Finišavo ketvirtas

Varezėje (Italija) surengtoje Europos paralimpinės atrankos regatoje 31 metų klaipėdietis A.Navickas buvo vienintelis parairkluotojas iš Lietuvos.

Vienviečių valčių 2 000 m kvalifikacinį plaukimą Augustas užbaigė ketvirtoje vietoje (10 min. 34,10 sek.). Greičiau irklavo ispanas Javieras Reja Munozas (9 min. 58,93 sek.), baltarusis Maksimas Miatlovas (10 min. 07,96 sek.) ir vengras Zsoltas Peto (10 min. 20,82 sek.).

Vakar finalo plaukimą laimėjo ir kelialapį į Tokijo paralimpiadą iškovojo J.R.Munozas (9 min. 51,04 sek.).

Antras finišavo M.Miatlovas (10 min. 06,57 sek.), trečias – Z.Peto (10 min. 24,86 sek.), ketvirtas – A.Navickas (10 min. 27,45 sek.).

Šansų dar yra

"Nesu nusivylęs, ne gėda – kovai atidaviau visas jėgas, – kalbėjo A.Navickas. – Mano negalia tokia, kad sunku varžytis su atletais, buvusiais lengvesnės negalios grupėje, tačiau, liberalizavus taisykles, persikvalifikavusiais į kitą irkluotojų kategoriją. Tokia konkurencija – nelygiavertė, tačiau tenka su tuo susitaikyti."

Dvejos varžybos iš eilės – krūvis nemažas, bet treniruočių stovyklose jis buvo didesnis.

Paskutinė galimybė užsitikrinti vietą Tokijo paralimpinėse žaidynėse – birželį Gaviratėje (Italija) numatoma atrankos regata, tačiau lietuvis pirmiausia buvo susikoncentravęs į varžybas Varezėje.

A.Navickas išmėgino jėgas 2016-ųjų Rio de Žaneiro paralimpiadoje ir 1 000 m varžybų B finale užėmė 4-ą vietą (bendroje rungties įskaitoje – 10-ąją)

Teisę startuoti Tokijuje jau yra iškovojusi maratono bėgikė Aušra Garunkšnytė ir vyrų aklųjų riedulio rinktinė.

Išbandymai rinktinei

A.Navickas startuos ir šiandien Varezėje prasidėsiančiame Europos irklavimo čempionate.

"Dvejos varžybos iš eilės – krūvis nemažas, bet treniruočių stovyklose jis buvo didesnis, – sakė klaipėdietis. – Norėčiau aplenkti Vengrijos sportininką, pagerinti savo rezultatą."

Lietuvos pagrindinei rinktinei atstovaus Armandas Kelmelis ir Viktorija Senkutė (vienvietės valtys), Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis bei Donata Karalienė ir Milda Valčiukaitė (porinės dvivietės), Aurimas Adomavičius, Dovydas Nemeravičius, Dominykas Jančionis ir Martynas Džiaugys (porinė keturvietė) bei Mantas Juškevičius, Povilas, Domantas ir Dovydas Stankūnai (pavienė keturvietė).

Balandžio 30–gegužės 2 d. mūsiškių lauks pasaulio taurės varžybų 1-as etapas Kroatijoje, o gegužės 15–17 d. – ikiolimpinės atrankos regata Šveicarijoje.

Kelialapius į Tokijo žaidynes turi M.Valčiukaitė, M.Griškonis, S.Ritteris ir D.Nemeravičius.

Pergale ir vieninteliu kelialapiu į Tokijo paralimpines žaidynes džiaugėsi ispanas Javieras Reja Munozas (9:51.04), antras buvo Maksimas Miatlou iš Baltarusijos (10:06.57), trečias – vengras Zsoltas Peto (10:24.86). Ketvirtas finišo liniją kirtęs A. Navickas distanciją įveikė per 10:27.45.

„Reikės gerai apie viską pagalvoti, bet manau, kad truputį per ilgai čia užsibuvau, – po finalo kalbėjo A. Navickas. – Mačiau, kad su savo negalia sunkiai galiu konkuruoti su kitais atletais. Tačiau buvau vienas iš tų užsispyrusių, kuris dar bandė prasimušti. Mūsų kategorijos „vadžios“ jau kurį laiką atlaisvintos, todėl aukštesnės kategorijos sportininkai su mažesnėmis negaliomis persikvalifikuoja į mano kategoriją. Su jais man konkuruoti nepavyksta“.

