra gražus sprendimas – atsiradus papildomam priestatui, atsiras vidinis kiemas ir ta sporto salė taps pastato širdimi. Tuomet bus išnaudojamas ir stogas renginiams, kavinėms, iškasamas atviras ir permatomas rūsys ir panašiai. Reikia sutikti – Žvejų rūmai dabar tikrai nereprezentatyviai atrodo, neatitinka nei estetinių, nei kitų šių laikų dalykų. Visi kokybiniai sprendimai yra siūlomi, kad pakeistų tą įvaizdį", – tikino pašnekovė.

Pastato modernizavimą planuojama atlikti ilgiau negu per penkerius metus. Tačiau tai priklausys nuo to, ar bus gautas ES finansavimas.

"Jeigu pasirinksime su nauju priestatu, tai, manau, galime užtrukti ir ilgiau. Jeigu gautume ES paramą, galbūt tas terminas ir būtų realus, bet jeigu nepavyktų gauti finansavimo, miestui per penkerius metus tai būtų veikiausiai per didelė finansinė našta", – svarstė E.Deltuvaitė.

Nuolatinis dėmesys atsinaujinimui

Prieš metus sanatorijoje renovuota A korpuso miegamoji dalis, o šiemet didelis dėmesys skirtas ir kitų erdvių remontui, kuriose lankytojai galės mėgautis sveikatinančiomis procedūromis bei pietauti jaukiai sutvarkytose patalpose.

„Šiemet didelį dėmesį skyrėme detalėms, jog pacientams valgyklos erdvėse ne tik būtų patiekiamas kokybiškas, skanus maistas, bet ir pačios erdvės būtų jaukesnės. Džiaugiamės, kad pagaliau mūsų svečiai gali kokybiškai gydytis ir ilsėtis, gyventi tikrai jaukiuose kambariuose bei valgyti atnaujintose patalpose“, – kalbėjo sanatorijos „Versmė“ direktorė Rasa Noreikienė.

Šiuo metu sanatorijos A korpuse atnaujinama ir gydykla, kurioje atvykusieji galės mėgautis naujomis bei lankytojų jau įvertintomis ir pamėgtomis procedūromis. Čia nupirktos naujos sūkurinės vonios, atnaujinama kita infrastruktūra.

Jau kuris laikas sanatorijos „Versmė“ lankytojai džiaugiasi naujais, šiuolaikiškai įrengtais kineziterapijos, fizioterapijos, psichoterapijos kabinetai. Šiose erdvėse dirbančių profesionalų indėlis į pacientų sveikatos gerinimą – akivaizdus ir nepaprastai svarbus, todėl jie taip vertinami atvykstančių klientų.

Be to, „Versmės“ sanatorija turi nuosavą mineralinio vandens gręžinį, iš kurio išgaunamas labai vertingas ir mineralais prisotintas vanduo. Juo lankytojai gali ne tik mėgautis biuvetėje, bet taip pat jis naudojamas ir gydymo tikslams. Todėl atnaujinus gydyklų vonias, jos bus pripildytos mineraliniu vandeniu, o lankytojai galės įsitikinti mineralinio vandens sveikatinančiu poveikiu.

Šios vasaros naujiena – iš esmės atnaujintas B korpuso interjeras. Čia senus ir morališkai pasenusius baldus pakeitė jaukios lovos, foteliai ir kitas patogiam poilsiui skirtas inventorius. Nors B korpusas yra seniausias sanatorijos pastatas, tačiau čia apsilankiusieji to nepajus, nes dabartinis sutvarkyto vidaus interjeras primena jaukų viešbutį ir ragina pasilikti ilgiau.

„Paskutinis kapitalinis remontas šiame korpuse buvo darytas maždaug prieš 15 metų, todėl patys galite įsivaizduoti, kad čia esantys baldai nebeatitiko naujausių standartų, buvo morališkai pasenę. Mes įrengėme kambarius naujai, pritaikėme tinkančius baldus, lovas – pakeitėme interjerą. Dabar kambariai yra jaukūs, klientai vertina jų erdvumą bei galimybę patogiai apsistoti net ir su visa šeima“, – nurodė R. Noreikienė.

Pasak „Versmės“ direktorės, sveikatinimo programas įsigyjantys svečiai ypač pamėgę B korpusą, kadangi šiame pastate tiekiamas savitarnos tipo maitinimas, tad skaniai pavalgyti nereikia ateiti iš kito pastato. Taip pat šiame korpuse įrengta ir dalis procedūrų kabinetų, baseinas, todėl lankytojai gali iš savo kambario patogiai pasiekti poilsio bei gydymo erdves.

