Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime, vėlavo 92 proc. sprendimų, todėl vaisto laukimo laikas užtruko nuo pusės iki dvejų metų.

Kaip rodo auditas, vaistų prieinamumą apsunkina ir tai, kad 2020–2023 metais kompensavimo poreikis neatitiko finansavimo galimybių – rezerviniame sąraše esantiems vaistams skirta 76 proc. mažiau lėšų nei buvo nustatytas poreikis.

Nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms didėjo – 2021 metais tam skirta 450,3 mln. eurų, o 2022 metais – 554,1 mln. eurų, dėl lėšų trūkumo pernai buvo priimti 43 proc. visų sprendimų neskirti lėšų 28 pacientų labai retų ligų gydymui.

Ragina tobulinti kainyną

Valstybės kontrolė tobulintinu vadino kompensuojamųjų vaistų kainyno administravimą.

2020–2023 metų kainynuose buvo apie 30 proc. vaistų grupių, kuriose buvo po vieną tiekėją, ir tai – ne originalaus vaisto tiekėjai.

Pasak auditorių, sutrikus tokios grupės tiekimui, prireikia daugiau laiko, siekiant rasti pacientams kitą vaistą. Šiemet, pasikeitus kainyno sudarymo reikalavimams, atsirado veiksnių, įspėjančių, kad ateityje kainyne gali mažėti vaistinių preparatų skaičius.

Svarbiausių nuveiktų darbų sąraše taip pat yra įteisintas „Pacientų priemokų krepšelis“, kuris padeda sumažinti gyventojų išlaidas kompensuojamiesiems vaistams.

Tuo metu sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas pabrėžė, kad svarbu, jog vyresni nei 75 metų amžiaus arba mažas pajamas gaunantys asmenys būtinus kompensuojamuosius vaistus gauna nemokamai.

„Svarbiausių nuveiktų darbų sąraše taip pat yra įteisintas „Pacientų priemokų krepšelis“, kuris padeda sumažinti gyventojų išlaidas kompensuojamiesiems vaistams. Šia priemone per 11 šių metų mėnesių jau pasinaudojo daugiau kaip 110 tūkstančių pacientų“, – komentare BNS nurodė A. Pečkauskas.

Jis pridūrė, kad siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, įteisinta nauja išplėstinės praktikos vaistininko profesija. Šiuo metu gyventojai vaistinėse gali pasiskiepyti keturių rūšių vakcinomis.

Trūksta informacijos, prieinamumo

Anot pranešimo, visuomenei informacija apie racionalų vaistų vartojimą teikiama fragmentiškai, tai neleidžia gyventojams patogiai rasti reikalingą informaciją apie vaistų vartojimą.

2020–2022 metais nebuvo reglamentuota nė viena nauja farmacinės rūpybos paslauga, prisidedanti prie racionalaus vaistų vartojimo. Vienintelę 2016 metais reglamentuotą farmacinės rūpybos paslaugą įkvepiamuosius vaistinius preparatus vartojantiems pacientams teikė tik šešios iš 1322 vaistinių.

„Prie racionalaus vaistų vartojimo prisidėtų receptinių vaistų pakartotinis išdavimas vaistinėje, individualių dozių paruošimas, naujai paskirtų vaistų vartojimo stebėsena, lėtinių ligų valdymo paslauga, išsami vaistų, medicinos priemonių ir maisto papildų vartojimo peržiūra“, – pranešime cituojama audito grupės vadovė Kristina Česaitienė.

Auditas taip pat rodo, kad nuo didžiųjų miestų nutolusiose šalies vietovėse gyvenantiems asmenims fiziškai pasiekti vaistus sudėtinga, nors ir vykdomos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti fizinį vaistų prieinamumą: nereceptinių vaistų galima įsigyti degalinėse ar prekybos centruose, vaistai platinami gydymo įstaigų padaliniuose, pagalbą teikia socialiniai darbuotojai.

