– Įsivaizduokime tokią situaciją: automobilis ne naujas, artėja TA galiojimo pabaiga. Ką reikia daryti, į ką atkreipti dėmesį, kad į TA centrą nereikėtų važiuoti pakartotinai?

– Pats dažniausias trūkumas, dėl kurio tenka sugrįžti, yra šviesos signalizacijų, žibintų būklė.

– Nesureguliuotos šviesos?

– Nesureguliuotos, nedega kuri nors lemputė. Čia kalbama tiek apie pagrindines šviesas, trumpąsias, artimąsias, tiek apie posūkių, rūko žibintus. Bendras kiekis šių trūkumų – arti 30 proc., gal net viršija. Čia ne tik Lietuvos problema, Vokietijoje yra labai panaši situacija. Gera žinia ta, kad šiuos defektus žmogus tikrai gali nesunkiai pamatyti pats. Prieš važiuodamas į apžiūrą apeik automobilį, pasižiūrėk, įsijunk, paprašyk šeimos nario, kad jis pajunginėtų, ir žinosi, yra problema ar nėra. Tada, nuvažiavęs į servisą, tas lempučių problemas, reguliavimo problemas išspręsi per keletą minučių ir tikrai nereikės sugrįžti. Ir tikrai tai brangiai nekainuos, nereikės nervintis, nereikės gaišti laiko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Yra tekę girdėti istorijų, kai automobilis neatitinka TA reikalavimų, nes žibintas šviečia šiek tiek kreivai. Vairuotojai sako, kad tas žmogus, kuris tikrina automobilį, pats gali pasukinėti vieną varžą ir viskas būtų gerai, bet ne, principingai nepraleidžia. Ar tikrai dėl to galima nepraleisti automobilio?

– Ne visai taip. Žibintų aukščio reguliavimas yra vienintelė procedūra, kurią galima atlikti patikros metu. Yra žibintų stendas, kuriame yra įrankių komplektas, kuris iš principo universalus, tinkamas visoms automobilių markėms ir modeliams. Jei tik yra įmanoma sureguliuoti žibintus, kontrolierius tai padaro. Jeigu to neįmanoma padaryti, tarkime, automobilis yra po avarijos, žibintai suklijuoti keistu būdu, tada sako: dovanok, brolau, teks tau iš tiesų truputėlį daugiau dėmesio skirti ir galbūt pasikeisti žibintų tvirtinimus ar juos suremontuoti, tada viskas bus gerai.

– Kokių dar gedimų pasitaiko?

– Antroje dažniausiai fiksuojamų didelių trūkumų vietoje – įvairios pakabos svirtys ir lankstai arba vadinamieji šarnyrai. Jeigu teisingai prisimenu, apie 8 proc. automobilių turi šią bėdą. Tai tikrai nėra smulkmena, nes pakabos gyvybingumas užtikrina, kad automobilis bus valdomas važiuojant bet kokiomis kelio sąlygomis, tarkime, kai yra nelygus paviršius, kai reikia manevruoti. Trečias dažniausiai pasitaikantis trūkumas, praeitų metų statistikos duomenimis, yra per didelis dūmingumas. Viešojoje erdvėje dabar labai daug kalbama, kaip aplinkosaugininkai daro revoliuciją. Iš tiesų nėra viskas taip baisu. Pirmas vaistas, vėlgi, yra pats paprasčiausias – tikėtina, kad yra užsikimšęs oro filtras, kuris filtruoja orą, patenkantį į variklį, ir reikėtų jį pakeisti. Kai sudega 1 l benzino / dyzelino, tuo metu sudeginama apie 14–14,5 kg oro. Jeigu filtras užsikimšęs, vadinasi, nepakankamai oro patenka į degimo kamerą, todėl degusis mišinys yra tirštesnis ir dėl to (dūmų) šleifas paskui automobilį yra gerokai didesnis. Dėl to aplinkosaugininkai pyksta ir grasina atimti TA. Ši problema sprendžiama labai paprastai.

