Ginčijosi iš peties

Kaip jau rašyta, prokuroras per baigiamąsias šios bylos kalbas Kauno apygardos teisme, kurio nuosprendis buvo apskųstas, teigė, kad 2019-ųjų liepos 17-osios vakarą Romainiuose – prie parduotuvės „Aibė„ peiliu švaistęsis Audrius Norkūnas viršijo būtinosios ginties ribas. Ir prašė izoliuoti šį dar tik ketvirtą dešimtį bebaigiantį, bet jau vienuolika kartų teistą recidyvistą nuo visuomenės devyneriems metams. Tačiau tik tokiam artimam minimaliai bausmei už tokios rūšies nužudymą terminui, nes ne A.Norkūnas pradėjo smurtinę konflikto, kilusio su dviem praeiviais, aptikusiais jį besišlapinantį gatvėje, dalį. Be to, ir pats tada nukentėjo. Pagal pareikštą kaltinimą A.Norkūnui grėsė laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Tačiau prokuroras siūlė teismui atsižvelgti į jau minėtą jo kaltę lengvinančią aplinkybę – būtinosios ginties viršijimą.

Nukentėjusiuosius – A.Norkūno nužudyto 29-erių Juozo Gineikos tėvus bei dvi seseris atstovavęs advokatas buvo kategoriškesnis. Jis akcentavo, kad buvo įvykdytas tyčinis nužudymas. Ir prašė teismo inicijuoti ikiteisminį tyrimą už melagingų parodymų davimą bei palikimą gyvybei pavojingoje būklėje ir kartu su velioniu jo žūties valandą buvusio Manto B. atžvilgiu.

A.Norkūno advokatas tada prašė jo ginamąjį išteisinti, nes šio poelgis buvo būtinoji gintis. Priešingu atveju žūti galėjo jis pats.

Iškalbingi akcentai

Pripažindamas savo kaltę, A.Norkūnas taip pat tikino nužudęs J.Gineiką netyčia – besigindamas ir iš baimės.

Jis teigė važiavęs tą vakarą pas Romainiuose gyvenantį draugą. Bet pasiklydo. Ir labai norėdamas į tualetą, paprašė, kad „VW Golf“ vairavusi sugyventinė sustotų už parduotuvės. Tačiau, jau bebaigiant šlapintis, išgirdęs: „Ko čia m..i?“, į ką, A.Norkūno teigimu, jis atsakęs gražiai: „Kur noriu, ten m..u.“ Ir iš karto sulaukęs vieno iš nepažįstamųjų grasinimo. Tespėjęs atsakyti, kad šis nejuokintų, jis pajuto smūgį į veidą. O po to ir visa jų krušą.

„Galiausiai nuvertė ir spardė gulintį. Todėl prišliaužiau prie atidarytų mūsų automobilio durelių, kuriose buvo tądien mamos padovanotas virtuvinis peilis – kad daugiau su sugyventine nesipyktume dėl to, kad neįmanoma senu peiliu nieko atsipjauti. Stvėriau jį, atsiverčiau ant nugaros ir, net neišėmęs peilio iš maišelio, dūriau užpuolikui į krūtinę. Bet jis spardė toliau, todėl dar dūriau į koją. Ir jis iš karto nustraksėjo tolyn ant vienos kojos, dar pagrasinęs, kas man dabar bus“, – dėstė savąją įvykio versiją A.Norkūnas, teigdamas, kad po to jis riktelėjęs sugyventinei: „Važiuojam greičiau iš čia!“, nes pamatė atbėgantį sužeistojo draugą, nuo kurio prieš tai ši jau buvo jį apgynusi.

„Kodėl keičiate parodymus?“ – klausė A.Norkūno bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėja, turėdama galvoje, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog pirmiausiai dūrė peiliu J.Gineikai į koją, o tik po to – į plautį. Teisiamasis atsakė, kad turėjo laiko viską apmąstyti ir dabar jis tai prisimena geriau.

Melo kojos trumpos

Teisme A.Norkūnas jau pasakojo ir apie dešimt nužudytojo tada jam spėtų suduoti smūgių, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė jų mažiau. O teisėjai pasiteiravus, ar nebuvo galima šio susidūrimo išvengti, tiesiog sėdant į automobilį ir išvažiuojant – juk jis vyresnis už nužudytąjį, be to šlapinosi viešoje vietoje, A.Norkūnas tikino, kad tokios galimybės nebuvo, nes jis buvo užpultas netikėtai, net neleidžiant jam atsistoti.

Tačiau tada prabilo prokuroras, pagarsindamas, kokius sužalojimus A.Norkūnui konstatavo teismo medicinos ekspertas – muštinė antakio žaizda, plaštakos nubrozdinimas, kraujosrūvos klube ir juosmenyje bei raktikaulio lūžis. Nukentėjusiųjų atstovas buvo dar konkretesnis: „Jeigu nukritote ant dešinio šono, tai, kodėl lūžo kairysis jūsų raktikaulis? Kada jūs jį susižalojote? Ir, ar durdamas žmogui į krūtinę, nepagalvojote, kad galite jį nužudyti?“

Anot teismo medicinos ekspertų, J.Gineika mirė įvykio vietoje nuo ūmaus nukraujavimo, perdūrus vieną jo plautį.

A.Norkūnas tikino ir, kad įvykio metu buvo blaivus. Esą buvo išgėręs tos pačios dienos ryte tik skardinę alaus. Tačiau kaltinamajame akte teigta, kad jis nužudė J.Gineiką neblaivus. Remtasi specialistės išvada, kad po A.Norkūno sulaikymo jo šlapime aptikta 0,81 prom. alkoholio. Tiesa, jis buvo sulaikytas tik beveik už dviejų parų po nusikaltimo – savo namuose Vilijampolėje, Varnių gatvėje. Ir buvo linkęs įrodinėti, kad vėl gėrė alų, jau grįžęs namo, – taip skaudėjo lūžusį raktikaulį. A.Norkūno advokato prašymu į teismą buvo iškviesta ir minėta specialistė. Tačiau ji negalėjo atsakyti per kiek laiko iš šlapimo pasišalina alkoholis. Bet patvirtino prokuroro prielaidą, kad, pagal A.Norkūno šlapime tada rastas kitas medžiagas, jis galėjo būti tą vakarą rūkęs ir kanapes, nes šios išsilaiko šlapime iki trijų parų.

Geriausias liudytojas – įrašas

Gana iškalbinga buvo ir A.Norkūno pozicija dėl jam pareikštų J.Gineikos tėvų bei seserų ieškinių. Teisiamasis teigė, kad su visais jais sutinka, nors bendra šių ieškinių suma viršijo 135 tūkst. eurų. „Gal jau kiek nors atlyginote?“ – klausė jo teisėja, į ką A.Norkūnas atsakė, kad dar ne, nes dar niekas nepriteista. Be to, teigė, kad buvo išlaikomas sugyventinės. Arba važiuodavo dirbti į užsienį. Kaip jau rašyta, du iš vienuolikos jo teistumų – Danijos ir Nyderlandų teismų nuosprendžiai už vagystes.

Peržiūrėjus teisme greta įvykio vietos esančios vaizdo kameros įrašą, pasitvirtino vienos iš J.Gineikos seserų parodymai, ką kitą dieną po tragedijos jai pasakojo kartu su broliu šio žūties valandą buvęs Mantas B. O šis tada teigė, kad konflikto kulminacija prasidėjo, kai J.Gineika jau buvo nuėjęs tolyn, palikęs besišlapinusįjį akis į akį su juo. Įraše matyti, kaip J.Gineika po to grįžta. Tačiau tada pabėga Mantas B. Po to šis vėl atbėga ir vėl pabėga – kai J.Gineika jau pareina šlubčiodamas bei netrukus nukrenta.

Teisme pagarsinti ir J.Gineikos tėvų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes atvykti į sūnaus žudiko teismą jiems neužteko jėgų. Nužudytojo tėvai teigė, kad jų sūnus buvo ramaus būdo ir nekonfliktiškas. Priešingai – padėdavo spręsti konfliktus. O kažkokio kovinio sporto treniruotes jis lankė, būdamas vos dvylikos metų. Tačiau tik mėnesį.

Velionis išduotas ir teisme

Mantas B., prisiekęs teismui, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės, davė kaltinamajam jo draugo nužudymu palankius parodymus. Jis teigė, kad beveik nieko nematė. Esą viskas įvyko taip greitai, kad nėra ir, ką pasakoti. O be to, viskas buvo taip seniai, kad jis jau ne viską ir prisimena.

Daugiau už Mantą B. pasakė kiti šios bylos liudytojai. Ir tai, kad ne jis iškvietė sužeistam draugui greitosios medikus, o vairuotojas, kuris savo automobiliu vos nekliudė pusiau važiuojamoje kelio dalyje sukniubusio J.Gineikos. Mantas B. teisinosi esą bėgęs tuo metu į namus pasiimti mobiliojo telefono. Tačiau, anot kitų šios bylos liudytojų, jis nepasakė, kas atsitiko, ir prie dar dejuojančio J.Gineikos pradėjusiems rinktis žmonėms, kai po kurio laiko pravažiavo pro šią vietą iš namų pasiimtu automobiliu ir tik trumpam stabtelėjo, nes skubėjo į Raudondvario plento degalinę susitikti su kitais draugais. Vienas iš šių teisme atskleidė, kad Mantas B., pakvietęs tada juos į šį susitikimą, prašė jo, kad jis meluotų policijai, jog buvo su J.Gineika, šį sužalojant. Nors iš pradžių manyta, kad šį partrenkė automobilis. Durtinė žaizda J.Gineikos nugaroje pastebėta, tik atvykus reanimobiliui, kurio ekipažas jau rado jį be sąmonės. Dėl nukraujavimo jis buvo ištiktas gilaus šoko.