Sportas man patinka. Žinau, kad tai darysiu visą gyvenimą. Ieškosiu, kur galėsiu save realizuoti. Kažkas dar bus – dar ne pabaiga.

A. Navickas perspėjo, kad skelbti apie jo sportinės karjeros pabaigą būtų dar anksti.

„Tai nėra sportinės karjeros pabaiga, gal tik pasikeis sporto šaka, – nusišypsojo sportininkas. – Sportas man patinka. Žinau, kad tai darysiu visą gyvenimą. Ieškosiu, kur galėsiu save realizuoti. Kažkas dar bus – dar ne pabaiga“.

Sportininkas teigė, kad variantų yra pačių įvairiausių – apsispręsti, kur galėtų pakreipti savo karjerą, padės ir Lietuvos paralimpinis komitetas.

„Reikės paanalizuoti, kur galiu būti konkurencingas pagal savo negalią. Tikrai norėsiu varžytis dėl aukščiausių vietų varžybose... Irklavime, deja, jau seniai žinojau, kad tai daryti bus labai sunku – pasaulio čempionate, būkime atviri, pretenduoti į prizines vietas būtų neįmanoma fiziškai, nesvarbu, kokias fantastiškai geras sąlygas man suteiktų sportuoti. Niekaip neįmanoma su mano negalia... Anksčiau turėdavau savo priešininkus, su jais ir varžydavausi, o dabar viskas keičiasi“.

A. Navickas startuos ir jau rytoj Varezėje, tame pačiame kanale, prasidėsiančiose Europos irklavimo pirmenybėse.

„Krūvis gausis nemažas, bet treniruočių stovyklose jis buvo dar didesnis – nieko tokio, viskas bus gerai, – kalbėjo A.Navickas. – Lūkesčiai ir tikslai? Atrankoje buvau paskutinis, bet dabar norėčiau aplenkti Vengrijos sportininką, norėčiau pagerinti savo rezultatą. Matysime. Šiandien dar laukia treniruotė, o rytoj vėl į trasą“.

Be A. Navicko Europos pirmenybėse (balandžio 9-11 d.) varžysis dar šešios Lietuvos įgulos:

M1x: Armandas Kelmelis;

M2x: Saulius Ritter, Mindaugas Griškonis;

M4x: Aurimas Adomavičius, Dovydas Nemeravičius, Dominykas Jančionis, Martynas Džiaugys;

M4-: Mantas Juškevičius, Povilas, Domantas ir Dovydas Stankūnai (Giedrius Bieliauskas – atsarga);

W1x: Viktorija Senkutė;

W2x: Donata Karalienė, Milda Valčiukaitė.

A. Navicko valtis nuo kovo pradžios kasdien skrodžia Varezės ežerą. Tą patį, kuriame balandžio 5-7 d. įvyks Europos irkluotojų grumtynės dėl teisės dalyvauti Tokijo olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse.

Ant Varezės ežero kranto įsikūrusiame Gaviratės miestelyje A. Navickas stovyklauja kasmet ir čia jaučiasi kaip namie. Paralimpietis viliasi, kad stovykloje atiduotos jėgos ir gana pažįstama aplinka lems sėkmę.

„Sportinę formą vertinčiau gerai. Tikiu, kad praeities save jau tikrai lenkiu. Be to, dar tik sezono pradžia. Vanduo dar nėra šiltas, tai daro įtaką greičiui. Bet šiaip jaučiuosi gerai. Visas rudens, žiemos, pavasario darbas buvo orientuotas į šias atrankos varžybas“, – pasakoja A. Navickas.

Tiesa, pasirengimas nepraėjo be nesklandumų. Vasarį A. Navickas turėjo keliauti į stovyklą Italijoje su Lietuvos sveikųjų irkluotojų rinktine, bet dėl sveikatos bėdų pateko į ligoninę, gydėsi dvi savaites.

„Žinoma, tai turėjo įtakos pasirengimui. Teko vartoti stiprius antibiotikus ir panašiai. Viena vertus, gal net kažkiek pailsėjau nuo treniruočių, bet tiek laiko be vandens turi reikšmę. Nors po to sužinojau, kad vasarį Italijoje orai treniruotėms buvo nelabai palankūs, tai gal labai daug nepraleidau“, – svarsto sportininkas.

