Norėjo net referendumo

Tvarka, kuri riboja atsiskaitymus grynaisiais, įvesta nuo 2022 m. lapkričio.

Nuo tada grynaisiais pinigais galima atsiskaityti neviršijant 5 tūkst. eurų sumos.

Tokie apribojimai buvo sukėlę aistrų bangą tarp lietuvių, nors buvo aiškinama, kad atsiskaitymai grynaisiais yra viena sąlygų šešėlinei ekonomikai egzistuoti.

Mėginta net organizuoti referendumą, kad ribojimai būtų atšaukti.

Vyriausioji rinkimų komisija buvo gavusi piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymą organizuoti referendumą dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų panaikinimo.

Iniciatoriams buvo atsakyta, kad, pagal Konstituciją, referendumu spręstini ne visi, o tik svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai.

Yra ir išimčių

Tačiau aiškėja, kad itin dideli grynųjų pinigų srautai toliau cirkuliuoja automobilių perpardavimo versle.

Yra tik kelios išimtys, kai vis dėlto leidžiami sandoriai grynaisiais. Tai lemia tam tikros sąlygos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paaiškino, kad sandoriai, kurie viršija 5 tūkst. eurų ribą, negali būti skaidomi ir privalo būti atlikti tik negrynaisiais pinigais.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas paaiškino, kad sandoriai, viršijantys 5 tūkst. eurų, yra dažniausiai iš anksto numatomi.

„Tokie sandoriai įprastai planuojami ir nevykdomi spontaniškai“, – akcentavo A. Morkūnas.

Todėl leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais tokiais atvejais, kai sutrikęs pirkėjo ar mokėtojo mokėjimo paslaugų teikimas elektroninėje erdvėje.

Gali būti įvykę autentifikavimo priemonių (pvz., Smart-ID, mobiliojo parašo) sutrikimai, sutrikęs ar netikėtai nutrūkęs interneto, taip pat ir mobilusis ryšys, kuriuo naudojasi pirkėjas.

„Taip pat gali būti taikoma išimtis, kai kuri nors iš sandorio šalių neturi banko sąskaitos. Tokiu atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais gaunantis, tai yra priimantis, asmuo per 10 dienų VMI nustatyta tvarka turi pranešti apie mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis“, – tvarką paaiškino A. Morkūnas.

Milijonai: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas A. Morkūnas patvirtino, kad nuo 2022-ųjų lapkričio bendra grynaisiais užfiksuotų sandorių vertė – apie 261,4 mln. eurų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sumokėjo 261,4 mln. eurų

VMI duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iš viso pateikta beveik 12,7 tūkst. pranešimų apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kai suma buvo didesnė nei 5 tūkst. eurų.

Bendra jais užfiksuotų sandorių vertė – apie 261,4 mln. eurų.

Informaciją pateikė apie 14,5 tūkst. pirkėjų, kurių didžiąją dalį sudaro užsienio piliečiai.

Tarp tokių sandorių, kurie fiksuoti VMI, grynaisiais atsiskaitinėjo apie 91 proc. užsieniečių.

„Pažymėtina, kad apie 96 proc. visų pranešimuose nurodytų sandorių buvo susiję su transporto priemonių pardavimais“, – akcentavo A. Morkūnas.

VMI duomenimis, nekilnojamojo turto grynaisiais nepulta pirkti.

Apie nekilnojamojo turto (ir kitų daiktų) sandorius iš viso gauti 28 pranešimai.

„Tokių sandorių vertė – 248 tūkst. eurų. Informaciją VMI teikė apie 10 užsienio piliečių, tačiau tarp jų nėra Rusijos Federacijos piliečių“, – patikino A. Morkūnas.

VMI priminė, kad nuolat analizuoja pranešimus apie planuojamus sandorius grynaisiais.

„Aiškinamasi, kokios nurodomos tokio atsiskaitymo priežastys, kodėl pagal pirkimo–pardavimo sandorį buvo būtina atsiskaityti grynaisiais pinigais nedelsiant, vertinamas sumų pagrįstumas, ar nurodyta kaina atitinka realią. Prireikus analizuojami grynuosius pinigus priėmę ir mokėję asmenys bei kita“, – pabrėžė A. Morkūnas.

