Vien valstybės biudžetas šiemet gavo 2,15 mlrd. eurų pajamų – 0,8 proc. (17,4 mln. eurų) daugiau. Tačiau pajamų iš mokesčių įplaukė 3,5 proc. (71,6 mln. eurų) mažiau – 1,99 mlrd. eurų.

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sausį-vasarį siekė apie 1,2 mlrd. eurų, arba 7,3 proc. (94,3 mln. eurų) mažiau nei pernai. Vien vasarį PVM surinkta 1,7 proc. mažiau nei prieš metus, sausį – 10,6 proc. mažiau.

Pasak ministerijos, šio mokesčio surinkta mažiau gerokai smukus pajamoms už parduotus energetikos produktus.

„Tokį pokytį lėmė 2022 metų gruodį‒2023 metų sausį vyravusi itin aukšta energinių produktų kaina, kuri šių metų tuo pačiu laikotarpiu buvo ženkliai mažesnė. Taip pat šių metų pajamų iš PVM lygiui įtakos turėjo spartesni PVM grąžinimai PVM permoką turintiems mokesčių mokėtojams, – teigė ministerija.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčių (GPM)  per du mėnesius siekė 805 mln. eurų ir buvo 13,3 proc. (94,3 mln. eurų) didesnės nei pernai, o tai lėmė išaugęs užimtų gyventojų skaičius ir darbo užmokestis.

Nuo metų pradžios padidėjus alaus, kaitinamojo tabako produktų, elektroninių cigarečių skysčio ir degalų akcizams visų akcizų gauta 289,1 mln. eurų – 4,9 proc. (13,5 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį–vasarį.

Pajamos iš pelno mokesčio šiemet sumažėjo 64,8 proc. (36,7 mln. eurų) ir siekė 20 mln. eurų – tai lėmė mažesnės nei prieš metus pelno mokesčio prie pajamų šaltinio įmokos, tačiau kovą jos turėtų būti didesnės.

„Pirmasis reikšmingas pelno mokesčio mokėjimas yra kovo mėnesį suėjus avansinių įmokų terminui, todėl sausio–vasario mėnesių pelno mokesčio pajamos būna atsitiktinio pobūdžio“, – teigė ministerija.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus ES lėšas, į valstybės biudžetą gauta 160,9 mln. eurų – 2,2 karto (89 mln. eurų) daugiau. Anot ministerijos, augimą lėmė vasarį sumokėtas laikinasis bankų solidarumo įnašas už 2023 metų paskutinį ketvirtį – jo gauta 69 mln. eurų.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad darbo pajamos „į rankas“ liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 10,7 proc., o metinė infliacija buvo 3,7 proc.

Pasak K. Zitikytės, darbo užmokesčio augimą lėmė minimalios mėnesio algos didinimas 15,1 proc. (nuo 730 eurų 2022 metais iki 840 eurų 2023 metais), taip pat didesnė valstybės tarnautojų, pareigūnų, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginė alga.

„Visus metus stebėjome panašią situaciją: didėjo septynių iš dešimties apdraustųjų pajamos, o vieno iš dešimties – mažėjo. Metinis pokytis galėjo būti labiausiai juntamas minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau uždirbančių žmonių grupėje – 80 procentams iš jų darbo pajamos didėjo. Tai labiausiai lėmė MMA didinimas“, – teigė ji.

Vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo ikimokestinės pajamos liepą-rugsėjį didėjo 11,7 proc. (209 eurais) iki 1989 eurų, o „į rankas“ – 10,7 proc. (119 eurų) iki 1235 eurų.

Atskiruose sektoriuose darbo pajamos augo skirtingai – ryškiausias pokytis buvo statybose: per metus padidėjo 18,8 proc. iki 1483 eurų (iki mokesčių). Tačiau K. Zitikytės teigimu, kad „į rankas“ statybininkai gauna apie 970 eurų – mažiau nei vidutiniškai šalyje. 

„Sodros“ duomenimis, apdraustųjų skaičius šiemet padidėjo 10 tūkst. iki 1,352 mln.