Savo ruožtu viceministras teigė, kad SAM skatina racionalų vaistinių preparatų skyrimą ir vartojimą, neseniai baigtas projektas „Išmintingasis vaistų sąrašas“, kurio metu buvo apmokyta du tūkstančiai gydytojų, farmacijos specialistų, pacientų. Specialūs leidiniai išplatinti bibliotekoms visoje Lietuvoje, prieinami internete.

Receptiniai vaistai – iš kitų ES šalių

A. Pečkauskas savo ruožtu pabrėžė, kad receptinius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones su elektroniniais receptais galima įsigyti internetu, nes buvo įkurta tam skirta nuotolinių vaistinių platforma e. sveikatos sistemoje. Siekiama, kad ši platforma leistų vis daugiau gyventojų sau reikalingus vaistus gauti neišeinant iš namų.

Nuotolinės prekybos būdu įsigyjama 0,07 proc. receptinių vaistų, kol kas nėra ir galimybės įsigyti receptinių vaistų su e. receptu kitose ES šalyse.

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus komentare BNS nurodė, kad šiuo metu yra baigiami diegti nauji funkcionalumai, kurie leis su Lietuvoje išduotu e. receptu įsigyti receptinius vaistus kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Taip pat kitų ES šalių piliečiai su savo turimais e. receptais galės įsigyti vaistų Lietuvoje.

Anot jo, tikimasi, kad tokia galimybė atsiras nuo kitų metų sausio. Numatoma, kad pirmiausia keistis e. recepto duomenimis bus galima Lenkijoje, o vėliau – Baltijos šalyse.

Pasak pranešimo, įgyvendinus Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas, sprendimų įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, priimtų nevėluojant, iki 2026 metais padidės nuo 8 iki 100 procentų. Ministerijai rekomendavus nustatyti stebėsenos rodiklius, kasmet būtų priimti pagrįsti sprendimai keisti ar nekeisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą. 

Pasak jos, nuo gegužės 1-osios įsigaliojantys pakeitimai taip pat bus aktualūs I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams – jiems bus galima išrašyti papildomas kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, skirtas gliukozės kiekiui kraujyje matuoti, jei paaiškės, kad turimos priemonės netinka dėl medicininių priežasčių.

„Pasitaiko situacijų, kad pacientai, įsigiję vieną ar kitą medicinos pagalbos priemonę, ją netikėtai praranda dėl gaisrų, vagysčių ar pan. Naują MPP tekdavo įsigyti savo lėšomis. Nuo šiol, esant tokioms situacijoms, gydytojas galės išrašyti naują kompensuojamąjį receptą“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Pasak jo, pokyčiais reaguojama ir į problemą, kai cukriniu diabetu sergantys pacientai įsigyja kompensuojamas modernias gliukozės stebėjimo sistemas, tačiau kai kuriais atvejais paaiškėja, kad ji konkrečiam asmeniui netinkama.

Apie problemą  nuomonėmis dalinosi sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Vaida Venskutonytė – moteris, kurios ligos diagnozę medikai užtruko nustatyti ketverius metus.

Dauguma jaunųjų gydytojų, baigę mokslus, nori dirbti didmiesčiuose, tačiau būtent čia eilės pas medikus ir yra didžiausios. Jei po sudėtingo lūžio operacijos reikia laukti savaitę, vizito pas kardiologą gali tekti palaukti ir pusmetį.

Tuo įsitikino ir V. Venskutonytė, kuri  pasidalino savo istorija. Moteriai tik po ketverius metus trukusių tyrimų galiausiai nustatyta Laimo liga.

Galiausiai šiemet viskas pablogėjo tiek, kad aš nebegalėjau paeiti, man nuolat svaigo galva – man pradėjo įtarinėti išsėtinę sklerozę.