Nustačius galimus neatitikimus ar kilus papildomų klausimų tiek analizuojant pranešimus, tiek vertinant mokesčių mokėtojų sandorius pagal VMI turimus ir iš trečiųjų šalių gautus duomenis, sprendžiama dėl kontrolės veiksmų.

Atjungė nuo SWIFT

Europos Sąjunga yra įvedusi draudimą penkiems Baltarusijos bankams naudotis SWIFT sistema.

Šis draudimas užkerta kelią dešimčiai Rusijos ir keturiems Baltarusijos bankams atlikti ar gauti tarptautinius mokėjimus naudojantis SWIFT.

Nutraukti sandoriai ir su Baltarusijos centriniu banku.

SWIFT yra pranešimų mainų sistema, kuri gerokai palengvina keitimąsi informacija tarp bankų ir kitų finansų įstaigų.

Dėl to šie bankai negali gauti užsienio valiutos, kadangi pervedimas užsienio valiuta tarp dviejų bankų paprastai yra tvarkomas kaip pervedimas į užsienį dalyvaujant užsienio bankui tarpininkui.

Kaip aiškina ekspertai, techniniu požiūriu bankai galėtų vykdyti tarptautinius sandorius nesinaudodami SWIFT, tačiau tai brangu, sudėtinga ir tam reikia finansų įstaigų tarpusavio pasitikėjimo.

Tai sugrąžina mokėjimus į tuos laikus, kai kiekvienas sandoris būdavo patvirtinamas telefonu ir faksu.

Iš kur gauna eurų?

Skelbta, kad tokios sankcijos turėtų daryti neigiamų padarinių Rusijos ir Baltarusijos ekonomikai, tačiau automobilių pirkėjų verslas, labai panašu, ir toliau klesti.

Skelbta, kad yra apriboti finansiniai srautai iš Baltarusijos ir net įvestas draudimas tiekti eurų banknotus Baltarusijai.

Tokie draudimai įsigaliojo 2022 m. kovą. Tačiau kyla klausimas: jei Baltarusijai draudžiama tiekti eurus, kokiais keliais šios šalies gyventojai įgyja įspūdingus kiekius valiutos?

Pažymėtina, kad apie 96 proc. visų pranešimuose nurodytų sandorių buvo susiję su transporto priemonių pardavimais.

Įvedant sankcijas ES akcentavo, kad dėl SWIFT atjungimo bus gerokai apriboti finansiniai srautai iš Baltarusijos į ES.

Vienas mūsų šalyje veikiančių bankų yra pabrėžęs, kad dėl paskelbtų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai buvo sustiprinta mokėjimų, susijusių su šiomis šalimis, stebėsena. Dėl šių ribojimų mokėjimų vykdymas gali užtrukti iki 10 darbo dienų.

Bankas skelbė, kad naujiems klientams, kurie su banku pradėjo bendradarbiauti po sankcijų paskelbimo, mokėjimų į ar iš Rusijos, Baltarusijos nevykdys, tačiau „senus“ klientus aptarnaus ir toliau.

Kitas Lietuvoje veikiantis bankas svetainėje pranešė, kad nuo sankcijų Rusijos ir Baltarusijos bankams įvedimo mokėjimų pavedimai iš / į nurodytus Rusijos ir Baltarusijos bankus nebus įmanomi dėl draudimo keistis finansinių mokėjimų duomenimis.

Išimtys – ir latviams

Aiškėja, kad 2022–2023 m. VMI gautuose pranešimuose dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais virš 5 tūkst. eurų, kai buvo parduota transporto priemonė, iš viso buvo nurodyti 13 283 mokėtojai, kurie yra užsienio piliečiai.

Pirmoje vietoje pagal sandorių skaičių – Baltarusijos piliečiai.

9 873 baltarusiai sėkmingai mašinas Lietuvoje pirko už grynuosius.