A.Norkūno sugyventinė Kristina B., galėjusi neduoti jo teisme parodymų, šiuos davė. Ir iš esmės pasakojo tą patį, ką ir teisiamasis, tik dar labiau sutirštindama spalvas. Pavyzdžiui, kad nužudytasis, prieš sugyventiniui griebiantis peilio, šokinėjo šiam ant galvos.

A.Norkūno sugyventinė Kristina B.

Skyrė švelniausią bausmę

A.Norkūno bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė konstatavo, kad jis peržengė būtinosios ginties ribas, tyčia du kartus durdamas peiliu J.Gineikai. Tačiau nustatė dvi jo kaltę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą bei tai, kad jis padarė šį nusikaltimą, peržengdamas būtinosios ginties ribas.

Konstatuota ir viena A.Norkūno kaltę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistu. Tačiau iš kaltinimo pašalinta kita sunkinanti aplinkybė – kad jis nužudė žmogų, būdamas neblaivus. Tai, anot S.Jurgaitienės, buvo neįrodyta.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, A.Norkūnui už J.Gineikos nužudymą S.Jurgaitienė skyrė septynerių metų įkalinimą. Arba pačią švelniausią bausmę, grėsusią pagal jam pareikštą kaltinimą.

Atsižvelgiant į teismų praktiką bei tai, kad buvo būtinoji gintis, kuri peržengta, tik iš dalies tada patenkinti ir nukentėjusiųjų ieškiniai. Tėvams priteista penkis kartus mažesnė neturtinė žala nei jie prašė. Seserims – penkis-šešis kartus.

Nepaskelbė S.Jurgaitienė ir jokios nutarties Manto B. atžvilgiu.

Nužudytojo J.Gineikos draugas Mantas B.

Padidėjo tik priteistas ieškinys

Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė ir nužudytojo artimieji, nesutikę su būtinosios ginties konstatavimu ir prašę A.Norkūnui griežtesnės bausmės bei padidinti jam priteistus ieškinius. Ir pats nuteistasis, prašęs šią bylą nutraukti, jį išteisinant, nes tai buvo būtinoji gintis, arba dar švelnesnės bausmės.

Skundus nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Lino Šiukštos, Vitalijos Norkūnaitės ir Justo Namavičiaus kolegija nusprendė A.Norkūną apklausti papildomai. Tačiau atėjus laikui skelbti savo sprendimą, pranešė, kad atnaujina šioje byloje įrodymų tyrimą ir dar kartą apklaus nuteistąjį, vieną iš nukentėjusiųjų bei liudytojus ir peržiūrės vaizdo įrašą iš įvykio vietos.

Tai atlikusi, minėta teisėjų kolegija šiandien paskelbė, kad visus skundus atmeta, nes Kauno apygardos teismo nuosprendis A.Norkūnui buvo teisingas. Ir po šios nutarties paskelbimo jis įsiteisėjo. Tačiau buvo papildytas dar vienu šiam recidyvistui priteistu ieškiniu už advokato atstovavimą nukentėjusiesiems Apeliaciniame teisme. Prašyta priteisti už tai iš A.Norkūno 800 eurų. Tačiau, kadangi atmestas ir jo, ir nukentėjusiųjų skundas, ši suma sumažinta perpus, priteisiant iš A.Norkūno papildomus 400 eurų.

Dvikovą laimėjo prokuroras

Kaltinimą palaikęs prokuroras Virginijus Sokolovas buvo įsitikinęs, kad peiliu švaistęsis A.Norkūnas būtinosios ginties ribas viršijo. Ir prašė teismo izoliuoti šį jau vienuolika kartų teistą 37-erių recidyvistą nuo visuomenės devyneriems metams. Tačiau tik tokiam terminui, nes ne A.Norkūnas pradėjo smurtinę konflikto, kilusio su dviem praeiviais, aptikusiais jį besišlapinantį gatvėje, dalį. Be to, ir pats tada nukentėjo. Pagal pareikštą kaltinimą A.Norkūnui grėsė laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Tačiau prokuroras siūlė teismui atsižvelgti į jau minėtą jo kaltę lengvinančią aplinkybę – būtinosios ginties viršijimą.

Nukentėjusius – A.Norkūno nužudyto Juozo Gineikos tėvus bei dvi seseris atstovavęs advokatas Edgaras Jautakis buvo kategoriškesnis – teisiamasis padarė tyčinį nužudymą. E.Jautakis prašė teismo priimti ir nutartį dėl ikiteisminio tyrimo už melagingų parodymų davimą bei palikimą gyvybei pavojingoje būklėje inicijavimo kartu su velioniu jo žūties valandą buvusio Manto B. atžvilgiu.

A.Norkūno advokatas Ramūnas Putinas prašė teismo jo ginamąjį išteisinti, nes šio poelgis buvo būtinoji gintis. Priešingu atveju žūti galėjo jis pats.

Iškalbingi akcentai

Pripažindamas savo kaltę, A.Norkūnas taip pat tikino nužudęs J.Gineiką netyčia – besigindamas ir iš baimės.

Teisiamasis teigė važiavęs tą lemtingą savo aukai, kuriam buvo tik 29-eri, 2019-ųjų liepos 17-osios vakarą pas Romainiuose gyvenantį savo draugą. Bet pasiklydo. Ir labai norėdamas į tualetą, paprašė, kad „VW Golf“ vairavusi sugyventinė sustotų už parduotuvės. Ir jau baigiant šlapintis išgirdęs: Ko čia m..i?“, į ką, A.Norkūno teigimu, jis atsakęs gražiai: „Kur noriu, ten m..u.“ Ir iš karto sulaukęs aukštesnio iš nepažįstamųjų grasinimo. Tespėjęs atsakyti, kad šis nejuokintų, jis pajuto smūgį į veidą. O po to ir visa jų krušą.

„Galiausiai nuvertė ir spardė gulintį. Todėl prišliaužiau prie atidarytų mūsų automobilio durelių, kuriose buvo tądien mano mamos padovanotas virtuvinis peilis – kad daugiau su sugyventine nesipyktume dėl to, kad neįmanoma senu peiliu nieko atsipjauti. Stvėriau tą peilį, atsiverčiau ant nugaros ir, net neišėmęs iš maišelio, dūriau kažkur į krūtinę. Bet jis spardė toliau, todėl dar dūriau į koją. Ir jis iš karto nustraksėjo tolyn ant vienos kojos, dar pagrasinęs, kas man dabar bus“, – dėstė savąją įvykio versiją A.Norkūnas, teigdamas, kad po to riktelėjęs sugyventinei: „Važiuojam iš čia greičiau!“, nes pamatęs atbėgantį sužeistojo peiliu draugą, nuo kurio prieš tai jį jau buvo apgynusi sugyventinė.

„Kodėl keičiate parodymus?“ – klausė A.Norkūno bylą nagrinėjusi teisėja Svetlana Jurgaitienė, turėdama galvoje, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad pirmiausiai dūrė peiliu J.Gineikai į koją, o tik po to – į plautį. Teisiamasis tada atsakė, kad turėjo laiko viską apmąstyti ir dabar jis tai prisimena geriau.

Melo kojos trumpos

Teisme A.Norkūnas jau pasakojo ir apie dešimt nužudytojo tada jam spėtų suduoti smūgių, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė jų kur kas mažiau. O teisėjai pasiteiravus, ar nebuvo galima šio susidūrimo išvengti, tiesiog sėdant į automobilį ir išvažiuojant – juk jis vyresnis už nužudytąjį, be to šlapinosi viešoje vietoje, A.Norkūnas tikino, kad tokios galimybės nebuvo, nes jis buvo užpultas netikėtai, net neleidžiant jam atsistoti.

Ar durdamas žmogui į krūtinę nepagalvojote, kad galite jį nužudyti?

Tačiau tada prabilo prokuroras V.Sokolovas, pagarsindamas, kokius sužalojimus A.Norkūnui konstatavo teismo medicinos ekspertas – muštinė antakio žaizda, plaštakos nubrozdinimas, kraujosrūvos klube ir juosmenyje bei raktikaulio lūžis. Nukentėjusiųjų atstovas E.Jautakis buvo dar konkretesnis: „Jeigu nukritote ant dešinio šono, tai, kodėl lūžo kairysis jūsų raktikaulis? Kada jūs jį susižalojote? Ir, ar durdamas žmogui į krūtinę nepagalvojote, kad galite jį nužudyti?“

Anot teismo medicinos ekspertų, J.Gineika mirė įvykio vietoje nuo ūmaus nukraujavimo, perdūrus jam vieną plautį.

A.Norkūnas tikino ir, kad įvykio metu buvo blaivus. Esą buvo išgėręs tos pačios dienos ryte tik skardinę alaus. Tačiau kaltinamajame akte teigta, kad jis nužudė J.Gineiką neblaivus. Remtasi specialistės išvada, kad po A.Norkūno sulaikymo jo šlapime aptikta 0,81 prom. alkoholio. Tiesa, jis buvo sulaikytas tik beveik už dviejų parų po nusikaltimo – savo namuose Vilijampolėje, Varnių gatvėje. Ir buvo linkęs įrodinėti, kad vėl gėrė alų jau grįžęs namo – taip skaudėjo lūžusį raktikaulį. A.Norkūno advokato prašymu į teismą buvo iškviesta ir minėta specialistė. Tačiau ji negalėjo atsakyti per kiek laiko iš šlapimo pasišalina alkoholis. Bet patvirtino prokuroro prielaidą, kad, pagal A.Norkūno šlapime tada rastas kitas medžiagas, jis galėjo būti tą lemtingą J.Gineikai vakarą rūkęs kanapes, nes šios išsilaiko šlapime iki trijų parų.