Nedarbo išmokos gavėjų skaičius buvo 9,5 tūkst. didesnis nei prieš metus, tačiau nedidėjo taip sparčiai, kaip šių metų pradžioje. Rugsėjį nedarbo išmoką gavo 77,6 tūkst. žmonių.

„Jei žiūrint, kur prieš metus jie dirbo, tai nedarbo išmokas gaunančiųjų gretas papildė apdirbamojoje gamyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje dirbę žmonės“, – sakė K. Zitikytė.

K. Zitikytė pažymėjo, kad labiausiai mažėjo baldų ir medienos pramonėje dirbančiųjų skaičius.

„Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, tai kreivė rodo, kad aiškiai buvo išaugęs tas darbuotojų (medienos gamyboje – BNS) skaičius 2021 metais ir sutrikusi gamybos grandinė išaugino tą dirbančiųjų skaičių ir jeigu lygintume, pavyzdžiui, su 2019 metais, tas skaičius yra panašus“, – teigė ji.

„Baldų gamyboje, tai su kuo belygintume, apie 14 proc. sumažėjo dirbančiųjų skaičius, palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją“, – pridūrė K. Zitikytė.

Jos teigimu, palyginti su 2019 metais, didmeninėje prekyboje darbuotojų sumažėjo 6,2 tūkst., mažmeninėje prekyboje – ir 2 tūkst. Pardavėjų skaičius didžiuosiuose prekybos tinkluose smuko 22 proc.

„Tai rodo automatizavimo procesų įtaką darbo rinkai – kai kurių profesijų paklausa nuolat mažėja“, – nurodė K. Zitikytė.

Pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų toliau mažėjo: rugsėjį penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų pajamos siekė 701 eurą (iki mokesčių), o penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų – 4200 eurų – atotrūkis tarp jų siekė 6 kartus, tuo metu pernai jis buvo 6,4 karto (tarp algų „į rankas“ – atitinkamai 4,6 ir 4,8 karto). 

„Didžiausias darbo pajamas turinčių žmonių atlyginimai šešis kartus didesni nei mažiausias pajamas turinčiųjų. Darbo pajamų atotrūkio mažėjimui darė poveikį pastaraisiais metais nuolat didinta minimali mėnesinė alga. Kuo mažesnės vidutinės pajamos, tuo sparčiau jos auga, tad skirtumas vis mažėja“, – komentavo K. Zitikytė.

Skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo pajamų „į rankas“ šiemet siekė 14 proc.: vyrai uždirbo vidutiniškai 1314 eurų, moterys – 1158 eurus. Didžiausi skirtumai – apie 40 proc. – čia buvo tarp IT specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, gydytojų specialistų, gydytojų odontologų, ekonomistų.

Vilniuje atlyginimai buvo 43 proc. didesni nei regionuose: rugsėjį vidutinės darbo pajamos Vilniuje siekė 2291 eurą, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1602 eurus (iki mokesčių). Skirtumas „į rankas“ – 377 eurai.

Anot jo, maitinimo įmonių rizikingumas per metus sumažėjo beveik dukart, tačiau šis verslas išlieka vienas rizikingiausių Lietuvoje. Šiuo metu atidėtų skolų „Sodrai“ yra 1,7 tūkst., o jų suma viršija 11,4 mln. eurų, kai metų pradžioje ji siekė 16,7 mln. eurų.

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka pastebi, kad gerėja ir kiti šio sektoriaus įmonių rodikliai - pernai augo maitinimo įmonių pelningumas, pelno santykis su pajamomis, trumpėjo atsargų, mokėtinų ir gautinų sumų apyvartumas, išaugo nuosavybės ir turto santykis.

„Aukštos infliacijos aplinkoje, restoranų ir kavinių verslai rodė stebėtiną atsparumą. Tiesa, visų maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta, neskaičiuojant PVM, per devynis 2023 metų mėnesius paaugo vos 3 proc. – tai gerokai kukliau, nei augo kainos“, – pranešime sakė J. Rojaka.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kuriuos pateikia „Creditinfo Lietuva“, maisto tiekimo ir viešbučių paslaugų kainos vartotojams per paskutinius 12 mėnesių išaugo 16,6 procento.