„Kadangi iš pradžių nepastebėjau erkės, niekas nežinojo, kodėl blogėjo mano sveikata. Buvau jaunas žmogus, todėl visi galvojo, kad tiesiog pervargau, man reikia pailsėti, vitaminų, ir tai praeis. Tačiau sveikatai ėmus blogėti, man pradėjo daryti rimtesnius tyrimus, ieškoti imuninių ligų. O galiausiai šiemet viskas pablogėjo tiek, kad aš nebegalėjau paeiti, man nuolat svaigo galva – man pradėjo įtarinėti išsėtinę sklerozę. Viskas taip užsisuko, iki kol netyčia patekau pas vieną infektologę.  Ji pagal simptomus pasakė, kad man įtaria Laimo ligą. Tyrimai pasitvirtino. Kadangi buvo eilės, nebespėjau pas ją grįžti, o man ir toliau kiekvieną dieną blogėjo. Tuomet buvau nusiųsta pas kitą infektologę, o ji, deja, pabijojo prisiimti atsakomybę ir gydymo man neskyrė. Todėl galiausiai mane nusiuntė atgal pas mano pagrindinę gydytoją, kad sprendimą priimtų ji“, – dalinosi pasakojimu moteris.

Anot V. Venskutonytės, diagnozės nustatymas truko net ketverius metus, nes medikai siųsdavo ją atlikti vis sudėtingesnių tyrimų, o kai kada pas specialistus jų tekdavo laukti ir po kelis mėnesius. „Praktiškai du metus neturėjau jokios pagalbos – nei pirminės diagnozės, nei jokių nuskausminamųjų, nors man jau skaudėdavo ir sąnarius“, – pasakojo ji.

Taip moteris priėmė sprendimą pradėti lankytis pas privačius gydytojus. Vis dėlto eilių pasitaikydavo ir čia, o ir sumos, kurias tam išleido, verčia išsižioti. Dėl būtinųjų tyrimų eidama pas gydytojus privačiai, Vaida vien šią žiemą per vieną mėnesį tam išleido apie tūkstantį eurų.

Kaip pastebėjo sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, eilėse gyventojams neretai tenka laukti ir todėl, jog į didmiesčius suplūsta gyventojai ir iš mažesnių miestelių.

TV3 nuotr. 

„Eilės – kompleksinis fenomenas, tačiau matome, jog didmiesčiuose pas kai kuriuos specialistus patekti yra tikrai kiek sudėtingiau, nei mažesniuose miestuose ar miesteliuose. Visuomenėje tikriausiai vyrauja nusiteikimas, kad jei aš atvažiuosiu į didelę ligoninę, mano sveikatos priežiūros paslaugos kokybė bus gerokai didesnė. O tai atsiremia ir į 2-3 mėnesių laukimo eiles. Kai, tuo tarpu, kitose, irgi didesnėse gydymo įstaigose, tikrai galėtume surasti tuos specialistus, kurie priimtų gerokai greičiau“, – laidoje tikino jis.

A. Anužis A. Pečkausko teiravosi ir apie įstatymus – ar neturėtų būti, kad pas šeimos gydytoją žmogus turėtų patekti per savaitę, o pas gydytoją specialistą – per mėnesį?

„Įstatyme yra įrašyti tikslai, kurių siekiama. Tai buvo pagrindinis įstatymų kūrėjų tikslas ir to yra siekiama. Natūralu, kad yra keletas specialistų, pas kuriuos eilės yra didesnės. Ką mes darome? Mes šiemet numatėme išskirtinį, papildomą apmokėjimą už paslaugas tiems specialistams, pas kuriuos eilės yra didžiausios. Tai reiškia, kad finansinėmis priemonėmis skatiname gydymo įstaigas teikti tokių paslaugų, kurių matome, kad trūksta labiausiai, kiek įmanoma daugiau“, – sakė A. Pečkauskas.

Tuo tarpu jei didmiesčiuose žmonės laukia didžiulėse eilėse, rajonuose gyvenantys žmonės susiduria su kita bėda – čia trūksta specialistų.

