Pasak centrinio banko, sektorius toliau fiksavo neįprastai didelį pelningumą ir jau pervedė į biudžetą pirmąją solidarumo įnašo įmoką – 56 mln. eurų. Kylant palūkanoms einamųjų indėlių apimtis mažėjo, terminuotųjų – didėjo, o paskolų portfelį augino paskolos gyventojams.

„Bankų pelno rodikliai atitinka Lietuvos banko skaičiavimus ir matome, kad mūsų pasiūlyti sprendimai, kaip bankai šiomis aplinkybėmis galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių, taip pat yra įgyvendinami. Sektorius toliau yra gerai kapitalizuotas ir likvidus“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

Bendras bankų turtas birželio pabaigoje siekė 56,749 mlrd. eurų ir buvo 13,3 proc. didesnis nei prieš metus. Didžiausią rinkos dalį pagal užėmė „Swedbank“ – 31,4 proc. (17,84 mlrd. eurų), SEB bankas – 22 proc. (12,51 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18,4 proc. (10,39 mlrd. eurų), o Šiaulių bankas – 7,4 proc. (4,17 mlrd. eurų).

18,5 proc. turto valdė užsienio bankų filialai, tarp jų daugiausia – 13,7 proc. (7,75 mlrd. eurų) – „Luminor“ .

Bankų bendros palūkanų pajamos pirmąjį pusmetį siekė 1,1 mlrd. eurų  – tris kartus (beveik 700 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Didelis šių pajamų augimas fiksuojamas jau trečią ketvirtį iš eilės. Palūkanų išlaidos išaugo 89 mln. eurų iki beveik 134 mln. eurų.

Birželio pabaigoje bankuose buvo laikoma 46,698 mlrd. eurų indėlių – 17,4 proc. daugiau nei prieš metus, o didžiąją jų dalį sudarė gyventojų indėliai – 29,387 mlrd. eurų (17,7 proc. daugiau), iš jų 7,9 mlrd. eurų buvo einamieji nerezidentų indėliai „Revolut“ banke.

Toliau stebima tendencija, kad kylant bazinėms palūkanų normoms bankų marža šiek tiek mažėja.

 

Be jų per antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, gyventojų indėlių padaugėjo 1,9 proc. (0,4 mlrd. eurų), o valdžios sektoriaus ir įmonių indėlių sumažėjo atitinkamai 10,1 ir 4 proc. (po 0,45 mlrd. eurų).

Bendras bankų paskolų portfelis birželio pabaigoje siekė 26,573 mlrd. eurų – 9,8 proc. daugiau nei prieš metus (24,181 mlrd. eurų). Paskolos gyventojams per metus augo 11,6 proc. iki 14,384 mlrd. eurų, o būsto paskolos – 9,1 proc. iki 11,362 mlrd. eurų.

„Toliau stebima tendencija, kad kylant bazinėms palūkanų normoms bankų marža šiek tiek mažėja“, – teigė LB.

Vidutinė būsto paskolų palūkanų norma rugpjūtį buvo 5,8 proc. (2022 metų rugpjūtį – 2,8 proc.), bankų marža – 1,8 proc. (1,9 proc.).

Paskolos įmonėms per metus išaugo 6,8 iki 10,634 mlrd. eurų (32,4 proc. viso paskolų portfelio). Daugiausia didėjo paskolos administracinėms, aptarnavimo bei energetikos įmonėms.

LB teigimu, visi šalyje veikiantys bankai vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus, jų kapitalo pakankamumas antrąjį ketvirtį išliko aukštas – 19,9 proc.

Pirmąjį pusmetį šalyje veikė 18 bankų, iš jų 5 – užsienio banko filialai. Antrąjį ketvirtį bankininkystės verslą Lietuvoje baigė „Danske Bank“, Vilniuje toliau veikia tik jo technologijų ir paslaugų centras. Šiuo metu LB kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) nagrinėja vieną paraišką gauti specializuoto banko licenciją.

LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius sako, kad šiemet augo nominali paskolų portfelio vertė, tačiau įvertinus kaštus ir infliaciją reali suteiktų paskolų suma yra apie 5 proc. mažesnė nei prieš metus.

„Bankų suteiktų paskolų portfelis (...) šiais metais auga lėčiau, vis dar auga. Paskutiniais, rugpjūčio duomenimis, įmonių paskolų portfelis nominalia verte augo 2,7 proc. per metus. Bet jeigu žiūrime į realius dydžius, atmetus infliaciją, tai realūs dydžiai yra mažesni – mes esame neigiamoje teritorijoje“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė J. Markevičius.

Komitetas aptarė verslo kreditavimo tendencijas ir valstybės paramos verslui priemones.

LB atstovo teigimu, skolinimą verslui labiausiai stabdo išaugusios palūkanos: „Dėl pakilusių palūkanų verslo paskolų portfelis auga reikšmingai lėčiau, bet naujas skolinimasis nėra sumažėjęs, jis yra panašus, kaip ir anksčiau“.

Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė sako, kad šiuo metu bankai turi pakankamai lėšų skolinimui ir galėtų didinti kreditavimą verslui, bet šis dėl infliacijos ir augančių palūkanų nelinkęs skolintis daugiau.

Iš bankų pusės tai bendrai žinutė viena – jie skolinti gali, lėšų bankų sistemoje yra daug ir jie norėtų daugiau skolinti, jeigu paklausa būtų stipresnė.

 

„Iš bankų pusės tai bendrai žinutė viena – jie skolinti gali, lėšų bankų sistemoje yra daug ir jie norėtų daugiau skolinti, jeigu paklausa būtų stipresnė. (...) Jeigu mes vertintume šiandien verslo situaciją ir lygintume, kokia ji buvo prieš metus, tai ji finansiškai yra silpnesnė ir pagrindinė priežastis yra infliacija ir Euriboras. Tiesa, mūsų verslas buvo sukaupęs gana nemažus rezervus“, – komitete trečiadienį sakė E. Čipkutė.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad gamybos įmonės finansuojamos nepakankamai.

„Deja, gamybinės įmonės visgi yra kredituojamos nepakankamai, matyt, jų balansai nėra tokie puikūs ir geri“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė V. Janulevičius.

LB duomenimis, paskolų daugėja visuose sektoriuose, išskyrus pramonę, o smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas augo apie 7 proc. ir buvo didesnis nei didelių įmonių.

Įmonėms šiuo metu per mėnesį suteikiama apie 300 naujų paskolų, vidutinė jų palūkanų norma siekia apie 6 proc. – šiek tiek daugiau nei euro zonoje (apie 5,5 proc.), teigia LB.

Jo duomenimis, bendrovės skolų grąžinti nevėluoja, o neveiksnių paskolų lygis siekia 1,8 proc. ir yra istoriškai žemas.