Lietuvos automobilių parkas vis dar seniausias Baltijos šalyse. Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, vidutinis Lietuvoje eksploatuojamų lengvųjų automobilių parko amžius siekia apie 15 metų. Latvija mus lenkia dvejais, o Estija net ketveriais metais jaunesniu automobilių parku. Senas automobilių parkas persipynęs su kitomis, ekologijos ir saugumo problemomis, galiausiai – pirkti senesnį automobilį dažnai būna ne pats ekonomiškiausias sprendimas. Tačiau tam, kad pasiektume lūžį ir parkas pradėtų jaunėti spartesniais tempais, pirmiausia reikia įveikti psichologinius barjerus ir stereotipus.

Prognozuojama, jog iki šių metų pabaigos mūsų šalyje iš viso bus nupirkta apie 239 tūkst. automobilių, iš kurių nauji sudarys vos 8 proc. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje bus įsigyta atitinkamai 74 tūkst. ir 125 tūkst. automobilių, tačiau abejose šalyse kone kas penktas automobilis bus naujas. Bendrovės „Datacenter“ duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje naujų automobilių pardavimai augo apie 16 proc. Situacija pamažu juda teigiama linkme, tačiau tokio augimo nepakanka, kad įvyktų esminis lūžis ir parkas pradėtų iš esmės jaunėti.

Kas tą lūžį paskatintų? Visų pirma, paprastenis požiūris į automobilio pirkimą. Automobilio pirkimas nėra tas pats kas investicija į nekilnojamąjį turtą. Technologijos sparčiai vystosi, gerėja ne tik automobilio saugumo, ekonomiškumo, bet ir techniniai, galiausiai – komforto parametrai. Todėl renkantis automobilį, tikslingiau ieškoti varianto ne dešimčiai–penkiolikai metų, o galvoti, ar konkretus automobilis patenkins poreikius per artimiausius 3–5 metus ir praėjus tokiam laikotarpiui automobilį vėl keisti naujesniu.

Kadangi dabar automobilius keičiame retai, tampa sunku atsiriboti nuo vyraujančių stereotipų apie konkrečius „negendančius“ ir „patikimus“ automobilių modelius. Būtent todėl Lietuvoje vis dar ryški tendencija pirkti senus, didelius ir galingus, netgi sportiškus automobilius, nors dabartinės technologijos leidžia su mažesnio galingumo automobiliais greitai ir manevringai startuoti iš vietos, tik tai daryti daug ekonomiškiau.

Kita esminė sąlyga – automobilių parkas sparčiau atsinaujins, jeigu pradėsime išsamiau skaičiuoti. Senesnio automobilio kaina yra mažesnė, todėl atrodo ir patrauklesnis variantas. Tačiau reikėtų prisėsti ir suskaičiuoti visas eilutes: ar senesnis automobilis nepareikalaus papildomų išlaidų, kad juo būtų galima pradėti važiuoti; kiek kainuos senesnio ir naujesnio automobilio priežiūra; kokios bus išlaidos kurui, padangoms, techninėms apžiūroms, remontui, ką padengs garantinis aptarnavimas ir pan. Tiesa, dažniausiai praleidžiamas svarbiausias momentas – pamirštama paskaičiuoti, kokia bus automobilio likutinė vertė po kelerių metų.

Dabar Lietuvoje automobilių pirkėjai gana ryškiai susiskirstę į dvi stovyklas: vieni perka naujus, kiti – senesnius nei 8 metų amžiaus automobilius, nors didelė dalis pastarųjų pagal gaunamas pajamas tikrai galėtų sau leisti įsigyti ir apynaujus. Didesnė lizingo skvarba į apynaujų automobilių rinką taptų ženkliu postūmiu parko atsinaujinime. Tačiau čia į lizingo paslaugą vėlgi nereikėtų žiūrėti kaip į kažkokį gyvenimo įsipareigojimą – netgi sudarius sutartį penkeriems metams, automobilio pardavimą galima planuoti po dviejų. Lizingo bendrovės pridėtinė vertė ir yra tame, kad jos turimos metodikos leidžia įsivertinti planuojamo pirkti turto likvidumą ilgesnėje perspektyvoje, tad suteikiamas finansavimas reiškia, jog priimamas ekonomiškai naudingas sprendimas. Be to, specializuotos, glaudžiai su automobilių dileriais bendradarbiaujančios lizingo bendrovės pačios turi galimybę pasiūlyti automobilių ypatingomis sąlygomis, netgi iš klientų grįžtančius automobilius, t. y. tuos, kurie buvo pirkti nauji, tačiau po 2–3 metų grąžinami lizingo bendrovei, nes vėl keičiami į naujus.

Galiausiai – automobilių parkas sparčiai atjaunės, kai svarbi taps ne tik automobilio kaina, bet ir saugumas. Ne paslaptis, kad į Lietuvą nemažai atkeliauja tokių automobilių, kuriems Vakarų Europoje suteikiamas verdiktas, jog juos remontuoti ekonomiškai netikslinga. Nereikėtų pernelyg tikėtis, kad kirtus kelių valstybių sienas, automobilio statusas pernelyg pasikeičia. Pirkdamas tokį automobilį niekada negali būti tikras, kad nelaimės atveju apsaugos sistemos suveiks taip, kaip turėtų suveikti, ar saugos pagalvės apskritai dar yra automobilyje. Nėra taip, kad saugumą gali garantuoti tik naujas automobilis, tačiau mažiau apie automobilius išmanančiam žmogui didesnė garantija būtų pirkti automobilį, kuris turėtų knygutę su priežiūros servisuose istorija ir geriausiai – Lietuvoje. Tuomet bent jau galima būti tikram, už kokios kokybės automobilį yra mokami pinigai.

