Bylų iškelta mažiau

Pasak Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aurimo Brazdeikio, kalbant apie bankrotus, pernykštė situacija šiek tiek pasikeitė, lyginant su 2022 m.

„2022-aisiais buvo iškelta apie 140 naujų bankroto bylų. O pernai Klaipėdos apygardos teisme iškėlėme 106 naujas bankroto bylas. Taigi pernai bankrotų šiek tiek sumažėjo. Ir tai nėra tik Klaipėdos, bet visos Lietuvos tendencija“, – teigė A. Brazdeikis.

2022–2023 m. veikiausiai bankrutavo tos įmonės, kurios dar per pandemiją tapo nemokios.

„Nors, pavyzdžiui, lyginant su 2019 m., kai buvo iškelta beveik 230 bankroto bylų, pernai jų buvo perpus mažiau. Galima manyti, kad verslas laikosi geriau, galbūt ir valstybės finansinės injekcijos pandemijos metu padėjo“, – kalbėjo bankroto bylas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjantis teisėjas.

Remiantis bendra Lietuvos statistika, pernai daugiausiai bankroto bylų iškelta toms įmonėms, kuriose dirbo ne daugiau nei devyni darbuotojai.

Praėjusiais metais viena didesnių bendrovių uostamiestyje buvo tik „Klaipėdos mėsinė“, kuriai inicijuotas bankrotas, įmonė atleido 92 darbuotojus.

Klaipėdoje pernai buvo dar keli masiniai darbuotojų atleidimai, nors tos įmonės ir nebankrutuoja.

Dėl gamybos apimčių mažinimo 70 žmonių pernai sausį atleido žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimu bei konservavimu užsiimanti įmonė „Espersen Lietuva“.

Apie 19 žmonių atleidimą pernai gruodžio viduryje paskelbė ir azartinių lošimų bei lažybų organizavimo veikla užsiimanti bendrovė „Nesė“.

Nesėkmė: pernai rudenį bankroto byla inicijuota beveik 30 m. uostamiestyje veikusiai bendrovei „Klaipėdos mėsinė“, iš kurios buvo atleista per 90 darbuotojų. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Tenka atlyginti žalą

2022 m. Klaipėdos apygardos teisme aštuoni bankrotai buvo pripažinti tyčiniais, o pernai – penki.

Tai atitinka bendrą Lietuvos vidurkį.

„Iš visų iškeltų bankroto bylų tyčiniais bankrotais paprastai pripažįstama 4–5 proc. Šitos bylos yra gana sudėtingos. Reikalauja daug laiko tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims. Nes paprastai reikia nagrinėti labai daug sandorių, finansinių operacijų, reikia vertinti jų tikslingumą, ekonominį naudingumą. Reikia aiškintis, ar įmonė buvo sąmoningai, tai yra tyčiniais veiksmais privesta prie bankroto“, – kalbėjo A. Brazdeikis.

Teismas aiškinasi, ar bendrovė blogu valdymu, netinkamais sandoriais, turto perkėlimu į kitą įmonę yra privesta prie nemokumo.

„Yra ne vienas atvejis, kai įmonė buvo paliekama tik su skolomis, turtą perkeliant kažkur kitur. Buvo fiksuojamas ir lėšų švaistymas, kuris galėjo būti tyčinio bankroto priežastis. Būna, kai bendrovės vadovai ar akcininkai dirbtinai sukuria kažkokias paslaugų teikimo sutartis ir pinigai iškeliauja iš įmonės, o realiai jokios paslaugos nėra perkamos. Lėšos išpumpuojamos į ofšorines bendroves, realiai negaunant užsakytų prekių ar paslaugų. Tokiais veiksmais tas tyčinis bankrotas ir sukeliamas“, – kalbėjo teisėjas.

Smulkiose įmonėse tyčinių bankrotų atvejų paprastai nepasitaiko, tai liečia vidutines ar stambias bendroves, nes iš jų esą labiau apsimoka gauti „norimą rezultatą“.

Už tyčinį bankrotą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau praktikoje gana reti atvejai, kai tyčia įmonę sužlugdę asmenys sulaukia realios bausmės.