Geriausias liudytojas – įrašas

Gana iškalbinga buvo ir A.Norkūno pozicija dėl jam pareikštų J.Gineikos tėvų bei seserų ieškinių. Teisiamasis teigė, kad su visais jais sutinka, nors bendra šių ieškinių suma viršijo 135 tūkst. eurų. „Gal jau kiek nors atlyginote?“ – klausė jo teisėja, į ką A.Norkūnas atsakė, kad dar ne, nes dar niekas nepriteista. Be to, teigė, kad buvo išlaikomas sugyventinės. Arba važiuodavo dirbti į užsienį. Kaip jau rašyta, du iš vienuolikos jo teistumų yra Danijos ir Nyderlandų teismų nuosprendžiai už vagystes.

Peržiūrėjus teisme greta įvykio vietos esančios vaizdo kameros įrašą, pasitvirtino vienos iš J.Gineikos seserų parodymai, ką kitą dieną po tragedijos jai pasakojo kartu su broliu šio žūties valandą buvęs Mantas B. O šis tada teigė, kad konflikto kulminacija prasidėjo, kai J.Gineika jau buvo nuėjęs tolyn, palikęs besišlapinusįjį akis į akį su juo. Įraše matyti, kaip J.Gineika po to grįžta. Tačiau tada pabėga Mantas B. Po to šis vėl atbėga ir vėl pabėga – kai J.Gineika jau pareina šlubčiodamas bei netrukus nukrenta.

Teisme pagarsinti ir J.Gineikos tėvų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes atvykti į sūnaus žudiko teismą jiems neužteko jėgų. Nužudytojo tėvai teigė, kad jų sūnus buvo ramaus būdo ir nekonfliktiškas. Priešingai – padėdavo spręsti konfliktus. O kažkokio kovinio sporto treniruotes jis lankė, būdamas vos dvylikos. Tačiau tik mėnesį.

Velionis išduotas ir teisme

Mantas B., prisiekęs teismui, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės, davė kaltinamajam jo draugo nužudymu palankius parodymus. Jis teigė mažai, ką galintis papasakoti, nes beveik nieko nematė.

Nužudytojo J.Gineikos draugas Mantas B.

Esą viskas įvyko taip greitai, kad nėra ir, ką pasakoti. O be to, viskas buvo taip seniai, kad jis jau ne viską ir prisimena.

Daugiau už Mantą B. pasakė kiti šios bylos liudytojai. Ir tai, kad ne jis iškvietė sužeistam draugui greitosios medikus, o vairuotojas, kuris savo automobiliu vos nekliudė pusiau važiuojamoje kelio dalyje sukniubusio J.Gineikos. Mantas B. teisinosi esą bėgęs į namus pasiimti mobiliojo telefono. Tačiau nepasakė, kas atsitiko prie dar dejuojančio J.Gineikos pradėjusiems rinktis žmonėms, ir kai po kurio pravažiavo pro šią vietą iš namų pasiimtu automobiliu ir tik trumpam stabtelėjo, nes skubėjo į Raudondvario plento degalinę susitikti su kitais draugais. Vienas iš šių teisme atskleidė, kad Mantas B., pakvietęs tada juos į šį susitikimą, prašė jo, kad jis meluotų policijai buvęs su J.Gineika šį sužalojant. Tuo tarpu iš pradžių manyta, kad šį partrenkė automobilis. Durtinė žaizda J.Gineikos nugaroje pastebėta tik atvykus reanimobiliui, kurio ekipažas jau rado jį be sąmonės. Dėl nukraujavimo jis buvo ištiktas gilaus šoko.

A.Norkūno sugyventinė Kristina B., galėjusi neduoti jo teisme parodymų, šiuos davė. Ir iš esmės pasakojo tą patį, ką ir teisiamasis, tik vietomis, labai besistengdama šiam padėti, sutirštindama spalvas. Pavyzdžiui, kad nužudytasis prieš sugyventiniui griebiantis peilio šokinėjo šiam ant galvos. Ji antrino teisiamajam ir, kad šis atsikratė žmogžudystės įrankio nusviedęs jį pro automobilio, paliekančio nusikaltimo vietą, langą į laukus. Tačiau teisėsaugininkams rasti šio peilio nepavyko.

A.Norkūno sugyventinė Kristina B.

Nuosprendyje dominavo būtinoji gintis

Bylą nagrinėjusi teisėja S.Jurgaitienė šiandien paskelbė, kad A.Norkūnas peržengė būtinosios ginties ribas tyčia du kartus durdamas peiliu J.Gineikai. Tačiau konstatavo dvi jo kaltę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą bei tai, kad jis padarė šį nusikaltimą peržengdamas būtinosios ginties ribas.

Konstatuota ir viena A.Norkūno kaltę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistu. Tačiau iš kaltinimo pašalinta kita sunkinanti aplinkybė – kad jis nužudė žmogų, būdamas neblaivus. Tai, anot teisėjos, neįrodyta.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes A.Norkūnui už J.Gineikos nužudymą skirtas septynerių metų įkalinimas. Arba pati švelniausia bausmė, grėsusi pagal pareikštą kaltinimą.

Atsižvelgiant į teismų praktiką bei tai, kad buvo būtinoji gintis, kuri peržengta, tik iš dalies patenkinti ir nukentėjusiųjų ieškiniai. Tėvams priteista penkis kartus mažesnė neturtinė žala nei jie prašė. Seserims – penkis-šešis kartus.

Jokios nutarties Manto B. atžvilgiu, garsinant nuosprendį A.Norkūnui, nepaskelbta.

Šį nuosprendį dar galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Ginčijosi iš peties

Kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Virginijus Sokolovas įsitikinęs, kad būtinosios ginties ribas A.Norkūnas viršijo. Anot prokuroro, žmogus turi teisę gintis, bet ne su peiliu.

Tačiau, akcentuodamas tai, kad ne A.Norkūnas pradėjo smurtinę kilusio konflikto tarp jo bei dviejų praeivių, aptikusių jį besišlapinantį gatvėje, dalį, be to, ir pats tada nukentėjo, pasiūlė jam devynerių metų įkalinimą. Nors pagal pareikštą kaltinimą A.Norkūnui gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Anot prokuroro, jis pasiūlė A.Norkūnui bausmę, artimą minimaliai, atsižvelgdamas į jau minėtą šio kaltę lengvinančią aplinkybę – būtinosios ginties viršijimą. Tačiau prokuroras siūlė teismui tenkinti nukentėjusiųjų statusą šioje byloje turinčių velionio tėvų bei seserų ieškinius pilnai.

Pastaruosius atstovaujantis advokatas Edgaras Jautakis buvo kategoriškesnis. Jis labiau buvo linkęs įžvelgti A.Norkūno poelgyje tyčinį nužudymą, o ne būtinosios ginties viršijimą. Nors ir sutiko su prokuroro šiam pasiūlyta bausme. Tačiau E.Jautakis prašė teismo priimti ir nutartį dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo kartu su velioniu jo žūties valandą buvusio Manto B. atžvilgiu – už melagingų parodymų davimą bei palikimą gyvybei pavojingoje būklėje.

A.Norkūno advokatas Ramūnas Putinas siūlė teismui jo ginamąjį išteisinti, įrodinėdamas teismui, kad šio poelgis buvo būtinoji gintis, nes priešingu atveju žūti galėjo jis pats.

Išklausęs aršius prokuroro ir savo bei nukentėjusiųjų advokatų ginčus, A. Norkūnas tars paskutinį žodį teismui po kelių savaičių. Koks šis bus, beveik aišku, prisiminus jo parodymus teisme.

Iškalbingi akcentai

„Savo kaltę pripažįstu. Tai padariau besigindamas ir iš baimės. Netyčia“, – taip prasidėjo 36-erių A.Norkūno, kaip jau rašyta, penktadienį išgirdusio jau vienuoliktą nuosprendį savo biografijoje – dėl didelės vertės turto prievartavimo, parodymai.

Jis teigė važiavęs tą lemtingą 29-erių J.Gineikai 2019-ųjų liepos 17-osios vakarą pas Romainiuose gyvenantį savo draugą, kuris buvo teisiamas kartu su juo dėl minėto turto prievartavimo, pasiskolinti 10 eurų. Bet pasiklydo. Ir labai norėdamas į tualetą, paprašė, kad „VW Golf“ vairavusi sugyventinė, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo, sustotų už parduotuvės. Anot A.Norkūno, jis puolęs šlapintis tolėliau nuo šios – arčiau vieno gyvenamo mano. Tačiau nusisukęs nuo jo lango į gatvę, kurioje tuo metu praeivių nebuvo. Bet netikėtai, jau viską baigiant, pasigirdo: „Ko čia m..i?“

A.Norkūno teigimu, į tai jis atsakęs gražiai: „Kur noriu, ten m..u.“ Ir iš karto sulaukęs aukštesnio iš nepažįstamųjų, kuriuos matė tą vakarą pirmą kartą, grasinimo: „Tuoj gausi į barzdą!“ Tespėjęs atsakyti „nejuokink!“, pajuto smūgį kumščiu į veidą – dar besisegant kelnes. O po to ir visa jų krušą – į galvą, raktikaulį.

