Kraujo spaudimas yra jėga, kuria arterijas (stambiausias organizmo kraujagysles) veikia cirkuliuojantis kraujas. Kai kraujo spaudimas yra didesnis nei įprasta, tai vadinama hipertenzija. Kraujo spaudimas apibrėžiamas dviem reikšmėmis. Sistolinis kraujo spaudimas rodo, koks spaudimas sukuriamas arterijoms tuo metu, kai širdis susitraukia. Diastolinis – kai širdis ilsisi (tarp dūžių). Hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai dvi skirtingas dienas sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg, o diastolinis kraujo spaudimas didesnis nei 90 mm Hg.

Hipertenzija dar vadinama „tyliuoju žudiku“. Daugelis žmonių savo kraujo spaudimo tiesiog neseka, nes nejaučia jokių simptomų. Dėl to būtina profilaktiškai matuotis kraujo spaudimą. Kai pradeda reikštis simptomai, žmogus gali jausti galvos skausmą rytais, iš nosies gali bėgti kraujas, širdies ritmas gali būti nereguliarus, pasireikšti regos sutrikimai ar ūžimas ausyse. Sunki hipertenzija gali pasireikšti nuovargiu, pykinimu, vėmimu, krūtinės skausmu, raumenų tremoru, nerimu.

Nekontroliuojamas aukštas kraujo spaudimas gali sukelti daug kitų sutrikimų: krūtinės anginą, infarktą, širdies nepakankamumą, insultą. Be to, neretai išsivysto ir inkstų ligos.

Hipertenzijos išsivystymui įtakos turi visas kompleksas rizikos veiksnių. Vieniems iš jų jokios įtakos daryti negalime – tai amžius (daugiau nei 65 metai), paveldimumas, gretutinės ligos (tokios kaip diabetas, inkstų ligos). Prevencijai žymiai svarbesni veiksniai, kuriuos galime koreguoti: sveikatai nepalanki mityba (per didelis druskos vartojimas, sočiųjų riebalų rūgščių ir transriebalų rūgščių vartojimas, mažas vaisių ir daržovių vartojimas), fizinis pasyvumas, tabako ir alkoholio vartojimas, taip pat antsvoris ar nutukimas.

Hipertenzijos prevencija mažina širdies infarkto, insulto, inkstų ir kitų ligų riziką. Jeigu rūpinatės savo sveikata, patartina:

per dieną suvartoti ne daugiau nei 5 g druskos;

valgyti daugiau daržovių ir vaisių;

užsiimti reguliaria fizine veikla;

nevartoti tabako;

sumažinti alkoholio vartojimą;

kontroliuoti sočiųjų riebalų rūgščių vartojimą (vienas iš pagrindinių šaltinių – gyvulinės kilmės riebalai);

nevartoti transriebalų (pvz., atsisakyti margarino);

išmokti valdyti patiriamą stresą;

reguliariai matuotis kraujo spaudimą (net jei jaučiatės gerai);

jei kraujo spaudimas aukštas – jį gydyti;

valdyti gretutinius sveikatos sutrikimus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai primena, kad 2022 m. gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Tikriausiai nėra nei vieno, kuris nepažinotų žmogaus, turinčio šią būklę, o gal ir patys tokie esame ir žinome, ką reiškia gyventi su šia liga. Atminkime, kad sveikata nėra būsena. Sveikata – nuolatinis procesas, todėl tik kasdienis rūpinimasis savimi padės išvengti ligų ir gyventi ilgą bei visavertį gyvenimą. Pradėti nuo šiandien yra nevėlu.

„Kokius simptomus turi jausti žmogus, kad jį paguldytų į ligoninę? – klausia garbaus amžiaus moters dukra Jolanta Levinaitė ir priduria. – Ši situacija atrodo keista, tad kalbant sukyla emocijos. Niekaip nesuprantu, kodėl taip vyksta?“

J. Levinaitė pasakoja, kad jos mama Albertina blogai pasijuto šeštadienio vakarą – ją vargino itin aukštas kraujo spaudimas, svaigo galva, pykino. Tą vakarą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau vaistais šiek tiek numalšinus blogą savijautą sunegalavusioji liko namie. Sekmadienio rytą medikus kviesti buvo nuspręsta dar kartą.