Lietuvio varžovai kovoje dėl vienintelio laimingo bilieto bus baltarusis Maksimas Miatlou, vengras Zsoltas Peto ir ispanas Javieras Reja Munozas. A.Navickas neabejoja, kad gali aplenkti baltarusį ir vengrą, nes tai jau yra padaręs anksčiau, bet dar nėra matęs ant vandens ispano, kuris yra naujokas.

„Manau, kad realu pasiimti tą kelialapį, tik yra tas naujas ispanas. Kiek žinau, jis šį savaitgalį turi eiti klasifikaciją, todėl kol kas ties juo yra klaustukas. Šiaip konkurentai visi stiprūs, nė vieno nuvertinti tu negali. Manau, kad visi kelialapio nori, todėl lengva nebus. Bus artima kova“, – prognozuoja lietuvis.

Nors A. Navickas turės dar vieną šansą iškovoti kelialapį į Tokiją birželį Gaviratėje vyksiančioje finalinėje paralimpinės atrankos regatoje, bet apie ją negalvoja, koncentruojasi į artimiausią regatą. Jos išvakarėse A. Navickas Gaviratėje praleis ir šventinį Velykų savaitgalį.

„Nežinau, ar švęsiu, gal su treneriu kiaušinių išsivirsime, susidaušime ir tiek, juk antrą Velykų dieną jau laukia startas“, – šypsosi A. Navickas.

A. Navickas parengiamajame plaukime startuos pirmadienį 11.10 val., o finalas vyks trečiadienį 10.53 val.

Įtampos nejaučia

29-erių neįgalus sportininkas, siekiantis kelialapio į Tokijo paralimpines žaidynes, šiuo metu treniruojasi Gaviratėje – komunoje Šiaurės Italijoje, Lombardijos regione, kuriame užfiksuotas koronaviruso protrūkis.

Gaviratę nuo Milano skiria maždaug 60 km, tačiau Lietuvos paralimpietis sako, kad įtampos nejaučia ir visą dėmesį skiria pratyboms.

"Čia panikos, suirutės nėra. Parduotuvės veikia, maisto – pakankamai. Lietuvoje nerimo daugiau. Kokių priemonių imamės? Paprasta higiena: plauname rankas su muilu, ir tiek. Nedaug kontaktų su kitais žmonėmis, tad jaučiamės ramūs, koronaviruso grėsmių per daug nesureikšminame", – pasakojo A.Navickas.

Šis sezonas – ankstyvas, o aš ant vandens – pirmą kartą, pusę metų beveik neirklavau. Esu sustiprėjęs fiziškai, bet irklavimo technika turi būti geresnė.

Laukia dvejos varžybos

Paralimpietis ir jo treneris Tautvydas Vaitkūnas – ne vieninteliai užsieniečiai, sportuojantys Gaviratėje. Šalia Varezės ežero – nemažai irklavimo klubų, sudarytos sąlygos treniruotis.

"Yra irkluotojų komanda iš Honkongo. Jie atvyko į Italiją manydami, kad čia bus saugiau nuo koronaviruso, bet tas užkratas neatsiliko. Honkongo sportininkai ir treneriai kol kas nežino, kur vėliau keliaus", – sakė Lietuvos irkluotojas.

A.Navicko treniruočių stovykla Italijoje truks iš viso dvi savaites. Į Gaviratę jis planuoja grįžti ir balandį.

Be to, Varezės ežere suplanuotos ir dvejos lietuviui svarbiausios varžybos – Europos paralimpinės atrankos regata balandžio 27–29 dienomis bei finalinė paralimpinės atrankos regata gegužės 8–10 d.

Ką nuspręs FISA?

Tarptautinė irklavimo federacija (FISA) stebi situaciją dėl koronaviruso plitimo, tačiau sprendimų dėl varžybų perkėlimo kol kas nėra.

"Jeigu vis dėlto nuspręs perkelti varžybas, važiuosime ten, kur perkels. Dėl antros treniruočių stovyklos irgi nutarsime tuomet, kai bus naujos informacijos", – svarstė A.Navickas.

Irkluotojas pabrėžė, kad kelialapį į Tokijo paralimpiadą norėtų iškovoti per atrankos varžybas balandį.

"Jeigu pasisektų, galėčiau toliau ramiai ruoštis žaidynėms. Tikiuosi, man pavyks. Kita vertus, varžovai irgi nesnaudžia. Į pirmą vietą pretenduos 4–5 sportininkai", – teigė sportininkas.