Atminties keistenybės

„Po to nuvertė ir spardė gulintį. Todėl prišliaužiau prie atidarytų mūsų automobilio durelių, kuriose buvo tądien mano mamos padovanotas virtuvinis peilis – kad daugiau su sugyventine nesipyktume dėl to, kad neįmanoma senu peiliu nieko atsipjauti. Stvėriau tą peilį, atsiverčiau ant nugaros ir dūriau kažkur į krūtinę. Bet jis spardė toliau, todėl dar dūriau į koją. Ir jis iš karto nustraksėjo tolyn ant vienos kojos, dar pagrasinęs, kas man dabar bus“, – dėstė savąją įvykio versiją teisiamasis. Tiesa, paskutinis jo sakinys buvo pasakytas gerokai grubiau.

A.Norkūnas teigė, kad po to riktelėjęs sugyventinei: „Važiuojam iš čia greičiau!“, nes pamatė atbėgantį jį mušusiojo, nuo kurio pavyko atsiginti peiliu, draugą, kuris taip pat prieš tai bandė prisidėti prie jo spardymo, bet sutrukdė sugyventinė.

Apie tai, kuo viskas baigėsi jiems išvažiavus, A.Norkūnas tikino sužinoję tik kitą dieną – socialiniame tinkle „Facebook“.

„Kodėl keičiate parodymus?“ – klausė A.Norkūno bylą nagrinėjanti teisėja Svetlana Jurgaitienė, turėdama galvoje, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad pirmiausiai dūrė peiliu J.Gineikai į koją, o tik po to – į plautį. Teisiamasis atsakė, kad turėjo laiko viską apmąstyti ir dabar jis tai prisimena geriau.

Elgėsi agresyviai ir teisme

Teisme A.Norkūnas jau pasakojo ir apie dešimt nužudytojo tada jam spėtų suduoti smūgių, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė mažesnį jų skaičių. O teisėjai pasiteiravus, ar nebuvo galima šio susidūrimo išvengti, tiesiog sėdant į automobilį ir išvažiuojant – juk jis vyresnis už nužudytąjį, be to šlapinosi viešoje vietoje, A.Norkūnas tikino, kad tokios galimybės nebuvo, nes jis buvo užpultas netikėtai, net neleidžiant jam atsistoti.

Tačiau tada prabilo prokuroras V.Sokolovas, pagarsindamas, kokius sužalojimus A.Norkūnui konstatavo teismo medicinos ekspertas – muštinė antakio žaizda, plaštakos nubrozdinimas, kraujosrūvos klube ir juosmenyje bei raktikaulio lūžis. Nukentėjusiųjų atstovas E.Jautakis buvo dar konkretesnis: „Jeigu nukritote ant dešinio šono, tai, kodėl lūžo kairysis jūsų raktikaulis? Kada jūs jį susižalojote? Ir, ar durdamas žmogui į krūtinę nepagalvojote, kad galite jį nužudyti?“

J.Gineika, anot teismo medicinos ekspertų, mirė įvykio vietoje nuo ūmaus nukraujavimo, perdūrus jam vieną plautį.

Iškalbingas buvo ir A.Norkūno atsakymas į E.Jautakio klausimą: „O jūs nemanote, kad spardant žmogų taip pat galima jį užmušti?“ O po to, padedamas savo advokato R.Putino, dar kartą sudėliojo visus taškus ant „i“: gynėsi mušamas ir spardomas peiliu, nes buvo išsigandęs bei skaudėjo, į niekur specialiai nesitaikė, nes tai buvo neįmanoma, ir tokių pasekmių nenorėjo. Be to, sulaikytas policijos, iš karto prisipažino.

A.Norkūnas tikino ir, kad įvykio metu buvo blaivus, – tos pačios dienos ryte buvo išgėręs tik skardinę alaus. Tačiau kaltinamajame akte teigiama, kad jis nužudė J.Gineiką neblaivus. Remiamasi specialistės išvada, kad po A.Norkūno sulaikymo jo šlapime aptikta 0,81 prom. alkoholio. Tačiau A.Norkūnas, sulaikytas tik už dviejų parų po nusikaltimo, linkęs įrodinėti gėręs alų jau grįžęs į namus – taip skaudėjo lūžusį raktikaulį.

Jo advokato prašymu į teismą buvo iškviesta ir minėta specialistė. Tačiau ji negalėjo atsakyti per kiek laiko iš šlapimo pasišalina alkoholis. Bet patvirtino prokuroro prielaidą, kad, pagal A.Norkūno šlapime tada rastas kitas medžiagas, jis galėjo būti rūkęs kanapes, nes šios išsilaiko šlapime iki trijų parų.

Kiek įamžinta, tiek užtenka

Gana iškalbingai nuskambėjo ir A.Norkūno teiginys, kad jis sutinka ir su aukos tėvų bei seserų civiliniais ieškiniais, kurių bendra suma viršija 135 tūkst. eurų. „Gal jau kiek nors atlyginote?“ – klausė jo teisėja, į ką A.Norkūnas atsakė, kad dar ne, nes dar niekas nepriteista.

Tikrąsias jo galimybes tai padaryti išdavė atsakymas į jo paties advokato klausimą apie jo turtinę padėtį esant Tardymo izoliatoriuje. „Turiu tik tai, ką iš savo minimalios algos atsiunčia mama“, – teigė A.Norkūnas, tikindamas, kad iki tol buvo išlaikomas sugyventinės. Arba važiuodavo dirbti į užsienį. Kaip jau rašyta, du iš dešimties jo teistumų yra Danijos ir Nyderlandų teismų nuosprendžiai už vagystes.

Peržiūrėjus teisme greta įvykio vietos esančios vaizdo kameros įrašą, pasitvirtino J.Gineikos sesers parodymai teismui, ką kitą dieną po tragedijos jai pasakojo kartu su nužudytuoju buvęs Mantas B., – kad viskas prasidėjo, kai jos brolis jau buvo nuėjęs tolyn, palikęs besišlapinantįjį akis į akį su savo draugu. Įraše matyti, kaip J.Gineika po to grįžta. Tačiau tada pabėga Mantas B. Po to šis vėl atbėga ir vėl pabėga – kai J.Gineika jau pareina šlubčiodamas bei netrukus nukrenta beveik važiuojamoje kelio dalyje.

Teisme pagarsinti ir J.Gineikos tėvų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Anot dukterų, atvykti į sūnaus žudiko teismą jiems neužteko jėgų. Kaip ir į sūnaus laidotuves. J.Gineikos tėvai teigė, kad jų sūnus buvo ramaus būdo ir nekonfliktiškas. Priešingai – padėdavo spręsti konfliktus. O kažkokio kovinio sporto treniruotes, anot mamos, jis lankė, būdamas vos dvylikos. Tačiau po mėnesio metė.

Velionis išduotas ir teisme

Mantas B., prisiekęs teismui, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės, davė kaltinamajam jo draugo nužudymu palankius parodymus. Jis teigė mažai, ką galintis papasakoti, nes beveik nieko nematė. Esą viskas įvyko taip greitai, kad nėra ir, ką pasakoti. O be to, viskas buvo taip seniai, kad jis jau ne viską ir prisimena.

Mantas B./Vilmanto Raupelio nuotr.

Tuo A.Norkūno sugyventinė Kristina B., galėjusi neduoti jo teisme parodymų, bet šiuos davusi, iš esmės pasakojo tą patį, ką ir teisiamasis, tik vietomis, labai besistengadama šiam padėti, sutirštindama spalvas, – kad sugyventiniui išlipus prie Romainių „Aibės“ ir pradėjus šlapintis, iš kažkur atsirado du nepažįstami vaikinai. Į jų, klausimą, ką čia darai, sugyventinis iš pradžių nieko neatsakė. Bet J.Gineika jį užpuolęs, po ko sugyventinis atsidūrė ant žemės. Tada jau ir ji iššokusi iš automobilio laukan, nes sugyventinį ėmė spardyti ir užpuolikas, ir šio draugas. Pastarąjį jį patraukusi į šoną ir tada išvydus, kad šio draugas šokinėja sugyventiniui ant galvos. Jai sugriebus šį už gobtuvo, sugyventinis dar pastarajam pasakęs: „Ką tu padarei – man ranką sulaužei!“

Kristina B./Vilmanto Raupelio nuotr.

Tuo metu jam dar kartą spyrė antrasis iš nepažįstamųjų, po ko pabėgo. Ir netrukus ji išvydo iš sugyventinį mušusio kito nepažįstamojo kojos trykštantį kraujo fontaną. Po ko, paraginta sugyventinio, sėdo į automobilį ir jiedu išvažiavo. Apie tai, kad dūrė užpuolikui su tądien jiems mamos padovanotu virtuviniu peiliu, kurį buvo pamiršę automobilio durelėse, net neišėmęs šio iš maišelio, sugyventinis jai pasakęs, jau bevažiuojant. Ir už 500 metrų nuo įvykio vietos nusviedęs šį peilį į laukus, jai net nepristabdžius automobilio. Tačiau teisėsaugininkams rasti ten žmogžudystės įrankio nepavyko.

Tiesa, dar ne dėl minėto nusikaltimo, įvykdyto Romainuose, prie „Aibės“ parduotuvės, kurio auka tapo 29-erių metų kaunietis. O kitoje byloje, kuri buvo perduota Kauno apygardos teismui už dviejų savaičių po minėtos žmogžudystės. Joje A.Norkūnas su dar dviem bendrininkais, vienas iš kurių – Arūnas Našatopovas, priskiriamas laisvėje likusiems garsiausiems Agurkinių veikėjams, kaltintas didelės vertės turto prievartavimu iš vieno bendro pažįstamo 2018-ųjų vasarą.

