Nuostoliai – milžiniški

Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos prezidento Aurimo Jurčiaus skaičiavimais, birželį, liepą ir rugpjūtį per savaitę į uostą būdavo atplukdoma po 600 konteinerių, per mėnesį apytiksliai 2 400 automobilių. Šiuo metu per savaitę – tik po 100.

A.Jurčius atkreipė dėmesį, kad dėl to kenčia ne tik importuotojai: prekės nepatenka į apyvartą, jomis užkištas uostas, muitinės sandėliai, nebegali būti priimami nauji konteineriai, už juos skaičiuojamos prastovos. Krova atsilieka praktiškai visu mėnesiu. Pavyzdžiui, lapkričio 12-ąją buvo kraunami spalio 13-ąją atgabentieji, prastovų kaina jau pasiekė 500 eurų už kiekvieną.

"Importuojamo transporto srautai yra nukreipiami į kitas šalis. Lietuvos pinigai iškeliauja ten, – "Kauno dienai" pasakojo asociacijos prezidentas. – Mūsų valstybė per mėnesį praranda iki 3 mln. eurų. Naudoti automobiliai atkeliaus į Lietuvos rinką per kitas valstybes, tačiau visi pagrindiniai mokesčiai, pavyzdžiui, pridėtinės vertės ir kt., išskyrus registravimo, bus sumokėti ne čia."

Mūsų valstybė per mėnesį praranda iki 3 mln. eurų.

Automobilių importas glaudžiai susijęs su kitais verslais. Atsivežamas transportas čia ir remontuoti, nes ir darbai pigesni, ir kokybiškesni. Be to, sumokami mokesčiai įsigyjant detales, už remontą, nuo gauto pelno, taip pat ir darbuotojai moka gyventojų pajamų mokestį "Sodrai". Importuotojai skaičiuoja, kad šioje srityje bendrai veikia maždaug 300 tūkst. įvairių specialybių gyventojų, o valstybės pajamos gana apčiuopiamos. Verslininkams ir kyla klausimų, kodėl viską reikėtų nukirsti vienu smūgiu?

Muitinė situacijos nedramatizuoja

Muitinės departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vadovė Virginija Guobytė, "Kauno dienos" paklausta, kaip pasikeitė situacija ėmus taikyti griežesnius reikalavimus, per Komunikacijos skyriaus vedėją Vitą Volungevičių perdavė, kad naudotų automobilių muitinio įvertinimo sritis nuolat stebima ir analizuojama.

"Nors pirmaisiais keturiais šių metų mėnesiais, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, išleistų į laisvą apyvartą naudotų automobilių kiekiai buvo beveik vienodi, nuo 2020 m. gegužės stebima naudotų automobilių iš JAV ir Kanados importo srautų mažėjimo tendencija. Nuo COVID-19 pandemijos pradžios importo srautai į Lietuvą sumažėjo daugiau nei 40 proc., rugsėjo–spalio mėnesiais Lietuvos muitinėje į laisvą apyvartą buvo išleisti 2 259 automobiliai, tai sudaro 55 proc., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Dėl muitinės taikomų priemonių vidutinė naudotų automobilių iš JAV muitinė vertė nuo 2020 m. pradžios nuosekliai augo, o spalį, lyginant su sausio duomenimis, padidėjo daugiau negu 1,5 karto.

Mūsų žiniomis, Klaipėdos jūrų uoste šiuo metu yra apie 500 neiškrautų konteinerių su naudotomis transporto priemonėmis iš trečiųjų šalių, kurios nepateiktos muitinei išleisti į laisvą apyvartą ar kitai asmens pasirinktai muitinės procedūrai", – taip situaciją apibūdino Muitinės departamentas.

Kodėl netinka dokumentai?

"Kauno diena" domėjosi, kokios priežastys lėmė tai, kad naudotų automobilių importuotojai pasijuto žlugdomi. Muitinės paslaugų tarpininkų teigimu, anksčiau automobilių išmuitinimo tvarka buvo paprastesnė, pakakdavo pateikti transporto defektavimo pažymą. Dabar atsirado papildomų reikalavimų įrodyti, nuo kokios sumos mokėti muito ir kitus mokesčius.