„Mes vis dar nesugebame parengti tiek, kiek reikia slaugytojų, ir nukrauti darbų nuo medikų. Turėkime galvoje, kad kol kas Lietuva yra labai geroje situacijoje, nes medicinos studijos vis dar yra populiarios – jas renkasi gerai besimokantys žmonės. Visame pasaulyje taip nebėra. Didelė dalis Vakarų Europos šalių susiduria su problema, kad žmonės šios profesijos nebesirenka, nes ji – labai sunki, ją studijuoti užtrunka daug metų. Tuomet prasideda viliojimo mechanizmai – vienų specialistų iš kitų. Ir taip į užsienį važiuoja ne tik lietuviai – švedai važiuoja į Norvegiją, vokiečiai – į JAV. O dažniausiai visi jie tą renkasi daryti dėl pinigų. Todėl, kad taptume konkurencingais, Lietuva privalo didinti darbo užmokestį“, – sprendimo  dalinosi A. Veryga.

Tad kaip iš tiesų spręsti problemą? Atsakymai – jau šį vakarą laidoje „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3.

Jos teigimu, teismo medicinos ekspertų įtraukimas į šį sąrašą sudarytų galimybę didinti darbo užmokestį šiems specialistams.

Sprendimą dėl to turi priimti Vyriausybė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) duomenimis, teismo medicinos ekspertų Lietuvoje nuosekliai mažėja: 2006 metais dirbo 89 tokie specialistai, 2010 metais – 82, 2018 metais – 73.

„Šiuo metu net 18 proc. teismo medicinos ekspertų jau yra pensinio amžiaus. Dalis įgijusių teismo medicinos gydytojo kvalifikaciją dėl mažo darbo užmokesčio, psichologiškai sunkaus darbo neįsidarbina Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, o renkasi kitas darbovietes arba padirbėję trumpą laiką tarnyboje palieka įstaigą, stoja į kitas medicinos specialybes“, – teigiama sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko pasirašytame rašte.

SAM teigimu, vis mažiau studentų rezidentūroje renkasi teismo medicinos studijas, o įstojusieji neretai jos nebaigia, keičia specializaciją arba gavę diplomą dėl nekonkurencingo darbo užmokesčio neįsidarbina.

Per pastarąjį dešimtmetį parengti 26 teismo medicinos gydytojai-ekspertai, iš jų Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje liko dirbti 17.

„Tarnybą palikus pensinio amžiaus ekspertams tenka uždaryti VTMT rajoninius padalinius, tai gerokai pablogina teismo medicinos paslaugų teikimą ir prieinamumą rajonuose“, – teigia viceministras.

Anot jo, prie aplinkybių, lemiančių teismo medicinos ekspertų trūkumą, prisideda ir tai, kad ekspertui tenka dirbti kenksmingomis ir net pavojingomis darbo sąlygomis.

„Dėl teismo medicinos ekspertų trūkumo ir jų skaičius mažėjimo, ekspertinių išvadų parengimas užtrunka (teismo medicinos eksperto išvada neretai būna vieninteliu įrodymu ikiteisminiame tyrime/ byloje), apsunkinamas teisėsaugos institucijų darbas; taip pat padidėja darbo krūviai patiems ekspertams, o tai turi įtakos ne tik tyrimų atlikimo savalaikiškumui, bet ir atliekamo darbo kokybei“, – teigia A. Pečkauskas.

Jo rašte pabrėžiama, kad nuo sausio didinami gydytojų rezidentų atlyginimai, todėl susidarys neadekvati situacija, kai kelių pastarųjų rezidentūros studijų metų gydytojų rezidentų darbo užmokestis viršys teismo medicinos eksperto darbo užmokestį.

Ministerijos skaičiavimu, medicinos ekspertų atlyginimams didinti papildomai reikia 1,26 mln. eurų metams.