Remiantis šios bylos kaltinamuoju aktu, A.Norkūnas iš pradžių reketavo nukentėjusįjį dviese su A.Našatopovu, beje, jau teistu už panašų nusikaltimą – kartu su 2015-ųjų lapkritį nušautu buvusiu Agurkinių lyderio Sauliaus Velečkos apsaugininku Deimantu Bugavičiumi. Tik tada Kauno apygardos teismas šią nusikalstamą veiką perkvalifikavo į savavaldžiavimą.

A.Našatopovas, kurio biografijoje iki tol buvo keturi teistumai, kaltintas su A.Norkūnu iš naujos savo aukos prie vienos Kauno degalinės iš pradžių reikalavęs 3 tūkst. eurų. Tačiau šis tąkart jiems atnešė tik 1,6 tūkst. eurų.

Po mėnesio nukentėjusysis jau buvo reketuojamas prie Kauno kolegijos. Tada iš jo jau reikalauta 10 tūkst. eurų. Ir į turto prievartautojų nurodytą vietą prie parduotuvės jis tada atnešė 4 tūkst. eurų. Dėl ko po kelių dienų jau buvo A.Norkūno su A.Našatopovu, pasitelkusių į pagalbą trečią bendrininką – du kartus teistą Vitalį Turčinską, nuvežtas į lombardą, kuriame priverstas užstatyti savo aukso dirbinius. Už juos gautus 580 eurų pasisavino reketininkai.

Po to jų auka buvo prievarta nuvežta į mišką, kur šiai toliau grasinta. Šįkart – sužaloti kojas elektriniu grąžtu. Galiausiai kaip užstato pareikalauta automobilio. Tačiau, nuėjęs atnešti šio užvedimo blokavimą panaikinančio imobilizatoriaus, reketuojamasis nebegrįžo. Ir netrukus kreipėsi pagalbos į policiją.

Teisiškai A.Norkūno veiksmai šioje byloje įvertinti kaip veikimas bendrininkų grupėje, naudojant fizinį ir psichologinį smurtą, neteisėtai atimant laisvę ir verčiant perduoti didelės vertės turtą – 13 tūkst. eurų.

Iš pradžių šioje byloje jis buvo suimtas. Tačiau po kelių mėnesių paleistas į laisvę, skiriant švelnesnes kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos. Ir vėl buvo suimtas jau tik po žmogžudystės Romainiuose.

Nors už didelės vertės turto prievartavimą gresia įkalinimas nuo trejų iki dešimties metų, prokuroras prašė skirti A.Norkūnui su A.Našatopovu penkerių metų laisvės atėmimą. O V.Turčinskui – ketverių.

Nukentėjusysis iš jų prašė 10 tūkst. eurų moralinio atlygio ir padengti padarytą turtinę žalą, t.y. grąžinti grasinimais išsireikalautus pinigus.

Bylą nagrinėjusi teisėja Jurga Vasiliauskienė šiandien skyrė A.Norkūnui ir A.Našatopovui puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, o V.Turčinskui –pusketvirtų. Ir priteisė iš visų solidariai nukentėjusiajam daugiau kaip 6 tūkst. eurų turtinę žalą bei 7 tūkst. eurų neturtinę – kaip moralinį atlygį. Anot teisininkų, „solidariai“ reiškia tai, kad priteista žala, teikiant pirmenybę nukentėjusiojo interesams, išieškoma iš to nuteistojo ar nuteistųjų, kurie tuo metu turi pinigų. O po to jau jie gali bylinėtis su jų skolininkais tapusiais bendrininkais.

Dėl žmogžudystės Romainiuose, už kurią A.Norkūnui gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų, Kauno apygardos teismas savo verdikto dar nepaskelbė.

Iki šiol A.Norkūnas jau aštuonis kartus buvo teistas Lietuvoje – už vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ir du kartus užsienyje: Danijoje bei Nyderlanduose. Ten – už vagystes.

Iškalbingi akcentai

Nors šiandieniniame teismo posėdyje nedalyvavo niekas iš Juozo Gineikos, nudurto pernykštės liepos 17-osios vakarą, artimųjų, emocijų ir vėl netrūko. Šį kartą žiežirbos lakstė tyčiniu nužudymu kaltinamam A.Norkūnui atsakant į šį kaltinimą palaikančio prokuroro Virginijaus Sokolovo bei posėdyje nedalyvaujančius nukentėjusiuosius atstovaujančio advokato Edgaro Jautakio klausimus.

„Savo kaltę pripažįstu. Tai padariau besigindamas ir iš baimės. Netyčia“, – taip prasidėjo jau dešimt kartų už vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus ir nesunkų sveikatos sutrikdymą teisto 36-erių A.Norkūno, kurio dar viena byla – dėl didelės vertės turto prievartavimo šiuo metu nagrinėjama tame pačiame Kauno apygardos teisme, parodymai.

Jis teigė važiavęs tą lemtingą 29-erių J.Gineikai vakarą pas Romainiuose gyvenantį savo draugą, teisiamą kartu su juo dėl turto prievartavimo, pasiskolinti 10 eurų. Bet pasiklydo. Ir labai norėdamas į tualetą, paprašė, kad „VW Golf“ vairavusi sugyventinė, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo, sustotų už parduotuvės. Anot A.Norkūno, jis puolęs šlapintis tolėliau nuo šios – arčiau vieno gyvenamo mano. Tačiau nusisukęs nuo jo lango į gatvę, kurioje tuo metu praeivių nebuvo. Bet netikėtai, jau viską baigiant, pasigirdo aiškus jo užkabinimas: „Ko čia m..i?“

A.Norkūno teigimu, į tai jis atsakęs gražiai: „Kur noriu, ten m..u.“ Ir iš karto sulaukęs aukštesnio iš nepažįstamųjų, kuriuos matė tą vakarą pirmą kartą, grasinimo: „Tuoj gausi į barzdą!“ Tespėjęs atsakyti „nejuokink!“, pajuto smūgį kumščiu į veidą – dar besisegant kelnes. O po to ir visa jų krušą – į galvą, raktikaulį.

Atminties keistenybės

„Po to nuvertė ir spardė gulintį. Todėl prišliaužiau prie atidarytų mūsų automobilio durelių, kuriose buvo tądien mano mamos padovanotas virtuvinis peilis – kad daugiau su sugyventine nesipyktume dėl to, kad neįmanoma senu peiliu nieko atsipjauti. Stvėriau tą peilį, atsiverčiau ant nugaros ir dūriau kažkur į krūtinę. Bet jis spardė toliau, todėl dar dūriau į koją. Ir jis iš karto nustraksėjo tolyn ant vienos kojos, dar pagrasinęs, kas man dabar bus“, – dėstė savąją įvykio versiją teisiamasis. Tiesa, paskutinis jo sakinys buvo pasakytas gerokai grubiau.

A.Norkūnas teigė, kad po to riktelėjęs sugyventinei: „Važiuojam iš čia greičiau!“, nes pamatė atbėgantį jį mušusiojo, nuo kurio pavyko atsiginti peiliu, draugą, kuris taip pat prieš tai bandė prisidėti prie jo spardymo, bet sutrukdė sugyventinė.

Nužudytojo J.Gineikos draugas Mantas B.

Apie tai, kuo viskas baigėsi jiems išvažiavus, A.Norkūnas tikino sužinoję tik kitą dieną – socialiniame tinkle „Facebook“. Ir, kaip teigė ikiteisminio tyrimo metu, nuo šios žinios jie su sugyventine net apsiverkė.

A.Norkūno sugyventinė Kristina B.

„Kodėl keičiate parodymus?“ – klausė A.Norkūno bylą nagrinėjanti teisėja Svetlana Jurgaitienė, turėdama galvoje, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad pirmiausiai, net neišėmęs peilio iš maišelio, dūrė šiuo J.Gineikai į koją, o tik po to – į plautį. Teisiamasis atsakė, kad turėjo laiko viską apmąstyti ir dabar jis tai prisimena geriau.

Elgėsi agresyviai ir teisme

Teisme A.Norkūnas jau pasakojo ir apie dešimt nužudytojo tada jam spėtų suduoti smūgių, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė mažesnį jų skaičių. O teisėjai pasiteiravus, ar nebuvo galima šio susidūrimo išvengti, tiesiog sėdant į automobilį ir išvažiuojant – juk jis vyresnis už nužudytąjį, be to šlapinosi viešoje vietoje, A.Norkūnas tikino, kad tokios galimybės nebuvo, nes jis buvo užpultas netikėtai, net neleidžiant jam atsistoti.

Tačiau tada prabilo prokuroras V.Sokolovas, pagarsindamas, kokius sužalojimus A.Norkūnui konstatavo teismo medicinos ekspertas – muštinė antakio žaizda, plaštakos nubrozdinimas, kraujosrūvos klube ir juosmenyje bei raktikaulio lūžis. Nukentėjusiųjų atstovas E.Jautakis buvo dar konkretesnis: „Jeigu nukritote ant dešinio šono, tai, kodėl lūžo kairysis jūsų raktikaulis? Kada jūs jį susižalojote? Ir, ar durdamas žmogui į krūtinę nepagalvojote, kad galite jį nužudyti?“

Kaip jau rašyta, J.Gineika, anot teismo medicinos ekspertų, mirė įvykio vietoje nuo ūmaus nukraujavimo, perdūrus jam vieną plautį. A.Norkūno atsakymas buvo iškalbingas: „O jūs nemanote, kad sparadant žmogų taip pat galima jį užmušti?“ O po to, padedamas savo advokato Ramūno Putino, dar kartą sudėliojo visus taškus ant „i“: gynėsi mušamas ir spardomas peiliu, nes buvo išsigandęs bei skaudėjo, į niekur specialiai nesitaikė, nes tai buvo neįmanoma, ir tokių pasekmių nenorėjo. Be to, sulaikytas policijos, iš karto prisipažino.

