-
Nelaimė Savanorių prospekte: tikrasis kelininkų sužalojimo kaltininkas iš įvykio vietos pabėgo? 21
Kaip jau rašyta, pirmadienį apie 15.25 val. Savanorių prospekte, šalia prekybos centro „Hyper Maxima“, troleibusas, kurį vairavo 1962 m. gimęs UAB „Kauno autobusai“ vairuotojas, užvažiavo ant pėsčiųjų perėjoje esančios salelės ir sužalojo ten dirbusius du kelio darbininkus, gimusius 1995 ir 1973 m.
Abu jie, konstatavus politraumas, iš įvykio vietos išvežti į Kauno klinikas.
Pirminiais duomenimis, vieno iš jų sužalojimai – sunkūs.
Kitam Klinikose konstatuoti kojų lūžiai.
Portalui kauno.diena.lt pavyko išsiaiškinti, ką prieš pat šį įvykį įamžino minėto troleibuso vaizdo kamera.
O ji įamžino, kad ties eismo įvykio vieta į Savanorių prospektą iš šalutinės gatvės, esančios priešais „Hyper Maxima“, įsuka „Volkswagen“ modelio automobilis. Ir tiesiai į antrąją eismo juostą, kuria važiuoja troleibusas. Tačiau tada pradeda mirksėti šviesoforas ir „Volkswagen“ vairuotojas staigiai stabdo.
„Facebook“ grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.
Po šių jo viražų, vengdamas atsitrenkti į „Volkswagen“ galą, troleibuso vairuotojas taip pat bando stabdyti, sukdamas į kairę. Tačiau dėl savo gabaritų netelpa ten esančioje trečioje eismo juostoje ir kliudo kelininkus, kurie dėvėjo šviesą atspindinčias liemenes, tačiau dirbo neaptvertoje teritorijoje vidury prospekto.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po šio įvykio troleibuso vairuotojas tęsti darbo jau nebegalėjo. Jį pakeitė kolega.
UAB „Kauno autobusai“ vadovybės patikinimu, jų žiniomis, niekas iš troleibuso keleivių šio įvykio metu nenukentėjo.
Kauno policijos atstovė portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad ieškomas minėto pilkos arba sidabrinės spalvos lengvojo automobilio vairuotojas. Ir tik laiko klausimas, kada jis bus nustatytas. Portalo kauno.diena.lt žiniomis, minėtame vaizdo įraše, puikiai matyti šio automobilio valstybiniai numeriai.
Be to, pasak Kauno policijos atstovės, įvykio vietoje yra ir daugiau vaizdo kamerų, kurių savininkų paprašyta pateikti jų įrašus.
-
Šilainių estakada – nesaugi: rekonstruoti ar remontuoti? 15
Sustabdė darbus
Prieš kelias savaites „Kauno diena“ informavo apie Šilainiuose esančią estakadą remontuoti pradėjusios bendrovės sprendimą stabdyti darbus ir reikalauti, kad statinys būtų ne remontuojamas, bet iš esmės rekonstruojamas.
Sprendimas priimtas, kai, nuo atramų nuvalius tinko sluoksnį, buvo aptikta sulūžusių sijų. Be to, paaiškėjo, kad betonas dėl druskos poveikio yra ištrupėjęs ir praradęs sukibimą su armatūra, o armatūra – surūdijusi.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kilus abejonių dėl statinio saugumo, bendrovė „Autokausta“ savo iniciatyva nusprendė kreiptis į ekspertus. Šie savo išvadose patvirtino, kad susidėvėjusį statinį reikia ne remontuoti, bet rekonstruoti.
Tikino, kad nesaugu
Tilto būkle susirūpino Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija. Jos pirmininkas Justinas Urbonavičius surengė komiteto narių, tilto remonto užsakovų ir rangovų pasitarimą. Diskusijos vyko estakados teritorijoje.
„Norime pasižiūrėti, kokia tilto būklė. Galbūt bandysime teikti komisijos rekomendacijas“, – vylėsi J. Urbonavičius.
Tilto atnaujinimo darbams vadovaujantis bendrovės „Autokausta“ atstovas Justinas Jasiulevičius atkreipė dėmesį, kad statinys buvo suprojektuotas 1987 m., o pastatytas 1993 m.
„Tais laikais eismo intensyvumas buvo penkis šešis kartus mažesnis. Tada prie vieno daugiabučio stovėjo vienas du automobiliai, o dabar jie kiemuose nebetelpa. Eismo intensyvumas ir toliau didės. Pagal tuomečius rusiškus standartus ir eismo intensyvumo lygį pastatyta estakada nė vienu parametru neatitinka statinių saugumui keliamų dabartinių europietiškų standartų. Mūsų tikslas yra užsakovui – Automobilių kelių direkcijai (LAKD) – parodyti karčią tiesą. Remontuodami pagal dabartinius projektinius reikalavimus, kuriuose, mūsų įsitikinimu, nepakankamai atsižvelgta į tilto susidėvėjimą, jam tenkančias apkrovas, bijotume prisiimti atsakomybę“, – pabrėžė J. Jasiulevičius.
