Tendencijos nesikeičia

Gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai kasmet pateikia daugiau kaip 21 tūkst. tonų alyvos, tačiau jos atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklis jau daug metų išlieka itin mažas – oficialiai jų sutvarkoma mažiau nei ketvirtadalis.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 m. šalyje buvo perdirbta 27,4 proc. panaudoto tepalo, 2017 m. – 24 proc., 2018 m. – 24,5 proc., o 2019 m. – 23,1 proc.

„Didžiausią dalį, daugiau kaip 70 proc., sudaro būtent variklinės alyvos atliekos, kurias galima surinkti ir perdirbti. Lietuvoje perdirbama tik ketvirtadalis panaudoto tepalo, tad alyvos atliekomis atsikratoma kitais neteisėtais būdais: ją sudeginant, išpilant, panaudojant darbo įrankių tepimui ar patalpų šildymui. Tokiu būdu šių atliekų turėtojai sutaupo lėšų, nes nemoka už panaudoto tepalo perdavimą atliekų tvarkytojams“, – sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Į gruntą išpiltas litras panaudotos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.

Pasak jos, kasmet naudotų tepalų kiekį išaugina ir kartu su importuojamais naudotais automobiliais patenkanti alyva, kurią taip pat būtina sutvarkyti.

„Alyvos atliekų tvarkymo tendencijos Lietuvoje nesikeičia metų metus, o ši problema ypač išryškėja atėjus šaltajam metų sezonui. Šį sezoną iki rekordinių aukštumų pakilusios energijos kainos taip pat atsiliepė panaudoto tepalo surinkimo kiekiams. Deja, turime pripažinti, kad ne visi rinkos dalyviai laikosi teisės aktų ir tinkamai pasirūpina, kad panaudota automobilių alyva būtų tinkamai sutvarkyta“, – teigė pavojingų atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ (ATC) vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Kenčia ne vien miškai

Daugiausia automobilių atliekų susikaupia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėse.

Naudota alyva, kaip ir kitos atliekos (padangos, plastikas, stiklas, kilimėliai), rinkoje turi neigiamą vertę ir jų sutvarkymas kainuoja. Pavyzdžiui, autoservisui už vienos variklio, pavarų dėžės ir tepamosios naudotos alyvos tonos perdavimą atliekų tvarkytojui gali tekti mokėti nuo maždaug 130 iki 230 eurų.

Veiklos nedeklaruojantys ir nelinkę teisės aktų laikytis automobilių remonto ūkio subjektai netvarko neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų. Dėl to šios atliekos ne tik sudeginamos – jų atsikratoma nuošalesnėse vietose: miškuose, paupiuose, pakelėse.

Teigiamą vertę rinkoje turinčios atliekos (akumuliatoriai, filtrai, amortizatoriai) nesimėto bet kur, nes už jų perdavimą atliekų tvarkytojams mokamas atlygis.

Priminė taisykles

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė priminė pagrindines automobilių atliekų perdavimo jų tvarkytojams taisykles.

Pirma: kiekvienas automobilių atliekų, įskaitant panaudoto tepalo, turėtojas (gyventojas, įmonė, servisas) turėtų šias atliekas perduoti licencijas turintiems atliekų tvarkytojams.

Antra: transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys privalo nemokamai priimti alyvos ir kitas automobilių atliekas iš asmenų, kuriems teikia savo paslaugas.

Trečia: kai gyventojas keičia automobilio tepalus ar kitas detales namuose, atliekomis taip pat būtina tinkamai pasirūpinti. Naudotą automobilių alyvą galima tiesiogiai nuvežti bendrovei „Atliekų tvarkymo centras“ arba į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Kiek alyvos atliekų priima savivaldybės atliekų surinkimo aikštelė ir kiek už tai reikia mokėti atliekų tvarkytojui, galima rasti internete (www.atliekos.lt.). Šioje gyventojams skirtoje svetainėje taip pat yra autoservisų, registruotų Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) ir galimai tinkamai besirūpinančių visomis atliekomis, sąrašas.

Servisai gali kaupti veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas laikyti tik pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar medžiagomis.

Teršalų debesys

Dėl alyvos atliekų deginimo į aplinką patenka kenksmingos medžiagos, kurios kelia pavojų žmogaus ir gyvūnų sveikatai.

Buitiniuose katiluose deginant tepalą į atmosferą išmetama tokių sunkiųjų metalų kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas ar azotas.

Alyvos atliekų regeneravimas leidžia taupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką. Naudotas tepalas iš Lietuvos eksportuojamas perdirbti į Lenkiją, Vokietiją, Suomiją.