Pats dažniausias trūkumas, dėl kurio tenka sugrįžti, yra šviesos signalizacijų, žibintų būklė.

– Kaip vairuotojui elgtis atvažiavus į TA centrą? Ar jis gali automobilyje palikti įvairių daiktų? Nes, vėlgi, būna dviprasmiškų situacijų. Daug visokių istorijų yra, kaip paliekama 50 eurų kažkur – nei tai mano, nei tai kažkam. Ar galima taip daryti?

– Maždaug jau porą metų yra gerokai tiksliau apibrėžta, kaip automobilis turėtų būti paliktas, paruoštas apžiūrai. Bet koks daiktas, bet kokia kupiūra, bet kas, kas galėtų būti suvokiama, kaip bandymas daryti įtaką kontrolieriaus veiklai ir, sakysime, nupirkti jo nepastabumą ar atlaidumą, traktuojama kaip kyšis. Jeigu automobilio savininkas primygtinai siūlo, nereaguoja į perspėjimus to nedaryti, daugeliu atvejų apžiūra tuo ir baigiasi. Jam tiesiog pasiūloma atvažiuoti kitą kartą, eiti iš naujo. Pinigai nėra grąžinami, kas finansiškai turbūt yra skausminga. Pasidžiaugti galima tuo, kad tokių atvejų, pagal statistiką, mažėja. Ir mūsų TA protokole yra specialus langelis galimai korupcijai. Kai žmogus ypač atkakliai siūlo ar duoda užuominų, tas langelis pažymimas. Tai automatiškai uždega raudoną lemputę visoje informacinėje sistemoje, ir atvažiavęs į kitą TA stotį, kurioje galbūt žmogus galvoja, kad kontrolieriai bus sukalbamesni, kontrolierius jau žino, kad atvažiuoja žmogus su galbūt nevisiškai sąžiningais ketinimais.

Toks terminas nuo trečiadienio įvestas Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymu. Iki šiol sprendimas įsigaliodavo iškart, nustačius pažeidimą.

Vis dėlto, kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, liks ir tam tikros išimtys, t. y. techninės apžiūros dokumentas baigs galioti iš karto, jei bus nustatytas skysčių nuotėkis.

Naikinti techninę apžiūrą, kai transporto priemonė viršija išmetamųjų dujų normą, nuo sausio 1-osios gali Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, tai taip pat gali daryti policijos ir LTSA pareigūnai.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto AAD pareigūno, o nepaklusus reikalavimui, gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.

 

Minimi pareigūnai stabdyti transporto priemones ir atlikti jų taršos matavimus gali nuo metų pradžios įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams.

Techninė apžiūra naikinama nustačius, kad išmetamųjų dujų kiekis viršija normą arba esant bet kokiam skysčio (pvz., tepalų, degalų) nuotėkiui, jeigu dėl to kyla žala aplinkai, pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto AAD pareigūno, o nepaklusus reikalavimui, gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.

Kaip anksčiau skelbė AAD, už transporto priemonių, kurių į orą išmetamų teršalų kiekis viršija normas, eksploataciją gresia 100–300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų bauda.

Aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir mišiniais asmenims užtraukia 60–120 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150–300 eurų baudą.

Per metus AAD planuoja patikrinti nuo 9 iki 15 tūkst. automobilių.

Kiek kartų esate girdėję apie tai, kad seni automobiliai yra didelė problema? Juos reikia apmokestinti, o vairuotojus reikia raginti persėsti prie naujesnių vairų. Prie šviesoforo sustoję prie „Tesla Model S“ sulaukiate pašaipaus vairuotojo žvilgsnio – jūsų „Škoda Octavia“ jau savo jau nugyveno, o dabar tik teršia orą. Automobilių entuziastai, nors jiems tai visiškai nerūpi, taip pat jaučia spaudimą nepirkti labai senų automobilių – juk jie degina tiek daug degalų ir išmeta tiek daug teršalų!