Tendencija: estakados apkrovos nuolat didėja. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Parodė pažeistas vietas
J. Jasiulevičius parodė labiausiai pažeistas estakados vietas ir papasakojo apie galimus padarinius, jei statinys būtų ne rekonstruojamas, o tik remontuojamas.
„Stovėdami šioje vietoje jaučiate, kad perdanga linguoja. Lingavimas yra maždaug 2 cm amplitudės. Sijos turi būti išgaubtos į viršų, bet dabar jos išsigaubusios į apačią. Taip yra dėl apkrovos ir vadinamojo armatūros nuovargio. Yra lūžusių sijų. Klausimas – kaip ateityje tos sijos laikys“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Anot J. Jasiulevičiaus, laikydamasi požiūrio, kad tiltą reikia ne rekonstruoti, bet tik remontuoti, LAKD nenori pripažinti realybės.
Mes rodome ir sakome – statinys neatitinka techninių reglamentų, armatūra suplonėjusi, dvi sijos lūžusios.
„Mes rodome ir sakome – statinys neatitinka techninių reglamentų, armatūra suplonėjusi, dvi sijos lūžusios. Ateityje bus gal keturios penkios lūžusios, nes kai jau yra lūžusių sijų, apkrovos didėja kitose vietose“, – perspėjo J. Jasiulevičius.
Tilto apžiūros metu buvo atkreiptas dėmesys ir į susidėvėjusią armatūrą.
„Kai atidengėme tinklo sluoksnį, pamatėme, kad armatūra kritiškai pažeista. Jos skersmuo turi būti 32 cm, tačiau suplonėjimas yra 28 cm ir daugiau – tai nebeatitinka jokių normų. Be to, armatūra – sovietinių laikų. Joje yra šiek tiek daugiau anglies, todėl ji yra trapesnė. Magistralė labai gausiai barstoma druska, o ji veikia ne tik armatūrą, bet ir betoną“, – sakė specialistas ir pabrėžė, kad estakados būklę galima apibūdinti kaip avarinę.
Įžvelgė gąsdinimą
Apžiūrint statinį dalyvavęs LAKD generalinio direktoriaus patarėjas (buvęs šios įstaigos vadovas) Remigijus Lipkevičius replikavo, kad „Autokaustos“ išvados gali būti skubotos.
„Jūs neskubėkite vertinti dėl avarinės būklės, tai yra jūsų nuomonė, gąsdinate žmones“, – sakė R. Lipkevičius.
„Čia ne nuomonė, bet tikslūs techniniai duomenys“, – patikslino J. Jasiulevičius.
Potyris: statinį apžiūrėję įvairių sričių specialistai pajuto, kad perdanga linguoja. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Perspėjo dėl standartų
Estakada vidutiniškai per parą važiuoja apie 30 tūkst. automobilių, po estakada esančiu A1 keliu per parą vidutiniškai – apie 27 tūkst.
„Estakados projektinės apkrovos yra žymiai mažesnės, nei numato ES normatyviniai dokumentai.
Projektinės apkrovos numatytos pagal Sovietų Sąjungos normatyvinį dokumentą SNiP 2.05.03-84. Šiemet sugriuvę tiltai Kėdainiuose ir Kaune taip pat buvo suprojektuoti pagal Sovietų Sąjungos normatyvinį dokumentą SNiP 2.05.03-84.“, – akcentuojama bendrovės „Autokausta“ pranešime.
-
„Autokausta“ daugiau nei dešimtmetį be teisinio pagrindo naudojosi „Kauno vandenų“ sklypu 30
Kaip ketvirtadienį skelbia naujienų portalas delfi.lt, vėliau bandyta santykius įteisinti, sudaryta sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis.
Kaip portalą informavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovas Ruslanas Golubovas, paaiškėjus, kad ne visas valstybinės žemės sklypas Marvelės gatvėje yra naudojamas pagal jam nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą, pradėta administracinio nusižengimo byla dėl galimo sklypo nuomos sąlygų pažeidimo.
Teisėsauga įtaria, kad buvęs Kauno savivaldybės administracijos vadovas Vilius Šiliauskas paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
STT, Vilmanto Raupelio, Justinos Lasauskaitės, Evaldo Šemioto nuotr.
Taip pat areštuota apie 170 V. Šiliauskui priklausančių nekilnojamojo turto objektų, kurių rinkos vertė, pasak STT, yra septynženklė, taip pat areštuota 15 J. Kriaučiūnui priklausančių nekilnojamojo turto objektų.