Iš konkurse dalyvavusių trijų pretendentų ji surinko daugiausiai komisijos balų, pranešė Kultūros ministerija.

„Per ateinančius trejus metus sieksiu inicijuoti ir įtvirtinti individualių kultūros operatorių ir kūrėjų tęstines mainų programas. Mano nuomone, itin prasminga plėtoti bendradarbiavimą tarp rezidencijų veiklą vykdančių institucijų. Jau turime gerųjų lietuvių kūrėjų įtinklinimo per meno rezidencijas pavyzdžių, tačiau dar reikia nemažai nuveikti tikintis ilgalaikiškumo“, – sako A. Zdančiūtė.

Pasak atašė, Lietuvos kultūros pristatyme Prancūzijoje aktuali kryptis – scenos menai: teatras, šokis, performanso menas, tarpdisciplininė kūryba. „Šiuo metu Prancūzijoje jaučiamas suaktyvėjęs atvirumas tarptautiškumui šioje srityje, ypač plečiant veiklą regionuose, todėl dabar yra geras metas išnaudoti ir šią progą“, – teigia A. Zdančiūtė.

A. Zdančiūtė kultūros atašė pareigas Prancūzijoje eina nuo 2018 metų, prieš tai ji daugelį metų dirbo su kino projektais, buvo „Meno avilio“ projektų vadovė ir koordinatorė, taip pat žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytoja ir koordinatorė.

A. Zdančiūtė yra įgijusi vadybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, taip pat baigusi Vilniaus universitetą bei įgijusi leidybos profesinio bakalauro laipsnį Paryžiaus Descartes'o universitete.

Kultūros atašė kadencijos trukmė – treji metai.

Kaip BNS informavo Kultūros ministerija, penktadienį vykusiame konkurse varžėsi septyni pretendentai.

A. Zdančiūtė yra įgijusi vadybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, taip pat baigusi Vilniaus universitetą bei įgijusi leidybos profesinio bakalauro laipsnį Paryžiaus Rene Descartes'o (Rene Dekarto) universitete. Ji daugelį metų dirbo su kino projektais, pastaruoju metu buvo viešosios įstaigos „Meno avilys“ projektų vadovė ir koordinatorė, taip pat Žmogaus teisių kino festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytoja ir koordinatorė.

„Prancūzija – labai svarbi Lietuvos kultūrai. Prancūzai yra jautrūs menui, kūrybai, jie turi gilias tradicijas ir subtilų suvokimą, jie nebijo iššūkių mene, kine ir kitose kultūros srityse. Lietuvos menininkai, kūrėjai yra įdomūs Prancūzijai, todėl tikiuosi, kad naujosios kultūros atašė užsidegimas ir energija padės atrasti jungtis tarp menininkų iš Lietuvos ir Prancūzijos, tarp meno vadybos profesionalų ir abiejų šalių meno bei kultūros centrų ir institucijų“, – pranešime teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Konkursą laimėjusi pretendentė gali pradėti eiti pareigas, gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduodamą asmens patikimumo pažymėjimą bei pritarus Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Kultūros atašė kadencijos trukmė – treji metai.

Šiuo metu kultūros atašė pareigas Prancūzijoje eina Vida Gražienė.

Prancūzų kino festivalyje "Žiemos ekranai" šiemet apsilankys savitas gruzinų kilmės Prancūzijoje kuriantis režisierius Otaras Iosselianis (Otaras Joselianis), kuris žiūrovams pristatys savo filmus.

Frankofoniško kino mėgėjai šį savaitgalį galės susipažinti su režisieriaus savito stiliaus juostomis, pasižyminčiomis linksma ironija: "Balandis", "Lapams krentant", "Gyveno strazdas giesmininkas", "Pastoralė", "Drugelių medžioklė", "Sudie, mano karvide", "Pirmadienio rytas", "Sodai rudenį", "Šantrapa".

"Pirmuosiuose O.Isselianio filmuose jau atpažįstamas režisieriaus stilius. (...) Jis vaizduoja paprastą gyvenimą, labai natūralią gyvenimo tėkmę", - antradienį pasakojo festivalio koordinatorė Austė Zdančiūtė.

Pasak A.Zdančiūtės, gūdžiu sovietmečiu Gruzijoje filmus kurti pradėjęs režisierius filmuose dažnai šaiposi iš sistemos, vaizduoja darbininkus, valdininkus.

"Visuose filmuose ryški laisvės dvasia", - pažymėjo ji.

Tuo metu pirmąjį vasario savaitgalį "Žiemos ekranai" dedikuos rašytojos režisierės Marguerite Duras (Margaritos Diuras) retrospektyvai.

A.Zdančiūtės teigimu, be Lietuvoje žinomo jos filmo "Hirosima, mano meile", žiūrovai galės pamatyti ir mažiau girdėtus "Agata ir beribiai skaitymai", "Indijos daina" bei "Natali Granžė".

Festivalis pora filmų skirs ir kitiems garsiems rašytojams, tarp jų - iš Lietuvos kilusiam rašytojui Romainui Gary (Romenui Gary), kurio 100-osios gimimo metinės minimos šiemet.

Martino Provost filmas "Violeta" pasakos apie rašytoją Violette Leduc (Violetą Leduk), o R.Gary bus dedikuotas filmo "Moters šviesa", sukurto pagal to paties pavadinimo rašytojo romaną, seansas.

Pagrindinėje programoje festivalis žada akcentuoti vidinį žmogaus pasaulį. Žiūrovai galės išvysti prancūzų ir frankofoniškai kultūrai atstovaujančių kitų šalių kūrėjų dramų, meilės istorijų, komedijų bei animacijos.

Ketvirtadienį festivalis "Multikino" kino teatre bus atidarytas aktorės Yolande Moreau (Jolandos Moro) pastatytu filmu "Henri", pasakojančiu meilės istoriją.

Vėliau ketinama parodyti kanadiečio Denis Côté (Deni Kotė) dramą "Vik ir Flo pamatė lokį", Francois Dupeyrono (Fransua Dupeirono) "Tu išgydei mano sielą", Mahmato Saleh-Harouno (Mahmato Sale-Haruno) nuotykių dramą "Grisgris", ribas tarp dokumentinio ir vaidybinio kino trinančius Shalimar Preuss (Šalimar Proiš) "Mano gražioji mergaitė" bei Rani Massalha (Rani Masala) "Žirafiada", Xabi Molia (Ksabi Molja) komediją "Užkariautojai", Alix Delaporte (Ali Delaport) meilės istoriją "Anželė ir Tonis" bei pagal komiksų knygą Laurento Boileau (Lorano Buajo) sukurtą animacinį filmą "Medaus spalvos oda".

Kino festivalis Vilniuje vyks nuo sausio 23-osios iki vasario 2 dienos. Filmai bus rodomi "Skalvijoje", "Pasakoje" bei Šiuolaikinio meno centre (ŠMC).

"Žiemos ekranų" filmai taip pat keliaus į Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės, Nidos, Palangos bei Visagino kino sales.

Prancūzų kultūros centro iniciatyva festivalis "Žiemos ekranai" pradėtas rengti 2006 metais. Savito renginio organizatoriai sako kruopščiai atrenkantys šiuolaikinio prancūzų autorinio kino filmus ir kartu pristatantys kino klasiką.