Krūviai išsunkia jėgas

Per savaitę – dvylika treniruočių: pratybos ant vandens ir treniruoklių salėje. Pasak A.Navicko, krūviai kaip reikiant išsunkia jėgas.

"Šis sezonas – ankstyvas, o aš ant vandens – pirmą kartą, pusę metų beveik neirklavau. Esu sustiprėjęs fiziškai, bet irklavimo technika turi būti geresnė. Pirmomis dienomis atrodė, kad nežinia, ar spėsiu reikiamu metu pasiekti geriausią sportinę formą, – pasakojo Augustas. – Be to, reikia paisyti oro sąlygų: iš pradžių buvo 20 laipsnių šilumos, dabar – dešimt, vėsoka."

2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių dalyvis randa laiko ne tik sau, bet ir kitiems. Socialiniuose tinkluose A.Navickas ragina į jį kreiptis žmones, turinčius negalią, nori jiems padėti sportuoti.

"Susitiksime ir tada žiūrėsime, ką galime nuveikti kartu. Ilgalaikis tikslas – užsiauginti sau pamainą, kitą paralimpietį iš Klaipėdos, – kalbėjo A.Navickas. – Sąlygos veiklai mūsų miesto irklavimo centre yra. Gal ir savivaldybė parems finansiškai? Tada suburtume grupę ir pradėtume sportuoti."

Kvietimo sudalyvauti neįprastame iššūkyje iš A. Samuelio lietuvis sulaukė vasarą. „O aš svajojau išbandyti save ištvermės iššūkiuose. Todėl man pasirodė visai įdomu. Svajojau ir prisisvajojau, – nusijuokė A. Navickas. – Su A. Samueliu susipažinome prieš penkerius metus stovykloje, kai tik buvau pradėjęs savo parairkluotojo karjerą. Vėliau sekėme vienas kitą socialiniuose tinkluose ir nusprendėme, kad būtų smagu tapti pirmąją parairkluotojų įgula, įveikusią šį iššūkį“.

Kai atrodydavo, kad baisiausia jau praėjo, sulaukdavome dar kokių nors gamtos staigmenų.

Pasak sportininko, pirmieji dešimt kilometrų nebuvo sunkūs. „Juos greitai įveikėme, tačiau vėliau išplaukėme į atvirus vandenis, kur salos nieko neužstojo ir mus pradėjo talžyti didelės bangos, – pasakojo A. Navickas. – Tuomet pradėjau savęs klausinėti „Ką aš čia darau? “

45 kilometrus Honkongo pakrante įgula įveikė per 7 val. 35 minutes bei tapo pirmaisiais parairkluotojais, įveikusiais iššūkį.

Baisiausia, A. Navicko teigimu, buvo, kai vieną kartą ant didelių bangų įgula kiek susimėtė. „Truputį virtome ant šono... Buvo nejaukių momentų, – nusijuokė iššūkį įveikęs lietuvis. – Pavyko. Džiaugiuosi, kad viskas sėkmingai. Tačiau po finišo pasakiau sau, kad daugiau to kartoti tikrai nenorėčiau. Gal jau užtenka man tų iššūkių – atsikandau. Kitais metais man jau bus trisdešimt, gal jau pats laikas apsiraminti – reikia vaikus auginti, namus statyti. Iššūkių gal bus, tačiau norėčiau, kad jie būtų kiek saugesni“.

A.Navickas teigė distancijos metu pavargęs fiziškai – skauda visą kūną.

„Pritryniau pūslių ant plaštakų, nugaros raumenys „atsijungė“. Bet kūnas atsigaus per kelias savaites, tikiuosi, kad atsigausiu ir emociškai. Buvo baisu, – teigė A.Navickas. – Kai atrodydavo, kad baisiausia jau praėjo, sulaukdavome dar kokių nors gamtos staigmenų. Veiksmo buvo. Paskutinius dešimt kilometrų irklavome trigubai lėčiau dėl didelių bangų“.

Parairkluotojas prisipažino, kad per valandas, praleistas ant vandens, galvoje prasisuko labai daug įvairių minčių. „Kodėl aš čia?“ – klausiau savęs, nekenčiau savo porininko, kuris mane pakvietė sudalyvauti... Tačiau tai tebuvo trumpos akimirkos. O svarbiausias klausimas, nuskambėjęs galvoje, žinoma, buvo „O kodėl aš nepaklausiau žmonos, kuri nenorėjo, kad dalyvaučiau?“ – juokėsi A.Navickas. – Laiko turėjau įvairioms mintims“.