„Šiuo metu B korpuso gydykla veikia beveik pilnu tempu. Visi su nekantrumu laukiame naujai sutvarkyto baseino, šalia jo, klientų patogumui, bus praplėstos poilsio zonos. Greta baseino esančiame žiemos sode pradės veikti ir kavinukė, todėl po pirčių čia bus galima pilnai atsipalaiduoti ir pailsėti“, – pasakojo sanatorijos vadovė.

Įvertinta naujovė

„Versmės“ sanatorija visai neseniai už 25 tūkst. eurų įsigijo japonišką sauso hidromasažo lovą, kuri masažuoja kūną nuo pirštų galiukų iki pat viršugalvio. Sanatorijos vadovė R. Noreikienė prisipažino, kad dėl šio pirkinio jautė nerimą, ar tikrai ši procedūra patiks žmonėms, tačiau lankytojai greitai įvertino naujovę ir dabar sauso hidromasažo kabinetas – vienas populiariausių.

„Nors ši lova pas mus veikia tik pora savaičių, tačiau ji tapo labai populiari. Žmonėms patinka procedūra šiuo aparatu, kadangi prieš ją nereikia jokio pasiruošimo, nereikia nusirengti, sušlapti, o vandens srovės itin gerai atpalaiduoja visus raumenis. Be to, tai puiki alternatyva žmonėms, kuriems nepatinka, kai prie jų liečiasi savo srities specialistai. Tai kažkuo panašu į gulėjimą ant vandens lovos, tik ši procedūra apima visą kūną ir jį masažuoja. Japoniška hidromasažo lova turi įvairias masažo programas, kurios pritaikomos pagal pacientų būklę bei norus. Joje tereikia atsigulti ir pradėti mėgautis, kol po visą kūną šoks vandens srovės“, – lankytojų įvertintą pirkinį pristatė sanatorijos direktorė.

Naujos poilsio zonos

Dar kelios naujovės, laukiančios atvykstančių svečių, tai – moderni, jauki kino salė. Šiame korpuse taip pat artimiausiu metu duris atvers kirpykla bei komercinės erdvės.

„Kino salę mes specialiai įrengėme A korpuse, nes į jį žmonės atvyksta reabilitacijai, jų gydymas finansuojamas iš Valstybinės ligonių kasos. Čia dažniausiai apsistoja sunkesni ligoniai, turintys judėjimo sutrikimų. Tačiau reikia nepamiršti, kad sanatorija – tai ne ligoninė, todėl reikia pasirūpinti ir čia atvykstančių žmonių kokybišku poilsiu, kuriam jie mielai skirtų laiko po procedūrų. Jau netrukus sanatorija „Versmė“ bus ne tik puiki vieta pasirūpinti savo sveikata, pailsėti, bet taip pat ir pasimėgauti šiuolaikinėmis pramogomis, gerais filmais. Planuojama, kad šioje jaukioje erdvėje vyks paskaitos, susitikimai ar kiti užsiėmimai“, – išskirtinę naujieną sanatorijos lankytojams pristatė R. Noreikienė.

Šiltuoju metų laiku sanatorijos svečiams kone kasdien siūlomi įvairūs renginiai po atviru dangumi, koncertai, apsupti čiurlenančio fontano, jaukioje komplekso teritorijoje. Čia gyvenantys svečiai kviečiami užsukti į „Versmės“ biuvetę, ne tik paskanauti tikro mineralinio vandens, bet ir dalyvauti čia organizuojamuose kultūriniuose renginiuose.

Draugiškas kolektyvas

Visuose sanatorijos „Versmė“ korpusuose dirba atsakingi, žmonėms padėti trokštantys darbuotojai. Kaip teigė sanatorijos vadovė R. Noreikienė, dažnas klientas sugrįžta, nes čia gauna ne tik aukščiausios kokybės paslaugas, po sunkių ligų vėl atsistoja ant kojų, bet taip pat ir dėl to, jog jais rūpinasi atjautos nestokojantys sanatorijos specialistai.

„Mūsų kolektyvas yra tikra dovana. Tiek ilgamečiai darbuotojai, tiek naujai atėję puikiai įsilieja į bendruomenę, džiugu, jog savo srities profesionalai tikrai negaili savęs ir šimtu procentų atsiduoda darbui. Tai klientai jaučia ir vertina, turbūt todėl daugelis jų sugrįžta pas mus dar kartą“, – gerų žodžių kolektyvui negaili R. Noreikienė.