Naudota automobilių alyva teršia aplinką ne tik dėl joje esančių teršalų: į gruntą išpiltas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, gamintojai ir importuotojai į Lietuvą kasmet įveža po 20-22 tūkst. tonų alyvos, tačiau surenkama ir perdirbama mažiau nei ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų. Kur dingsta alyvos atliekos, nepatenkančios pas atliekų tvarkytojus, ir tepalas, į Lietuvą įvežamas nelegaliai?

Alyvą į Lietuvą importuojančios bendrovės „P. Markevičius ir Ko“ tiekimo produktų inžinierius Darius Šeštakauskas sako, kad žiemos sezonu naudota alyva tampa didele problema, nes didelis jos kiekis nelegaliai sudeginamas.

„Kai šaltuoju periodu už šešėlinėje rinkoje už panaudotą tepalą dar mokama pinigų, naudota alyva nepatenka pas atliekų tvarkytoją, nes jam už šių atliekų pridavimą reikės dar ir sumokėti. Tokia situacija šalyje jau yra daug metų, todėl klausimas, kaip padaryti, kad būtų nenaudinga parduoti alyvą deginimui, yra itin aktualus“, – teigia D. Šeštakauskas.

Tai, kad žiemą naudotas tepalas sukaupiamas deginimui, mini ir atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė. Pasak jos, itin dažnai alyvos atliekos deginamos krosnyse, šildant patalpas.

„Vartotojai nusiperka naujas krosnis su sertifikatais, kurie nurodo technines įrangos savybes ir taikymą. Tačiau atliekas deginti turi teisę tik atliekų tvarkymo įmonės, turinčios leidimus šiai veiklai, teršalų valymo įrangą ir nepažeidžiant Lietuvos aplinkosaugos teisės aktų bei neteršiant aplinkos“, – sako K. Štelmokaitienė.

Pagal Lietuvos teisės aktus, nelegalus alyvos atliekų tvarkymas ir jų deginimas užtraukia gyventojams nuo 250 iki 540 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1 200 eurų. Jei administraciniai nusižengimai buvo padaryti pakartotinai, bauda išauga nuo 750 iki 2 tūkst. eurų.

Kodėl deginimas kenkia?

Specialistai sako, kad deginant atliekas į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos niekur nedingsta, o lieka mūsų aplinkoje. Maža to, jos kelia pavojų žmogaus sveikatai.

„Dėl alyvos deginimo buitinėse krosnyse į aplinką išsiskiriantis anglies dioksidas (CO2) skatina klimato atšilimą. Aplinkos tarša didėja ir dėl sunkiųjų metalų mikrodalelių, kurių neišgaudo naudojamos krosnys. Skaičiuojama, kad mobilusis transportas išskiria į aplinką apie 30 proc. CO2, likusią dalį – šildymas, pramonė“, – kalba D. Šeštakauskas.

Aplinką ypač teršia deginama transporto priemonių variklių alyva, nes ji, kaip ir automobilių filtrai, yra ypač užteršta.

„Pramoniniai automobilių filtrai nesugaudo mikrodalelių, jų nemato ir žmogaus akis. Tai reiškia, kad po automobilių eksploatacijos, kurios metu alyva yra filtruojama, ji vis tiek turi pakankamai mikrodalelių, kurios neliks krosnyje, o pateks į aplinką. Metalų mikrodalelės per kvėpavimo takus gali patekti į žmogaus kraują ir kauptis kepenyse ar inkstuose“, – sako alyvą į Lietuvą importuojančios įmonės specialistas.

Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą tokius sunkiuosius metalus kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas ar azotas. Tačiau alyvos atliekų regeneravimas, kai valant alyvos atliekas gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos produktus ir kitus alyvoje esančius priedus, leidžia sutaupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė primena, kad naudotas automobilių tepalas teršia aplinką ne tik dėl jame esančių teršalų: į gruntą išpiltas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.

„Automobilių atliekos yra vienas didesnių taršos šaltinių miškuose ir atokesnėse vietose. Ar tai būtų naudotas tepalas, ar kitos automobilių atliekos (vidaus degimo variklių degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai, padangos, plastikas ir kt.) turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Daugiausia šių atliekų susidaro automobilių techninės apžiūros ir remonto įmonėse“, – teigia GIA vadovė.

Beje, Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su savo nariais ir partneriais, siekdama sudaryti kuo geresnes sąlygas autoservisams rūšiuoti, rinkti ir priduoti atliekas, nuo 2020 metų spalio iki šių metų kovo vykdo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ aktyvųjį etapą. Dalyvauti projekte užsiregistravo 366 autoservisai, o jame dalyvavęs autoservisas per tris šio etapo mėnesius pridavė vidutiniškai po pusę tonos naudotų tepalų.

Gyventojai dėl alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų pridavimo, gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt) arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Atliekų tvarkytojų ir atliekų priėmimo aikštelių sąrašą, atliekų priėmimo sąlygas galima rasti www.atliekos.lt.