„Mūsų sprendimas remiasi civiline teise, nemokumo teise, tai yra mes, pripažindami bankrotą tyčiniu, neanalizuojame, ar yra padarytas nusikaltimas. Ir net jei teismas civilinėje byloje bankrotą pripažįsta tyčiniu, nereiškia, kad tos įmonės vadovas bus nuteistas baudžiamąja tvarka“, – paaiškino A. Brazdeikis.

Pagal įstatymą, pripažinus bankrotą tyčiniu, teismas sprendimą turi išsiųsti į prokuratūrą, kad ten spręstų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Vis dėlto teisėjas neslėpė, kad labai retu atveju sulaukia žinios, kad ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio bankroto yra pradedamas.

Dažniau ateina atsakymai, kad nusikaltimo sudėties prokurorai nenustatė.

„Tačiau iš tyčinio bankroto dažniausiai išplaukia žalos atlyginimo bylos. Mes, pripažindami bankrotą tyčiniu, turime įvardyti asmenis, kurie atsakingi už tą bankrotą. Ir tada prasideda žalos atlyginimo įmonei procedūros“, – paaiškino A. Brazdeikis.

Būna atvejų, kai bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nustato, kad į bendrovės buvusio vadovo ar jo artimų žmonių sąskaitas pervesti pinigai, o už ką pervesti, neaišku.

Tuomet keliama žalos atlyginimo byla.

Reikia pripažinti, kad verslas – rizikingas dalykas.

Siekia restruktūrizacijos

Vis daugiau su finansiniais sunkumais susidūrusių bendrovių bando išvengti bankroto.

Tuomet inicijuojama restruktūrizavimo byla, įmonė toliau vykdo veiklą ir jai yra sudėliojimas skolų grąžinimo grafikas.

2022 m. tokių bylų Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta tik viena, o jau pernai – net šešios.

„Iš viso buvome gavę 10 pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nežinau, ar tai sutapimas, bet tokia yra bendra iniciatyva Europoje: siekti, kad tų restruktūrizavimų būtų kiek galima daugiau. Nes bankroto atveju įmonė tiesiog likviduojama ir pašalinama iš rinkos. Bet jei dar yra galimybė atgaivinti bendrovę, atgaivinti verslą, kuris yra visos ekonomikos pagrindas ir visų valstybės pajamų šaltinis, tai ir Europoje, ir pas mus stengiamasi padėti įmonėms, kurios susidūrė su sunkumais, siekiant atgaivinimo, atnaujinimo, o ne bankroto“, – kalbėjo teisėjas.

Anot A. Brazdeikio, visoje Lietuvoje, ne tik Klaipėdoje pernai restruktūrizavimo bylų buvo daugiau nei užpernai, tačiau apmaudu, kad kol kas nedidelis jų skaičius pabaigiamas sėkmingai.

Neretais atvejais tos bylos yra nutraukiamos arba galiausiai vis tiek pasibaigia bankrotais, sėkmingai restruktūrizuojama tik keliolika procentų bendrovių.

Aurimas Brazdeikis / LAT nuotr.

Įmonės skola – milijonas

Klaipėdos apygardos teisme per mėnesį vidutiniškai yra iškeliama po 10 naujų bankroto bylų.

Teisme yra 14 teisėjų, tad jiems tenka po 9–10 naujai iškeltų bylų per metus.

„Bet mes turime dar ir nebaigtų bylų, nes situacija dėl bankroto bylų nagrinėjimo trukmės nelabai keičiasi. Tai užtrunka iki pustrečių metų, kol galutinai likviduojame ir išregistruojame įmonę“, – pastebėjo teisėjas.

Į teismą dėl bankroto iškėlimo dažniausiai kreipiasi „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Šių valstybės institucijų pareiškimai sudaro pusę visų pareiškimų, tai  iliustruoja, kad tiek „Sodra“, tiek VMI labiausiai ir nukenčia dėl bankrutavusių bendrovių.

Apie 30 proc. bankrotų inicijuoja patys įmonių vadovai, kartais dėl bankroto kreipiasi ir darbuotojai ar kiti kreditoriai.

Kreditorinių reikalavimų apimtys bankroto bylose vidutiniškai siekia 100 tūkst.–200 tūkst. eurų.

Bankrutuojančių įmonių skolos dažniausiai yra nurašomos, nes jų atgavimo procentas yra labai nedidelis, retai siekia bent 10 proc.

