Nubaustas tik simboliškai
Kaip jau rašyta, Kauno apylinkės teismas, pripažinęs A.Karalių padarius minėtą nusikaltimą, skyrė jam švelniausią už tai grėsusią bausmę – 2500 eurų baudą. Prokuroras siūlė ją didesnę – 3750 eurų. Už viešosios tvarkos pažeidimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pats teisiamasis, kaip ir jo advokatas, prašė išteisinimo.
Panašios aistros, kaip ir prasidėjus vilos griovimo darbams, virė ir atvertus šią bylą Kauno apylinkės teisme.
„Jis mane visą laiką provokavo. O kartą, kai ėjau palei statybvietės tvorą, pasakė: „Aš tave pakasiu po tuo pastatu!“, – teigė A.Karaliui į sūnus pagal amžių tinkantis nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas vienos Kauno įmonės direktorius D.G., prieš duodamas parodymus, turėjęs prisiekti, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės. Jis pasakojo, kad buvo pasirašęs su vilos savininku Artūru Dankovskiu rangos sutartį dėl jos griovimo. Ir gavo iš A.Dankovskio Registrų centro išrašą, kad tai nėra ypatingas statinys, bei griovimo aprašą, kurį parengė architektai iš kažkokios įmonės. Kokios – geriau žino A.Dankovskis.
Aš tave pakasiu po tuo pastatu!
Iškalbinga chronologija
Anot D.G., atvykus 2020-ųjų spalio 14-ąją į Perkūno alėją vykdyti rangos sutarties, netrukus atvažiavo policija, kuri laikinai sustabdė darbus. Bet padavus pareigūnams rangos sutartį, šie leido darbus tęsti.
Po to pasirodė statybos inspektorius, kuris taip pat laikinai nutraukė darbus – kol patikrino savo duomenų bazėje, ar griaunamas statinys nėra kuo nors ypatingas. Ir netrukus taip pat leido darbus atnaujinti. Bet dar nespėjus įjungti technikos, atvyko paveldosaugininkai. Tada aiškintasi dėl šio statinio tarpusavyje ilgokai, dėl ko D.G. teigė galiausiai paleidęs darbininkus, o po to, taip ir nesulaukęs jokio atsakymo, išvažiavęs ir pats. Tačiau kitą dieną vėl atvyko prie vilos. Ir vėl čia suvažiavo paveldosauga bei statybų inspekcija. Šį kartą viskas baigėsi tuo, kas statybų inspektorius žodžiu paprašė tądien darbų nebevykdyti.
A.Karaliaus (dešinėje) ir D.G. (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.
Tokį patį nurodymą, anot D.G., jam tada davė ir A.Dankovskis. O tos dienos vakare D.G. teigė pamatęs per televizijos žinias kalbantį tą patį statybos inspektorių, kuris tikino, kad šiandien-rytoj išsiųs A.Dankovskiui privalomąjį nurodymą nebetęsti darbų. Anot D.G., to jie laukė visą penktadienį, o nesulaukus, šeštadienį jis vėl atvyko prie vilos – atidirbti už penktadienio prastovą.
Jaučiasi pažemintas
Pasakodamas apie šeštadienio įvykius, D.G. akcentavo, kad tądien jam niekas jau nebetrukdė griauti vilos. Ir tik po kurio laiko atvyko aplinkos apsaugos inspektorius. Pamatęs, kad šis mojuoja jam iš už tvoros, D.G. tikino išjungęs techniką. Ir nuėjęs pas šį inspektorių, išgirdo prašymą prisistatyti. Tačiau jam atsakęs, kad tai padarys neviešai, dėl ko netoliese buvęs A.Karalius ir nesuvaldė emocijų.
„Nesuprantu tokio nesusivaldymo. Galėjau jam atsakyti tuo pačiu, bet taip nesutarimai nesprendžiami“, – komentavo D.G. dar tą patį vakarą internete ir televizijoje pasirodžiusį įrašą, kaip A.Karalius nutraukia jam nuo veido kaukę, po to neleidžia palikti konflikto vietos, galiausiai pastumia, dėl ko jis nugriūna su visa statybviete juosiančia tvora.
D.G. tikino dar niekada nebuvęs taip pažemintas. Jau nekalbant apie artimųjų reakciją, pamačius šį įrašą per televiziją.
Kalbėdamas apie A.Karaliui pareikštą 1700 eurų ieškinį, D.G. teigė, kad vos prieš penkias dienas iki šio incidento buvo nusiėmęs įtvarą nuo dešiniojo kelio, kuris buvo uždėtas rugpjūtį, kai, pramogaujant Kauno mariose su vandens slide, plyšo kojos raiščiai. Po incidento su A.Karaliumi D.G. tikino ir vėl jautęs turėtos kojos traumos padarinius daugiau kaip mėnesį. Ir dvi savaites buvo dėl to nedarbingas.
Kaltintas įžūliu elgesiu
A.Karalius kaltintas, kad viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu – nuplėšdamas nuo D.G. veido privalomą dėvėti burną ir nosį dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas šį į krūtinę, dėl ko D.G. griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
540,70 eurų ieškinį teisiamajam buvo pareiškusi ir „Sodra“.
Tačiau A.Karalius įrodinėjo, kad jam pareikštas kaltinimas – tolimas nuo to, kas realiai vyko. Jis akcentavo, kad turėjo taip pasielgti, kaip pilietis, architektas ir kaunietis. Ir dėl savo veiksmų nesigaili, nes tądien net šešis-septynis kartus skambino į policiją dėl atsinaujinusio vilos griovimo. Atsiliepusi pareigūnė pareiškė: „Baikite skambinti – viskas legalu ir teisėta!“ Tiesa, po valandos policija pasirodė. Tačiau lėtai pravažiavo pro šalį, net nesustodama, kas sukėlė susirinkusių žmonių pasibaisėjimą, nes D.G. toliau ekskavatoriaus kaušu traiškė vilą. Todėl, anot A.Karaliaus, jis buvęs priverstas imtis kūno kalbos, nes suprato, kad D.G. kitokios nesupranta. Ir tai buvo vienintelis būdas jį sustabdyti. O tokia galimybe atsirado, kai D.G. trumpam išlipo iš ekskavatoriaus, į kurį netrukus ketino grįžti, nes paliko įjungtą.
A.Karalius tikino ir kaukę nuo D.G. veido nutraukęs tik todėl, kad ši jam asociavosi su nusikaltėlių mėgstamu atributu, siekiant išvengti viešumo. Be to, D.G. vengė iki tol ir prisistatyti, todėl jis norėjo, kad šio veidas būtų įamžintas. Ir kaukės nutraukimas bei šį veiksmą lydėjusi jo kūno kalba, A.Karaliaus įsitikinimu, pasiteisino, nes vilos griovimo darbai buvo sustabdyti tokioje stadijoje, kai dar liko materijos, leidžiančios ją atstatyti. O D.G. galiausiai prisistatė. Ir daugiau vila nebuvo griaunama.
Nukentėjusiojo ieškinys sumažintas
A.Karalius tikino, kad neturėjęs ir tikslo sužaloti D.G. Todėl nežymiai kaire ranka, nes dešinėje laikė telefoną, kuriuo viską filmavo, bet iš susijaudinimo šio incidento neįamžino, tik plekštelėjęs D.G. per petį. O šis nuo to nugriuvo. Galiausiai A.Karalius pareiškė, kad viešąją tvarką, traiškydamas vilą ir keldamas nuodingų asbesto dulkių debesį, tada pažeidė ne jis, o D.G.
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė konstatavo, kad A.Karalius pažeidė viešąją tvarką, todėl, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei siekiant, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų, jam turi būti skirta minėta minimali bauda už šį nusikaltimą, kurią A.Karalius įpareigotas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, iš jo buvo priteistas ir „Sodros“ pareikštas ieškinys bei 2500 eurų atlygis už advokato D.G. suteiktas paslaugas. Tačiau paties nukentėjusiojo ieškinys tenkintas tik iš dalies, priteisiant jam tik 500 eurų. Šis sprendimas motyvuotas tuo, kad nebuvo padaryta didelė žala jo sveikatai ar reputacijai ir sukeltos pasekmės nebuvo ilgalaikės.
Galutinis verdiktas
A.Karaliaus ir jo advokato skundą dėl šio nuosprendžio nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Daivos Jankauskienės, Albino Antanaičio ir Giedriaus Endriukaičio kolegija šiandien paskelbė, kad A.Karalių išteisina.
Audrys Karalius/Vilmanto Raupelio nuotr.
Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – nors A.Karaliaus atlikti veiksmai yra nepriimtini etikos bei moralės požiūriu, tačiau jie nesukėlė tokių padarinių, dėl kurių būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Jis nesuvaldė kilusių neigiamų emocijų, tačiau jo elgesio motyvas buvo ne chuliganiškos paskatos ar kitos menkavertės dingstys.
Kauno apygardos teismo atstovės pranešime apie išteisinamąjį nuosprendį A.Karaliui teigiama, kad jį priėmusios teisėjų kolegijos nuomone, jos panaikintas Kauno apylinkės teismo nuosprendis nėra pagrįstas išsamia ištirtų įrodymų analize, be to, neatsižvelgta į visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Todėl ir padaryta išvada, kad A.Karalius tyčia savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tačiau ši išvada padaryta pernelyg sureikšminus A.Karaliaus atliktus veiksmus ir ignoruojant susidariusią situaciją, kuriai esant jie buvo atlikti.
A.Karalių išteisinusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai rūpinosi ne tik jam asmeniškai, bet visai Lietuvos istorijai reikšmingo objekto, kurį siekta įtraukti į UNESCO saugomo paveldo sąrašą, išsaugojimu. Ir civilizuotai aiškinosi susidariusią situaciją dar kelios dienos iki incidento, tačiau jo pastangos bei pagalbos prašymai buvo neveiksmingi, nes darbams vadovaujantis asmuo bei jų užsakovas atsisakė geranoriškai palaukti, kol atsakingos institucijos išsiaiškins situaciją. Taigi, įvykio metu A.Karalius buvo apimtas nevilties.
Be to, jį išteisinusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad ne visi įvykio vietoje susrinkę asmenys matė A.Karaliaus atliktus veiksmus D.G. atžvilgiu, nes šie truko itin trumpai. O arčiausiai stovėję asmenys pripažino, kad stebėti A.Karaliaus elgesį nebuvo malonu, tačiau tai jų nešokiravo.
Tačiau A.Karalių išteisinusiame nuosprendyje pažymima ir tai, kad jis pasielgė neapgalvotai ir nebrandžiai, tačiau tokiu savo elgesiu jis ne tiek pažemino nukentėjusįjį, kiek patį save, parodydamas, jog nesugeba suvaldyti neigimaų emocijų bei išgyvenimų.
A.Karalių išteisinęs Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo, vos jį paskelbus. O kadangi jis buvo išteisintas, nukentėjusiojo bei „Sodros“ jam pareikšti ieškiniai palikti nenagrinėti.