Birštone įsikūrusi sanatorija „Versmė“ veikia ištisus metus. Čia pailsėti gali tiek karantino išvarginti asmenys, tiek pacientai, kuriems būtina reabilitacija ar svečiai, profilaktiškai besirūpinantys savimi ir savo sveikata.

Išlaisvino fantaziją

Iki gegužės 20 d. Vaikų literatūros muziejus laukė pasiūlymų, kaip po rekonstrukcijos galėtų atrodyti šis Maironio lietuvių literatūros muziejaus skyrius. Ne vienus metus buvęs rašytojo Petro Cvirkos muziejus per 30 metų buvo dailintas tik kosmetiškai, atnaujintas parketas, o žadėti kapitaliniai darbai vis buvo atidedami.

Vaikų literatūros muziejus įsikūręs tarpukariu statytame teisininko ir politiko Mykolo Sleževičiaus name Kaune, K.Donelaičio gatvėje. Iš išorės namas gal ir nėra koks nors labai ypatingas, tačiau vidaus erdvių išdėstymas, židinys, arkos, nišos, laiptai leidžia išnaudoti kiekvieną kampą nepaprastiems pasakų namams sukurti.

Gavusios patvirtinimą, kad Vaikų literatūros muziejaus rekonstrukcijai tikrai bus skirta lėšų, muziejaus sielos: skyriaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė ir muziejininkė Danguolė Vilma Petrikienė – išskleidė fantazijos sparnus.

D.Šarkanauskaitė (tamsiais plaukais) ir D.V.Petrikienė nestokoja idėjų, kaip galėtų pasikeisti Vaikų literatūros muziejus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Moterys piešia eskizus, fantazuoja, kuria, kaip Vaikų literatūros muziejus jau iš lauko galėtų patraukti dėmesį. Svarsto, kad paties tarpukario pastato greičiausiai niekas neleis išpiešti vaikus patraukiančiais piešiniais, todėl jau sumąsčiusios išnaudoti šiuolaikines technologijas – projekcijas, kurios vakarais galėtų sekti pasakas praeinantiems ar pravažiuojantiems K.Donelaičio gatve.

Kiek kitaip vizijose atrodo ir langas virš stogelio prie lauko įeigos. "Jau nuo įėjimo, nuo gatvės, matytųsi, kad tai įspūdingas, keistas namas ir nusidriektų eilės patekti į vidų, kaip prie Madame Tussauds muziejaus", – ambicijų tapti geidžiamiausiu muziejumi neslepia D.V.Petrikienė.

Personažai atsiskleistų ir įgalintų lankytoją patį kurti, kad jis per žaidimą norėtų tarsi tęsti tą kūrinį.

Paslaptingasis rūsys

Didelių vilčių muziejaus darbuotojos deda į pastato rūsius – jau mato vizijas, kaip galės instaliuoti pasakas, o gal netgi įrengti visą pasakų tunelį. Po laiptais esančius apvalius kambarius, vieną kurių metus nuomojosi rašytojas Petras Cvirka ir čia parašė pirmą satyrinį romaną "Frank Kruk", geriausia būtų skirti sovietinių laikų vaikų literatūros ekspozicijai. Šalia kambarėlyje įsivaizduojama poezijos erdvė.

Kiti kambarėliai – be langų. Juose galėtų apsigyventi siaubo pasakos, kurių, beje, vaikai labai nori. "Matėme Hagos bibliotekos Vaikų literatūros skyrių, kuriame iš vieno kambarėlio turi pralįsti į kitą ir tolyn. Na, mums gal niekas neleis čia tų sienų griauti ir daryti angų, tačiau net ir kambarėliais būtų galima keliauti iš vienos pasakos į kitą", – svajoja muziejininkės.

Dabar pirmame aukšte esantį kosminį laivą, vieną mėgstamiausių vaikų vietų, svarsto perkelti į rūsyje esantį šiluminį mazgą. Dėl jame esančių įspūdingų vamzdžių tai būtų tinkama vieta kosminiam pasauliui.