„Kainoms toliau augant panašiu tempu, sektoriuje veikiančios įmonės bus priverstos ieškoti papildomų resursų išsilaikyti rinkoje ir mažinti sąnaudas“, – teigė J. Rojaka.

Šiemet rudenį aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklausė 22 proc. maitinimo įmonių, kai šių metų pradžioje šis rodiklis siekė 42 procentus. Be to, šiuo metu 37 proc. šio sektoriaus įmonių turi aukštą ir aukščiausią riziką vėluoti atsiskaityti, kai metų pradžioje rodiklis siekė 56 procentus.

Šiemet per dešimt mėnesių užfiksuotos 69 naujos maitinimo įmonių bankroto bylos. Pernai bankrutavo 131 tokia įmonė, 2021 metais – 53.

Labiausiai investicijos augo Marijampolės (49,4 proc.), Telšių (46,6 proc.) ir Kauno (23,8 proc.) apskrityse, o mažėjo – Utenos (16,4 proc.) ir Panevėžio (15 proc.) apskrityse, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Daugiausia investuota Vilniaus apskrityje – 22 mlrd. eurų arba 73,6 proc. visų šalies TUI, Kauno apskrityje – 3,1 mlrd. eurų arba 10,2 proc. ir Klaipėdos apskrityje – 2,1 mlrd. eurų arba 7,1 proc. Mažiausiai investuota Tauragės apskrityje – 97,1 mln. eurų arba 0,3 proc. visų šalies TUI.

TUI vienam Lietuvos gyventojui išaugo 8,2 proc. ir siekė vidutiniškai 10,5 tūkst. eurų. Vienam gyventojui sostinės regione teko 25,9 tūkst. eurų TUI, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 3,9 tūkst. eurų.

Sostinės regione daugiausiai investavo Vokietijos (4,9 mlrd. eurų), Estijos (2,8 mlrd. eurų) ir Švedijos (2,7 mlrd. eurų) investuotojai, o Vidurio ir vakarų regione – Lenkijos (1 mlrd. eurų), Nyderlandų (829,4 mln. eurų) ir Vokietijos (771,7 mln. eurų).

Vilniaus miesto savivaldybė daugiausiai investicijų pritraukė iš Vokietijos (22,6 proc.), Estijos (13,3 proc.) ir Švedijos (12,6 proc.), Kauno miesto savivaldybė – Suomijos (14,6 proc.), Vokietijos (12,8 proc.) ir Nyderlandų (12,6 proc.), Klaipėdos miesto savivaldybė – Šveicarijos (21,3 proc.), Danijos (18,4 proc.) ir Nyderlandų (13,1 proc.), Šiaulių miesto savivaldybė – Nyderlandų (18,5 proc.) ir Panevėžio miesto savivaldybė – Prancūzijos (20,3 proc.) investuotojų.

Vilniaus apskrityje daugiausia investuota į finansinę ir draudimo veiklą – 10,1 mlrd. eurų, Kauno apskrityje į apdirbamąją gamybą – 1,2 mlrd. eurų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą – 518,1 mln. eurų, Klaipėdos apskrityje į apdirbamąją gamybą – 597,8 mln. eurų bei transporto ir saugojimo veiklą – 459,8 mln. eurų.

Anot jo, augant rinkai joje dominuoja dešimt įstaigų, kurios gavo beveik 154 mln. eurų (68 proc.) pajamų. Rezultatai  vertinami eliminavus e. pinigų įstaigos „Revolut Payments“ rodiklius.

Bendra įstaigų mokėjimo operacijų suma pirmąjį pusmetį siekė 221 mlrd. eurų, ji per metus sumažėjo 7 proc. (2022 metais – 237 mlrd. eurų), o be „Revolut Payments“ augo daugiau nei dukart.

Pusmečio pabaigoje šalyje veikė 83 e. pinigų ir 44 mokėjimo įstaigos, trys iš jų nevykdė nuosavo kapitalo reikalavimų. Per šešis šių metų mėnesius LB išdavė dvi naujas ir panaikino penkias licencijas, dalį – pačių įstaigų prašymu, dalį – dėl pažeidimų.