Antroje vietoje – 1 189 ukrainiečiai, kurie taip pat pirko automobilių, mokėdami grynaisiais.

Ir 563 latviai atliko sandorius grynaisiais.

Už mašiną – rekordinė suma

„Regitros“ atstovas spaudai Lukas Vosylius patikino, kad 2022 m. registruoti 11 548 automobilių pradavimo sandoriai, kai įgijėjo šalis buvo Baltarusija.

Pernai tokių sandorių užfiksuota tris kartus daugiau – per 31 tūkst. Maždaug tiek automobilių buvo parduota baltarusiams.

Įspūdingiausia grynaisiais pinigais mokėta suma, kuri buvo užfiksuota VMI, iš tiesų pribloškia.

„Iš 2022–2023 m. VMI gautų pranešimų dėl mokėtojų, užsienio piliečių, atsiskaitymo grynaisiais pinigais transporto priemonių pardavimo sandoriuose didžiausia nurodyta suma siekia 200 tūkst. eurų, mokėtojas – Baltarusijos pilietis“, – patikslino Klaipėdos AVMI atstovė spaudai Laima Domarkienė.

Sandoris VMI užfiksuotas tik dėl grynųjų pinigų procedūros, tad tiksliai nėra aišku, ar tiek pinigų sumokėta už vieną automobilį, ar už kelias mašinas.

Vežk kiek nori kur nori

Kyla klausimas, kaip baltarusiai nevaržomai į Lietuvą atsivežė pustrečio šimto milijonų eurų kupiūromis.

Aiškėja, kad muitininkai klausimų dėl to neturi – grynuosius iš sankcionuotos šalies gali vežti bet kas ir neribotais kiekiais.

Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšėnienė paaiškino, kad muitinei pavesta kontroliuoti grynųjų pinigų gabenimą per sieną.

„Taip yra visoje Europos Sąjungoje. Jei pilietis gabena 10 tūkst. eurų arba didesnę grynųjų pinigų sumą arba ją atitinkančią kita valiuta, juos privalu deklaruoti muitinei, t. y. pateikti Grynųjų pinigų deklaraciją, o su ja – ir kopijas dokumentų, įrodančių jų kilmę“, – aiškino H. Rukšėnienė.

Šalies viduje, jei pilietį sustabdo Muitinės mobilioji grupė ir pilietis turi 10 tūkst. eurų ar šią sumą atitinkančios kitos valiutos, tas pilietis taip pat turi užpildyti pareigūno pateiktą Grynųjų pinigų deklaraciją.

„Jokių mokesčių už grynųjų gabenimą muitinei mokėti nereikia. Taip pat informuojame, kad nėra jokių apribojimų įvežamų grynųjų pinigų kiekiui – juos tiesiog reikia deklaruoti ir pateikti jų kilmę įrodančių dokumentų kopijas“, – aiškino Muitinės departamento atstovė.

„Luminor“ Elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas sako, kad atsiskaitymams banko kortele tampant vis patogesniais mažėja poreikis nešiotis grynųjų pinigų.

„Prie to derinasi ir verslas, kuris stengiasi išvengti situacijų, kai klientas atidaręs piniginę mato, jog prekei pirkti ar paslaugai apmokėti grynųjų nepakaks. Stengdamiesi išvengti tokių nemalonių situacijų, dalis verslininkų aktyviai ieško optimalių sprendimų, kurie neužkrautų verslui papildomos mokesčių naštos ir būtų patogūs klientams“, – pranešime teigė J. Daujotas.

Pasak tyrimo, moterys kiek dažniau atsiskaito kortele nei vyrai, o grynaisiais – daugiau žmonių virš 60 metų

Kortele dažniausiai atsiskaito Panevėžio apskrities gyventojai (88 proc. apklaustųjų), rečiausiai – Tauragės (71 proc. apklausos dalyvių).

60 proc. apklausos dalyvių nurodo kasdien piniginėje besinešiojantys iki 50 eurų grynaisiais. 17 proc. apklausos dalyvių paprastai turi ne daugiau kaip 10 eurų.