Po trumpo poilsio A. Navickas pradės rengtis dar vienam svarbiam iššūkiui – pavasarį laukia kova dėl kelialapio į Tokijo paralimpines žaidynes.

Lietuvos sportininkas 2000 m distanciją įveikė per 10 min. 55,53 sek. ir aplenkė Izraelio, Lenkijos ir Belgijos atstovus.

Čempionu tapo ukrainietis Romanas Polianskis (10.32,160), o antras finišavo brazilas Rene Pereira (10.43,890).

A. Navickas buvo vienintelis Lietuvos atstovas šiame pasaulio taurės etape.

Mūsų šalies irkluotojas trečiadienį laimėjo pirmąjį paguodos plaukimą. Jis 2000 m distanciją įveikė per 10 min. 23,24 sek.

Antras finišavęs Nigerijos atstovas Kingsley Okoroaforas lietuviui pralaimėjo 11,81 sek.

Pusfinalyje varžysis 12 irkluotojų.

Greičiausias buvo ukrainietis Romanas Polianskis. Jis 2000 m distanciją įveikė per 9 min. 58,48 sek. Antras finišavo italas Fabrizio Caselli (10.15,21).

Mūsų šalies irkluotojo laikas - 10 min. 28,92 sek. Lietuvis aplenkė Izraelio ir Argentinos atstovus.

Tiesiai į pusfinalį pateko 1-2 vietas atrankos plaukimuose užėmę sportininkai.

A. Navicko ir Z. Gudausko tandemas susiformavo šių metų gegužę, nors pokalbiai apie galimą bendrą darbą tarp sportininko ir trenerio užsimezgė dar 2017 metų pabaigoje.

„Augustą pažįstu seniai, dar nuo tų laikų, kai jis sportavo būdamas sveikas, o aš dirbau treneriu. Prieš Rio de Žaneiro parolimpiadą buvau nuėjęs į jo palydas, o praėjusį rudenį mes vėl susitikome renginyje Klaipėdoje. Augustas buvo grįžęs iš pasaulio čempionato ir neturėjo su kuo dirbti, ieškojo trenerio. Mes pasikalbėjome, o šį pavasarį pradėjome dirbti. Man tai įdomus iššūkis“, - prisiminė Z. Gudauskas.

Z. Gudauskas gal net neįtarė, kad galimai išgelbėjo A. Navicko karjerą. 28-erių metų atletas, pastaraisiais metais varžyboms ruošęsis be nuolatinės profesionalios pagalbos, jautėsi nuo visko pavargęs.

„Be trenerio buvo sunku tobulėti, jaučiau, kad stoviu vietoje. Tai atsiliepė motyvacijai. Sezono pradžioje išvažiavau į varžybas Italijoje, kur pasirodžiau labai blogai ir pasakiau: reikia trenerio arba viskas. Norint siekti kažko aukščiau, be trenerio dirbti labai sunku. Nesu kažkoks pats stipriausias psichologiškai karys ir situaciją mačiau realiai: kitais metais laukia parolimpinė atranka, bet be trenerio aš neturėsiu šansų“, - apie pasirinkimo kryžkelę atviravo A. Navickas.

A. Navickui reikėjo pagalbos ne tik treniruotėse, bet ir ruošiantis pratyboms.

„Man būdavo sudėtinga net išeiti į treniruotes. Norint du kartus per dieną treniruotis, reikia nuolat prašyti žmonių, kad padėtų atnešti valtį. Man beveik niekada nepavykdavo treniruotis po du kartus per dieną. Tai pavykdavo tik išvykus stovyklauti į užsienį. Pavyzdžiui į Italiją, į vietinį klubą. Kiek tai galima buvo daryti? Atsirado treneris, kartu grįžo noras, pasitikėjimas ir motyvacija. Dabar galima dirbti“, - džiaugėsi A. Navickas.

Savo ruožtu A. Navickas irgi grąžino į sportą Z. Gudauską, kuris 2014 metais baigė trenerio darbą ir, kaip sako pats, išėjo į pensiją. Vis dėlto 1981 metų pasaulio čempioną Z. Gudauską suviliojo iššūkis treniruoti Lietuvos parolimpietį.