„Mamai labai – iki 200 mmHg – pakilo sistolinis kraujo spaudimas, ji vėmė, sukosi galva, – pasakoja dukra. – Aš niekuo negalėjau jai padėti, tad įkalbėjau išsikviesti greitąją ir mama buvo išvežta į ligoninę. Kadangi dabar į ligoninę artimųjų neleidžia, tai mama liko priimamajame. Ji paskambino ir aš paprašiau duoti pakalbėti su gydytoja. Ir gydytoja sako: „Mes jūsų mamą paleidžiame“, – pašnekovė prisipažįsta su medike įsivėlusi į konfliktą.  – Paklausiau, kokie buvo padaryti tyrimai. Buvo atsakyta, kad atlikti kraujo tyrimai.“

Anot pašnekovės, gydytoja teigė, kad  A. Levinienės būklė nėra tokia prasta, kad ją reikėtų guldyti į ligoninę. Garbaus amžiaus moteriai buvo patarta apsilankyti pas šeimos gydytoją, vartoti paskirtus vaistus. Pašnekovės su redakcija pasidalintame ligoninės gydytojo įraše rašoma, kad pacientei taip pat rekomenduojama sekti ir koreguoti arterinį kraujo spaudimą, planine tvarka apsilankyti pas neurologą, gauti šeimos gydytojo priežiūrą. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Paklausiau, ar mama paeina. Gydytoja atsakė, kad turbūt paeina. Tai kaip galima išrašyti žmogų, net nežinant, ar jis paeina? – klausė  L. Levinaitė. – Manau, kad reikia atlikti reikalingus tyrimus, nustatyti blogos savijautos priežastį, paskirti gydymą, kuris bent kelias dienas būtų taikomas gulint ligoninėje. Parsivešiu mamą namo ir ką man daryti toliau? Vėl kviesti greitąją? Praėjus šiek tiek laiko mama pranešė, kad ją veža daryti kompiuterinės tomografijos tyrimo. Tai jeigu aš nebūčiau pareikalavus, tai iki tol nieko nereikia padaryti papildomai? Bendrą kraujo tyrimą padaro ir viskas?“

Paklausiau, ar mama paeina. Gydytoja atsakė, kad turbūt paeina. Tai kaip galima išrašyti žmogų, net nežinant, ar jis paeina?

Pašnekovė pasakoja, kad mama greitosios pagalbos medikų į ligoninę buvo atvežta apie 11 valandą, o iš ligoninės dukra mamą pasiėmė apie 20 val.

„Taip, mama sąmoninga, pasiramstydama lazdele nueina iki tualeto, o kas toliau? Reikia eiti pas šeimos gydytoją, tada gauti siuntimą pas specialistą, laukti eilėje kokį mėnesį. Tokiu metu ir tokios būklės turiu ją tampyti po poliklinikas. Nesuprantu, kokius reikia jausti simptomus, kad paguldytų į ligoninę ir atliktų elementarius tyrimus? Taip, mano mama yra garbaus amžiaus, bet ji su mūsų pagalba gali savimi pasirūpinti, bet ar ji nenusipelno normalios priežiūros?“ – sakė L. Levinaitė. Anot jos, mamai būdingas „šokinėjantis“ kraujo spaudimas, tam tikri su senatve susiję sveikatos negalavimai.

A. Levinienei dar tą patį sekmadienio vakarą vėl pakilo auštas kraujo spaudimas. „Kiekvieną dieną ją vežu į polikliniką lašintis lašelinių. Būtų užtekę pagulėti ligoninėje keletą dienų, kad jai būtų atlikti visi reikalingi tyrimai, jos būklė pagerėtų ir nebūtų reikėję jos tampyti po poliklinikas“, – mano dukra.

Praėjusios savaitės pradžioje A. Levinienės būklė šiek tiek pagerėjo, tačiau po kelių dienų savijauta vėl pablogėjo – pakilo aukštas kraujo spaudimas, pykino, svaigo galva. Anot pašnekovės, šeimos gydytoja patarė vartoti vaistus, o esant ūmiai būklei ir vėl kviesti greitąją medicinos pagalbą, o tuomet vykti į ligoninę.

Portalas kauno.diena.lt dėl šios situacijos LSMU Kauno ligoninei klausimus išsiuntė praėjusią savaitę. Ligoninės atstovai į pateiktus klausimus dar neatsakė.

Gavę gydymo įstaigos atstovų komentarą, publikaciją papildysime.