Vien į valstybės biudžetą įplaukė 8,032 mlrd. eurų pajamų – 7,1 proc. (532,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku. Pajamų iš mokesčių gauta 7,479 mlrd. eurų – 6,1 proc. (431,7 mln. eurų) daugiau nei pernai.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šiemet įplaukė 3,593 mlrd. eurų – 5,8 proc. (195,9 mln. eurų) daugiau nei pieš metus, o tai lėmė didesnis nei prieš metus prekių ir paslaugų vartojimas.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės ir savivaldybių biudžetus surinkta 3,106 mlrd. eurų – 9,6 proc. (271,7 mln. eurų) daugiau – augo užimtų gyventojų skaičius bei darbo užmokestis, be to, daugiau grąžinta GPM permokos.

Akcizų šiemet gauta 994,4 mln. eurų – 3,8 proc. (36 mln. eurų) daugiau, o tam įtakos turėjo 2022 metų gruodį – šių metų birželį, palyginti su tokiu pat laiku 2021–2022 metais, augę kai kurių akcizinių prekių – kaitinamojo tabako produktų, degalų – pardavimai didmeninėje rinkoje, taip pat nuo 2022 metų ir 2023 metų sausio padidinti tabako, elektroninių cigarečių skysčio bei etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų akcizai.

Pelno mokesčio įplaukos siekė 1,144 mlrd. eurų, arba 14,8 proc. (147,8 mln. eurų) daugiau nei 2022 metų tuo pat laiku, o tai lėmė didesnės avansinio bei metinio pelno mokesčio įmokos.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus Europos Sąjungos (ES) lėšas, į valstybės biudžetą gauta 552,9 mln. eurų – 22,2 proc. (100,6 mln. eurų) daugiau.

Registrų centro duomenimis, 70 proc. šio sektoriaus įmonių pernai, palyginti su 2020 metais, pavyko padidinti pajamas.

Bendra restoranų veiklą deklaruojančių ir finansines ataskaitas Registrų centrui pateikusių įmonių apyvarta 2021 metais siekė beveik 460 mln. eurų ir buvo ketvirtadaliu didesnė nei 2020 metais. Viešbučių apyvarta siekė 120 mln. eurų ir buvo taip pat ketvirtadaliu didesnė.

„2020 metais viešbučių ir restoranų veiklą buvo visiškai suparalyžiavę įvesti karantino ribojimai, gerokai apkarpę lankytojų srautus ir privertę ieškoti veiklos alternatyvų, pavyzdžiui, išpopuliarėjusi maisto į namus ar biurą pristatymo paslauga. Tačiau jau 2021 metų pavasarį ribojimų neliko ir įmonės pradėjo pamažu sugrįžti į įprasta ritmą. Nepaisant to, COVID-19 pandemija nepraėjo be pasekmių – dalis verslo galbūt užsidarė, nemaža dalis įmonių dar ir praėjusiais metais dirbo nuostolingai“, – pranešime sakė Registrų centro Strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas.

Jo teigimu, augusios restoranų ir viešbučių pajamos, didėję pelnai ir mažėję nuostoliai signalizuoja apie šio sektoriaus atsigavimą, kurio rezultatus, tikėtina bus galima pamatyti pasibaigus 2022-iesiems.

2021 metais uždirbo ikimokestinio pelno 54 proc. ataskaitas pateikusių viešbučių, 46 proc. įmonių veikla buvo nuostolinga. Užpernai pelningai ir nuostolingai veikė atitinkamai 44 ir 56 proc. bendrovių.

Pelningai dirbusių viešbučių bendras ikimokestinis pelnas praėjusiais metais siekė 11,5 mln. eurų (2020 metais – 6 mln. eurų). Nuostolingai dirbusių įmonių bendri ikimokestiniai nuostoliai siekė 17 mln. eurų (2020 metais – 22 mln. eurų).

Pernai pelną fiksavo du trečdaliai ataskaitas pateikusių restoranų, kurių bendras ikimokestinis pelnas siekė 34 mln. eurų (2020 metais – 22 mln. eurų), o likusio trečdalio nuostolingai veikusių restoranų bendri ikimokestiniai nuostoliai sudarė 11,5 mln. eurų (2020 metais – 12 mln. eurų).