Muziejininkės pasakoja, kad kuriant kosminį laivą važiavo į senų automobilių aikštelę, kur smarkiai nusiderėjusios pirko automobilio sėdynes, ant kurių atsisėsti kosminio laivo viduje galima tik patekus per specialią angą. "Konsultavomės Aviacijos muziejuje, kaip įrengti kosminį laivą, bet jie sakė, kad tokių patirčių neturi", – juokėsi D.Šarkanauskaitė.

Erdvė paaugliams

Pastato palėpė – atskira muziejininkių vizija. Stogo konstrukciją laiko daug didelių sijų, todėl svajoja ten įtaisyti sūpuokles. "Kaip pasaka gimė? Kai mama migdydavo vaiką, jį sūpuodavo ir sekdavo. Tad geriausia pasakos klausytis arba gulint, arba supantis", – įsitikinusi D.V.Petrikienė.

Tad muziejaus palėpėje tikisi atidaryti patogaus klausymosi ir gulėjimo kampelį, kuriame tilptų visa klasė. "Sekame, inscenizuojame, skaitome ir toje erdvėje pasijuntame kaip pasakoje", – papildė D.Šarkanauskaitė.

Muziejininkės laikosi lankytojų amžiaus cenzo – laukiami visi nuo 2 iki 102 metų. Išsikėlusios misiją į muziejų pritraukti paauglius, muziejininkės tiki, kad palėpės erdvė turėtų patikti augesniam jaunimui. Mintija palėpės erdvę pavadinti paauglių pamėgtos rašytojos Rebekos Unos knygos pavadinimu "Atjunk".

"Arba "Atsijunk", kai mobiliuosius telefonus padedame į šoną. Esame rengę edukacijų, kai telefonai pamirštami, ir tai pasiteisino", – kad muziejuje nereikia kasdieniame gyvenime įprastų priemonių, jau patyrė muziejininkės.

Vos keli eksponatai Vaikų literatūros muziejuje yra neliečiami, kiti čia esantys žaislai, daiktai skirti vaikams džiaugtis. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Skaitymai ir žaidimai

Vaikų literatūros muziejaus darbuotojos pasakojo, kad rengdavo garsinius pasakų skaitymus. Šeimas kviesdavo šeštadieniais, tačiau karantinas suvaržė šią prasmingą pramogą. "Paprastai skaitome tuos rašytojus, kurių jubiliejiniai metai, – lengva pasirinkti ir aktualizuoti. Šiems metams suplanavome tris tokius skaitymus, tačiau reikia laukti, kada lankytojams bus leidžiama ateiti į vidų", – dalijosi D.Šarkanauskaitė.

Praėjusią vasarą dar suspėta surengti Gendručio Morkūno knygų skaitymus, o vienas skyrius vadinosi "Muilo burbulų šventė". Kadangi vaikams labai patinka keisti veiklą, po skaitymų visi persikėlė į gatvę. Vaikai buvo atsinešę muilo burbulų ir K.Donelaičio gatvėje pasklido daugeliui mielus vaikystės prisiminimus keliantys burbulai.

Tiesa, muziejininkės buvo maloniai nustebintos, kai, sušvelninus karantino reikalavimus, į muziejaus vidų galėjo pakviesti vieną šeimos ūkį. Štai tada, nemokamą muziejų lankymo dieną, prie muziejaus nusidriekė norinčiųjų čia apsilankyti eilė. Ir nors vesti kiekvieną šeimą atskirai per pasakų pasaulį nebuvo lengviausia patirtis, tačiau tas poreikis liudijo, kaip vaikai ir jų tėvai pasiilgę nekasdienės aplinkos, knygos, pasakos.

Vaikų lūkesčiai

O kokio muziejaus norėtų vaikai? "Vaikai parašė savo lūkesčius, ko norėtų muziejuje: raganų parko, požeminio siaubo kambario "Giltinės alsavimas", kažkas dar norėtų saldumynų namelio. Viena mergaitė parašė, kad reikėtų "Roboto ir peteliškės" kambario pagal Vytautės Žilinskaitės knygą. Ji net pabrėžė, kad su tuo robotu būtinai reikėtų pasikalbėti", – vaikų įsitraukimu į būsimus Vaikų literatūros muziejaus pokyčius džiaugėsi D.Šarkanauskaitė.

Muziejininkės išskiria knygų iliustracijų svarbą. Juk ne tik tekstas veikia skaitytoją, o muziejus fonduose – daug knygų iliustracijų, todėl planuojama įrengti iliustracijų sieną, kurioje mėgstamų pasakų iliustracijas rastų kelios lankytojų kartos, kaip pačios šeimininkės juokauja, – tie nuo 2 metų iki 102 knygų mylėtojai.