"Kai muitinės pareigūnams išmuitinti pateikiame visus dokumentus pagal sandorio vertės metodą (kai importuojamų prekių vertė apskaičiuojama remiantis prekių pirkimo–pardavimo dokumentais, t.y. sąskaitomis faktūromis, sutartimis), popieriai atmetami ir reikalaujama įvežamo turto vertinimo ataskaitos, – sakė A.Jurčius. – Tačiau ir jos dažnai netinka, nes muitininkai lygina su kitų šalių interneto svetainėse skelbiamomis kainomis. Absurdiška, nes domenai registruoti tokiose šalyse kaip Bahamai. Pasižiūri neaprobuotuose, nepatvirtintuose tinklalapiuose, kad automobilis ar motociklas labai brangiai parduodamas (parduotas), ir ima ginčyti sandorį tarp įmonių, nors neaišku, kodėl orientuojasi į didesnę kainą, kai šalia nurodyta tokia pat pigesnė prekė. Pareigūnai dėl nesuprantamų priežasčių atsisako pripažinti lietuviškas turto vertinimo ataskaitas, nors jas rengia kvalifikacijos pažymėjimus turintys ekspertai.

Muitinės pareigūnai lygina skelbiamų nedaužtų automobilių kainas ir mūsų įvežtų apgadintų.

Tarkime, muitininkams netinka nei sandorio vertės metodas, nei turto vertinimo. Jie pasižiūri kainas internete ir tvirtina, kad jos gerokai didesnės nei Lietuvon importuojamų transporto priemonių. Tačiau muitinės pareigūnai lygina skelbiamų nedaužtų automobilių kainas ir mūsų įvežtų apgadintų. Tai nepalyginami dalykai, bet muitinėje išgirstame, kad mokėtume muito, kitus mokesčius nuo jų nusižiūrėtų sveikų mašinų kainų.

Verslas kenčia dėl taisyklių neapibrėžtumo, kai kiekvienas jas gali interpretuoti, kaip nori.

Viskas pradėjo strigti nuo spalio 1-osios, nors nesikeitė transporto vertinimo metodika. Išskyrus tai, kad vienas muitinės pareigūnas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste įvertina automobilį vizualiai, o sandorio ar turto vertinimo dokumentus analizuoja ir sprendimą dėl išmuitinimo priima kitas Kaune, Vilniuje, Šiauliuose ar kitur. Pastarąjį atsitiktine tvarka paskiria kompiuterio programa. Jeigu pateikus visus dokumentus muitininkas netvirtina sandorio, manau, jis viršija įgaliojimus. Blogai, kai nėra asmeninės atsakomybės."

Turto vertintojai "Kauno dienai" pasakojo, kad transporto priemonių išmuitinimo procesą taip pat gerokai sulėtina tai, kad popierinė forminimo dalis perduota pareigūnams, kuriems trūksta šio darbo patirties.

A.Jurčius mano, kad muitininkai kompetentingi, tačiau greičiausiai perlenkia lazdą, gal kažko bijo: "Pateikėme teritorinėms muitinėms skundus, norime išsiaiškinti, kas dėl įšaldyto automobilių verslo kaltas. Kodėl vienam dokumentai tinka, o kitam – ne. Kodėl tą pačią transporto priemonę reikia važiuoti tikrinti ne vieną kartą."

Kaltinimai nesąžiningumu

Muitinės komunikacijos vadovas V.Volungevičius aiškina, kad Lietuvos muitinė vadovaudamasi ES muitinės kodeksu, vykdo ES tarptautinės prekybos priežiūrą ir įgyvendina priemones, kuriomis siekia apsaugoti ES nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos, bei kartu remia teisėto verslo veiklą.

"Atsižvelgdamos į didelius skirtumus tarp informacijos, kuri susijusi su iš JAV eksportuojamų automobilių verte ir neteisingu deklaravimu Lietuvos muitinėje, bei į Lietuvos fizinių asmenų muitinei teikiamą klaidinančią informaciją dėl automobilių atgabenimo iš JAV į Lietuvą ir patiriamų išlaidų, muitinės ėmėsi priemonių šiai problemai spręsti, – tvirtinama Muitinės departamento komentare dienraščiui. – Turime dažnus atvejus, kai girdime automobilį nusipirkusio asmens ar jam teikiančio atstovavimo paslaugas asmens muitinėje teiginius, kad asmenims, įsigijusiems JAV automobilį, nėra prievolės deklaruoti muitinėje tikrąją įsigyto automobilio kainą, nes automobilio importo atveju pakanka muitinei pateikti turto vertinimo ekspertų išvadas ir kt.

Muitinės departamentas, siekdamas sureguliuoti šią situaciją, nuo šių metų pradžios patvirtino Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisykles (toliau – Taisyklės), kuriose numatytos tam tikros papildomos muitinės kontrolės priemonės, kurios diegiamos palaipsniui, išlaikant deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo.