22 proc. žmonių teigė kartą per mėnesį negalintys atsiskaityti kortele, 10 proc. teigė su tokia situacija susiduriantys dažniau. Dažniausiai (52 proc.) kortele jie negalėjo atsiskaityti turguose, mugėse, festivaliuose bei grožio salonuose (22 proc.).

Tyrimą šių metų rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Tyrimo metu apklausta 1 tūkst. 18–74 metų amžiaus žmonių.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per lapkritį sulaukė 462 pranešimų, kai žmonės ar įmonės sudarant didesnį negu 5 tūkst. eurų vertės sandorį – pirko arba pardavė prekes ar paslaugas – dėl įvairių priežasčių atsiskaitė  grynaisiais, o ne pavedimu, kortele ar kitais būdais.

Kaip BNS informavo VMI, apie tokius atsiskaitymus jai pranešė 56 fiziniai asmenys ir 406 įmonės.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė BNS nurodė, kad šiuo metu VMI analizuoja tokius pranešimus.

„Šiuo metu yra vykdomi informacinės sistemos, kuri apdoros gautus duomenis, pritaikymo darbai“, – BNS teigė R. Virvilienė.

Ji negalėjusi pateikti informacijos, kodėl ir už ką buvo atsiskaityta grynaisiais. 

Seimo priimtos Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisos leidžia naudoti grynuosius, kai tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai negali vykti negrynaisiais, nes mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia tokių paslaugų, o būtina atsiskaityti nedelsiant. Tokiais atvejais grynųjų pinigų gavėjai per 10 dienų apie tokius sandorius turi pranešti VMI.  

Seimas pataisas priėmė birželį, juo siekiama mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaitoma automobilių prekybos bei remonto, prekybos metalais, mažmeninės prekybos sektoriuose.

Finansų ministerijos teigimu, tikslinga nustatyti 5 tūkst. eurų ribą, kurią pasiekus, asmenų tarpusavio atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius turėtų būti atliekami tik negrynaisiais pinigais.

Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisoms, kuriomis nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.

Anot ministerijos, būtina numatyti išimtį, kad mobilizacijos ar karo padėties metu atsiskaitymai grynaisiais turėtų būti neribojami, kad būtų galima užtikrinti užtikrinti valstybės gynybos ar kitas gyvybiškai svarbias funkcijas.

Be to, ministerija siūlo diferencijuoti numatytas baudas už pažeidimus, kadangi gali skirtis jų mastas.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai. 

Grupė valdančiųjų ir opozicijos atstovų Seime įregistravo Mokesčių administravimo įstatymo pataisas.

Jos numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, būtų pripažintos  neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.

„Šiais pakeitimais būtų mažinamos prielaidos šešėlinei ekonomikai, didinamas mokestinės kontrolės efektyvumas ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumas. Tai tuo pačiu didintų įmonių finansinę drausmę, finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą“, – BNS teigė vienas pataisų iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Šiais pakeitimais būtų mažinamos prielaidos šešėlinei ekonomikai, didinamas mokestinės kontrolės efektyvumas ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumas.

Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė pataisoms, ribojančioms atsiskaitymus grynaisiais – nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau tikino, kad nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.

Seimas taip pat svarsto Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias, kad už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems: gyventojams jos siektų 300-900 eurų, įmonėms arba jų vadovams – 600-1500 eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos būtų atitinkamai iki 2,4 tūkst. ir iki 3 tūkst. eurų.

Galutinis balsavimas dėl draudimų atsiskaityti grynaisiais virš 3 tūkst. eurų vyks, kai Seimas dėl pataisų gaus Vyriausybės išvadą.

Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų departamento specialistas Egidijus Paleckis Eltai komentavo, kad grynuosius pinigus žmonės vertina dėl to, jog jais mokėdami aiškiai mato savo išlaidas, jais galima atsiskaityti visur ir greitai.

