Naujovę planuojama diegti keliais etapais. Nuo metų pradžios numatomas bandomasis etapas, kuriuo bus suteikiama galimybė klientams išbandyti sąskaitą ir įvertinti pranašumus. Vėliau, sulaukus grįžtamojo ryšio iš klientų, ji bus praplėsta papildomomis naudingomis funkcijomis. Priemonę inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Finansų ministerija – taip siekiama sumažinti administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui.
„Tai pažangus, šiuolaikiškas požiūris į finansų tvarkymą ir apskaitą – visi procesai yra automatizuoti. Savarankiškai dirbantys asmenys visas jėgas ir dėmesį galės skirti vykdomai veiklai, o ne daug laiko atimančiam mokesčių skaičiavimui ir deklaracijoms pildyti. Mažindami administracinę naštą, skatiname gyventojų verslumą ir kuriame daugiau galimybių smulkiesiems verslininkams“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Smulkiojo verslininko sąskaitos naudą akcentuoja ir Finansų ministerija. „Tikime, kad Finansų ministerijos parengta priemonė savarankiškai dirbantiems taps kasdienybe – lyg prisijungimas prie interneto banko. Lengvai, suprantamai ir skaidriai – svarbiausi smulkiojo verslininko sąskaitos prioritetai“, – pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Partnerio pav.
Mažesnė administracinė našta dirbantiems savarankiškai
Inicijuoti šią naujovę paskatino tikslinės grupės išsakyti lūkesčiai. Apklausos rodo, kad vienas savarankiškai dirbantis asmuo finansų apskaitai per metus skiria apie aštuoniolika valandų. Iš viso apskaitai tvarkyti ir mokesčiams sumokėti skiriama 4,3 mln. valandų, o tai sudaro maždaug 35,1 mln. eurų.
Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių savo gebėjimus tvarkyti apskaitą vertina kaip vidutinius ir žemesnius nei vidutiniai. Apklausti individualią veiklą vykdantys asmenys dažniausiai nurodo tokius sunkumus kaip sudėtingas deklaracijų pateikimo procesas, keblumas apskaičiuoti mokėtinus mokesčius, apskaitos tvarkymo žinių trūkumas. Dalis apklaustųjų atkreipia dėmesį, kad apskaita atima daug laiko.
Savarankiškai dirbantys asmenys visas jėgas ir dėmesį galės skirti vykdomai veiklai, o ne daug laiko atimančiam mokesčių skaičiavimui ir deklaracijoms pildyti.
Taigi automatizuota apskaita sutaupys laiko, taip pat sumažės klaidų, apskaičiuojant mokesčius, tikimybė. Nebereikės pildyti ir vėliau dešimt metų saugoti apskaitos žurnalo. Viskas bus lengviau ir paprasčiau.
Smulkiojo verslininko sąskaita: kaip ji veikia ir kokia jos nauda?
Asmuo finansų įstaigoje, teikiančioje tokią paslaugą, atsidarys smulkiojo verslininko sąskaitą ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) automatiškai įregistruos individualią veiklą. Tad bus galima iškart pradėti ją vykdyti. Visos įplaukos į sąskaitą, taip pat grynųjų pinigų įnešimas, bus priskiriami veiklos pajamoms ir visi duomenys automatiškai perkeliami į GPM (gyventojų pajamų mokesčio) deklaraciją.
Tiesa, kol kas numatoma bandomajame etape mokesčių apskaičiavimą automatizuoti tik iš dalies. Sulaukus teigiamų atsiliepimų ir rezultatų, individualią veiklą vykdantiems asmenims bus pasiūlytas visas paketas – visiškai automatizuota realiu laiku tvarkoma apskaita ir mokesčių apskaičiavimas kartą per mėnesį. Bus automatiškai apskaičiuojami VSD (valstybinio socialinio draudimo) ir PSD (privalomojo sveikatos draudimo) mokesčiai. Numatoma, kad šiuo paketu galėtų naudotis apie 85 tūkst. individualią veiklą vykdančių asmenų.
Smulkiojo verslininko sąskaita sukurta remiantis gerąja užsienio šalių praktika. Analogiška sistema taikoma Estijoje ir šiuo metu diegiama Latvijoje. Nuo 2024 m. naujovę bus galima išbandyti ir Lietuvoje.
Kaip rodo praėjusiais metais atlikta apklausa, smulkiojo verslininko sąskaitos įvedimą itin teigiamai vertina menine veikla užsiimantys, taip pat informacinių technologijų, transporto ir švietimo paslaugas teikiantys asmenys.