Dabar jų vidutinis darbo užmokesčio siekia 2184 eurus ir yra 1263 eurais mažesnis už gydytojų vidutinę algą.

SAM pabrėžia, kad teismo medicinos ekspertams, pagal darbo sutartis dirbantiems Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, kurioje atliekami ikiteisminio tyrimo objektų tyrimai, draudžiama verstis privačia praktika.

COVID-19 pamokos išmokė, kad duomenys ir naudojimasis duomenimis yra vienas iš svarbių dalykų, kuriuo remiantis norima priimti sprendimus. Kitas duomenų naudojimo aspektas – viešumas, kad gyventojai žinotų, kas vyksta, kur vyksta ir kaip. Statistikos departamentas tai aiškiai rodė COVID-19 pandemijos, karo Ukrainoje metu – kiek žmonių atvyko, išvyko, kiek pasiskiepijo, serga. Tai ženklas visuomenei, kad mes nieko nuo jų neslepiame, viską rodome atvirai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip tai veiks?

– Norėtume žiūrėti ir į kitus Sveikatos apsaugos ministerijos aktualius sveikatos duomenis, norime juos parodyti. Turime išsikėlę ambicingą tikslą, kad turbūt iki kitų metų vidurio turėtume aiškią gydymo įstaigų kokybės švieslentę, kurioje galėtume nurodyti gydymo įstaigų rodiklius, kuriuos ministerija renka. Galėtume nurodyti, kad gyventojai tai galėtų matyti viešai. Kitas aspektas – eilių valdymo rodikliai, apie kuriuos buvo minėta pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje. Artimiausiu metu turime parodyti visuomenei detalesnius rodiklius, kaip gydymo įstaigos naudojasi išankstinės pacientų registracijos sistema, t.y. kiek atveria vizitų laikų.

– Nuo kada tai veiks?

Ministras turbūt turėjo omeny, kad mūsų sistema nėra iki galo atvira, iki galo skaidri.

– Tikimės, kad lapkričio mėnesio pabaigoje.

– Iš karto visa apimtimi?

– Taip. Duomenis norime rodyti švieslentėje apie eiles, atvertus skaičius, kiek yra atveriama vizitų pas gydytojus.

– Ar tai vienintelė svarstoma priemonė? Ar jos pakaks? Ar ji nebus sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms?

– Reikia suprasti, kad visi keliai patekti pas gydytoją išlieka. Tačiau mes siūloma, naudojantis e.sveikatos portalu, pasirinkti gydytoją artimoje teritorijoje ir pas jį užsiregistruoti. Suprantame, kad tai galbūt nepakeis susiformavusių žmonių įpročių. Tačiau manome, kad, judant skaitmenizacijos linkme, turime elektroninę receptų sistemą, elektroninę ligonių istoriją, registracija patekti pas gydytoją tikrai turi būti e.formate. Turime sėkmės istorijų – e.recepto kelią galima pavadinti sėkmingu. Buvo didelis pacientų, gydytojų ir vaistininkų pasipriešininimas, kad e.receptas neveiks, tačiau po poros metų pastangų tai tapo sėkmingu projektu ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse.

– Sakote, kad, tik pradėjus kalbėti apie viešąją švieslentę, reikalai pradėjo taisytis. Ką tai reiškia?

– Komunikacijos niekada nebūna per daug. Kai rugsėjo mėnesį pradėjome susitikti su gydymo įstaigomis, savivaldybėmis, pasakoti apie priemonę, aiškintis, kodėl ja nesinaudojama. Pastebėjome, kad jau tada  atveriamų laikų skaičiai gausiai šoktelėjo. Tikimės, kad komunikacija, dėmesio atkreipimas jau daro didžiulį postūmį. Ši priemonė gali padėti gydymo įstaigoms valdyti eiles. Įdomu, kad vien per rugpjūtį išankstinės pacientų registracijos sistema buvo pasinaudoję apie 40 tūkst. žmonių. Vadinasi, sutaupytas laikas priimant 40 tūkst. skambučių arba atėjusių į registratūrą pacientų.  Žmonės savarankiškai pasinaudojo sistema ir užsiregistravo. Taip padedame taupyti gydymo įstaigos resursus ir pinigus.

– Ministras sakė, kad kuo daugiau lendate į registracijos niuansus, tuo daugiau dalykų atrandate. Kokie jie?

– Kiekvienas Lietuvos pilietis, kuriam tenka naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, pamato nukrypimų nuo normos registravimosi procese. Ministras turbūt turėjo omeny, kad mūsų sistema nėra iki galo atvira, iki galo skaidri. Siekiama, kad būtų aiškūs procesai ir aiškios taisyklės. Ši priemonė padėtų tai pasiekti.

– Kas nutiks gydymo įstaigų vadovams, jei jie nesusitvarkys ar bandys priešintis jūsų reguliavimui?

– Tikrai nėra jokia naujiena, kad gydymo įstaigos savo steigėjams kiekvienais metais teikia finansines, veiklos efektyvumo  ir kitas ataskaitas. Natūralu, kad rodiklių reikšmių pasiekimai turi įtakos gydymo įstaigų vadovų darbo užmokesčiui, gydymo įstaigos vertinimui. Nuo praėjusių metų tarp rodiklių gausos atsirado ir toks, kuris vertina, stebi, kiek gydymo įstaiga atveria vizitų į išankstinės pacientų registracijos sistemą.

Joje dalyvavo kultūros ministras Simonas Kairys ir sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

„Iki 1980 metų Lietuvoje kaip ir daug kur buvo skiepijama nuo raupų, tai šis skiepas irgi turėtų būti efektyvus ir prieš dabartinę plintančią raupų atmainą“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės teigė A. Pečkauskas.

Be to, viceministras pažymi, kad šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija kasdien stebi situaciją bei apie plintančią atmainą diskutuoja su viena iš pagrindinių Europos sveikatos sąjungos organizacijų HERA.

„Matome, kad beždžionių raupai kaip ir po truputėlį atsiranda Europoje, bet norime visus nuraminti, kad procesai vyksta ir Sveikatos apsaugos ministerija stebi šiuos procesus. Ir Europos Komisijos, Europos Sąjungos mechanizmas HERA, kurie rūpinosi turbūt daugeliu COVID ligos valdymo aspektų, yra įtrauktas ir šitos ligos klausimais. Tai tikrai kiekvieną dieną nuo pat praėjusios savaitės ir mūsų darbuotojai, ir kiti suinteresuoti žmonės jungiasi į posėdžius ir diskutuoja, vertina, kokie yra skaičiai, koks yra užsikrėtimas, kokios yra rizikos. Žiūri ir į vaistų atsargas, ir į vakcinacijos atsargas bei galimybes, koks tų vakcinų veiksmingumas dabar esančioje rinkoje“, – aiškino viceministras.

ELTA primena, kad trečiadienį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad nustatyta jau daugiau kaip 250 ligos atvejų 16-oje valstybių.

Visgi, ES ekspertų vertinimu, rizika, kad beždžionių raupai smarkiai išplis, yra „labai maža“. Daugumoje iki šiol registruotų atvejų asmenims pasireiškia tik lengvi ligos simptomai.

Kaip teigiama SAM pranešime, jis tai padarė siekdamas išvengti net menkiausios interesų konflikto regimybės ar galimų sąsajų su dalyvaujančiomis šalimis. Grupei vadovauti skiriama sveikatos apsaugos ministro patarėja dr. Simona Bieliūnė, kuruojanti psichikos sveikatos sritį.

Kaip jau skelbta, įvykus krizei Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, sudaryta Pokyčių inicijavimo grupė. Ministerija, bendradarbiaudama su Valstybine darbo inspekcija ir pasitelkusi psichologus, turinčius ekspertinę patirtį psichikos sveikatai palankios aplinkos ir kultūros organizacijoje klausimais, kryptingai veiks siekiant pokyčio.