"Iliustruotojai irgi sako, kad atiduotų iliustracijas muziejui, bet kad padeda jas į fondus ir niekas jų nemato", – dėmesio iliustruotojams ir jų darbui norėtų skirti muziejininkės.

Iš Portugalijos muziejaus Lisabonoje D.V.Petrikienė parsivežė idėją padaryti visų vaikų literatūros rašytojų koliažą, kuriam būtų atrinktos ne oficialios, portretinės rašytojų nuotraukos, o meniškos, užsisvajojusių ar dar kažkokios nuotraukos.

"Fonduose yra šimtai tūkstančių eksponatų ir dešimtys tūkstančių nuotraukų, kurios gali parodyti rašytoją visiškai kitokį, nei matome vadovėliuose. Mes susitinkame su rašytojų giminaičiais, kurių išsiklausinėjame, koks tas rašytojas buvo vaikystėje, ar pokštų prikrėsdavo. Juk vaikams tokie dalykai labai patinka", – koliažo idėja dalijosi D.V.Petrikienė.

"Rašytojo archyvas, kuris atkeliauja į muziejų, leidžia asmenybę labai gerai pažinti", – kolegę papildė D.Šarkanauskaitė.

Persirengti ir pasinerti

Vaikų literatūros muziejuje vyksta ne tik įvairios edukacijos, literatūros pamokos. Čia galima švęsti ir gimtadienius, persirengus pasakų herojų kostiumais, tapti pasakos dalimi.

"Kartą gimtadienį Vaikų literatūros muziejuje šventė 20-metė anūkė su savo 60-mete močiute. Visas penkias viešnias aprengėme princesių suknelėmis ir šventėme pagal Birutės Mar knygą "Princesių sala". Vėliau jos sakė, kad taip įdomiai gimtadienio dar nebuvo šventusios", – prisiminimais dalijosi muziejaus darbuotojos.

Mes tiek turime idėjų, kad tik leiskite jas įgyvendinti.

Persirengimo atrakcijas muziejuje pradėjusios dar 2009 m., D.Šarkanauskaitė ir D.V.Petrikienė mano, kad tai padarė pirmos. Dabar daugelyje muziejų populiarios edukacijos persirengus programoje minimo laikmečio drabužiais.

"Pagal persirengtą pasakos personažą dalyvis gauna pasakos ištrauką, kurią pats pristato. Taip skatinama vėliau perskaityti tą pasaką. Per dvylika metų mūsų personažų kostiumai labai susinešiojo, o kainos gerokai pakilo nuo tada, kai pradėjome. Visada deramės, kad kuo pigiau galėtume įsigyti ir kuo daugiau visko įrengti", – dėl menko finansavimo kone savomis rankomis priverstos realizuoti idėjas muziejininkės.

Kiekvienas muziejaus kampas, niša, židinys išnaudoti vaikams skirtai literatūrai pristatyti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Prasminga pramoga

Iš archyve rasto vaizdo įrašo muziejininkės atrado, kad M.Sleževičiaus laikais kiemelyje buvo rožynas. Dvi rožės kieme jau auga. Muziejininkės tikisi atgaivinti ir tarpukariu populiarias arbatėles kieme šalia rožių. Kiemelis tinkamas tiek pasakoms skaityti, pasakoti, tiek poezijos vakarams ar pavasarėliams rengti.

Muziejininkių siekiamybė – kad pasakų namas lankytojus užburtų savo nepaprastumu. Nerealiai atmosferai pasiekti būtų pasitelkti kvapai, garsai, skoniai. Ir iki šiol muziejuje yra vos keli eksponatai, kurių vaikai negali paliesti, o lytėjimas, pajautimas – viena iš sudedamųjų pasakiškos atmosferos kūrimo dalių.

Kaip teatras prasideda nuo drabužinės, taip muziejus – nuo jo prižiūrėtojos, kuri taip pat galėtų būti ne šiaip kokia teta, kažką leidžianti ir drausminanti, o sėdinti kokiame nors soste.

Bilietai į Vaikų literatūros muziejų taip pat galėtų būti ypatingi, kuriuos vaikai net norėtų išsaugoti. Bilietas galėtų būti, tarkime, kaip knygos skirtukas, kuris skaitančiam vaikui vėliau vis primintų jo vizitą į Vaikų literatūros muziejų.