„Viena yra dirbti su sveiku sportininku ir visai kas kita - su turinčiu negalią. Su sveiku viskas paprasčiau - ryte duodi krūvį, o vakare tęsi darbą, nes organizmas atsistato. Čia kitaip. Kartais matau, kad jis pavargęs ir galvoju, ką reikia daryti kitaip. Negali mažinti krūvio, jeigu nori dirbti profesionaliai. Turi ieškoti atsistatymo priemonių, laviruoti. Yra daug niuansų, bet mes su Augustu kalbame apie tai ir priimame sprendimus kartu“, - apie naują patirtį pasakojo Z. Gudauskas.

Z. Gudausko nesustabdė ir tai, kad už darbą su A. Navicku jis negauna nė cento.

„Turiu galimybę nieko neveikti, nes esu pasaulio čempionas ir gaunu valstybinę rentą, bet, atsiradus Augustui ir galimybei jį treniruoti, pagalvojau: kodėl gi ne? Jis Klaipėdoje, aš irgi Klaipėdoje, turiu laisvo laiko. Pamaniau pabandykime. Juokaudamas sakau, kad atidirbinėju rentą - tai, ką man duoda valstybė, bet aš nesureikšminu šio fakto“, - sakė treneris.

Ir A. Navickas, ir Z. Gudauskas neslepia, kad jų komandoje tvyranti atmosfera yra puiki.

„Aš pats buvau sportininkas ir labai gerai jaučiu savo auklėtinius. Savo vidumi jaučiu, kai jiems skauda. Jaučiu, kai reikia daugiau krūvio, kai jo reikia mažiau. Labai gerai suprantu, kiek viskas kainuoja, todėl man nereikia būti kažkokiu despotu. Bizūno netraukiu, nes manau, kad galime normaliai susikalbėti. Jeigu man reikėtų eiti į karo lauką, mūsų bendras kelias būtų labai trumpas“, - šypsojosi Z. Gudauskas.

Treneris savo auklėtiniui pasaulio čempionate kelia maksimalius tikslus.

„Jeigu mums pavyktų patekti į A finalą, galėčiau sakyti, kad mūsų tikslas šiais metais yra pasiektas. Aš tokiu rezultatu būčiau patenkintas“, - neslėpė Z. Gudauskas.

„Per vasarą nemažai padirbėjome, į pasirengimą daug gero darbo yra įdėta. Esu nusiteikęs pasikapoti su tais, kurie plaukia finale. A finalas būtų labai gerai. Tai siekiamybė. Kas kartą esu kažkur arčiau jo. Viską pamatysime“, - sakė A. Navickas.

Bulgarijoje A. Navickas startuos nauja, specialiai Lietuvos irkluotojui pagaminta valtimi, prie kurios įsigijimo prisidėjo ir Lietuvos parolimpinis komitetas (LPOK), skyręs tūkstantį eurų.

„Nauja valtis jau iškeliavo į pasaulio čempionatą. Paskutinėse treniruotėse Trakuose teko irkluoti senąją, tai keikiausi kiekvieną kartą. Skirtumas labai didelis. Naujoji valtis pagaminta specialiai man, pagal fizinius duomenis - ūgį ir visa kita. Tai gera, nauja valtis. Ji tikrai buvo labai reikalinga“, - džiaugėsi irkluotojas.

A. Navickas ir Z. Gudauskas sutarė kartu dirbti iki 2020 metų Tokijo parolimpinių žaidynių. Atranka į jas prasidės 2019 metų pasaulio čempionate.

Lietuvis lenktynių pradžioje kurį laiką pirmavo, bet 500 m ribą pasiekė trečias. Antrajame trasos ketvirtyje į lyderio poziciją iš ketvirtosios vietos šovė prancūzas Pascalis Daniere ir nustūmė A.Navicką už pirmojo trejetuko ribų.

Per kitus 500 m klaipėdiečiui pavyko aplenkti Izraelio atstovą ir pakilti į kelialapį į pusfinalį suteikiančią trečiąją vietą.

Paskutinėje distancijos dalyje A. Navickas dar padidino tempą ir sugebėjo ne tik apginti savo poziciją, bet ir tapti plaukimo laimėtoju!

Lietuvis 2 km nuirklavo per 11 min. 15.63 sek.

Kartu su A.Navicku į pusfinalį pateko Austrijos ir Prancūzijos irkluotojai. Pusfinalio varžybos vyks penktadienį.