Ir visa tai yra tiesa. Automobilių technologijos nuolat tobulėja ir naujesni automobiliai aplinką teršia mažiau. Tai ypač svarbu lokalia prasme – jei visi važinėtų naujais automobiliais, šaligatviais vaikštantys miestų gyventojai kvėpuotų švaresniu oru. Tačiau netikėkite, kai jums sakys, kad jūsų senas automobilis yra žalingesnis aplinkai nei naujas, nes tai tiesiog nėra tiesa.

Seikei universiteto Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad iki automobilio pardavimo jis jau yra išskyręs 12 % vidutinės automobilio gyvenimo taršos. Kitaip tariant, automobilių gamyba pati savaime kenkia aplinkai kur kas labiau nei jo vairavimas. Tačiau naujesnis „Toyota“ tyrimas parodė, kad ir šis skaičius nėra tikslus – iš tiesų net 28 % taršos patiriama dar prieš naujam vairuotojui į rankas paduodant naujo automobilio raktelius. Tikriausiai realus skaičius yra kažkur tarp šių dviejų rodiklių. Ir atsiminkite – hibridinių ir elektrinių automobilių gamyba aplinkai kenkia labiau.

Jūsų dabartinis automobilis jau yra pagamintas. Žala, kurią sukėlė jūsų automobilio gamyba, jau yra sukelta ir, kadangi laiko atgal atsukti neįmanoma, jos jūs neatpirksite. Pirkdami naują automobilį jūs tik paskatinsite papildomą taršą, kurios niekada neatpirks sumažėjusios degalų sąnaudos ir švaresnės išmetamosios dujos. Situacija kur kas blogesnė jei jūsų automobilis yra pagamintas kažkur kitame žemyne ir turėjo atkeliauti laivu.

Kitaip tariant, pats ekologiškiausias automobilis yra tas, kurį jūs vairuojate dabar. Jei norite padėti aplinkai, gerai jį prižiūrėkite, pasirūpinkite, kad panaudota variklio alyva būtų tinkamai sutvarkyta, o senos padangos būtų perdirbtos. Jei savo „Octavia“ važinėsite 10 metų, aplinkai būsite mažiau žalingas nei tas, kuris per trejus metus perka vis naują ekologišką mašiną.

Problema yra ne tik gamyba. Senų automobilių perdirbimas taip pat yra aplinkai žalinga pramonės šaka. Pastebima, kad metalo lauže atsiduria vis jaunesni automobiliai. Dar daugiau – hibridinius ir elektrinius automobilius perdirbti apsimoka kur kas labiau dėl naudojamų brangių metalų, bet pats procesas aplinkai yra labai žalingas.

Vertėtų pasakyti, kad automobilių gamintojai stengiasi pagerinti savo gamyklų energijos suvartojimą, vis labiau žvalgosi į atsinaujinančią energetiką ir progresas tikrai yra pastebimas. Ir tikrai nieko blogo, jei jūs tiesiog norite naujo automobilio. Problema yra tai, kad dangstantis ekologijos siekiu svarstomi nauji mokesčiai seniems automobiliams. Ir tai, kad dėl emisijų duomenų klastojimo buvo perdirbta tūkstančiai visiškai naujų „Volkswagen“ automobilių – žala jau buvo padaryta ir tik dar pablogėjo juos taisant ar naikinant.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnai tikrina, ar sostinėje važinėjantys automobiliai neviršija nustatytų leistinų išmetamų teršalų, dūmingumo normų. Aplinkosaugininkams talkina policijos pareigūnai.

Nuo reido pradžios 10 val. patikrinta jau arti 20 automobilių. Pažeidimų nenustatyta.

Tikrinami automobiliai su benzininiais varikliais neturi viršyti leistinų į aplinką išmetamų anglies monoksido ir angliavandenilių kiekių, o automobiliai su dyzeliniais varikliais – dūmingumo ribinių verčių. Vairuotojams, eksploatuojantiems netvarkingas transporto priemones, gali būti skiriamos iki beveik 60 eurų administracinės baudos.

Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba informuoja, kad tokius patikrinimus artimiausiu metu organizuos visų regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai.