Darydamas per televiziją transliuotą pareiškimą, S. Kurzas pabrėžė norįs „užleisti vietą, kad būtų išvengta chaoso“.

„Mums reikia stabilumo“, – sakė 35 metų konservatorius ir pridūrė, kad būtų „neatsakinga“ leisti Austrijai „pasinerti į ne vieną mėnesį truksiantį chaosą ar aklavietę“, kol ši ES valstybė narė grumiasi su koronaviruso pandemija.

Jis nurodė, kad naujuoju kancleriu siūlys paskirti dabartinį užsienio reikalų ministrą Alexander'ą Schallenbergą (Aleksandrą Šalenbergą). Pats S. Kurzas ketina toliau vadovauti valdančiajai Liaudies partijai (OVP) ir eiti parlamentaro pareigas.

Žaliųjų lyderis vicekancleris Werneris Kogleris (Verneris Kogleris) penktadienį paprašė OVP paskirti kitą vyriausybės vadovą, teigdamas, kad S. Kurzas „nebetinka eiti pareigas“.

Trečiadienį prokurorai atliko kratas keliuose su OVP susijusiuose biuruose ir pranešė, kad kancleris ir dar devyni asmenys atsidūrė jų tyrimo centre. Teisėsaugai kilo įtarimų, kad vyriausybės pinigai buvo panaudoti korupciniam sandoriui, siekiant užtikrinti valdančiajai partijai palankų nušvietimą žiniasklaidoje.

S. Kurzas neigia atlikęs kokių nors neteisėtų veiksmų, o šeštadienį pakartojo, kad jam mesti kaltinimai yra „klaidingi“.

„Galėsiu tai paaiškinti; esu tuo įsitikinęs“, – ramiai sakė jis.

S. Kurzo teigimu, kai kurios jo parašytos SMS žinutės, dėl kurių jis sulaukė nemalonumų, buvo išsiųstos „įsikarščiavus“.

„Esu paprastas žmogus, turintis emocijas ir darantis klaidas“, – pažymėjo atsistatydinantis vyriausybės vadovas.

Dabar parlamento pirmininkas turi pradėti ieškoti naujo premjero.

Po praėjusios savaitės balsavimo dėl nepasitikėjimo S. Lofvenas galėjo atsistatydinti arba sušaukti pirmalaikius rinkimus.

Spaudos konferencijoje atkreipęs dėmesį į sudėtingą situaciją dėl COVID-19 pandemijos, taip pat į tai, kad kiti visuotiniai rinkimai turi vykti po metų, S. Lofvenas sakė, kad pirmalaikiai rinkimai „nėra geriausia Švedijai“.

„Esant tokiai padėčiai paprašiau pirmininko atleisti mane iš premjero pareigų“, – sakė S. Lofvenas.

Tvirto sudėjimo 63 metų buvęs suvirintojas ir profesinės sąjungos lyderis 2014-aisais sugrąžino Švedijos kairiuosius į valdžią, o tuomet išsilaikė po 2018-ųjų rinkimų pakreipdamas partiją centro dešinės link.

Galiausiai jis susipyko su jo vyriausybę rėmusia Kairiąja partija ir tapo pirmuoju švedų vyriausybės vadovu, pralaimėjusiu balsavimą dėl nepasitikėjimo.

Prašymą surengti balsavimą pateikė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (SD), Kairiajai partijai paskelbus, kad ji planuoja pati siekti paramos tokiam žingsniui, kuris būtų protestas prieš vyriausybės projektą švelninti nuomos kontrolę – Švedijos socialinio modelio „puolimą“.

Politinę krizę sukėlė projektas pertvarkyti nuomos kontrolę šalyje ir potencialiai atverti galimybę nuomojamų būstų savininkams laisvai nustatinėti nuomos kainas naujai pastatytiems būstams.

Kairiųjų stovykloje šis pasiūlymas vertinamas kaip priemonė, prieštaraujanti Švedijos socialiniam modeliui ir kelianti grėsmę nuomininkams.

Konservatyvi Nuosaikiųjų partija ir krikščionys demokratai greit paskelbė remiantys pasiūlymą, ir reikiama dauguma buvo užtikrinta. Nepasitikėjimas premjeru 349 vietų parlamente buvo pareikštas 181 balsu.

Paskutinės minutės pastangos nuraminti buvusių komunistų Kairiąją partiją, turinčią 27 vietas parlamente, buvo bevaisės.

Kritikai šią skirtinguose politinio spektro sparnuose esančių partijų grupę pavadino „nedoru aljansu“.

Skelbdamas apie atsistatydinimą S. Lofvenas kritikavo veiksmus jam nuversti neužsitikrinus daugumos dėl naujo premjero.

„Jie balsavimu nušalino vyriausybę patys neturėdami alternatyvos [šiai] vyriausybei“, – žurnalistams sakė jis.

Dabar parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas pradės derybas su partijomis dėl naujo vyriausybės vadovo.

Iki bus suformuota nauja administracija, S. Lofveno vyriausybė laikinai eis pareigas.

Atsistatydinti N. Pašinianas buvo raginamas nuo tada, kai lapkritį pasirašė tarpininkaujant Rusijai su Azerbaidžanu pasiektą ugnies nutraukimo susitarimą, kuris leido nutraukti šešias savaites trukusias kovas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

„Šiandien atsistatydinu iš savo, kaip ministro pirmininko, posto“, kad būtų galima surengti rinkimus, paskelbė jis per savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.

„Armėnijos piliečiams grąžinu valdžią, kurią jie man suteikė, kad jie, surengus laisvus ir sąžiningus rinkimus, galėtų nuspręsti vyriausybės likimą“, – pridūrė premjeras.

Premjerui paskelbus apie savo atsistatydinimą, atsistatydino visi jo ministrų kabineto nariai, kaip reikalaujama pagal Armėnijos įstatymus.

N. Pašinianas nurodė, jog iki rinkimų toliau vykdys savo pareigas kaip laikinosios vyriausybės vadovas, ir pridūrė, jog rinkimuose dalyvaus kaip kandidatas į ministrus pirmininkus.

Žeminantis Armėnijos pralaimėjimas technologiškai pažangesnei Azerbaidžano kariuomenei neturtingoje buvusioje sovietinėje respublikoje, besiribojančioje su Turkija ir Iranu, pakurstė masinius protestus.

Daugiausia etninių armėnų gyvenamas Kalnų Karabachas atskilo nuo Azerbaidžano per karą dešimtojo praėjusio amžiaus pradžioje. Naujausios kovos dėl šio regiono kilo pernai rugsėjį, kuomet Azerbaidžanas sulaukė sąjungininkės Turkijos karinio palaikymo. Per konfliktą abiejose pusėse žuvo apie 6 tūkst. žmonių.

Susitarimą su Azerbaidžanu daugelis Armėnijoje laiko nacionaliniu pažeminimu. Pagal tą susitarimą Jerevanas perdavė dalį ginčytinų teritorijų Azerbaidžanui ir leido Rusijai dislokuoti taikdarius regionuose, kuriuos kontroliavo tris dešimtmečius.

N. Pašinianas tvirtina, jog dėl susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas karas, priėmė teisingą sprendimą, antraip šalies pajėgos patirtų dar didesnių nuostolių. Jo teigimu, pirmalaikiai rinkimai yra geriausias būdas išeiti iš politinės aklavietės, kurioje šalis atsidūrė po karo.

Pirmalaikius rinkimus jis paskelbė praėjusį mėnesį ir įtakingi opozicijos nariai palankiai įvertino šį sprendimą.

Analitikai sako, jog N. Pašinianas po birželio 20 dienos rinkimų greičiausiai išsaugos valdžią.

Jo partija „Pilietinis susitarimas“ „gali nesurinkti daugiau nei 50 proc. balsų, reikalingų naujai vyriausybei suformuoti, tačiau išsaugos daugumą parlamente koalicijoje“ su kitomis partijomis, naujienų agentūrai AFP pareiškė politinis analitikas Stepanas Grigorianas.

45 metų buvęs laikraščio redaktorius į valdžią atėjo 2018 metais ir Armėnijoje iš pradžių pakurstė optimizmo bangą.

Jis pradėjo kovą su kyšininkavimu, ėmėsi ryžtingų ekonominių reformų ir stengėsi nustumti į šalį korumpuotus oligarchus bei monopolijas.

Analitikai teigė, kad jo įgyvendinama politika padeda spartinti ekonomikos augimą, mažinti skurdą ir kurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų.

Tačiau po to prasidėjo koronaviruso pandemija, sustabdžiusi ekonomikos atsigavimą, o vėliau kilo mūšiai su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho kontrolės.

Apie tokį sprendimą paskelbta socialiniuose tinkluose pasirodžius nutekintam garso įrašui, kuriame jis esą kritikuoja prezidento įsivaizdavimą apie ekonomiką.

O. Hončarukas pranešė jau įteikęs prezidentui prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų.

„Atėjau į postą vykdyti prezidento programos. Jis man yra atvirumo ir padorumo pavyzdys. Vis dėlto, kad pašalinčiau bet kokias abejones dėl mūsų pagarbos prezidentui ir pasitikėjimo juo, aš parašiau atsistatydinimo pareiškimą ir perdaviau jį prezidentui su teise pateikti parlamentui“, – penktadienį ryte savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė O. Hončarukas.

Pasak jo, nutekintas garso įrašas „dirbtinai sukuria įspūdį, kad mano komanda ir aš negerbiame prezidento“.

„Tai netiesa“, – sakė O. Hončarukas.

Jis išvardijo savo komandos pasiekimus per keturis darbo mėnesius ir pabrėžė, kad pagrindinis iššūkis jai buvo galutinai įveikti korupciją valstybiniame sektoriuje.

„Deja, per kelis mėnesius gan sunku sunaikinti nusikalstamas schemas, kurtas dešimtmečius. Svarbiausia, kad mes neturime teisės sustoti ir nesustosime! Kad ir kaip to norėtų mūsų oponentai, pripratę gyventi šešėlyje“, – rašė O. Hončarukas.

Būtent su tokiais esamos valdžios veiksmais premjeras sieja rezonansinių „nutekinimų“, kuriais siekiama diskredituoti šalies vadovybę, atsiradimą socialiniuose tinkluose.

Prezidentūros spaudos tarnyba pranešė, kad V. Zelenskis gavo premjero atsistatydinimo pareiškimą ir jį išstudijuos.

„Ukrainos prezidentas gavo premjero Oleksijaus Hončaruko pateiktą atsistatydinimo prašymą. Valstybės vadovas išstudijuos šį pareiškimą. Apie rezultatus Ukrainos prezidento kanceliarija praneš atskirai“, – sakoma pranešime feisbuke.

„Primityvus įsivaizdavimas“

Trečiadienį virtinėje susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanalų pasirodė garso įrašas, kuriame keli žmonės aptarinėja ataskaitos prezidentui dėl ekonominės politikos rengimą ir grivinos kurso kilimo priežastis bei pasekmes. Žmogus, kalbantis balsu, panašiu į O. Hončaruko, sako, kad paaiškinimai turi būti paprasti, nes prezidentas „primityviai įsivaizduoja“ ekonomiką. Save kalbantis asmuo vadina „profanu ekonomikos srityje“.

Teigiama, kad įrašas buvo padarytas gruodžio 16 dieną ir kad tame neformaliame pasitarime be O. Hončaruko dalyvavo Nacionalinio banko vadovo pavaduotoja Kateryna Rožkova, finansų ministrė Oksana Markarova, prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoja Julija Kovaliv ir kiti pareigūnai.

Šalies žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad dalyviai aptarinėjo, kaip paaiškinti pastarojo meto ekonominius įvykius 41 metų V. Zelenskiui, buvusiam komikui ir politikos naujokui, pernai netikėtai laimėjusiam rinkimus.

Vėliau J. Kovaliv paneigė dalyvavusi pasitarime. Vyriausybės spaudos tarnyba paskelbė neturinti informacijos apie šio garso įrašo autentiškumą. Pats O. Hončarukas pareiškė, jog prieš prezidento ir vyriausybės komandą „dirba daug žmonių, kurie norėtų, kad mums niekas nepavyktų“.

Po įrašo pasirodymo žiniasklaida buvo pranešusi, kad O. Hončarukas atsistatydino, bet jo biuras tai paneigė.

2019 metų spalio 4 dieną Aukščiausioji Rada pritarė ministrų kabineto veiklos programai, pagal kurią O. Hončaruko ir vyriausybės atsistatydinimas dėl nepasitikėjimo negalimas vienus metus.

Tačiau pagal konstituciją premjeras ir kiti vyriausybės nariai turi teisę paduoti prezidentui atsistatydinimo pareiškimus. Prezidentas turi teisę juos patenkinti arba jų nepatenkinti.

Atsistatydinus premjerui turi atsistatydinti visas ministrų kabinetas.

Sustingusi politika

Ukrainai susiduriant su ekonomikos stagnacija ir jau ilgiau kaip penkerius metus šalies rytuose tebesitęsiant karui su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais, rugpjūtį V. Zelenskio paskirtas 35 metų O. Hončarukas tapo jauniausiu per visą istoriją ukrainiečių premjeru.

O. Hončaruko kandidatūrai greitai pritarė parlamentas, kur V. Zelenskio partija „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) turi daugumą.

Jo paskyrimas atitiko V. Zelenskio pažadą atvesti į valdžią naujų veidų ir supurtyti sustingusį šalies politinį gyvenimą.

O. Hončarukas pakeitė 41 metų Volodymyrą Hroismaną, kuris apie savo atsistatydinimą pareiškė po V. Zelenskio inauguracijos gegužę.

O. Hončarukas, jaunas teisininkas, praktiškai neturėjęs patirties vyriausybėje, visuomenei buvo menkai pažįstamas.

Teisės ir viešojo administravimo studijas baigęs O. Hončarukas būdamas 24 metų su keliais partneriais įkūrė savo advokatų kontorą. Jis yra laikomas liberalių ekonomikos reformų šalininku.

Prieš paskyrimą premjeru O. Hončarukas kelis mėnesius dirbo V. Zelenskio administracijoje ir buvo atsakingas už ekonominės plėtros ir reformų tęstinumo klausimus. Prieš tai jis vadovavo „Efektyvaus reguliavimo biurui“ – Europos Sąjungos finansuojamai konsultacinei organizacijai, skatinančiai smulkųjį ir vidutinį verslą.

Konsultacinės bendrovės „BlueBay Asset Management“ strategas Timothy Ashas (Timotis Ešas) šią savaitę sakė, kad nors V. Zelenskis neturi ekonomisto išsilavinimo, jis pasamdė „padorią ekonomistų komandą“.