A.Norkūnas tikino ir, kad įvykio metu buvo blaivus, – tos pačios dienos ryte buvo išgėręs tik skardinę alaus. Tačiau kaltinamajame akte teigiama, kad jis nužudė J.Gineiką neblaivus. Remiamasi specialistės išvada, kad po A.Norkūno sulaikymo jo šlapime aptikta 0,81 prom. alkoholio. Tačiau A.Norkūnas, sulaikytas tik už dviejų parų po nusikaltimo, linkęs įrodinėti gėręs alų jau grįžęs į namus – taip skaudėjo lūžusį raktikaulį.

Jo advokato prašymu šiandien į teismą buvo iškviesta ir minėta specialistė. Tačiau ji negalėjo atsakyti per kiek laiko iš šlapimo pasišalina alkoholis. Bet patvirtino prokuroro prielaidą, kad, pagal A.Norkūno šlapime tada rastas kitas medžiagas, jis galėjo būti rūkęs kanapes, nes šios išsilaiko šlapime iki trijų parų.

Kiek įamžinta, tiek užtenka

Gana iškalbingai nuskambėjo ir A.Norkūno teiginys, kad jis sutinka ir su jo aukos tėvų bei dviejų seserų civiliniais ieškiniais, kurių bendra suma viršija 135 tūkst. eurų. „Gal jau kiek nors atlyginote?“ – klausė jo teisėja, į ką A.Norkūnas atsakė, kad dar ne, nes dar niekas nepriteista. Tikrąsias jo galimybes tai padaryti išdavė atsakymas į jo paties advokato klausimą apie jo turtinę padėtį esant Tardymo izoliatoriuje. „Turiu tik tai, ką iš savo minimalios algos atsiunčia mama“, – teigė A.Norkūnas, tikindamas, kad iki tol buvo išlaikomas sugyventinės. Arba važiuodavo dirbti į užsienį. Du iš dešimties jo teistumų yra Danijos ir Nyderlandų teismų nuosprendžiai už vagystes.

Savo kaltę pripažįstu. Tai padariau besigindamas ir iš baimės. Netyčia.

Šiandien peržiūrėtas ir greta įvykio vietos esančios vaizdo kameros įrašas, kuris patvirtino tai, ką J.Gineikos seseriai kitą dieną pasakojo kartu su nužudytuoju buvęs Mantas B., – kad viskas prasidėjo, kai jos brolis jau buvo nuėjęs tolyn, palikęs besišlapinantįjį akis į akį su savo draugu. Įraše matyti, kaip J.Gineika po to grįžta. Tačiau tada pabėga Mantas B. Po to šis vėl atbėga ir vėl pabėga – kai J.Gineika jau pareina šlubčiodamas bei netrukus nukrenta beveik važiuojamoje kelio dalyje. Viskas trunka mažiau nei minutę.

„O kitų kamerų įrašų nėra?!“ – po šio įrašo peržiūros klausė A.Norkūnas, prieš tai negalėjęs atsakyti į prokuroro klausimą, kuris iš nepažįstamųjų pirmas jį užkabino dėl šlapinimosi viešoje vietoje.

Posėdžio pabaigoje buvo pagarsinti ir ikiteisminio tyrimo metu J.Gineikos tėvų duoti parodymai. Anot dukterų, atvykti į sūnaus žudiko teismą jiems neužteko jėgų. Kaip ir į sūnaus laidotuves. J.Gineikos tėvai teigė, kad jų sūnus buvo ramaus būdo ir nekonfliktiškas. Priešingai – padėdavo spręsti konfliktus. O kažkokio kovinio sporto treniruotes, anot mamos, jis lankė, būdamas vos dvylikos metų. Tačiau po mėnesio metė.

Gelbėjo svetimi

Ne per seniausiai surengtame dar viename šios bylos posėdyje paaiškėjo, kodėl iš įvykio vietos pabėgęs kartu su nužudytuoju buvęs šio draugas Mantas B. galimai tyčia nekvietė greitosios. O vietoj to pirmiausiai puolė skambinti kitiems judviejų draugams. Ir, kad kaltinamojo žmogžudyste Audriaus Norkūno sugyventinė Kristina B. taip pat galimai įžūliai apsimelavo, duodama teisme parodymus.

Šiame posėdyje buvo apklaustas Romainių gyventojas, pirmasis aptikęs sunkiai sužalotą Juozą Gineiką, bei pastarojo sesuo, pas kurią tada atbėgo minėtas jos brolio draugas, buvęs su velioniu šio žūties valandą.

Šio Romainių gyventojo apklausa atskleidė dar daugiau iškalbingo Manto B. elgesio tragedijos vakarą detalių. Šis liudytojas pasakojo, grįždamas tą vakarą automobiliu iš miesto į namus, pamatęs gulintį jauną vyrą, kurio galva buvo važiuojamoje kelio dalyje, o kūnas – ant šaligatvio. Ir pirmiausiai užstatęs gulintįjį savo automobiliu, kad niekas ant jo neužvažiuotų. Kad kruvinos šio kojos, jis pastebėjo tik išlipęs laukan. Bandant klausti gulinčiojo, kas atsitiko, šis nieko neatsakė – tik dejavo.

Tada šis liudytojas su kitu paskui jį sustojusiu vairuotoju nusprendė kviesti greitąją. Ir, kol atvyko šios ekipažas, vykdė greitosios medikų dispečerio nurodymus telefonu. Iš pradžių manyta, kad nepažįstamąjį partrenkė automobilis. Kol neatvyko papildomai išsiųstas reanimobilis, kurio ekipažui nuimant sužalotojo bliuzoną, paaiškėjo, kad kruvina ir jo nugara. Joje konstatuota durtinė žaizda.

Medikams su į pagalbą puolusiais vairuotojais sprendžiant šią mįslę, įvykio vietoje stabtelėjo ir dideliu greičiu atlėkęs BMW. Tačiau jo vairuotojas, prisistatęs nukentėjusiojo draugu, žvilgtelėjo į šį tik per atidarytą langą. Pasiteiravus jo, gal žino, kas atsitiko, BMW vairuotojas nieko neatsakė. Ir netrukus nuvažiavo, grįždamas po kurio laiko jau nebe vienas, o su kitais draugais.

Pradėjo konfliktą ir pabėgo?

Nemažai apie Manto B. elgesį tą vakarą galėjo papasakoti ir pagaliau teisme išdrįsusi pasirodyti J.Gineikos sesuo Ieva, pas kurią brolis tuo metu buvo apsistojęs.

Sunkiai valdydama ašaras, ji pasakojo, kad broliui ir Mantui B. išėjus tą vakarą pasivaikščioti, po kurio laiko ji išgirdo dideliu greičiu atlekiantį automobilį. O po to – beldimą į duris. Šį lydėjo Manto B. šauksmas: „Greičiau atidaryk!“ Atidarius, jis pradėjo iš toli: „Žinau, kad laukiesi, todėl nežinau, kaip pasakyti...“ Galų gale pareiškė, kad „subadė Joną“. Jau tada šio seseriai kilo klausimas, o kodėl Mantas B. – ne su jos broliu ir, kodėl jam nieko neatsitiko? Tačiau svečias vėl kažkur išlėkė. Ir vyresnioji J.Gineikos sesuo važiavo į įvykio vietą viena.

Mantas B./Vilmanto Raupelio nuotr.

Anot jos, po kurio laiko čia atvažiavo ir Mantas B. su kitais judviejų su broliu draugais. Ir ji girdėjo, kaip Mantas B. vienam iš šių sakė: „Aš negaliu čia būti – sakyk, kad su Juozu tada buvai tu!“.

Tačiau tada pastarojo seseriai labiau rūpėjo maldos. O vienam iš brolio draugų vėliau parodžius, kad Juozo nebėra, vietoj jo greitosios automobiliu netrukus į gydymo įstaigą buvo išvežta pati velionio sesuo su tėvais.

Kitą dieną pas ją atvykęs Mantas B. papasakojo, kad viskas įvyko, jiems su Juozu grįžtant į namus ir pamačius automobilį, prie kurio šlapinosi nepažįstamasis. Mantas B. tada neslėpė davęs šiam pastabą. Juozas tuo metu jau buvo nuėjęs į priekį. Tačiau beįsiplieskiant konfliktui tarp nepažįstamojo ir Manto B. grįžo. Ir, gindamas pastarąjį, vieną kartą kumščiu sudavęs jo oponentui. „Nesupratau, iš kur pas besišlapinusįjį atsirado peilis, kuriuo jis netrukus pradėjo badyti Juozą“, – citavo teisme tada jai Manto B. pasakytus žodžius nužudytojo sesuo. Anot jos, po šių žodžių Mantas B. jai teisinęsis, kad bandė padėti Juozui, bet paskutiniu momentu pabūgo ir nėrė į kitą gatvės pusę.