Primename, kad norint, jog automobilis būtų išleistas į laisvą apyvartą, muitinio įvertinimo atžvilgiu reikia pateikti ne bet kokius dokumentus ("visus dokumentus"), tačiau tuos dokumentus, kurie pagrindžia asmens deklaruojamą automobilio muitinę vertę. Todėl, asmenys, automobilį įsigiję ne ES šalyje pirkimo–pardavimo būdu, privalo muitinei deklaruoti sandorį ir visas su juo susijusias išlaidas.

Šiuo atveju muitinei dažnai pateikiama ne visa arba muitinę klaidinanti informacija, todėl muitinė imasi papildomų veiksmų pateikiamos informacijos autentiškumui patikrinti, taikydama kitus muitinio įvertinimo metodus. Muitinė visą informaciją, susijusią su automobilio muitinės vertės nustatymu, vertina kompleksiškai, siekdama įsitikinti, kad deklaruota prekių muitinė vertė atitiktų realią prekės ekonominę vertę."

Kaina – viena, vertė – kita

A.Jurčius sako, kad dalis verslininkų linkę perkelti veiklą iš Lietuvos kitur. Užsienyje ši tvarka liberalesnė, protingi suvaržymai neleidžia verslui sustoti, bet ir netvarkos nėra.

Pasak A.Jurčiaus, kitose valstybėse automobiliai išmuitinami dažniausiai naudojant sandorio vertės metodą. Tik tada, kai muitininkams atrodo akivaizdžiai per maža kaina, paprašo turto vertinimo.

Įsigijimo kaina nuo prekės vertės gali labai skirtis. Dažnai automobilis perkamas tik matant jo nuotraukas, tikroji jų vertė paaiškėja tik parplukdžius į Lietuvą, kai paaiškėja, kiek reikės investuoti, kad jų būklė taptų saugi, patraukli.

"Vertė nuo kainos gali labai skirtis, – pasakojo A.Jurčius. – Pirkėjui čia apžiūrėjus mašiną gali paaiškėti, kad yra rimtų variklio gedimų ar kitų didelių defektų, kurių neįmanoma perkant internetu pamatyti. Neretai būna, kad gabenant automobilius jie dar labiau apgadinami. Turto vertintojai, iš rinkos kainos atėmę remonto, švarinimo išlaidas, nustato, kokia automobilio vertė, pagal ją ir reikia mokėti muito bei kitus mokesčius."

Nors muitinės pareigūnai ir linkę teigti, kad verslininkai stengiasi savo prekės vertę kiek įmanoma sumažinti, turto vertintojai "Kauno dienai" sakė, kad ne tokie reti atvejai, kai ją padidina. Būna, kai aukcionuose už Atlanto dalyvauja nedaug dalyvių, o organizatoriai nori kuo greičiau išsivalyti savo aikšteles, todėl pavyksta nusipirkti ir pigiau nei rinkos kaina. Tokiais atvejais turto vertinimo ekspertai transporto importuotojams pateikia staigmeną – vertę nurodo net keletų tūkstančių eurų didesnę nei įsigijimo kaina.

Perspėja dėl atsakomybės

Muitinės departamento atstovai tikino, kad jokie papildomi apribojimai importuojamų automobilių atžvilgiu netaikomi, ir aiškino, jog kviečia asmenis, importuojančius transporto priemones, būti sąžiningus ir deklaruoti faktiškai sumokėtą ar mokėtiną automobilio įsigijimo kainą, nuo kurios skaičiuojami privalomi sumokėti mokesčiai.

"Pastebėjome, kad asmenims galimų nesklandumų atlikti muitinės formalumus jūrų uosto poste dažniausiai atsiranda po to, kai asmuo negali pateikti pakankamų deklaruojamos prekės muitinės vertės įrodymų, – aiškinama komentare "Kauno dienai". – Lietuvos muitinė, siekdama asmenims sudaryti palankesnes deklaravimo sąlygas, kviečia asmenis naudoti minėtose Taisyklėse įvardytus lankstesnius teisėtų įrodymų pateikimo muitinei būdus ir formas bei deklaruoti įsigijimo sandorį su visomis patirtomis išlaidomis. Atkreipiame dėmesį, kad asmenys, muitinei pateikdami ne visą arba muitinę klaidinančią informaciją apie prekę, gali būti traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn."

Šešėlį galima įveikti

A.Jurčiaus manymu, valstybė, norėdama kovoti su šešėliu, turėtų atkreipti dėmesį, iš kur jis atsiranda ir kodėl nepašalinamos priežastys.

Didelė problema, kad fiziniams asmenims, įsigyjantiems automobilius užsienio šalyse, neleidžiama remonto išlaidų įtraukti į kaštus.