„Didžiausi kreditoriai yra „Sodra“ bei VMI, todėl bankrotų atvejais valstybė labai daug pinigų praranda. Dabar turiu vieną bylą, kol kas ji dar neišspręsta, bet VMI nurodė, kad įmonė jai yra skolinga beveik milijoną eurų. O mes matome, kad bendrovė jokio turto nebeturi. Jei bankroto byla bus iškelta, nežinau, ar bankroto administratorius sugebės atrasti tą turtą. Dažniausiai nesuranda“, – tvirtino A. Brazdeikis.

Jei nebus rasta jokio bankrutuojančios įmonės turto ir už jo dingimą atsakingų asmenų, nebus iš ko prisiteisti.

Kitaip tariant, jei įmonei tiesiog nepavyko verslas, tai valstybė šiuo atveju praras apie milijoną eurų.

„Tik jokiu būdu nesakyčiau, kad verslininkų veiksmų piktybiškumas yra masinis reiškinys. Didžioji dalis įmonių bankrutuoja dėl to, kad tiesiog nepasiseka verslas. Reikia pripažinti, kad verslas – rizikingas dalykas“, – reziumavo A. Brazdeikis.

Nuolaidų metas baigėsi

Nuo šių metų sausio iki gruodžio pradžios Klaipėdos apygardos teisme 119 įmonių yra iškeltos bankroto bylos. Pernai per tą patį laiką jų buvo tik 47.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Aurimas Brazdeikis teigė, kad kalbant apie bankrotų augimą, jų skaičiai primena priešpandeminių 2019 m. statistiką.

"Prasidėjus pandemijai, buvo paskelbtas karantinas ir buvo taikoma labai daug valstybės paramos ir pagalbos priemonių verslui. Dalis jų dėl šios paramos ir galėjo laikytis. Nuo šių metų pradžios pandemija pasitraukė, valstybės pagalba irgi stipriai sumenkusi, todėl tai ir yra vienas tų veiksnių, kodėl šiais metais bankroto bylų pagausėjo", – paaiškino teisėjas.

Be to, per pandemiją viena valstybės pagalbos priemonių verslams buvo ir tai, kad valstybinės institucijos – pirmiausia, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Socialinio draudimo fondas ("Sodra") – labai retai bendrovėms inicijuodavo bankroto bylas, nors įprastai šios institucijos yra vienos dažniausių bankroto bylų iškėlimo iniciatorių.

"Kadangi buvo pandemija, verslai sunkiai tvarkėsi, tai bankrotai buvo inicijuojami tik tais atvejais, kai bendrovė jau iki pandemijos buvo nemoki, veiklos nebevykdė ir galimybių jai atsigauti nebuvo. Šiemet ir jau praeitų metų pabaigoje pastebėjome tendenciją, kad VMI ir "Sodra" vėl suaktyvėjo, ir tų bankrotų iškeliama daugiau. Tokiu būdu tarsi grįžtama į 2019 metų priešpandeminį lygį, nes 2020–2021-ieji buvo savotiški, kai viskas buvo tarsi sustingę, taip pat ir bankrotų inicijavimas", – situaciją nusakė A. Brazdeikis.

Šiais metais vidutiniškai dešimt bankroto bylų yra iškeliama kas mėnesį.

Nuo šių metų sausio 4-osios iki gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta 119 bankroto bylų, 111 per tą laiką išnagrinėtos ir įmonės likviduojamos, daugiausia – smulkios ir vidutinės.

Daugiausia bankroto bylų šiemet buvo iškelta sausio mėnesį (17), lapkritį (15) ir rugsėjį (14), mažiausiai – liepą (6).

2020–2021-ieji buvo savotiški, kai viskas buvo tarsi sustingę, taip pat ir bankrotų inicijavimas.

Didieji laikosi tvirčiau

Klaipėdos pramonininkų asociacijos, vienijančios didžiąsias uostamiesčio kompanijas, atstovai tikino, kad bent jau per šiuos metus jų nariai radikalių įtampų nepatyrė.