„Galimybių mokėti kitais būdais trūkumas taip pat prisideda prie atsiskaitymų grynaisiais pinigais populiarumo Lietuvoje. Kas ketvirtas mokėjimas atliktas grynaisiais, nes tai buvo vienintelis galimas mokėjimo būdas. Galimybių rinktis ypač trūksta gatvės ar turgaus prekyvietėse ir paslaugų sektoriuje“, - sakė E. Paleckis.

LB Bankininkystės tarnybos ekonomistės Jūratės Butkutės teigimu, dar viena grynųjų pinigų paplitimo priežasčių - daug žmonių tokia forma vis dar gauna darbo užmokestį, kitas pajamas.

„Apie ketvirtadalis gyventojų reguliariai gauna pajamas grynaisiais pinigais. Net 17 proc. suaugusiųjų neturi mokėjimo sąskaitos“, - sakė J. Butkutė.

Lietuvos banko rengiamoje Nacionalinėje mokėjimų strategijoje įvardijama ir daugiau priežasčių, kurios skatina Lietuvos gyventojus naudoti grynuosius pinigus.

Pirma, mokėjimo kortelių infrastruktūra ir jos elementai - operacijų apdorojimas, kortelių schemų mokesčiai, įrenginių sertifikavimas, duomenų apsaugos auditas - tebėra gana brangūs.

Antra, teisės aktai suteikia teisę mokesčių administravimą vykdančioms institucijoms ir antstoliams vykdyti priverstinio išieškojimo procesinius veiksmus. Gyventojo banko sąskaita be perspėjimo gali būti blokuojama, lėšos nurašomos. Be to, kartais užtrunkama, kol sąskaitos atblokuojamos, nors skola jau būna sumokėta.

Ekonomistas Romas Lazutka Eltai teigė, kad grynieji pinigai yra patogesni šešėlinei ekonomikai, tačiau tikrai ne visi, kurie gauna pajamas grynaisiais, priskirtini „šešėliui“ - tarp jų yra ir senjorai.

„Žinoma, kai visos pajamos fiksuojamos per banką, kaip per tarpininką, valstybei lengviau administruoti mokesčius. Kita vertus, Skandinavijos šalyse visur gali atsiskaityti kortele, o pas mus dar to trūksta. Kuo greičiau vystysis mokėjimų kortele tinklai, tuo daugiau žmonės jais ir naudosis“, - sakė R. Lazutka.

Ekonomistas įsitikinęs, kad laikyti pinigus banko sąskaitose žmonėms yra saugiau, ypač vyresniems žmonėms - grynuosius galima pamesti ar juos gali pavogti.

Mokėjimas grynaisiais yra vienas iš būdų suvaldyti elektroninių atsiskaitymų įkainius.

„Tačiau jeigu žmogus baiminasi, kad jo sąskaita nebūtų užšaldyta, ir dėl to turi nešiotis grynuosius, tai blogai. Kartais žmonėms užblokuojama ne viena, o visos turimos sąskaitos, net jeigu jose yra didesnė nei susidariusi skola suma, ar kai įsiskolinimas visai nereikšmingas. Reikėtų elgtis subtiliau, kad žmonės nebūtų nubaudžiami, ypač kai nėra piktybiniai skolininkai, o tiesiog nelabai susigaudo, kaip sumokėti mokesčius. Galima būtų peržiūrėti šią tvarką“, - sakė ekonomistas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad didelis dėmesys grynųjų pinigų naudojimo mažinimui apskritai neprasmingas.

„Grynieji pinigai, eurai, kol kas Lietuvoje yra legalus atsiskaitymo būdas, ir žmonės renkasi, kas jiems patogiau. Turėti pasirinkimo laisvę yra vertybė. Mokėjimas grynaisiais yra vienas iš būdų suvaldyti elektroninių atsiskaitymų įkainius“, - komentavo Ž. Šilėnas.

Jo nuomone, atsiskaitymą grynaisiais ar negrynaisiais pinigais daugiausia lemia ne tik „šešėlis“, bet ir žmonių įpročiai pagal jų amžių, nuo infrastruktūros išvystymo, nuo to, kur žmonės apsiperka - parduotuvėje ar turguje.