"Didelė problema, kad fiziniams asmenims, įsigyjantiems automobilius užsienio šalyse, neleidžiama remonto išlaidų įtraukti į kaštus, – teigė A.Jurčius. – Liepiama registruoti individualią veiklą, nors žmogus neužsiima komercija. Pavyzdžiui, nusiperka aukcione, atkeliauja mašina čia, ją suremontuoja, o ši dėl kokių nors priežasčių nepatinka ir nusprendžia parduoti. Gali taip atsitikti? Gali. Parduoda, o mokesčius tenka sumokėti tik nuo įsigijimo vertės, o ne nuo visos suremontuotos mašinos savikainos. Leidus įtraukti remonto kaštus, tikrai atsirastų daugiau skaidrumo šioje srityje.

Žmogus pirks atsargines dalis – prašys sąskaitos, servise už remontą prašys sąskaitos, restauruos saloną – prašys sąskaitos. Taip paprastai valstybei neįdedant didelių pastangų ir dingtų šešėlis. Dabar dažniausiai jokių finansinių dokumentų apie nupirktas detales, suteiktas paslaugas net nepageidaujama gauti. Kartais neimdamas jų sumoka kiek mažesnę kainą, tarkime, be PVM."

Ne pirmas bandymas naikinti

Naudotų automobilių importuotojai ne pirmą kartą jaučiasi žlugdomi valdžios prieštaringai vertinamų teisės aktų. Prieš pustrečių metų, 2017-ųjų liepą, įsigaliojus užpraėjusios kadencijos aplinkos ministro Kęstučio Trečioko įsakymui (beje, pasirašytam paskutiniosiomis kadencijos dienomis – 2016 m. lapkritį), buvo numatyta, kad atvykusi transporto priemonė pripažįstama atlieka, jei už ją sumokėta kaina yra mažesnė, nei atsieis remontas. Kilus triukšmui dėl nurašomų automobilių gausos, K.Trečioką pakeitęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas truputį pakoregavo teisės aktą, tačiau esmė nepasikeitė – ir toliau į Lietuvą nebuvo įleista daugybė mašinų. Joms buvo suteikiamas atliekos statusas, kai buvo nusprendžiama, kad remonto išlaidos atsieis 75 proc. nesudaužytos transporto priemonės vertės.

Teisė nustatyti, ar automobilis stipriai apgadintas, ar ne ir ar jį ekonomiškai tikslinga remontuoti, buvo suteikta ne kvalifikuotiems transporto ekspertams, o Regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistams, pasitariant su Aplinkos apsaugos agentūra. Jei pripažįstama, kad į Lietuvą atgabentą transporto priemonę remontuoti netikslinga ir ji pripažįstama pavojinga atlieka, jos laukęs asmuo buvo verčiamas susimokėti už pavojingų atliekų utilizavimą, t.y. už savo turto visišką sunaikinimą, taip pat jam skiriama bauda už nelegalų pavojingų atliekų gabenimą.

Ne vienas ekspertas pripažino, kad transporto priemonės remonto kainos nustatymas labai subjektyvus. Nustačius iki apgadinimo buvusią automobilio vertę, vertintojai, remdamiesi viešai skelbiamais katalogais, skaičiuodavo, kiek kainuos remontas. Tačiau šiuose informacijos šaltiniuose pateikiamos tik oficialių dalių tiekėjų nurodytos mažmeninės kainos be nuolaidų. Tokios pačios kokybės dalis galima gauti ir pigiau, jau nekalbant apie remonto įkainius. Jie gali skirtis kartais, gal ir dar daugiau, jei pirkėjas automobilį sugeba remontuoti pats arba transporto priemonę importavusios įmonės servise.

2018 m. pavasarį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad aplinkos ministro įsakymas, uždraudęs Lietuvoje eksploatuoti kai kuriuos į Lietuvą atgabenamus naudotus automobilius ir motociklus, prieštarauja Konstitucijai.

Dėl neteisėto ministro įsakymo nukentėjo tūkstančiai Lietuvos žmonių, o nuostoliai sunkiai suskaičiuojami. Nuo 2017-ųjų liepos iki 2018-ųjų gegužės vidurio muitinėse įstrigę automobiliai labai nuvertėjo, kai kurių pasiimti net neapsimokėjo. Už vienos transporto priemonės stovėjimą uoste kasdien reikėjo mokėti 15 eurų be mokesčių, bendros išlaidos vien už saugojimą sudarė apie pusę milijono eurų. Kiek atsiėjo teisininkų paslaugos, niekas negali ir pasakyti.

Pasak Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos prezidento A.Jurčiaus, verslas prisiteisė kompensacijas, bet jų net nėra kam išmokėti, nes dalis įmonių likviduotos, o nemažai kitų savo verslą iškėlė į užsienį.