„Įvykęs krizinis įvykis yra itin skaudus medikų bendruomenei. Suprantama, kad tokiu atveju visi tikimės greitų atsakymų ir sprendimų. Visgi, norint sisteminių pokyčių ir esminių problemos sprendimų, reikia užtikrinti ne neapgalvotą ir greitą reakciją, o visų aplinkybių analizę ir objektyvų išorės vertinimą, sudaryti galimybes išklausyti kiekvieną grupę, užtikrinant anonimiškumą“, – teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

SAM praėjusios savaitės pradžioje kreipėsi į gydymo įstaigą dėl faktinių aplinkybių ir papildomos informacijos, galimai susijusios su įvykiu, pateikimo. Pirmadienį, kaip nurodo SAM, informacija buvo gauta ir yra vertinama. Sudarytos grupės tikslas – išnagrinėti, suprasti ir vertinti vykstančius procesus, identifikuoti sistemines problemas, pokyčių reikalaujančias sritis bei imtis priemonių, kad, kaip paaiškėjo, ilgai besitęsianti situacija baigtųsi sprendimais.

Konkretūs įtarimai dėl netinkamo darbo ligoninės vadovybei kol kas nėra pareikšti, sakoma SAM pranešime. Pokyčių inicijavimo grupės užduotis vertinti visas aplinkybes, ir, atsiradus bet kokiam pagrįstam įtarimui ar faktui, dėl ko reikėtų pradėti papildomus tyrimus, jie bus nedelsiant pradedami (nelaukiant grupės darbo pabaigos).

Ministerija pabrėžia bendraujanti ir bendradarbiaujanti su visomis pusėmis, yra pasiryžusi jas visas išklausyti, nes situacija yra daugialypė, informacija nuolat kintanti ir pasipildanti naujomis aplinkybėmis. Su ja siejamas reorganizacijos procesas, mobingo apraiškos, savižudybės, kaip krizinio įvykio, valdymas, tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas. Pokyčių inicijavimo grupė sudarys sąlygas kiekvienam bendruomenės nariui būti išklausytam, užtikrinant anonimiškumą, neatskleidžiant informacijos šaltinių.

Apie tai pirmadienį feisbuke pranešė pats A. Pečkauskas, vėliau informaciją patvirtino ministro Arūno Dulkio atstovė Aistė Šuksta.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, A. Pečkauskas kuruos farmacijos politikos klausimus.

„Į šią situaciją žiūriu kaip į dar vieną iššūkį su kuriuo viliuosi susitvarkyti. Manau, kad anksčiau įgytos patirtys tiek dirbant nevyriausybiniame sektoriuje, tiek gydytoju ar vadovaujant įvairiems procesams gydymo įstaigose peripandeminiu bei reorganizacijos laikotarpiu sukūrė kompetencijų krepšelį, kurį sklandžiai pritaikysiu kasdieniuose darbuose ministerijoje“, – pranešime cituojamas naujasis viceministras.

A. Pečkauskas Lietuvos sveikatos mokslų universitete yra įgiję gydytojo anesteziologo-reabilitologo kvalifikaciją.

Naujasis viceministras ėjo Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pavaduotojo pareigas, taip pat dirbo gydytoju anesteziologu-reanimatologu.

Viceministras nuo 2019 metų kovo taip pat yra Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) valdybos narys.

A. Pečkauskas yra trečias sveikatos apsaugos viceministras, šias pareigas ministro A. Dulkio komandoje taip pat eina Živilė Simonaitytė ir Danguolė Jankauskienė.

Apie naują viceministrą pirmadienį pirmas pranešė naujienų portalas 15min.lt.

Sveikatos apsaugos ministerija norėtų įsteigti ketvirtą viceministro pareigybę: derinti pateiktas tai siūlantis nutarimo projektas.