Vasario 16-osios išvakarėse Vilniuje dėmesio Ukrainai buvo kaip niekada daug. Ratuoti, už barikadų, su gitara ar dubenėliu ukrainietiškų barščių – taip įvairiai šį savaitgalį visuomenės aktyvistai išreiškė savo solidarumą už laisvę, demokratiją ir teisingumą kovojančiai draugiškai tautai.

Šį kartą protestuojančių ukrainiečių kovai prijaučiančius žmones konsolidavo jungtinės pilietinio judėjimo „Už demokratiją. Ukraina“ ir Užupio bendruomenės, veikiančios Užupio Respublikos idėjų pagrindu, pajėgos.

Galutiniu AutoMaidano automobilių kolonos tašku praėjusį savaitgalį tapusi automobilių stovėjimo aikštelė šalia Lietuvos Respublikos Seimo šįkart pakeista Užupiu. Ši vieta pasirinkta visiškai neatsitiktinai.

Lietuvos Nepriklausomybės išvakarėse čia atidengta Užupio Respublikos Konstitucija ukrainiečių kalba, taip įsiterpdama į garbingą sąrašą kitų 19 Vilniaus ir pasaulio tautų kalbų, kuriomis skleisti šios išskirtinės Vilniaus bendruomenės pamatines vertybines nuostatas.

„Itin svarbu tai, kad visi renginiai vyksta mums taip svarbios Vasario 16-osios išvakarėse. Solidarumo išreiškimas pilietinei Ukrainos visuomenei tokią dieną įgauna daugiau prasmių ir tarsi apjungia dvi tautas, kurių abejų kelias link laisvės – itin nelengvas. Skirtumas tik tas, kad mes jau laimėjome, o ukrainiečiai – vis dar kelyje. Savo veikla norime pasakyti, kad pilietinė Lietuvos visuomenė nenurims, kol šis draugas neprisijungs prie mūsų“, – taip jau daugiau nei 2 mėnesius Lietuvoje vykstančias įvairias Ukrainos palaikymo akcijas komentuoja pilietinio judėjimo „Už demokratiją. Ukraina“ iniciatorius Šarūnas Matulevičius.

Užupyje esanti Paupio gatvės erdvė simboliškai buvo išlaisvinta barikadomis. 

„Užupio Respublika visuomet vienijo žmones, trokštančius laisvės, tačiau taip pat ir ją saugančius ir branginančius. Nekilo jokių abejonių, kad reikia paremti kovojančią ukrainiečių tautą, kuri dabar kuria savo ateitį. Savo veikla norime visada būti pavyzdžiu ir suteikti drąsos oficiozinėms kaimyninėms struktūroms neprarasti žmogiško nuoširdumo ir parodyti tikrąją poziciją, nors mažais darbeliais lemiant Ukrainos išsilaisvinimą ir tapimą savo piliečių valstybe. Kol Europos Sąjungos šalys trypčioja vietoje skaičiuodamos kas realiau politikoje, Užupio Respublika oficialiai pareiškia panaikinanti vizas bei galimybę jas gauti visiems susitepusiems Ukrainos politikams ir oligarchams“, – tvirtina Užupio bendruomenės seniūnaitis Sakalas Gorodeckis.

Nuo 19 val. akcijų ir renginių dalyviai kviečiami į Užupio Respublikos parlamentą „Užupio kavinę“ (Užupio g. 2), kur vyks bendraminčių susibūrimas ir tam skirtas revoliucinis koncertas. Čia laukia dainuojamoji poezija, atliekama daugiau nei 20 metų Lietuvoje gyvenančio ukrainiečio Andrejaus Ozerenskio, kurio sūnus šiuo metu yra itin aktyvus AutoMaidano dalyvis Kijeve. Prie jo taip pat prisijungs grupė „Žalvarinis“ ir kiti Ukrainos laisvės bylai neabejingi atlikėjai.