Skaudi tiesa

Anot nužudytojo sesers, Mantas B. jai teisinęsis ir, kodėl prašęs kito draugo, kad šis teigtų buvęs su Juozu šio žūties valandą. Mantas B. tada užsiminė, kad jau turi vieną bylą dėl netyčinio žmogaus nužudymo sukėlus avariją. Be to, yra vadinamasis „bachūras“ ir negali duoti parodymų policijai, nes atsidūrus už grotų už tai su juo būtų susidorota. Taip jis prisipažino, kad nekvietė J.Gineikai greitosios sąmoningai, nors dar bandė teisintis, jog neturėjo su savimi mobiliojo ryšio telefono, todėl bėgo šio į namus. O juos pasiekęs, pirmiausiai puolė skambinti jau minėtam draugui, kurio prašė sakyti, kad jis buvo su J.Gineika šį sužalojant.

Nužudytojo sesuo negailėjo kritikos ir A.Norkūno sugyventinės parodymams, duotiems praėjusiame teismo posėdyje, apie kuriuos perskaitė portale kauno.diena.lt. „Pasiklausinėjau aš apie jos draugą ir išgirdau, kad šis nuolat nešiojosi peilį kišenėje ir būdavo neblaivus arba apsvaigęs nuo kvaišalų. Be to, jeigu mano brolis, kuris svėrė 100 kilogramų, būtų šokinėjęs jam ant galvos, kaip teigė ši liudytoja, tai šiandien jis nesedėtų teismo narve“, – dėstė savo argumentus J.Gineikos sesuo. Tačiau į klausimą, kaip nuo vieno jos brolio smūgio galėjo lūžti kaltinamajo jo nužudymu raktikaulis bei būti padaryti kiti šiam konstatuti sužalojimai, J.Gineikos sesuo atsakyti negalėjo. Ji teigė, kad netiki, jog tai – brolio darbas. Ir pati retoriškia klausė: „Ar su sulaužytu raktikauliu galima subadyti žmogų?“

Atskleidė nužudytojo sesuo teismui ir tai, kad jos brolis buvo teistas. Vieną kartą ir užsienyje. Daugiau paaiškinti ji negalėjo, tačiau tikino, kad „už kažką smulkaus“, nes buvo nubaustas tik porai mėnesių.

Sugyventinė nusprendė netylėti

Kaip jau rašyta, J.Gineikos nužudymu kaltinamo A.Norkūno sugyventinė Kristina B. galėjo neduoti jo teisme parodymų, bet šiuos davė. Ir tikino, kad jos draugas įvykio metu buvo blaivus, nors kaltinamajame akte teigiama, kad jis du kartus dūrė peiliu J.Gineikai, būdamas neblaivus. Pataikė į kairę koją bei krūtinės ląstą, perdurdamas vieną plautį, dėl ko sužeistasis dėl ūmaus nukraujavimo mirė įvykio vietoje.

Kristina B./Vilmanto Raupelio nuotr.

Anot Kristinos B., jos sugyventinis buvo gėręs tądien alaus tik priešpiet. Ir tik vieną skardinę. O prie Romainių „Aibės“ jie tada sustojo, nes, važiuodami pas jos apylinkėse gyvenantį sugyventinio draugą, pasiklydo. O sugyventinis jau seniai norėjo į tualetą. Šiam išlipus laukan, staiga iš kažkur atsirado du nepažįstami vaikinai. Į jų, klausimą, ką čia darai, sugyventinis iš pradžių nieko neatsakė. Tada J.Gineika jis užpuolęs, po ko sugyventinis atsidūrė ant žemės.

Tada ir ji iššokusi iš automobilio laukan, nes pargriuvusįjį ėmė spardyti ir užpuolikas, ir šio draugas. Pastarąjį jį patraukusi į šoną ir tada išvydus, kad šio draugas šokinėja sugyventiniui ant galvos. Jai sugriebus šį už gobtuvo, sugyventinis dar jam pasakęs: „Ką tu padarei – man ranką sulaužei!“ Tuo metu jam dar kartą spyręs antrasis iš nepažįstamųjų, po ko pabėgęs. Ir netrukus ji išvydo iš sugyventinį mušusio kito nepažįstamojo kojos trykštantį kraujo fontaną. Po ko, paraginta sugyventinio, sėdo į automobilį ir jiedu išvažiavo. Apie tai, kad dūrė užpuolikui su tądien priešpiet jiems mamos padovanotu virtuviniu peiliuku, kurį buvo pamiršę automobilio durelėse, net neišėmęs šio iš maišelio, sugyventinis jai pasakęs, jau bevažiuojant. Ir už 500 metrų nuo įvykio vietos nusviedęs šį peiliuką į laukus, jai net nepristabdžius automobilio.

Neteistas tik už nužudymą

Šis tragedija pasibaigęs konfliktas, per kurį buvo nudurtas 29-erių J.Gineika, įvyko pernai – liepos 17-ąją. Apie šį įvykį Romainių gatvėje Kauno policijai ir greitosios pagalbos medikams buvo pranešta apie 23 val. Greitosios medikai aptiko J.Gineiką jau be sąmonės. Dėl nukraujavimo jis jau buvo ištiktas gilaus šoko.

Šešeriais metais už savo auką vyresnis A.Norkūnas buvo sulaikytas nepraėjus nė dviem parom. Savo namuose Vilijampolėje, Varnių gatvėje. Nepavyko rasti tik žmogžudystės įrankio.

Po kaltinamojo akto pagarsinimo A.Norkūnas pareiškė, kad kaltę pripažįsta: nužudė netyčia – iš baimės. Tačiau, duos parodymus tik po visų liudytojų apklausų. Sutinka atlyginti ir visus nuostolius. Ir labai atsiprašo nukentėjusiųjų. Jais yra pripažinti velionio tėvai ir abi seserys, kurių prašomo moralinio atlygio bendra suma – 135 tūkst. eurų.

Mantas B., kaip ir A.Norkūno sugyventinė, prisiekęs teismui, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės, davė kaltinamajam jo draugo nužudymu palankius parodymus. Jis teigė mažai, ką galintis papasakoti, nes beveik nieko nematė. Esą viskas įvyko taip greitai, kad nėra ir, ką pasakoti. O be to, viskas buvo taip seniai, kad jis jau ne viską ir prisimena.

Iki žmogžudystės Romainiuose A.Norkūnas jau buvo dešimt kartų teistas už vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aštuonis – Lietuvoje. Dar po kartą – Danijoje ir Nyderlanduose.

Pagal pareikštą kaltinimą dėl J.Gineikos nužudymo, jam gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. A.Norkūno sugyventinei įtarimas dėl galimo nusikaltimo slėpimo nebuvo pareikštas, nes Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas atsakomybės už tai nusikaltusio asmens artimiems giminaičiams ir šeimos nariams nenumato. Pastariesiems priskiriami ir sugyventiniai.

Mįslė dėl vestuvių

Konvojaus į teismo salės narvą pasodintas A.Norkūnas dengė veidą jau nebeprivaloma nešioti kauke. Ir vis dirsčiojo į duris, greičiausiai laukdamas savo sugyventinės, kurios, patikslintais duomenimis, dar nevedė, nors buvo pareiškęs Tardymo izoliatoriaus vadovybei tokį norą. O ši paskubėjo informuoti apie tai ikiteisminį tyrimą atliekančius teisėsaugininkus.

Tačiau A.Norkūno sugyventinė šiandieniniame teismo posėdyje nepasirodė, nes į jį, tikintis, kad teisiamasis duos parodymus, buvo kviesti tik nukentėjusieji.

A.Norkūno advokatas Ramūnas Putinas prieš teismo posėdį buvo įsitikinęs, kad jo ginamasis šiandien parodymus duos. Tačiau po kaltinamojo akto pagarsinimo A.Norkūnas pareiškė, kad duos parodymus tik po visų liudytojų apklausų. Neatmetama, kad todėl, jog šiandien jo duodamų parodymų negirdėtų sugyventinė – vienintelė iš liudytojų galinti jam padėti sulaukti švelnesnės bausmės. Nors dėl kažkokių priežasčių atšaukus jų vestuves, ši liudytoja gali dabar jam ir pakenkti.

Šiandien A.Norkūnas tepasakė: „Kaltu prisipažįstu. Nužudžiau netyčia – iš baimės. Sutinku atlyginti visus nuostolius. Ir labai atsiprašau nukentėjusiųjų“. Tiesa, tai nuskambėjo kaip gerai išmoktas eilėraštis.

Atvyko tik stipriausioji

Kaip paaiškėjo netrukus, teisiamojo nuoširdumu suabejojo ir velionio sesuo Gabrielė – vienintelė iš keturių šios bylos nukentėjusiųjų, atvykusių į šiandieninį posėdį. Po priesaikos teismui, kad sakys tik tiesą, ji teigė, kad nors yra jauniausia šeimoje, tačiau šiuo metu joje stipriausia. Todėl ir atvyko į posėdį. Tuo tarpu neseniai vaikelį pasigimdžiusi vyresnioji sesuo neigiamų emocijų šiuo metu vengia. Per sunku būtų būti vienoje patalpoje su žmogumi, kuris sugriovė jų gyvenimą, ir velionio tėvams, negalėjusiems dalyvauti net sūnaus laidotuvėse.

G.Gineikaitė, prašanti iš teisiamojo 25 tūkst. eurų moralinio atlygio, teigė, kad buvo su broliu labai artima.