„Tokio tikslo - mažinti grynųjų pinigų naudojimą - visiškai nevertinu kaip siekiamybės. Jeigu valdžia tikrai nori kovoti su „šešėliu“, tegu kovoja su jo priežastimis. O jos susijusios su dideliais mokesčiais“, - teigė Ž. Šilėnas.

Praktika, kai institucijos nurašo lėšas iš gyventojų sąskaitų, Ž. Šilėnui taip pat atrodo iš valdžios pusės „negraži“ ir skatinanti žmones nepasitikėti.

„Bankai, išduodami paskolas, įsitikina, kad žmogui tikrai liks prasimaitinimui, pragyvenimui, jeigu jis mokės įmokas. Valstybė, nurašydama lėšas, nepasidomi, ar žmogui liko pinigų“, - sakė Ž. Šilėnas.

LB ekonomistės J. Butkutės teigimu, atsiskaitymo negrynaisiais pinigais įpročiai lengviau prigytų, jeigu būtų diegiami nuo vaikystės.

„Daugelio mokyklų valgyklose vaikai negali atsiskaityti elektroniniu būdu, tad tokiose vietose vyrauja grynieji pinigai. Taigi vaikai būna įpratę mokėti banknotais ir monetomis“, - komentavo ekonomistė.

Atsiskaitymą negrynaisiais pinigais skatintų ir kiti faktoriai.

„Mokėjimo priemonės turi būti patrauklios ir patogios naudotis vartotojams, svarbus platus atsiskaitymo vietų tinklas, taip pat šios paslaugos turėtų būti vartotojams teikiamos už prieinamą kainą“, - vardijo J. Butkutė. Didieji bankų sektoriaus Lietuvoje dalyviai skelbia, kad pastaraisiais metais daug kartų išaugo būtent bekontakčių atsiskaitymų apimtys.

Reikšmingu žingsniu didinant atsiskaitymų negrynaisiais pinigais dalį galėtų būti masinis naudojimasis momentinių mokėjimų paslauga, kuri užtikrina atsiskaitymą bet kuriuo paros metu, o lėšos gavėją pasiektų per kelias sekundes, įsitikinusi LB specialistė.

„Didžiausi šalies bankai įsipareigojo iki 2019 metų pabaigos pasiūlyti Lietuvos gyventojams momentinių mokėjimų paslaugą“, - sakė LB ekonomistė J. Butkutė.

Europos Centrinio Banko 2016 metais atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje 75 proc. atvejų apsipirkimo vietose mokama grynaisiais pinigais. Euro zonos vidurkis - 79 proc.

„Pagal atsiskaitymų grynaisiais pinigais dažnumą esame panašūs į latvius, slovakus ir airius. Dažniausiai grynuosius pinigus mokėjimams pasitelkia Pietų Europos, Austrijos, Slovėnijos ir Vokietijos gyventojai. Mažiausiai grynuosius pinigus naudoja suomiai, estai ir olandai“, - komentavo LB specialistas E. Paleckis.

Pranešime nurodoma, kad klientui užteks pateikti elektros ar dujų skaitiklių rodmenis, pasakyti kliento kodą ir mokėtina suma bus suskaičiuota automatiškai. Į sumą bus įtrauktas mokestis už suvartotą energiją ir kitos sumos, jei, pavyzdžiui, yra skola, permoka, mėnesio mokestis ar mokestis už elektrą bendrosioms namo reikmėms.

Jei klientas neturės reikiamos pinigų sumos, daugelyje įmokų priėmimo vietų jis galės susimokėti tik dalį įmokos, o likusią bus galima sumokėti vėliau.

„Gilė“ taip pat nurodo, kad įmokų apskaitoje kliento skaitiklių rodmenys bus įskaitomi ne į praėjusį, bet į einamąjį mėnesį. Tai esą padės išvengti permokų, nes klientas mokės tik už tiek, kiek iki mokėjimo dienos suvartojo.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Renata Endružytė BNS ketvirtadienį patvirtino, jog byloje pareikštuose įtarimuose be kitų aplinkybių minimos tų metų gegužės 28 dieną registruotos pataisos.