Lietuvoje gydomas Ukrainos aktyvistas Dmitrijus Bulatovas pirmadienį sakė kol kas nenusprendęs dėl savo ateities, taip patikslindamas žiniasklaidos pranešimus apie ketinimus persikelti į Vokietiją.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje gydomas 34 metų vyras teigia, kad visus variantus apsvarstys per mėnesį.

Kalbėdamas apie planus dėl Vokietijos, D.Bulatovas sakė tiesiog pažadėjęs ten gyvenančiai močiutei ją aplankyti.

"Aš svajoju grįžti į Ukrainą pirmai progai pasitaikius, bet viskas priklausys nuo situacijos joje. Kol kas noriu per mėnesį apsvarstyti visus galimus variantus dėl savo ateities. Nieko dar nesu nusprendęs", - sakė D.Bulatovas.

"Šįryt verkdama paskambino močiutė iš Vokietijos. Aš jai pasakiau, kad kai tik galėsiu, ją aplankysiu, nes juk esu Europoje", - sakė D.Bulatovas.

Jo komentarus BNS perdavė ligoninės atstovė spaudai.

D.Bulatovas teigia, kad sausio mėnesį rusiškai kalbantys vyrai jį pagrobė ir kankino, kaltindami bendradarbiavimu su Jungtinėmis Valstijomis.

Vokietijos dienraštis "Rheinische Post" pirmadienį pranešė, esą D.Bulatovas nori kuo greičiau išvykti į Vokietiją.

D.Bulatovas Ukrainoje vadovavo "Automaidano" judėjimui, kuris rengė protestus automobiliais prie prezidento Viktoro Janukovyčiaus prabangaus būsto Kijevo priemiestyje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį susitiko su Lietuvoje gydomu Automaidano judėjimo lyderiu Dmitrijumi Bulatovu, kuris metų pradžioje Ukrainoje buvo pagrobtas ir kankintas nežinomų asmenų.

Susitikime, kuris vyko prezidentūroje, aptarta situacija Ukrainoje, kalbėta apie Automaidano iniciatyvą ir apie Europos Sąjungos vaidmenį sprendžiant konfliktą Ukrainoje, praneša prezidentūra. Pasak pranešimo, D.Bulatovas padėkojo prezidentei už Lietuvos paramą sužeistiems Euromaidano dalyviams ir už galimybę gydytis Lietuvoje.

"Ukrainos žmonės kovoja dėl savo šalies demokratinės ateities. Taikus politinės krizės sprendimas turi būti surastas kuo greičiau, kad būtų užtikrintas Ukrainos politinis, ekonominis ir socialinis stabilumas. Europos Sąjunga yra pasiruošusi visais įmanomais būdais padėti Ukrainos valdžiai ir opozicijai susitarti ir išspręsti šalyje susiklosčiusią situaciją", - susitikime sakė prezidentė.

Į Lietuvą gydytis atvežti jau keturi sužeisti Euromaidano dalyviai. Pasak D.Grybauskaitės, Lietuva pasiruošusi ir toliau suteikti medicininę pagalbą nukentėjusiesiems.

Dmitrijus Bulatovas - trečiasis per įvykius Ukrainoje nukentėjęs asmuo, atvežtas gydymui į Lietuvą. Jis yra pilietinės akcijos - Automaidano - lyderis. Šios akcijos metu grupė nepriklausomų automobilių vairuotojų važinėja gatvėmis ir vaizdo registratoriais fiksuoja Ukrainos valdžios smurtines priemones prieš žmones, taip pat vaizdo įrašais informuoja apie situaciją Kijeve. Ši akcija yra Euromaidano dalis.

Sausio pabaigoje Automaidano lyderis D.Bulatovas buvo dingęs šešias dienas. Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad vyro būklė kelia įtarimų dėl galimo kankinimo ir žiauraus elgesio, kuriuos reikia ištirti.

Lietuva šiuo metu gydo keturis per protestus sužeistus Ukrainos aktyvistus, o pagalbą iš viso planuoja suteikti iki 10 nukentėjusiųjų. Jų gydymui ir reabilitacijai Vyriausybė skyrė 150 tūkst. litų.

Į Lietuvą gydyti atvežtas ketvirtas per protestus sužeistas Ukrainos pilietis, BNS pirmadienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Ukrainietis gydomas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje Lazdynuose.

Lietuva per protestus sužeistų ukrainiečių gydymui skyrė 150 tūkst. litų. Tarp gaunančių medicinos pagalbą Lietuvoje yra ir "Automaidano" judėjimo lyderis Dmitrijus Bulatovas, kuris teigia, kad jį Ukrainoje kankino rusiškai kalbantys vyrai.

Ukrainoje protestai prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių tęsiasi nuo lapkričio mėnesio, kai jis viršūnių susitikime Vilniuje atsisakė pasirašyti asociacijos su Europos Sąjunga sutartį.

Protestuojančios Ukrainos palaikymo akcijos pasiekė ir Kauną – sekmadienį nuo „Žalgirio“ arenos per miestą pajudėjo 20 mašinų kolona.

12 val. nuo arenos pajudėję automobiliai buvo išpuošti Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis. Jie pasuko per Kęstučio ir K.Donelaičio gatves link Parodos g. kalno, o galutine signalizuojančių ir šviesomis mirksinčių mašinų kolonos stotele tapo Kauno pilies prieigos.

Susirinkusiesiems organizatoriai dalino Ukrainos bei Lietuvos vėliavas. Pats kvietimas išplatintas tik vakar vakare per socialinius tinklus.

„Pamenate, koks pasididžiavimas apėmė, kai mažutė Islandija pripažino Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, kiek buvo laimės ašarų? Ukraina dabar vėl atsidūrė Nepriklausomybės kryžkelėje . Nepriklausomybės nuo Rusijos įtakos, nuo antidemokratinių jėgų, uzurpavusių valdžią ir smurtu stumiančių visą tautą atgal į komunizmo glėbį“, – buvo sakoma pranešime.

Kaip pasakojo vienas akcijos organizatorių, miesto tarybos narys Aušrys Kriščiūnas, automobilių kolona buvo išreikštas solidarumas su ant pilietinio karo slenksčio stovinčia Ukrainos tauta.

„Automaidanas šiandien tuo pačiu metu vyks ir Vilniuje. Sostinėje yra ukrainiečių judėjimas, draugija, Vilniaus universitete taip pat yra ukrainiečių studentų draugija, o kauniečiams važiuoti iki Vilniaus susidaro šioks toks atstumas. Nežinau tik, ar vilniečiams pavyko gauti leidimą – mes jį gavome operatyviai. Viskas suderinta ir su policija, ir su arenos administracija. Be abejo, tikslas – paremti Ukrainos automaidaną“,– sakė A.Kriščiūnas.

Ukrainoje kaip viena iš protesto formų pasirinktas automaidanas – mašinomis blokuojamos miestų gatvės. Neseniai į Lietuvą gydyti atvežtas vienas Ukrainos automaidano sukilimo iniciatorių, nukentėjęs nuo nežinomų užpuolikų.

Kaunietis Erlandas apie automaidaną sužinojo tik vakar vakare iš socialinių tinklų.

„Trūko šiek tiek informacijos, manau, tikrai daugiau žmonių būtų susirinkę. Aš prisijungiau nedvejodamas, nors kai kurie mano draugai į šią idėją žiūrėjo su šypsena. Domiuosi, kas vyksta Kijeve ir palaikau ukrainiečius“, – sakė kartu su drauge atvykęs vyriškis.

Ukrainiečių opozicijos aktyvistas Dmytro Bulatovas, kuris daugiau kaip prieš savaitę dingo, dabar buvo rastas smarkiai sumuštas ir sako, kad jo pagrobėjai nupjovė jam dalį ausies, o rankas buvo persmeigę vinimis.

Tai dar vienas iš visos virtinės paslaptingų užpuolimų per du mėnesius trunkančią Ukrainos politinę krizę, kurių taikiniais tapo antivyriausybiniai protestuotojai.

35 metų D.Bulatovas, „Automaidano“ - automobilių savininkų, kurie dalyvavo protestuose prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių, grupės - dalyvis, ketvirtadienį atėjo į vieną kaimą netoli Kijevo, daugiau kaip savaitė po to, kai žmona pranešė apie jo dingimą.

Penktadienį 5-ajam televizijos kanalui jis sakė, kad pagrobėjai jam užrišo akis ir jį kankino, o paskui išmetė miške.

„Mano rankos ... jie nukryžiavo mane, prikalė mane, nupjovė man ausį, supjaustė veidą“, - sakė D.Bulatovas, kurio veidas buvo ištinęs ir padengtas sukrešėjusiu krauju, rankos – taip pat ištinusios ir su vinių paliktomis žymėmis.

„Ant mano kūno nėra vietos, kuri nebūtų sumušta. Ačiū Dievui, esu gyvas“, - sakė jis.

„Dabar negaliu gerai matyti, nes visą laiką sėdėjau tamsoje“, - pasakojo jis, vis dar vilkėdamas krauju suteptus drabužius. Dėl tos tamsos jis negalėjęs atpažinti savo pagrobėjų.

Po daugiau kaip savaitę trukusių mušimų ir kankinimų pagrobėjai jį paliko miške. Per mišką į artimiausią kaimą šiaip ne taip nusigavusiam aktyvistui galiausiai pavyko susisiekti su draugais, kurie atvažiavo jo pasiimti, minėtai televizijai sakė kitas aktyvistas, kurio buvo nurodytas tik vardas - Jurijus.

„Jis gyvas! Visas tas dienas jis buvo kankinamas, pjaustomas, nukryžiuotas“, - pasikalbėjęs su D.Bulatovu savo „Facebook“ puslapyje parašė opozicijos parlamentaras Anatolijus Hrycenka.

D.Bulatovas dingo sausio 22 dieną, kai du mėnesius vykstantys protestai virto kruvinais susirėmimais su milicija. Nuo to laiko jis nebeatsiliepdavo savo mobiliuoju telefonu.

Jo dingimas sukėlė didelį susirūpinimą, nes ir anksčiau buvo garsių aktyvistų dingimų.

Vienas tų aktyvistų, Jurijus Verbyckis, miške buvo rastas negyvas, o kitas, Ihoris Lucenka, buvo smarkiai sumuštas ir atsidūrė ligoninėje.

„Automaidano“ vairuotojai organizuodavo protesto autokolonas šalia V.Janukovyčiaus Mežyhirjės rezidencijos ant Dnepro upės kranto netoli Kijevo.

Šios protestų grupės nariams valdžia darė didžiulį spaudimą, ir kai kurie jų pradėjo slapstytis ar išvyko iš šalies.

Opozicijos lyderis Petro Porošenka nuskubėjo į ligoninę, kur ketvirtadienį vakare buvo nuvežtas D.Bulatovas.

„Dmytro paprašė perduoti visiems linkėjimus ir sakė, kad nebuvo ir nebus palaužtas, kad yra pilnas energijos ir jog nepaisant to, kad jo kūnas buvo sumuštas, Dmytro dvasia stipri“, - 5-ajam kanalui sakė P.Porošenka.

Milicija pranešė, kad pradėjo tyrimą ir kad buvo rastas automobilis, kurį jis vairavo dingimo metu.

D.Butlatovas dingo kitą dieną po to, kai buvo rastas I.Lucenka, kuris prieš tai nežinomų užpuolikų buvo nuvežtas į mišką ir smarkiai sumuštas.

I.Lucenka buvo pagrobtas iš ligoninės, į kurią atvežė kitą protestuotoją, J.Verbyckį, gydyti dėl sužeistos akies. J.Verbyckis taip pat buvo smarkiai sumuštas ir vėliau rastas negyvas.