Defibriliatoriai, dar vadinami gyvybės inkilais, įrengti Karmėlavoje, Zapyškyje, Ringauduose, prie Garliavos sporto centro, Raudondvario dvare. Vienas AID aparatas buvo pakabintas ir prie Kauno rajono savivaldybės administracinio pastato, Savanorių pr. 371, surengti pusdienio mokymai, kuriuos vedė Lietuvos paramedikų asociacijos viceprezidentas Tomas Gurskas.
T.Gurskas aiškino, kad AID – tai kompiuterinis prietaisas, kuris analizuoja žmogaus širdies ritmą, atpažįsta sutrikimą ir elektros impulsu atkuria normalų širdies darbą. Šis prietaisas naudojamas, kai žmogus yra be sąmonės, nekvėpuoja. AID gali išgelbėti žmogaus gyvybę, o juo naudotis gali kiekvienas – tam nereikia medicininio išsilavinimo. Bet kuris visuomenės narys, neprašydamas leidimo, gali atidaryti dėžę, kurioje yra defibriliatorius ir panaudoti jį žmogui gaivinti. Prietaise įdiegta instrukcija lietuvių kalba. Paspaudęs mygtuką žmogus išgirs nurodymus arba pamatys užrašą, ką daryti. „Tai protingas aparatas, bet jis veiksmingas tik tada, kai juo naudojasi žinių turintis žmogus“, – kalbėjo T.Gurskas.
Tikimybė išgelbėti gyvybę daug didesnė, jei aparatas prijungiamas pirmosiomis minutėmis, sustojus širdžiai, kol dar neatvykę medikai.
Defibriliatoriai dažniausiai įrengiami susibūrimų vietose: oro uostuose, geležinkelio stotyse, gyvenamuosiuose rajonuose, darbo vietose, prekybos centruose, traukiniuose.
Kauno rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro (VSB) direktorius Laurynas Dilys sakė, kad Kauno rajone vykdomas projektas yra kompleksiškas ir ilgalaikis, jam siūlymus teikė Bendruomenės sveikatos taryba, o savivaldybė skyrė finansavimą.
Pasak direktoriaus, įsteigtas Pirmosios pagalbos mokymo centras ugdys savanorius, kurie vyks į bendruomenes ir rengs mokymus. Atsižvelgiant į Kauno rajono gyventojų skaičių, savanorių turėtų būti maždaug 1 750. Taip pat paskaičiuota, kad 3 tūkst. gyventojų reikėtų vieno defibriliatoriaus. „Pasirinkdami AID vietas, atsižvelgiame į tai, koks žmonių srautas yra toje vietoje, kiek laiko įstaiga dirba“, – kalbėjo L.Dilys.