„Sodros“ duomenimis, vidutinis darbuotojų skaičius augo trečdalyje ataskaitas pateikusių restoranų, taip pat trečdalis jų mažino darbuotojų, o dar trečdalyje įmonių darbuotojų skaičius nepakito. Viešbučiuose darbuotojų padaugėjo tik kas ketvirtoje įmonėje, o 40 proc. jų mažino savo personalą, dar 35 proc. įmonių jis nekito.

Analizė atlikta remiantis bendrovių Registrų centrui iki liepos 22 dienos pateiktomis ataskaitomis. Iš viso analizei pasitelkta apie 840 restoranų ir 175 viešbučių įmonių ataskaitų.

Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad įmonių pajamas pernai augino gerėjanti bendra šalies ekonominė padėtis, augančios gyventojų pajamos ir lygiagrečiai po pandemijos atsigavęs vartojimas.

„Tarp labiausiai pajamas auginusių įmonių galima rasti visiems gerai žinomus pramonės, energetikos ar prekybos sektoriaus atstovus. Buvo ir tokių, kurių apyvartos, nepaisant ekonomikos augimo, vis dėlto sumažėjo – ir tarp tokių įmonių taip pat galima atrasti didmeninės ir mažmeninės prekybos atstovų, taip pat statybos sektoriaus įmonių“, – pranešime sakė P. Rudzkis.

Pelningai praėjusiais metais dirbo (uždirbo ikimokestinio pelno) maždaug trys ketvirtadaliai visų ataskaitas pateikusių įmonių, likusi dalis patyrė nuostolių. Bendrai pelningos įmonės uždirbo apie 9,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno – maždaug ketvirtadaliu daugiau. Ikimokestinis nuostolis siekė 950 mln. eurų, kai užpernai jis buvo apie 5,5 mlrd. eurų.

„Ryškiausias praėjusių metų pelno-nuostolių eilutės pokytis – sumažėję įmonių nuostoliai. 2020 metais didžiąją dalį įmonių nuostolių neabejotinai lėmė pandemija, o žvelgiant į praėjusių metų rezultatus jau galima matyti, kad nemažai daliai bendrovių pavyko išbristi iš nuostolių, o bendra nuostolių suma sumažėjo keliskart“, – sakė P. Rudzkis.

„Tarp pelningiausių įmonių galima rasti įprastus verslo banginius, o nuostolingiausių bendrovių sąrašo viršūnėje matome neseniai veiklą pradėjusias įmones, kai pirmaisiais veiklos metais nuostoliai yra įprasta, arba jau bankrutuojančias bendroves“, – kalbėjo jis.

Finansinių ataskaitų duomenimis, trečdalis bendrovių didino darbuotojų skaičių, penktadalyje – darbuotojų sumažėjo, o 43 proc. įmonių vidutinis apdraustų darbuotojų skaičius išliko nepakitęs.

Labiausiai darbuotojų skaičius augo tose srityse ir įmonėse, kurios pernai aktyviai plėtėsi, pavyzdžiui, nuotolinės prekybos ar įdarbinimo įmonėse, taip pat telekomunikacijų, paslaugų ir technologijų bendrovėse. Ryškiausi neigiami darbuotojų skaičiaus pokyčiai pastebimi mažmeninės prekybos, maitinimo ir transporto sektoriaus įmonėse.

Iš viso finansines ataskaitas už 2021 metus Registrų centrui yra pateikę apie 95 tūkst. įmonių, tačiau analizei buvo pasitelkta apie 50 tūkst. įmonių, kurios iki birželio 23 dienos pateikė užpildytas pelno ar nuostolių ataskaitas.

Lenkiame ir kaimynus

„Pandemija ir karantinas pernai nesustabdė vidutinių darbo pajamų augimo šalyje, daugėjo ir turinčiųjų darbą. Vidutinis darbo užmokestis praėjusiais metais augo visose šalies savivaldybėse. Lietuva gyventojų pajamų augimo tempu stipriai aplenkė kaimynines šalis – Latviją, Estiją, Lenkiją“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės, panaši tendencija išliks ir 2022-aisiais. Nuo metų pradžios 65 eurais didėja minimalią mėnesinę algą uždirbančiųjų pajamos, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kyla apie 100 eurų. Padidinus bazinį pareiginės algos dydį 4 eurais, iki 181 eurų, įstaigų tarnautojai ir darbuotojai šiemet gaus nuo 30 iki 80 eurų didesnį atlyginimą. 100 eurų didėja mokytojų atlyginimai, iki 80 eurų – socialinių, kultūros ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, iki 90 eurų – medikų, 105 eurais ūgtelėjo ir statutinių pareigūnų darbo užmokestis.