Išskyrus gal tik Birių krovinių terminalo (BKT) atvejį, kai bendrovė turėjo sustabdyti veiklą dėl žaliavų trūkumo, sankcijas paskelbus Baltarusijos įmonei "Belaruskalij", tuomet BKT atleido beveik 150 darbuotojų, planavo kitas veiklas, bet apie jas kol kas mažai žinoma.

Beje, BKT dar prieš pandemiją savo narystės Klaipėdos pramonininkų asociacijoje atsisakė.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė Jolanta Girdvainė teigė, kad tai buvo vienas toks išskirtinis atvejis, tačiau per pastaruosius metus asociacijos narių ne sumažėjo, o padaugėjo.

Ir tai, kiek įmonių atstovai yra aktyvūs asociacijoje, pasak J. Girdvainės, kokiais rūpesčiais dalijasi, liudija stabilią kompanijų ekonominę būklę.

"Kol kas nematome sunerimti verčiančių ženklų. Didžiosios įmonės ieško ir randa sprendimų sudėtingose situacijose, gal mažesnėms bendrovėms yra kitaip. Per šiuos metus, kalbant apie didžiąsias kompanijas, mūsų asociacijos nares, nebuvo nei bankrotų, nei kokių nors signalų, kad kas nors ketintų atsisakyti narystės dėl sunkios ekonominės padėties. Kol kas jokių skaudžių patirčių neturime", – patikino J. Girdvainė.

Pakirto mažuosius verslus

Pasak Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Brazdeikio, didžioji dalis įmonių, kurioms šiemet buvo keliamos bankroto bylos, dažnu atveju apskritai jokios veiklos nebevykdo.

"Faktiškai jose net nebebūdavo darbuotojų. Teko nagrinėti vieną tokią bylą, kur bankrutuojanti įmonė formaliai tarsi turėjo direktorių, kuris net nurodytas Juridinių asmenų registre, bet jis yra deklaravęs, kad išvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, tai vargu ar jis tuo laiku tai įmonei vadovavo", – pateikė pavyzdį teisėjas.

Anot A. Brazdeikio, bankroto bylos iškėlimo metu labai retu atveju tos įmonės vykdydavo veiklą.

O jei tai būdavo veikiančios dažniausiai nedidelės įmonės, prieš inicijuojant bankrotą, jose dirbdavo vidutiniškai iki dešimties darbuotojų, o bendrovės apyvarta iki bankroto retu atveju viršydavo pusę milijono eurų per metus.

"Panašu, jog didžiosios įmonės laikosi tvirčiau, kalbant apie bankrotus. Kad didelės įmonės, turinčios milijonines apyvartas ir kelis šimtus darbuotojų, bankrutuotų pasitaiko retai, bent jau pas mus Klaipėdoje", – pastebėjo teisėjas.

Prognozė: Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas A. Brazdeikis mano, kad, po tokio žymaus bankrotų skaičiaus padidėjimo šiemet, kitais metais jų turėtų kiek sumažėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo archyvo nuotr.

Bylų krūvis pakeliamas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje šiuo metu yra nagrinėjama per šimtas bankroto bylų.

Vidutiniškai bankroto procedūra trunka nuo dvejų iki pustrečių metų, kol bendrovė išregistruojama iš Įmonių registro.

Viskas prasideda nuo bankroto bylos iškėlimo, paskui vyksta turto pardavimas, esą būna atvejų, kai tenka ginčytis su buvusiais bankrutuojančių įmonių vadovais dėl bendrovei padarytos tam tikros žalos.

"Gana dažni atvejai, kai įmonei būna neperduotas kažkoks turtas, kuris yra balanse. Todėl tas bankroto procesas užtrunka. Paprastai bankroto procesas nebūna itin intensyvus, nes yra paskiriamas bankroto administratorius, kuris ir atlieka pagrindinį vaidmenį, tvarkant bankrutuojančią įmonę, o teismo darbas – teisinė priežiūra, kad viskas vyktų tvarkingai, ir įmonė būtų sklandžiai likviduojama bei išregistruojama iš registro", – teigė A. Brazdeikis.

Civilinių bylų skyriuje šiuo metu dirba 14 teisėjų, kurių kiekvienam tenka iki dešimties bankroto bylų. Teigiama, kad susitvarkyti su šiuo darbu jie spėja.

