Atėjus pavasariui į automobilius sėdusius vairuotojus kaip ir kasmet vis dažniau pasitinka ne tik maloniai šildanti saulė, bet ir eismo dalyvių erzinti nepaliaujanti problema – duobės. Lietuvos keliuose. Šiemet dėl neįprastai šiltos žiemos Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje fiksuoja net 20 proc. mažiau pranešimų dėl duobių padarytos žalos. Tiesa, džiaugtis dar per anksti – manoma, kad didžiausias klientų bumas draudikus užklups pavasariui jau įsibėgėjus.

„Praėjusiais metais jau pirmosiomis pavasario dienomis buvo fiksuojama dešimtys draudžiamų įvykių, kuomet dėl duobės kelyje padaroma žala automobiliui. Šį pavasarį tokių įvykių kol kas registravome mažiau“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas. „Daugiausiai pranešimų apie dėl duobių sugadintus automobilius sulaukėme didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje“.

Vis tik, draudimo eksperto įsitikinimu, visų dėl duobių keliuose po žiemos patirtų nuostolių mastas turėtų paaiškėti kiek vėliau, nes gerėjant orams, o kartu ir eismo sąlygoms, į gatves išvažiuoja vis daugiau vairuotojų. Be to, ir defektų keliuose dėl permainingų orų padaugėja pavasariui jau įsibėgėjus. Dėl palankių oro sąlygų vairuotojai leidžia sau važiuoti daug didesniu greičiu, todėl žalos įvažiavus į duobę būna didesnės nei judant lėtai. 

Lietuvos kelių policijos tarnybos bendrųjų reikalų grupės vyresniosios specialistės Marijos Kazanovič teigimu, didžiausia rizika apgadinti automobilį įvažiavus į duobę kyla atlydžio dienomis, kai besiveriančios duobės užtvindomos vandeniu ir pastebėti jas tampa sudėtinga.

Esant tokioms sąlygoms kelių policijos specialistė rekomenduoja vairuotojams sumažinti greitį bei būti itin atidiems ir atsargiems, o pastebėjus kliūtį kelyje pavojingą vietą pažymėti bei pranešti apie ją policijai ar kelią prižiūrinčiai įmonei.

„Nuostoliai dėl nepastebėtos duobės kelyje gali siekti nuo 50 iki kelių tūkstančių eurų“, – pažymi A. Pilčicas. „Dažniausiai nukenčia automobilių padangos, ratlankiai, pakabos dalys“.

Anot draudikų atstovo, bendrovei yra tekę atlyginti ir 3 tūkst. eurų nuostolius, kuomet vairuotojui dėl įvažiavimo į duobę teko keisti dvejas automobilio padangas, ratlankius bei atlikti pakabos remontą.

Kasko draudimu apsidraudusiems vairuotojams apgadinus automobilį dėl duobės kelyje draudikai rekomenduoja iškviesti policijos pareigūnus, kad šie užregistruotų eismo įvykį. Nustačius, kad kelio ruožas nebuvo paženklintas kelio defektus žyminčiais ženklais ir vairuotojas duobės negalėjo išvengti, draudimo išmoka išmokama netaikant sutartyje numatytos franšizės.

Dėl duobės patirta žala Kasko draudimu apsidraudusiems vairuotojams atlyginama visuomet, išskyrus atvejus, kai eismo įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju. Pavyzdžiui, tuomet, jei vairuotojui nustatomas girtumas.

Tik privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę apdraudę gyventojai, patyrę nuostolių dėl netvarkingų kelių, eismo įvykį taip pat turėtų užregistruoti kelių policijoje, o dėl žalos atlyginimo kreiptis į įmonę ar savivaldybę, prižiūrinčią kelio ruožą.

Nors traumos dažniausiai asocijuojasi su nutrūktgalviškais vairuotojais, apsnigtais keliais ar piktais mušeikomis, pasitaiko ir tokių atvejų, kai nelaimės ištinka atrodo pačiose nekalčiausiose vietose. Bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, pernai pačios keisčiausios traumos žmonių tykojo kirpykloje bei mokyklos klasėje.

„2014 m. gavome pranešimą apie mokytoją, kuriai bevedant pamoką ant galvos užkrito pakabintas bareljefas. Pedagogę nuo smūgio ištiko smegenų sukrėtimas. Kitas atvejis nutiko grožio salone, kur žmogus buvo sužalotas specialisto jį bekerpant“, – pasakojo Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Pasak jo, kartais traumos įvyksta ne dėl susiklosčiusių aplinkybių, o dėl pačių žmonių neatsargumo. Vienas iš pavyzdžių, kliento trauma sportuojant, kurią lėmė netvarkingas pasiruošimas aktyviai veiklai. Pamiršus ar patingėjus nusiimti kaklo pakabuką šis sportuojant žmogui išmušė dantį. 