Atsižvelgus į 2022 m. biudžete priimtus sprendimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo, padidėjusio minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio ir bendros situacijos darbo rinkoje, vidutinio šalies darbo užmokesčio augimo prognozė šiems metams padidinta iki 9,3 proc.

Tvarus „Sodros“ biudžetas

„Praėjusius metus „Sodra“ pabaigė geriau, negu planavo: sparčiau didėjo apdraustųjų skaičius, didėjo vidutinės pajamos, nedarbo išmokų  mokėti irgi reikėjo mažiau. „Sodros“ biudžeto rodikliai rodo, kad ūkis prisitaikė prie pandemijos apribojimų“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Pasak J.Varanauskienės, šių metų sausio finansiniai rodikliai irgi nekelia pagrindo nerimauti: preliminariais duomenimis, draudėjai sausį sumokėjo daugiau įmokų, negu buvo planuota. Didėjant vidutinėms pajamoms, nuo kurių sumokamos įmokos, netrunka padidėti ir vidutinių išmokų dydžiai. Dėl pernai priimto sprendimo sparčiau indeksuoti pensijas biudžeto deficito rizika nepadidėjo, o šiuo metu didesnės ligos socialinio draudimo išlaidos, tikėtina, slopstant pandemijai mažės.

„Vadinasi, šiuo padidėjusio netikrumo dėl finansinės ateities metu „Sodra“ yra stipri ir pajėgi socialinio draudimo sistemos dalyviams užtikrinti numatytas garantijas“, – sako „Sodros“ direktorė J.Varanauskienė.

Situacija savivaldybėse

Nors vidutinis darbo užmokestis pernai augo visose šalies savivaldybėse, tačiau atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir pasienio savivaldybių vis dar išlieka nemažas.

Lietuva gyventojų pajamų augimo tempu stipriai aplenkė kaimynines šalis – Latviją, Estiją, Lenkiją.

Didžiausiomis vidutinėmis pajamomis pernai lapkritį galėjo džiaugtis Neringos savivaldybės gyventojai, kur jos, neatskaičiavus mokesčių, siekė 2 232,3 euro, Vilniaus miesto savivaldybėje – 1 877,2 euro, Kauno miesto ir Kauno rajonų savivaldybėse atitinkamai – 1 601,1 euro ir 1 557,3 euro, Vilniaus rajono savivaldybėje – 1 549,1 euro. Dešimties savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis lapkritį buvo didžiausias, sąrašą baigia Elektrėnų savivaldybė – 1 348,4 euro per mėnesį.

„Sodros“ duomenimis, mažiausias vidutines pajamas gauna Kelmės rajono (1 111,8 euro), Kalvarijos (1 118,6 euro), Pagėgių (1 125 eurus), Biržų rajono (1 144,1 euro), Skuodo rajono (1 163,3 euro) savivaldybių gyventojai.

Sparčiausiai vidutinės gyventojų pajamos augo Neringos (15,7 proc.), Varėnos rajono (14,9 proc.), Mažeikių rajono (14,9 proc.), Palangos miesto (14,6 proc.) ir Šilalės rajono (14,2 proc.) savivaldybėse.

Apdraustųjų skaičius labiausiai ūgtelėjo Jurbarko rajono (6,7 proc.), Kauno rajono (6, 5 proc.), Klaipėdos rajono (6,3 proc.), Trakų rajono (6,3 proc.) ir Kalvarijos (5,6 proc.) savivaldybėse.