"Siekiamybė – sukurti prasmingą pramogą įvairaus amžiaus lankytojui, kad susipažinę su muziejuje esančiais kūriniais, jie patys norėtų kurti. Čia turėtų būti edukacinis centras ir vaikų lietuvių literatūra, personažai atsiskleistų ir įgalintų lankytoją patį kurti, kad jis per žaidimą norėtų tarsi tęsti tą kūrinį. Pasaka, eilėraštis, drama – muziejuje telpa visi žanrai. Ir visi jie gali būti pristatyti", – tiki D.Šarkanauskaitė.

"Mums reikia dar ir kito namo. Mes tiek turime idėjų, kad tik leiskite jas įgyvendinti", – juokėsi moterys.

Dėl pandemijos skraidyti negalėjusių orlaivių laikymo aikštele jau antrus metus tapusio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada sako, kad vidinės infrastruktūros atnaujinimas leis sustiprinti oro uosto konkurencinį pranašumą.

„3,5 kilometro ilgio Šiaulių oro uosto orlaivių pakilimo ir nusileidimo takas leidžia mums priimti pačius didžiausius ir pačius sunkiausius orlaivius, tačiau ir kita infrastruktūra turi būti jiems pritaikyta. Riedėjimo taku B dabar gali riedėti „Boeing 737“, „Airbus“ 319 ir 320 tipo orlaiviai, tačiau išplatintas riedėjimo takas jau tiks dvigubai daugiau keleivių vietų turintiems „Boeing 747“, „Airbus330“. Tai yra tikrai dideli transatlantiniais maršrutais skraidantys laineriai. Nėra abejonių, kad tai sustiprins mūsų pozicijas dėl klientų konkuruojant su kitais regiono oro uostais“, – sako A. Kuezada.

„Boeing 737“ lėktuvuose įrengta 85-215 vietų keleiviams. Tuo tarpu „Boeing 747“ telpa jau 460-605 žmonės. Apie 400-440 vietų yra ir „Airbus“ A330 orlaiviuose.

Pasak oro uosto vadovės, dideliems transatlantiniams laineriams atsiverti leis nuo 21 metro iki 23 metrų paplatintas riedėjimo takelis, kurio plotas atitiks didžiųjų orlaivių sparnų ilgį. Be to, dėl naujos riedėjimo tako dangos padidės ir orlaivių manevringumas, nes riedant jų valdymo iš pilotų nebereikės perimti specialiam vilkikui.

Šiaulių oro uostas Estijos kapitalo orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonei „Aviatic MRO“ iki šių metų pabaigos yra išnuomojęs maždaug 63 tūkst. kv. metrų plotą, kuriame vienu metu galima laikyti 16-a orlaivių, turinčių iki 180 vietų keleiviams.

A. Kuezada teigia, jog transatlantinių orlaivių priėmimas svarbus ne tik dėl koronaviruso COVID-19 aviacijoje sukelto chaoso ir staigiai išaugusio lėktuvų laikymo vietų poreikio, bet ir planuojant ateitį, kai Šiaulių oro uoste įsikurs iki 20 mln. eurų vertės didžiausias Europoje bendrovės „Aviatic MRO“ orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras.

„Žvelgiame į ateitį ir norime užsitikrinti kuo didesnę veiksmų laisvę konkuruojant dėl klientų. Milijoninės investicijos į infrastruktūrą leis prisitaikyti prie ilgiausio regione tako teikiamų privalumų. Tai yra labai svarbu mums ir su mumis dirbti ketinantiems investuotojams“, – teigia Šiaulių oro uosto vadovė.

Planuojama, kad pagrindiniai statybos darbai platinant riedėjimo taką ir įrengiant naują peroną bus užbaigti gegužės 31 dieną.

Rangos darbus oro uoste atlieka konkursą laimėjusi bendrovė „Panevėžio keliai“. Į Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimą investuoja oro uosto savininkė – Šaulių miesto savivaldybė.

Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 km ilgio – kilimo-tūpimo taku oro uostas gali priimti ypač didelius bei pakrautus lėktuvus.

Šiaulių oro uostas taip pat yra vienintelis regione, turintis sertifikuotą veterinarinį sandėlį su laboratorija, ir vienintelis, per kurį oro transportu eksportuojami gyvūnai. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Šiuo metu oro uoste dirba 13 darbuotojų.

„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas teigė, kad bendrovė nusiteikusi optimistiškai ir pradėjo įgyvendinti realių permainų planą, kurio teigiamus rezultatus pajus ir Klaipėdos miesto gyventojai. Tuo tikslu bendrovė parengė atsinaujinimo viziją, apimančią pagrindines veiklos sritis.