Stebina neatsakingumas

Nagrinėjant bankroto bylas, pasak teisėjo, šokiruojančių ar neordinarinių atvejų nepasitaiko, tačiau stebina verslininkų neatsakingumas.

Labiausiai stebina, kai įmonės yra paliekamos likimo valiai.

"Labiausiai stebina, kai įmonės yra paliekamos likimo valiai. Žmogus įsteigė bendrovę, vykdė veiklą, kažkas nenusisekė (dažniausia bankroto priežastis ir yra verslo nesėkmė) ir tada staiga bendrovė paliekama likimo valiai. Juk ir įstatymu numatyta: jei vadovas mato, kad įmonė nemoki, jis pats ir turėtų inicijuoti bankroto bylą, kad kuo greičiau bendrovę likviduotų, atsiskaitytų kiek įmanoma su kreditoriais, kad skolos neaugtų, tačiau pasitaiko atvejų, kai įmonės tiesiog paliekamos, jos tebėra Įmonių registre, o realiai nebefunkcionuoja", – įžvelgė A. Brazdeikis.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas atkreipė dėmesį, kad niekur nedingo ir tyčiniai bankrotai.

"Tyčinių bankrotų visuomet pasitaiko. Pagal statistiką iš visų bankroto bylų Lietuvoje būna 4–6 proc. tyčinių bankrotų. Klaipėda šiuo atveju niekuo neišskirtinė. Prieš kelerius metus ir pats tyriau kelias tyčinio bankroto bylas. Pagal naują reguliavimą, jeigu bankrotas pripažįstamas tyčiniu, teismas turi nurodyti asmenį ar asmenis, kurie atsakingi už tą bankrotą, kurie privalo atsakyti jau savo turtu, jei jį turi, už neatsiskaitymą su kreditoriais", – teigė teisėjas.

Tyčinio bankroto atveju yra ne tik civilinė atsakomybė, kai kaltininkui gali tekti už tai atsakyti savo turtu.

"Kai teismas pripažįsta tyčinį bankrotą, pranešimas apie tai yra išsiunčiamas prokuratūrai, kad būtų įvertinta, ar nėra nusikaltimo sudėties. Pasitaiko, kai kaltininkams taikoma ir baudžiamoji atsakomybė už tyčinį įmonės privedimą iki bankroto, kreditorių apgaulę ir panašius nusikaltimus", – teigė A.Brazdeikis.

Paklaustas, ar ateinančiais metais įmonių bankrotų skaičius ir toliau didės, teisėjas teigė, kad, nepaisant žymaus jų pagausėjimo šiemet, kitais metais inicijuojamų bankrotų gali kiek sumažėti.

"Šie metai buvo toks popandeminis laikotarpis, kai suaktyvėjo valstybinės institucijos ir inicijavo bankroto bylas piktybiškai neatsiskaitančioms įmonėms. Tačiau kitais metais, manyčiau, stebėsime bankrotų mažėjimą, jei nebus kokios nors naujos krizės, naujos pandemijos, nes panašus bankrotų atoslūgis buvo ir prieš 3–5 metus", – prognozavo A. Brazdeikis.

2022 m. I pusmečio situacija

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje veikiančioms įmonėms pradėta 1,7 karto daugiau bankroto procedūrų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Pirmąjį š. m. ketvirtį bankrotai inicijuoti 312 įmonių, o per antrąjį – dar 274.

Pirmąjį pusmetį bankrotai inicijuoti daugiausia statybų sektoriaus įmonėms, per pirmus šešis mėnesius 137 jų bankrutavo, o 2021 m. per tą patį laikotarpį tokių įmonių buvo 57.

Beveik dukart pradėtų bankrotų skaičius išaugo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto paslaugas teikiančiuose ūkio subjektuose (135 įmonės, lyginant su 64 pernai).

Apgyvendinimo ir maitinimo bendrovių statistika yra panaši, jų sausio–birželio mėnesiais bankrutavo 61, kai pernai – 33.

Apdirbamosios gamybos srityje bankroto procedūros pradėtos 53 bendrovėms (pernai sausį–birželį jų buvo 35).

Daugiausia per pirmąjį pusmetį pradėtų bankrotų yra trijų didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus apskrityje – 271, Kauno – 121, o Klaipėdos – 83 ūkio subjektai paskelbė apie pradėtas bankroto procedūras.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas