LB valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog centrinis bankas nesiūlo strateginės reformos, kuriai dabar nebūtų tinkamas laikas.

„Girdime, kokie lūkesčiai šiuo metu keliami visuomenės ir su kokiomis problemomis susiduria šiuo metu įtraukiami automatiniu būdu į sistemą. Pakeitimai yra susiję su daliniais patikslinimais ir tai nėra strateginė reforma, kurią siūlytume šiuo metu daryti. Strateginei reformai laikas ne pats tinkamiausias, turint galvoje nuosmukį rinkoje, kuris įvyko praėjusiais metais“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė S. Krėpšta.

LB teigimu, jei žmogaus pensija nedidelė ir jis sukaupė nedaug lėšų fonde, periodinės išmokos iš fondo visą likusį gyvenimą tampa abejotinos.

Sistemos tikslas nėra erzinti žmones ir įtraukti tuos, kurie tikrai nenori šioje sistemoje dalyvauti.

„Iš tiesų tam tikrus žmones šiek tiek ir erzina, kai sukaupta nedaug lėšų ir vis tiek yra prievolė pirkti periodinę išmoką. Čia galėtų būti tampresnis ryšys tarp išmokos dydžio ir vidutinės pensijos to asmens, jei santykis mažas, 3-5 proc., tai tikrai nėra tas priedas, kuris turėtų būti mokamas periodiniais mokėjimais visą likusį gyvenimą“, – sakė S. Krėpšta.

Be to, LB siūlo mažinti atskaitymus iš pensijų fondų. 

„Atskaitymų mažinimas – jie Lietuvoje yra gana maži, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, bet tikrai verta paieškoti galimybių dar labiau mažinti mokesčius, pensijų atskaitymus. Pavyzdys būtų turto išsaugojimo fondai – jų mokesčiai galėtų būti susieti su uždirbama grąža ir iš esmės tapti sėkmės mokesčiais, kai grąža neigiama, ir mokesčiai galėtų būti lygūs nuliui“, – kalbėjo jis.

S. Krėpšta pabrėžė, jog pensijų sistema yra svarbi gyvenimo dalis, lemianti jo kokybę išėjus į pensiją, o „neapgalvotų sprendimų rizikos yra labai didelės“. Automatinis įtraukimas, pasak jo, taip pat yra svarbi sistemos dalis.

„Atsisakius sistemos arba ją reformavus taip, kad kaupiančiųjų joje liktų labai mažai, to kaina būtų 30 proc. mažesnės pajamos būsimiems pensininkams“, – sakė S. Krėpšta.

LB siūlo suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrą pakopą. Pavyzdžiui, vieną kartą žmogui atsisakius antrą kartą jam galėtų būti siūloma po trejų ar penkerių metų, arba suteikti galimybę pasitraukti po 1-3 mėnesių atskaičius pirmą įmoką.

„Sistemos tikslas nėra erzinti žmones ir įtraukti tuos, kurie tikrai nenori šioje sistemoje dalyvauti. Šiame kontekste – gal trys įtraukimo etapai, jų šiek tiek per daug. Kita galimybė – žmogui, kuris įtraukiamas pirmą kartą į sistemą ir sumoka įmoką, turėtų turėti tam tikrą protingą laikotarpį – vieno ar kelių mėnesių, kai jis galėtų pasitraukti iš sistemos“, – sakė S. Krėpšta.

Taip pat siūloma suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant: nedidinant rizikos padidinti investavimo objektų spektrą, leidžiant ribotą dalį pensijų fondų lėšų investuoti į dabar nenumatytas finansines priemones.

Be kita ko, LB ragina pateikti žmonėms aiškesnės ir išsamesnės informacijos.

S. Krėpšta taip pat siūlo diskutuoti dėl lankstesnio įmokų nemokėjimo laikotarpio, ilgesnių nei vienerių metų „atsotogų“. Be to, jis siūlo svarstyti galimybę pasiimti dalį sukauptų lėšų tam tikrais gyvenimo atvejais – kai kuriose kitose šalyse tokia galimybė yra.

„Tai sritis, kur pokyčiai turėtų būti atlikti labai smarkiai pagalvojus, nes (...) jeigu būtų atvertos per plačiai tos durys ir būtų daugiau galimybių pasiimti lėšas, būtų netenkama pajamų, kai žmogus išeina į senatvę. Niekam nekyla klausimas, kad galbūt „Sodros“ pensiją būtų galima anksčiau gauti, vienu mokėjimu čia ir dabar, kai jos labai reikia“, – sakė S. Krėpšta.

LB siūlymus pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių – pusė Lietuvos gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst., arba 54 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad, priklausomai nuo pajamų, galima papildomai sukaupti iki 30 proc. priedą prie būsimos pensijos.

Lietuvoje vidutinė pensija siekia šiek tiek mažiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 70 proc., tačiau privaloma darbuotojo ir darbdavio įmoka siekia apie 10 proc. pajamų, o Lietuvoje – 3 proc. darbuotojo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įmoka.

Be to, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Latvijoje ir daugelyje kitų EBPO šalių dalyvavimas pensijų kaupime yra privalomas. 

– Gali taip nutikti, kad žmonėms sumažės atlyginimai?

– Na, taip įvyks dėl to, kad didesnė suma bus pervedama į pensijų fondus. Kita vertus, tai gera žinia, nes žmogus sukaups didesnę sumą, kurią išėjęs į pensiją galės panaudoti. Tas tarifo augimas buvo numatytas įstatymo. Ir tie žmonės, kurie apsispręsdavo kaupti antroje pakopoje, jie galėjo rinktis palaipsniui augantį tarifą arba iš karto maksimalų. Jeigu rinkosi palaipsniui augantį, tai nuo 2019 m. buvo – 1,8 proc. nuo žmogaus pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Dažniausiai – nuo darbo pajamų. Ir pamažu kiekvienais metais tas procentas augo, kol kitais metais pasieks 3 proc. nuo atlyginimo.

Buvo galima rinktis ir iš karto tą maksimalų 3 proc. tarifą. Kadangi kaupimą antroje pakopoje skatina, remia valstybė, tai prie tų sumų, kurias žmogus skiria nuo savo atlyginimo ir perveda į pensijų fondus, taip pat tam tikrą dalį perveda valstybė. Jeigu žmogus kaupia tuo palaipsniui augančiu tarifu, jis šiais metais skirdavo 2,7 proc. nuo savo atlyginimo ir valstybė skirdavo 1,2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje. O jeigu tas tarifas buvo maksimalus, tai valstybė skirdavo 1,5 proc. nuo VDU. Tai dabar nuo kitų metų viskas susilygina. Visi kaups tuo maksimaliuoju 3 proc. plius 1,5 proc. nuo VDU tarifu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paaiškinkite, kad gyventojai žinotų, kiek ta suma gali pasikeisti. Pavyzdžiui, kiek vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui reikės sumokėti įmokų nuo savo darbo pajamų ir kokią sumą skirs valstybė?

– Ta dalis, kurią perveda žmogus, priklauso nuo jo pajamų. Bet žiūrint bendrai, jei žmogaus atlyginimas ant popieriaus 1500 Eur, t. y. apie 960 Eur į rankas, tai šiais metais jis nuo savo pajamų pervesdavo 40 Eur ir 17 Eur paskatos būdavo pervedama valstybės. O nuo kitų metų šiuo atveju žmogaus įmoka bus 45 Eur, plius valstybės – 24 Eur.

– Trejus metus žmonės buvo įtraukiami į antrąją pensijų pakopą. Turbūt reikėtų jiems priminti, kad laukia pokyčių. Nuo sausio 1 d. turėtų atsidaryti „Sodros“ puslapį ir pasidomėti, ar nėra kažkur įtraukti. Arba jei nori būti įtraukti, vertėtų žinoti apie šią naujieną. Kas keisis?

Taip įvyks dėl to, kad didesnė suma bus pervedama į pensijų fondus. Žmogus sukaups didesnę sumą, kurią išėjęs į pensiją galės panaudoti.

–  Gal ne pačiomis pirmomis sausio dienomis, šiek tiek vėliau vertėtų atsidaryti mūsų puslapį, nes užtrunka laiko, kol suformuojami įtraukiamų į pensijų kaupimą sąrašai. Vyksta taip, kad kiekvienų metų pradžioje į pensijų kaupimą yra įtraukiami tie žmonės, kurie iki tol niekada nedalyvavo pensijų kaupime, kuriems mažiau nei 40 metų, ir kurie tą dieną yra draudžiami, t. y. arba dirba pagal darbo sutartį, arba vykdo savarankišką veiklą. Tokiems žmonėms siunčiamas pranešimas apie tai, kad jie yra automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą, bet turi pusmetį apsispręsti, ar jiems tai aktualu, ar jie nori kaupti, ar ne. Taigi prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros, jeigu nenori kaupti, gali tiesiog paspausti mygtuką ir atsisakyti kaupimo. Jeigu per visą pusmetį nieko nepadarys, tai bus automatiškai įtraukti ir nuo liepos 1 d. pradės kaupti pensijų fonduose atsitiktiniu būdu parinktose pensijų kaupimo bendrovėse.

Arba gali savarankiškai pasirinkti jiems labiau priimtiną pensijų kaupimo bendrovę. Tokiu atveju turi pateikti prašymą, kad nori kaupti būtent toje bendrovėje. Na, tai aktualu prisiminti tiems žmonėms, kurie jau vieną kartą atsisakė būti įtraukti į pensijų kaupimą. Tarkim, jie gavo 2020 m. pranešimą apie tokį įtraukimą į pensijų kaupimą, bet atsisakė, tai pagal įstatymą kas trejus metus jam pakartotinai siunčiamas toks pranešimas. Galbūt pasikeitė gyvenimo aplinkybės, galbūt žmogus apsisprendė kaupti, tai vėlgi jis automatiškai yra įtraukiamas, ir vėl gali atsisakyti.

– Tai žmogus, gavęs tokį pranešimą, praktiškai turėtų apsispręsti iki birželio. O, tarkim, jeigu kažkas norėtų pradėti kaupti anksčiau, nelaukdamas tų trejų metų?

– Žmogus tai gali padaryti bet kuriuo metu. Tiesiog pateikti prašymą pasirinktai pensijų kaupimo bendrovei. Su „Sodra“ nėra jokių privalomų administravimo reikalų. Jis bet kokiu momentu gali tapti antros pakopos pensijų kaupimo dalyviu.

Per pateikimo procedūrą už pakeitimus balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 22, 31 susilaikė.  

„Nereikia kurti iliuzijų žmonėms, kad jais pasirūpins privatūs pensijų fondai“, – teigė projekto iniciatorius Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas įrodinėjo, kad žmonės turi teisę elgtis su pinigais taip, kaip jie nori.

„Pensijų fondams kaupimas yra be pralaimėjimų, o pensininkai gali prarasti“, – teigė V. Ąžuolas.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė tikino, kad tokie pakeitimai menkina žmonių pasitikėjimą pensijų kaupimo sistema.

Dabar gyventojai, neišreiškę valios dėl pensijų kaupimo antrojoje pakopoje, yra automatiškai įtraukiami į kaupimą. Praleidę progą atsisakyti žmonės turi nurodyti svarbias priežastis, kodėl nori pasitraukti iš fondo ir grįžti į „Sodrą“.

Lietuvos bankas vasarį buvo pranešęs, kad pensijų fondai Lietuvoje pernai generavo rekordinę finansinę grąžą, o kolektyvinio investavimo subjektų rinka pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus augo.

KT šią byla nagrinėjo 30 Seimo narių grupės prašymu.

Anot parlamentarų, nuo 2019 metų pradžios galiojanti tvarka neproporcingai varžo iki tol antros pakopos pensijų kaupime nedalyvavusių asmenų laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą, galbūt pažeidžia konstitucinius sutarčių laisvės ir vartotojų teisių apsaugos principus, o į pensijų kaupimą įtraukiant tik jaunesnius kaip 40 metų amžiaus asmenis, jie diskriminuojami dėl amžiaus.

Anot KT, Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos paskatos kiekvienam žmogui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga.

„Abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti. Įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti senatvės pensijas ir turi pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms, kaupimą“, – teigiama KT pranešime.

Anot KT, gali būti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, kuriuo tam tikro amžiaus žmonėms būtų sukuriamos paskatos kuo anksčiau priimti sprendimus dėl dalyvavimo senatvės pensijos kaupime.

KT teigimu, asmenų iki 40 metų įtraukimu į antros pakopos fondus siekiama paskatinti juos dalyvauti pensijų kaupime, užtikrinant didesnes pajamas senatvėje kuo didesniam skaičiui gyventojų.

„Šiems asmenims turi būti pateikiama informacija, be kita ko, apie visas jų pasirinkimo galimybes (atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime; sudaryti pensijų kaupimo sutartį; nesudarius pensijų kaupimo sutarties ir nepateikus atsisakymo, dalyvauti pensijų kaupime įstatymo pagrindu), kurios pagrindu per nustatytą terminą jie gali laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime“, – pažymėjo KT.

Anot jo, toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant ir į šalies demografinę padėtį bei prognozes, o 40 metų riba vertintina kaip optimali, kad būtų galima sukaupti lėšų didesnei būsimai senatvės pensijai.

Parlamentinė opozicija 2018-ųjų liepos pabaigoje kreipėsi į KT dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos. Iš viso kreipimąsi pasirašė 30 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės narių.

Nuo 2019 metų sausio visi antros pakopos fonduose nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys automatiškai įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime gali dalyvauti savanoriškai.

Byla nagrinėjama pagal 30 Seimo narių grupės prašymą. Anot parlamentarų, nuo 2019 metų pradžios galiojanti tvarka neproporcingai varžo iki šiol pensijų kaupime nedalyvavusių asmenų laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis – ar mokėti pensijų kaupimo dalyvių įmoką.

Be to, pasak prašymą pateikusių parlamentarų, atsisakyti dalyvavimo antros pakopos pensijų fonduose į juos automatiškai įtraukiamo gyventojai gali tik savo aktyviais veiksmais to atsisakę, todėl taip galimai pažeidžiami konstituciniai sutarčių laisvės ir vartotojų teisių apsaugos principai.

Parlamentarų prašyme taip pat nurodoma, kad pagal ginčijamą tvarką automatiškai įtraukiant į pensijų kaupimą tik asmenis iki 40 metų sudaromos prielaidos diskriminuoti dėl amžiaus, nes nustatant, kuriems asmenims yra ekonomiškai tikslinga papildomai kaupti senatvės pensijai, vienintelis kriterijus yra asmens amžius, o jo pajamų dydis ir kiti aspektai nevertinami.

Parlamentinė opozicija 2018-ųjų liepos pabaigoje kreipėsi į KT dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos. Iš viso kreipimąsi pasirašė 30 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės narių.

Nuo 2019 metų sausio visi antros pakopos fonduose nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys automatiškai įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime gali dalyvauti savanoriškai.