„Baltą lapą įmonės istorijoje verčiame nepamiršdami praeities klaidų. Kruopščiai išanalizavome savo veiklą siekdami išsiaiškinti, kur buvo priimti neatsakingi sprendimai, kokios buvo mūsų silpnosios vietos ir kokie dalykai yra taisytini. Neabejojame, kad imdamiesi pokyčių sugrįšime ne tik atsinaujinę, bet ir stipresni, o tai taps akstinu labiau pasistengti ir kitoms pramonės įmonėms. Stipriname komandą bei džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungė tvarumo vadovė, kuri savo kompetencija ir patirtimi padės pasiekti užsibrėžtus tikslus“, – apie pokyčių svarbą kalbėjo T. Eikinas.

„Grigeo Klaipėda“ dar šių metų pradžioje ne tik inicijavo aplinkosaugos ekspertų tyrimą gamtai galimai padarytai žalai nustatyti, bet ir nedelsiant ėmėsi vidinių patikrinimų.

Bendrovėje buvo atliktas pagrindinius veiklos procesus apimantis auditas, padėjęs nustatyti silpnąsias vietas. Kartu buvo pateiktos kompetentingų ekspertų rekomendacijos, kaip šias spragas ištaisyti. Pasiryžusi tapti aplinkosaugine prasme tvaresne įmone, nekartojančia klaidų, sustiprėjusi „Grigeo Klaipėda“ rengia tvarumo strategiją ir užtikrins jos neatidėliotiną įgyvendinimą.

Lygiagrečiai su šiais darbais pradėtos spręsti kvapų bei „Klaipėdos vandens“ nuotekų valyklos apkrovų problemos. Bendrovė ne tik ėmė diegti pažangius technologinius sprendimus, bet ir yra pasiryžusi įgyvendinti statybos techninį projektą, kuriuo remiantis būtų pradėtas dalinis nuotekų valymas Dumpiuose. Šis projektas ne tik leistų „Klaipėdos vandeniui“ stabilizuoti nuotekų valyklos apkrovas, bet ir padėtų spręsti kvapų problemą, atsiradusią dėl bandymų fabriko gamybos procese nuotekas padaryti mažiau taršias.

„Grigeo Klaipėda“ atsinaujinimo planas

„Girdime mūsų pirkėjų norus ir siekiame jiems suteikti dar daugiau patogumo, dar geresnę apsipirkimo patirtį. Atnaujinti maisto prekių skyriai įgavo naują veidą, formą, pavadinimą, nuotaiką. Juose klientai ras dar platesnį maisto produktų pasirinkimą – daugiau kaip 2,2 tūkst. pavadinimų prekių“, – sako Elona Uckutė, „Kesko Senukų“ atstovė.

Anot jos, atnaujinant maisto skyrius, galvota apie skubančius ir itin laiką taupančius klientus – išalkusius meistrus ir tuos klientus, kurie nori tiesiog užkąsti. Tam asortimentas papildytas suvožtiniais, mišrainėmis, įvairiais mėsos užkandžiais, jau paruoštais pietų rinkiniais. Skubantys pirkėjai galės įsigyti ir čia pat kepamų kibinų bei bandelių, spurgų, šviežios kavos ar arbatos.

Atnaujinto maisto skyriaus asortimentas suformuotas taip, kad čia užsukę klientai rastų ir būtiniausias maisto prekes pasigaminti pietus, vakarienę ar greitus pusryčius. Kartu su gamintojais ir produktų tiekėjais buvo atrinkti pagrindiniai pieno, duonos, mėsos, žuvies gaminiai, jūros gėrybės, šaldyti ir švieži kulinarijos ir konditerijos produktai, bakalėjos prekės, saldėsiai, įvairūs užkandžiai bei gėrimai.

„Alkis gali užgožti įkvėpimą bei kūrybingumą, todėl tikimės, kad skyrių pamėgs meistraujantys, kuriantys namus ir skubantys klientai“, – teigia E. Uckutė.

Maisto skyriai atnaujinti didžiuosiuose miestuose esančiuose prekybos centruose: Vilniuje, Lukšio g. 34, ir Kaune, Islandijos pl. 32.