Įstatymo projektą registravo tuometinis parlamentaras, „darbiečių“ frakcijos atstovas Ričardas Sargūnas, jį parašu parėmė tada socialdemokratams priklausęs Artūras Skardžius.

Ši pataisa inicijuota parlamente vykus platesnėms diskusijoms, kaip apriboti atsiskaitymus stambiomis grynųjų sumomis. Pirmas su jomis susijęs Vyriausybės pateiktas projektas Seime buvo pristatytas 2015 metų kovą.

Ji siūlė, kad verslininkai ir įmonės negalėtų grynaisiais apmokėti 3 tūkst. eurų viršijančių sandorių, o paprasti fiziniai asmenys – 5 tūkst. eurų sandorių.

Naujienų portalas delfi.lt rašė, kad šis projektas sulaukė teisėsaugos tyrime korupcija įtariamo Liberalų sąjūdžio atstovų kritikos kaip ribojančio laisvą rinką. Jie gegužės 12 dieną pateikė savo pataisą, numatančią, kad verslininkai ir įmonės negalėtų grynaisiais apmokėti didesnių nei 5 tūkstančių eurų sandorių, o fiziniai asmenys – ne daugiau 10 tūkstančių.

Galiausiai gegužės 28 dieną Seime buvo registruota teisėsaugos pareigūnus sudominusi pataisa. Ja norėta nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija 5 tūkstančių eurų.

Taip pat siūlyta išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Pataisos autorius R. Sargūnas delfi.lt sakė neatsimenantis jos registravimo aplinkybių, o A. Skardžius teigė po iniciatyva pasirašęs kaip valdančiosios daugumos atstovas, o vėliau parašą atsiėmė.

Gruodžio pabaigoje baigtoje politinės korupcijos byloje įtarimai pareikšti trims juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui „MG Baltic“, taip pat fiziniams asmenims – eksliberalams Eligijui Masiuliui , Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui ir „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė įvairias koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.

Visi jie įtarimus neigia. Šių metų pradžioje byla turėtų būti perduota teismui.

Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką, Seimui vėl siūloma apriboti atsiskaitymus grynaisiais - finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį parlamentarams pristatė tai numatantį įstatymo projektą.

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimo įstatymo projektą Seimas priėmė svarstyti: už balsavo 56 parlamentarai, prieš - 4, o susilaikė 44 Seimo nariai. Toliau projektas bus svarstomos gegužės 14-ąją.

Pasak R.Šadžiaus, nors Lietuvoje įvedus eurą „grynųjų pinigų problema sumažėjo“, ji ir toliau išlieka aktuali.

„Lietuva netgi iš mūsų kaimyninių valstybių išsiskiria tuo, kad grynųjų pinigų apyvarta yra didelė“, - teigė ministras. Jo duomenimis, daugiausia grynųjų cirkuliuoja maisto, žemės ūkio produktų perdirbimo, medienos supirkimo ir nekilnojamojo turto rinkose, naudotų automobilių prekyboje.

Gyventojams siūloma leisti tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais iki 5 tūkst. eurų, o su įmonėmis arba smulkiais verslininkais - iki 3 tūkst. eurų. Jei už prekes ar paslaugas būtų atsiskaitoma dalimis, bendra atsiskaitymų suma grynaisiais negalėtų viršyti šių limitų.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad nauja tvarka turėtų padėti suvaldytų milžiniškus atsiskaitymų grynaisiais Gariūnų turgavietėje srautus. Tačiau parlamentas suabejojo, ar 5 tūkst. eurų limitas privačiam asmeniui nėra per didelis.

„Už tokią sumą kai kur galima įsigyti butą ar net du“, - tvirtino K.Masiulis. 

Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas pareiškė, kad atsiskaitymų grynaisiais limitas turi būti didesnis, nes dabar į Lietuvą iš kitų šalių leidžiama įsivežti iki 10 tūkst. eurų.