Visagino savivaldybėje apdraustųjų skaičius pernai lapkritį, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 1,2 proc. Nepakitęs apdraustųjų skaičius išliko Druskininkų, Akmenės rajono, Pagėgių, Kupiškio rajono ir Birštono savivaldybėse. 2020 m. lapkritį apdraustųjų skaičius buvo mažesnis net šešiose savivaldybėse.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų per pirmąjį karantiną išaugo pusantro karto, maždaug iki 90 tūkst., tačiau per 2021 m., sparčiai mažėjant nedarbo lygiui, kuris lapkričio mėnesį siekė 5,7 proc., atitinkamai sumažėjo ir nedarbo išmokų gavėjų skaičius. Vidutinis mėnesinis nedarbo išmokų gavėjų skaičius 2021 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo 10,7 proc.

Sparčiausiai nedarbo išmokų gavėjų skaičius traukėsi Kalvarijos (–17,6 proc.), Šilutės rajono (–16,7 proc.), Ukmergės rajono (–16,7 proc.), Pasvalio rajono (–15,9 proc.) ir Šalčininkų rajono (–15,5 proc.) savivaldybėse.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius pernai lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., Birštono savivaldybėje padidėjo 12,5 proc., Druskininkų savivaldybėje – 3,3 proc. Per metus nepakitęs nedarbo išmokų gavėjų skaičius išliko Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Plungės rajono ir Radviliškio rajono savivaldybėse.

Ūkio ministerija skaičiuoja, kad turistai iš užsienio atnešė papildomų pajamų verslui.

„Turistų srautų iš prioritetinių rinkų augimas sugeneravo apie 20 mln. eurų daugiau pajamų vietos verslui nei ankstesniais metais. Itin svarbu tai, kad greta tradicinių rinkų didėja turistų iš Izraelio. Vidutiniškai vienas turistas iš šios šalies Lietuvoje praleidžia daugiausia nakvynių, todėl jo atnešama nauda valstybei yra didžiausia“, - pranešime cituojamas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Iš viso 2017 metais turistai Lietuvos apgyvendinimo įstaigose (neskaitant kaimo turizmo sodybų) praleido 6,7 mln. nakvynių - 5,6 proc. daugiau nei 2016 metais. Vidutinė vienos viešnagės trukmė - 2,3 nakvynės. Anot ministerijos, šiame kontekste itin išsiskiria turistai iš Izraelio - jie mūsų šalyje vidutiniškai praleido net 4,7 nakvynės.

Vien ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį apgyvendinimo įstaigos sulaukė 607,4 tūkst. turistų - 8,9 proc. daugiau nei prieš metus. Nakvynių skaičius, palyginti su 2016 metų ketvirtuoju ketvirčiu, išaugo 7,5 proc. Vienas svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,2 nakvynės.

Pernai spalį-gruodį apgyvendintų užsieniečių skaičius išaugo 8,9 proc. iki 310,9 tūkst. Turistų iš Europos Sąjungos šalių apsistojo 165,6 tūkst., arba 9,9 proc. daugiau, iš ne ES šalių - 145,3 tūkst., arba 7,7 proc. daugiau.

Beveik pusę (48,1 proc.) visų apgyvendintų užsieniečių sudarė svečiai iš kaimyninių valstybių - Baltarusijos (15,4 proc.), Rusijos (12 proc.), Latvijos (11,7 proc.) ir Lenkijos (8,9 proc.). Svečių iš kaimyninių valstybių sulaukta 10,6 proc. daugiau nei 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį. Išaugo turistų skaičius iš Azijos šalių - Pietų Korėjos (121,3 proc.), Japonijos (20,9 proc.), Izraelio (14,2 proc.) ir Kinijos (10,4 proc.). Turistų iš Skandinavijos šalių (Danijos, Norvegijos, Švedijos) sulaukta 1,6 proc. mažiau nei tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu.

Šalies gyventojų, apsistojusių apgyvendinimo įstaigose buvo 296,5 tūkst. ir, palyginti su 2016 metų ketvirtuoju ketvirčiu, išaugo 8,9 proc.

Kurortinių miestų apgyvendinimo įstaigose 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį nakvojo beveik ketvirtadalis (24,8 proc.) visų svečių, jų skaičius, palyginti su 2016 metų ketvirtuoju ketvirčiu, išaugo 10,3 proc. Didžiąją dalį (76,6 proc.) kurortinių miestų svečių sudarė Lietuvos gyventojai.