Atsižvelgdama į klientų norą kuo daugiau prekių įsigyti vienoje prekybos vietoje bei reaguodama į epidemiologinę situaciją šalyje, įmonė neseniai asortimentą papildė knygomis, o dabar dar ir maistu. Siekiant išplėsti bekontakčio užsakymų pristatymo galimybes, didžiuosiuose šalies miestuose buvo įrengti „Senukų“ siuntų terminalai.

„Kesko Senukai“ įmonių tinklą sudaro 88 nuosavos ir franšizės pagrindu veikiančios parduotuvės Baltijos šalyse – 69 „Senukų“ parduotuvės Lietuvoje, 8 „K-Rauta“ parduotuvės Estijoje, 11 „K Senukai“ parduotuvių Latvijoje, ir viena didžiausių regione elektroninės prekybos platformų.

Darbininkai jau susiruošė darbui, atitvėrė tvoromis darbo vietas. Bendrovės "Plungės lagūna" ir "Eurovia Lietuva" naujai sutvarkys pėsčiųjų ir dviratininkų takus iki pat Kauno gatvės.

1,2 km ilgio pėsčiųjų ir pusketvirto metro pločio dviračių takams atnaujinti prireiks beveik pusantrų metų. Pratęsti darbus sutartimi leista ne ilgesniam nei dviejų mėnesių laikui.

Tiesdami naujus takus darbininkai sutvarkys ir želdynus, atnaujins apšvietimą, įrengs suolus, pastatys šiukšliadėžių. Be to, jiems teks įrengti ir automobilių aikštelę, kurioje galės sutilpti 170 mašinų.

Projektui įgyvendinti reikės 3,4 mln. eurų, iš kurių ES apmokės didžiąją dalį – apie 2,4 mln. eurų, apie 0,2 mln. eurų prisidės valstybė. Maždaug 0,8 mln. eurų teks sumokėti iš Klaipėdos miesto biudžeto.

Pėstiesiems praeiti rekonstruojamoje vietoje palikti siauri takeliai, dviratininkams teks rinktis kitus kelius.

Neseniai posėdžiavę uostamiesčio tarybos nariai sprendė dėl dviejų savivaldybės įstaigų dalininko kapitalų didinimo.

Politikams buvo siūloma priimti sprendimą investuoti 29,5 tūkst. eurų, jais didinant Klaipėdos miesto poliklinikos dalininko kapitalą.

Šiuo metu įstaigai būtinas naujas echoskopas, kuriuo būtų galima atlikti genetinę echoskopiją, kitų organų tyrimus. Tai esą itin pagerintų pacientų, ypač besilaukiančių moterų, priežiūrą.

Šiuos pinigus poliklinika ir yra numačiusi skirti būtent naujam echoskopui.

Tokį siūlymą iki miesto tarybos posėdžio jau buvo svarstę du komitetai, kurie pasiūlymų ar pastabų šiuo klausimu nebuvo pateikę. Diskusijų nekilo ir tarybos posėdyje, politikai siūlymui pritarė vienbalsiai.

Kiek daugiau dėmesio sulaukė raginimas pinigus investuoti sukuriant Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro dalininkų kapitalą.

Politikams buvo siūloma pritarti, kad savivaldybė investuotų 16,7 tūkst. eurų, kuriuos perdavus minėtai įstaigai ir būtų suformuotas jos dalininkų kapitalas.

Klausimą pristatęs Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis paaiškino, kad šias lėšas įstaiga ketina panaudoti centro patalpų, esančių Turgaus gatvėje, remontui. Teigiama, kad centro patalpos yra probleminės – apimtos pelėsio.

Miesto tarybos narė Alina Velykienė sakė, kad Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras porą metų dirba nuostolingai, ir svarstė, jog galbūt dalininko įnašas turėtų būti didesnis – padengtų ne tik planuojamas remonto išlaidas, bet ir nuostolius.

Politikė taip pat pastebėjo, kad, nesprendžiant nuostolingai dirbančios įstaigos klausimo, ilgainiui gali susidaryti dar didesnių skolų.

Turto skyriaus vedėjas tikino, kad nuostolingos veiklos padarinius turėtų išspręsti pati įstaiga.

Miesto tarybos narė Nina Puteikienė atkreipė dėmesį, kad Turizmo ir kultūros informacijos centrą vertėtų stiprinti, mat ši įstaiga daug dirba tam, kad Klaipėda būtų girdima ir matoma Lietuvoje ir už jos ribų.

Po diskusijų siūlymą investuoti lėšas tarybos nariai palaikė vienbalsiai.