G.Gineikaitė, prašanti iš teisiamojo 25 tūkst. eurų moralinio atlygio, teigė, kad buvo su broliu labai artima. Jie net kartu dirbo vienoje kompanijoje Šri Lankoje. Tačiau po to brolis grįžo į Lietuvą ir paskutinę savo gyvenimo vasarą gyveno pas vyresniąją seserį Romainiuose – netoli tragedijos vietos. Jis ketino jai padėti, susilaukus antro vaikelio.

„Mūsų šeima buvo pavyzdinė. Gyvenome neturtingai, bet buvome turtingi savo ryšiais“, – teigė sunkiai ašaras tramdžiusi G.Gineikaitė. Ji tikino, kad visa šeima norėjo išmokti iš velionio taktiškumo. Jis buvo ne tik nekonfliktiškas žmogus, bet ir kitus sutaikantis. Be to, nepiktnaudžiavo alkoholiu, nevartojo narkotikų.

Audrius Norkūnas. Vilmanto Raupelio nuotr.

Iškalbingi pastebėjimai

Teisiamojo advokatas Ramūnas Putinas, atsiprašęs G.Gineikaitės už šį savo klausimą, jos klausė: „Tai, kodėl jūsų brolis puolė mušti žmogų, net sulaužydamas šiam raktikaulį?“ Velionio sesuo jam atsakė, kad, jos nuomone, broliui kažkas buvo pasakyta, o gal jis gynė savo draugą, ką visada darydavo. Žodžiu, buvo išprovokuotas.

G.Gineikatė pasakojo sužinojusi apie nelaimę iš tėvo, kai brolis dar apie 40 minučių buvo gaivinamas. O po valandos atskubėjus iš Vilniaus, kuriame gyvena, į Kauną, mama pasakė, kad jis neišgyveno. Po to teko skubėti į ligoninę, kur buvo nuvežti abu nuo šios žinios apalpę tėvai.

Pasibaigus G.Gineikaitės apklausai, ši pasiteiravo, ar dar galėtų šį tą pridurti. Ir gavus leidimą, teigė, kad, jeigu teisiamasis tikrai būtų norėjęs tik apsiginti, būtų užtekę tik vieno dūrio. Nors pasiekęs automobilį, galėjo sėsti į jį ir nuvažiuoti. Tačiau grįžo su peiliu rankoje.

Audrius Norkūnas. Laimio Steponavičiaus nuotr.

Ketino pasiduoti pats?

Kaip jau rašyta, kruvinas incidentas, per kurį buvo nudurtas 29-erių Juozas Gineika, įvyko pernai – liepos 17-ąją. Apie šį įvykį Romainių gatvėje Kauno policijai ir greitosios pagalbos medikams buvo pranešta apie 23 val.

Greitosios medikai aptiko J.Gineiką jau be sąmonės. Dėl nukraujavimo jis jau buvo ištiktas gilaus šoko.

Šešeriais metais už savo auką vyresnis A.Norkūnas buvo sulaikytas nepraėjus nė dviem parom. Savo namuose Vilijampolėje, Varnių gatvėje.

Kaip ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugininkams pasakojo A.Norkūno sugyventinė, matydamas visuomenės reakciją dėl šio įvykio, jis planavo pats pasiduoti policijai. Tačiau po raktikaulio, kuris jam buvo sulaužytas per žmogžudyste pasibaigusias grumtynes, (greičiausiai tada, kai prieš jį buvo panaudotas kovinis veiksmas), operacijos. Apie tai, kad ši būtina, bet ją bus galima atlikti tik po kelių dienų, jiedu sužinojo, kai kitą dieną troleibusu, nes neturėjo pinigų degalams, nuvažiavo į „Raudonąjį Kryžių“. Tačiau grįžus į namus ir belaukiant paskirtos operacijos dienos, pasirodė policijos pareigūnai.

Į Kauno apylinkės teismą, kurio prašyta leisti jį suimti, A.Norkūnas buvo atvežtas sutvarstytas dėl lūžusio raktikaulio ir praskeltu antakiu.

Jį sulaikiusiems pareigūnams nepavyko rasti tik žmogžudystės įrankio. A.Norkūnas teigė išmetęs šį mamos dovanotą peilį, kurį vežiojosi automobilio durelių kišenėje, pro jo langą, kai spruko iš nusikaltimo vietos. Ir net parodė galimą atsikratymo šiuo nusikaltimo įrankiu vietą. Tačiau pareigūnai tuose laukuose jo nerado.

Jį sulaikiusiems pareigūnams nepavyko rasti tik žmogžudystės įrankio.

Nakties bušido

36-erių metų A.Norkūno sugyventinė šiandien – viena iš svarbiausių šios bylos liudytojų. Nors galėjo, pasinaudodama įstatymų suteikta teise, neduoti parodymų prieš savo šeimos narį.

Ji atskleidė, kad tą lemtingą vakarą jiedu atvyko į Romainius pas A.Norkūno draugą – pasiskolinti pinigų. Tačiau tamsoje pasiklydo. Ir sugyventinis, kuris prieš tai buvo išgėręs skardinę alaus, užsimanė į tualetą.

Sustabdžius dėl to jų „VW Golf“ prie parduotuvės „Aibė“, netrukus kilo konfliktas su dviem nepažįstamais praeiviais. Vienas iš jų pradėjo kabinėtis prie besišlapinančio sugyventinio, kodėl jis taip elgiasi viešoje vietoje. Sugyventiniui, sprendžiant iš iškalbingos jo biografijos bei ryšių su Kauno gaujų atstovais, aišku, tai nepatiko. Ir jis atsakė į užgaulią repliką dar riebiau.

Į tai jau sureagavo kitas iš nepažįstamųjų, paleidęs į darbą kumščius. Vėliau prieš sugyventinį jis panaudojo ir kovinį veiksmą, po kurio užpultasis atsidūrė ant žemės. O tada pradėtas gulintis spardyti.

Anot A.Norkūno sugyventinės, smurtavo tik vienas iš nepažįstamųjų. Antrasis, su kuriuo jau apsistumdė ji, tik šokinėjo aplinkui.

Galiausiai, spardomam sugyventiniui pavyko prišliaužti prie automobilio, kurio durelių kišenėje buvo peilis. Ir durti šiuo, net neišimtu iš maišelio, smurtautojui. Remiantis kaltinamuoju aktu, – du kartus. Pataikyta į kairę koją bei krūtinės ląstą, perduriant vieną plautį. Sužeistasis dėl ūmaus nukraujavimo mirė įvykio vietoje.

Audrius Norkūnas. Vilmanto Raupelio nuotr.

Įstatymų subtilybės

Teisėsaugininkams pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl žmogžudystės, paaiškėjo, kad jos metu parduotuvės „Aibė“ vaizdo kameros neveikė. Tačiau šioje situacijoje išgelbėjo greta esančios odontologijos klinikos vaizdo kamera, kurios įrašai netrukus pasirodė ir viešai.

Anot teisėsaugininkų, to, kas ten matosi, taip pat užtenka.

Neslėpė jie ir, kad teisinis A.Norkūno veiksmų įvertinimas balansavo tarp tyčinio nužudymo ir būtinosios ginties. Tačiau, panašu, kad šis klausimas paliktas spręsti teismui, kuriam perduota J.Gineikos nužudymo byla.

A.Norkūno sugyventinei, padėjusiai žudikui pasišalinti iš nusikaltimo vietos, išvežant jį automobiliu, įtarimai dėl galimo nusikaltimo slėpimo nepareikšti. Nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje, numatančiame už tai laisvės atėmimą iki dvejų metų, teigiama, kad už šį nusikaltimą neatsako nusikaltusio asmens artimi giminaičiai ir šeimos nariai. Pastariesiems priskiriami ir sugyventiniai.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje yra pripažinti keturi asmenys – velionio tėvai ir dvi seserys. Visi jie prašo iš sūnaus ir brolio žudiko keliasdešimties tūkstančių eurų moralinio atlygio.

A.Norkūnui, kuris laukia teismo suimtas, gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Audrius Norkūnas. Laimio Steponavičiaus nuotr.

Agurkinių šešėlis

Iki žmogžudystės Romainiuose A.Norkūnas aštuonis kartus teistas Lietuvoje – už vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dar po kartą – Danijoje ir Nyderlanduose.

O tada, kai jis švaistėsi Romainiuose peiliu, buvo baigiamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame A.Norkūnas įtariamas didelės vertės turto prievartavimu. Ši byla buvo perduota Kauno apygardos teismui, narpliojančiam ir J.Gineikos nužudymo aplinkybes, už dviejų savaičių po šio nusikaltimo.

Minėtoje nuo pernykščio rudens Kauno apygardos teisme įstrigusioje byloje A.Norkūnas su dar dviem bendrininkais, vienas iš kurių priskiriamas laisvėje likusiems garsiausiems Agurkinių veikėjams, kaltinamas didelės vertės turto prievartavimu 2018-ųjų vasarą iš vieno bendro pažįstamo, naudojant prieš šį fizinį ir psichologinį smurtą, grasinant elektriniu grąžtu sužaloti jam kojas ir neteisėtai atimant laisvę, už ką gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Minėtas Agurkinių atstovas jau teistas už panašų nusikaltimą – kartu su 2015-ųjų lapkritį nušautu buvusiu jų lyderio Sauliaus Velečkos apsaugininku Deimantu Bugavičiumi. Tik tada tas pats Kauno apygardos teismas šią nusikalstamą veiką perkvalifikavo į savavaldžiavimą.

Buvo iš pradžių A.Norkūnas suimtas ir turto prievartavimo byloje. Tačiau po kelių mėnesių paleistas į laisvę, skiriant švelnesnes kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.