2014 m. draudimo kompanija Lietuvoje kompensavo ir kelias itin brangias bei skaudžias traumas, kurios ne tik kainavo kelias dešimtis tūkstančių eurų, bet ir nusinešė ne vieną gyvybę. Vienas iš tokių įvykių nutiko apdraustajam įlipus į gardą su buliais, kurie žmogų negyvai užbadė. Mirtinos nelaimės žmonių tykojo ir kelyje, ir statybų aikštelėse ir net darbo vietose.

„Tragiškų įvykių pasitaiko kiekvienais metais. Dažniausiai gyvybes pasiglemžia autoįvykiai, tačiau netrūksta ir kitokių aplinkybių: nužudymų, nelaimingų atsitikimų su elektros srove. Minėtų aukų šeimoms 2014 m. buvo išmokėtos sumos nuo 15 iki 30 tūkst. eurų. Deja, draudikai negali sugrąžinti prarasto šeimos nario, tačiau gali prisidėti bent prie to, kad šeima turėtų mažiau finansinių problemų po tokios tragedijos“, – teigia A. Pilčicas.

Iš viso 2014 m. „ERGO Insurance“ Lietuvoje klientams ir jų šeimoms už patirtas traumas išmokėjo beveik 900 tūkst. eurų. Šiais metais draudikai jau užfiksavo netoli 1000 įvykių, kuriuose nuo įvairių traumų nukentėjo Lietuvos gyventojai.

Pirmąjį šių metų pusmetį augo mažmeninės prekybos komunikacija, o nuomonės lyderiu išlieka banko „Swedbank“ analitikas, rodo naujausias rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės „TNS LT“ tyrimas.

Aktyviausiai šiemet komunikavo „Swedbank“ atstovai, kurių citatų įvairiose žiniasklaidos priemonėse priskaičiuota beveik 1,5 tūkst., iš jų daugiau nei trečdalis priklausė vyriausiajam banko ekonomistui Nerijui Mačiuliui. Po to sekė SEB bankas ir mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“, pranešė „TNS LT“.

Tyrimų bendrovės Komunikacijos analizės vadovo Lino Spėčiaus teigimu, šiemet, palyginti su pirmuoju pusmečiu pernai, bankų atstovų ir jų citatų skaičius sumažėjo 15 proc., draudimo - 15 proc., telekomunikacijų segmente rodikliai išlieka stabilūs.

„Daugiausiai permainų mažmeninės prekybos sektoriuje – 62 proc. padaugėjo nuomonės lyderių ir ketvirtadaliu - jų citatų. Tam įtakos galėjo turėti padidėjęs žiniasklaidos dėmesys šiam segmentui po „Maxima“ krizės praėjusių metų pabaigoje“, – pranešime spaudai sakė L.Spėčius.

Be N.Mačiulio, nuomonės lyderių penketuke taip pat yra Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda,  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Draudimo segmente kaip nuomonės lyderis pirmavo „Ergo Insurance” atstovas Audrius Pilčicas, mažmeninės prekybos - „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė, telekomunikacijos - „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas.

„TNS LT“ duomenimis, šiemet žiniasklaidoje pasisakė 429 verslo sektorių atstovai bei 25 ekspertai, atstovaujantys verslo organizacijoms ar akademiniams sluoksniams, o jų citatos buvo skelbtos 9623 kartus.

Tyrimo metu buvo analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stotys ir 5 televizijos kanalai.

Nors didžiąją dalį eismo įvykių Lietuvos keliuose lemia kelio sąlygos ir žmogiškasis faktorius, draudikai pastebi, kad nemažėja ir eismo įvykių, kai vairuotojus paveda jų transporto priemonė. Pranešimus apie avarijas dėl automobilių gedimų draudikai fiksuoja praktiškai kiekvieną mėnesį, tačiau skaudžiausia, kad beveik visų jų metu neišvengiama žmonių aukų ar sužalojimų.   

Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas tikina, kad avarijas sukelia net ir transporto priemonės, kurioms neseniai atlikta techninė apžiūra, todėl norint sumažinti netikėtų gedimų tikimybę, vertėtų profilaktiškai tikrinti automobilio būklę kur kas dažniau – bent kartą per tris mėnesius. Dar pastabesni turėtų būti senesnių kaip 10 metų automobilių savininkai.

Remdamasis trejų pastarųjų metų eismo įvykių Lietuvoje statistika, A.Pilčicas pateikia penkias technines priežastis, dėl kurių dažniausiai kyla avarijos ir nukenčia žmonės.