Tuo tarpu R.Šadžius tvirtino, kad siūlomi ribojai „neapsunkins ūkinės veiklos su atvažiuojančiais iš užsienio“.

Finansų ministro teigimu, Lietuvoje atsiskaityti negrynaisiais sudarytos geros sąlygos - tai galima atlikti ne tik bankuose, bet ir kredito unijose, pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose.

Tuo tarpu Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „darbietis“ Saulius Bucevičius prognozavo, kad atsiskaitymus grynaisiais ribojimas bus naudingas bankams, kurie gaus papildomų pajamų. 

„Žaliasis“ Linas Balsys vietoj suvaržymų siūlė įveskite visuotinį turto ir pajamų deklaravimą.

Finansų ministerijos teigimu, siūlomi apribojia daugumos gyventojų ir įmonių nepalies - Lietuvos banko duomenimis, 94-95 proc. sandorių grynaisiais pinigais yra nedidelės vertės.

Valstybės įstaigos dar 2011 metais įpareigotos atsisakyti algų grynaisiais, tai rekomenduota ir savivaldybėms.

Vyriausybės planus uždrausti didesnius nei 10 tūkst. Lt atsiskaitymus grynaisiais ekspertai vadina „tuščiu šūviu“, kuris neatneš laukiamo efekto, o tik apsunkins sąžiningus pirkėjus, tarp jų ir atvykstančius apsipirkti iš Rusijos bei Baltarusijos. Tačiau, LRT radijo pašnekovai įsitikinę, projektas vis tik prasiskins kelią.

„Vyriausybės noras kovoti su šešėliu yra sveikintinas, bet ši priemonė, kuri siūloma, mums, kaip prekybininkams, kelia daug klausimų. Prieš kelis metus išgyvenome, kad lietuviai vyksta į Lenkiją apsipirkti, bet dabar tai kompensuojama baltarusių ir rusų apsipirkimu Lietuvoje. Nepasversi, kaip tai atsilieps jų apsipirkimo įpročiams. Tai gali sukurti papildomus nepatogumus sąžiningai apsiperkantiems pirkėjams“, – įsitikinęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas. 

Pasak jo, „visos aplinkybės rodo, kad tai yra bankininkystės projektas ar jų verslo sąlygų pagerinimas“.

Savo ruožtu Kęstutis Kupšys – asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas – LRT radijo laidai „60 minučių“ pabrėžė, kad šis apribojimas – eilinė našta legaliam verslui. „O nelegaliam yra nesvarbu. Kaip gyveno jie, nešiodami pinigus lagaminėliais, taip ir toliau gyvens“, – mano K. Kupšys.

K. Kupšys įsitikinęs, kad tai nenaudinga ir eiliniams pirkėjams – vyresni žmonės esą labiau mėgsta atsiskaityti grynaisiais.

Kiek konkrečiai šis projektas bus naudingas valstybei finansų ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas kol kas negalėjo pasakyti. „Be jokios abejonės, kuo daugiau pinigų bus apskaitoma, tikėtina, dalis pinigų mokesčių pavidalu grįš į biudžetą“, – samprotauja patarėjas.

Anot R. Gorbačiovo, šis projektas turėtų būti parengtas artimiausiu metu.

K. Kupšys spėja, kad sumanymas greičiausiai bus įgyvendintas. „Bijau, kad jau gana toli yra nueita nuo kalbų prie darbų. Ką darysi, verslas ir gyventojai prisitaikys, nors man atrodo, kad būtų paprasčiau organizuoti loterijas, naudojant fiskalinius čekius“, – svarsto K. Kupšys.

LRT radijo paklaustas R. Gorbačiovas, iš kur atsirado 10 tūkst. Lt suma, šis atsakė, kad tai yra įvertinus kitų šalių patirtį.

Toks ribojimas, pasak ministro patarėjo, yra Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje, Slovakijoje bei kitose šalyse. Kai kur ribojama suma yra mažesnė, kai kur – didesnė.