1. Netvarkinga važiuoklė

Dažniausia avarijų, susijusių su automobilių gedimais, priežastis yra netvarkinga važiuoklė. Važiuoklė yra viena iš pagrindinių automobilių dalių, todėl jos gedimai gali būti susiję su amortizatoriais, spyruoklėmis, apsauginėmis gumomis bei kitomis svarbiomis automobilio dalimis.

Kai kurie važiuoklės gedimai nėra lengvai pastebimi, todėl vairuotojai dažniausiai neatkreipia į juos dėmesio ir jų netvarko. Vis tik, kartais išduoti važiuoklės gedimus gali keli simptomai – staiga atsiradęs bildesys, ūžesys, pablogėjęs automobilio manevringumas, vairo drebėjimas. Atkreipti dėmesį į juos yra privaloma, nes laiku nepašalintas, kad ir smulkus važiuoklės gedimas, vėliau gali baigtis ne tik didelėmis  piniginėmis išlaidomis, bet ir skaudžia avarija.   

2. Ratų guoliai

Nors ratų guolio kaina yra palyginus nedidelė – svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų – nepakeistas guolis gali sukelti rimtą eismo įvykį, kurio žala bus milžiniška. Dėl nepakeisto transporto priemonės rato guolio, žala gali siekti ir šimtus tūkstančių litų.

„Pastebėjome, jog su automobilių guoliais susiję įvykiai būdingesni sunkiajam transportui. Avarijos atveju, tai išties didelė žala, nes vilkikai ne tik gabena brangius krovinius, kurie avarijų metu būna sugadinami, bet ir važiuoja dideliu greičiu. Nevaldomas vilkikas gali sukelti visos automobilių virtinės avariją, o dažnu atveju šiuos įvykius lydi sunkios traumos“, – teigia  A. Pilčicas.

3. Stabdžių sistema

Nors stabdžių sistemos gedimai dažniausiai pastebimi dar neišvažiavus iš aikštelės ar namo kiemo, tačiau kartais tokių gedimų pasitaiko ir kelyje. Šios avarijos nėra dažnos, tačiau jau spėta įsitikinti, kad jos yra skaudžiausios. Dideliu greičiu važiuojantys vairuotojai, pastebėję stabdžių sistemos gedimą, neturi kitos išeities tik bandyti sustabdyti automobilį kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pavaromis arba, esant ekstremaliam atvejui, išsukti iš važiuojamosios kelio dalies.

Dar baisesnės traumos tikėtinos tuomet, kai stabdžių gedimas pastebimas ne važiuojant lygiu keliu, o tik pasiekus kliūtį ir bandant staiga sustoti. Tokiais atvejais aukų išvengti praktiškai neįmanoma.

4. Senos arba netinkamos padangos

Šio tipo avarijos nutinka žiemos sezono metu ir dažniausiai jų priežastys „nurašomos“ prastai kelio dangos būklei, tačiau tokių avarijų kaltininkas neretai būna nerūpestingas automobilio savininkas, pavėlavęs ar piktybiškai nepasikeitęs vasarinių padangų arba važinėjantis sudėvėtomis žieminėmis padangomis.

„Važinėjimas sudėvėtomis padangomis nėra pateisinamas nei ankstyvu sniegu, nei bandymu sutaupyti, nei argumentu, jog esi apsidraudęs. Keliuose ir taip dažnai pasitaiko avarijų, kurios nutinka dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių arba oro sąlygų, todėl vairuotojai turėtų stengtis visais įmanomais būdais sumažinti bent kontroliuojamas avarijų priežastis“, – sakė A. Pilčicas.

5. „Gedimas, į kurį nekreipė dėmesio“

Draudikui pritaria ir autoserviso paslaugas teikiančios bendrovės „AD Baltic“ padalinio vadovas Vaidas Mecenis.

„Lietuviai pasižymi tuo, jog vengia autoservisų manydami, kad taip sutaupys laiko ar pinigų ir atvaro automobilį tik tada, kai gedimas tikrai rimtas arba automobilis visai nebevažiuoja. Dauguma ignoruoja staiga užsidegusią lemputę ar nuolatos, bet neįkyriai barškantį ratą“, – dėsto V. Mecenis.

Pasak jo, važinėjant ne visiškai tvarkinga transporto priemone, ji tik dar labiau techniškai gadinama. Automobilį prižiūrėti reikia nuolatos: periodiškai patikrinti skysčius, laiku pasikeisti padangas, tuomet tikimybė išvengti avarijų bus daug didesnė.