Naudoto automobilio pirkimas – daug laiko ir nervų reikalaujantis užsiėmimas, o kiekvienas pirkėjas trokšta atrasti tvarkingą, patikimą ir nebrangų automobilį. Būtent toks nusiteikimas tampa puikia terpe vešėti mitams apie naudotus automobilius.

Finansų įstaiga „General Financing“, su prekės ženklu „Pirk Autolizingu“ teikianti automobilių finansavimo paslaugą, teigia, kad su dėvėtų automobilių pirkimu susiję mitai nesikeičia jau gerą dešimtmetį ir paneigia populiariausius jų.

1. Automobiliu važinėjo pensininkai

Nors daug rašoma ir kalbama, kad automobilio rida yra atsukama, tačiau dažnas lietuvis šventai tiki, kad būtent jam pavyks rasti nenaują, vos 100 tūkst. kilometrų nuvažiavusį automobilį, kuris iki tol priklausė vokiečių pensininkams. Iš tiesų patyrusiam meistrui užtenka vos 5-7 min., kad atsuktų automobilio ridą, o visa kita – tik pardavėjų pasakos. Be to, bendrą automobilio būklę lemia daugybė faktorių, todėl aklai pasikliauti tachometro parodymais yra klaidinga.

2. Dyzelinis variklis geriau už benzininį

Dažnai kartojama, kad dyzelinis automobilis yra ekonomiškesnis už benzininį. Jis naudoja mažiau kuro, o ir pastarasis kainuoja mažiau. Tačiau sutaupytos lėšos pradingsta tuomet, kai ateina laikas tokį automobilį remontuoti. Dyzelinio automobilio remontas būna net iki pusantro karto brangesnis. Perkant naudotą dyzelinį (ir ypač vokišką) automobilį, taip pat reikia žinoti, kad Vakarų Europoje toks automobilis paprastai yra skirtas intensyviam naudojimui. Kitaip tariant, kelerių metų senumo dyzelinis automobilis greičiausiai bus nuvažiavęs žymiai daugiau negu tokio pat amžiaus benzininis.

3. Vokiški automobiliai geresni už prancūziškus, švediškus ir kitokius

Tai – lietuviškas mitas, kilęs iš vokiečių, kaip labai tvarkingos ir pragmatiškos tautos, įvaizdžio. Manoma, kad jų kurti automobiliai yra tokie patys. Panagrinėję statistiką pamatysime, kad vokiečių gamintojai yra sukūrę labai gerų ir kokybiškų modelių, tačiau bendrai jie nėra pranašesni už kitų šalių gamintojus.

4. Vokiškų automobilių detalės pigesnės

Kadangi vokiški automobiliai yra tokie populiarūs, detalių paklausa didelė ir jų atvežama daugiau. Dėl to jos yra pigesnės. Kita vertus, įvežama nemažai šių detalių pakaitalų iš Kinijos, kurios yra prastos kokybės, jas pakeisti sudėtingiau, o ir genda jos greičiau.

5. Ką tik iš Vokietijos - geriau nei važinėtas Lietuvoje

Šis mitas atkeliavo iš 90-ųjų, kai Vokietijos kelių kokybė, palyginus su lietuviškais, atrodė tiesiog tobula, o naujai pirktų automobilių pakabą lietuviai sudaužydavo žymiai greičiau nei Vokietijoje. Tačiau dėl šalies dydžio nauju automobiliu Lietuvoje nuvažiuojama žymiai mažiau kilometrų negu Vokietijoje, taigi, kiti agregatai taip pat susidėvi mažiau. Be to, Lietuvoje yra žymiai lengviau atsekti automobilio techninės priežiūros istoriją ir sužinoti, kokia yra reali transporto priemonės būklė.

6. Garantuoju – nedaužtas

Pagal bendrąją statistiką net apie 40 proc. automobilių patiria autoįvykius. Į šį procentą patenka tik registruoti autoįvykiai, o dar pridėkime automobilius, kurie patiria variklio ar pavarų dėžės gedimus. Vakarų Europoje tokių gedimų remonto kaina yra labai aukšta ir dažniausiai automobilis yra parduodamas. Tuo tarpu Lietuvoje šie gedimai yra taisomi, daužtų automobilių detalės ištiesinamos, užglaistomos ir iš naujo nudažomos. Statistika kalba pati už save – tikimybė rasti niekuomet nedaužtą ir rimto gedimo neturėjusį automobilį yra gana maža.

7. Visi „Opel‘iai“ rūdija

Dar vienas lietuviškas mitas, kilęs iš 90-aisiais populiaraus modelio „Opel Kadett“. Jo galinės arkos buvo padarytos su inžineriniu broku, dėl kurio purvas ir vanduo patekdavo tarp purvasargio ir sparno, čia užsilaikydavo ir tapdavo rūdžių priežastimi. Iš tiesų „Opel“ automobiliai nerūdija tiek daug, kaip apie juos galvojama ir tikrai ne daugiau negu kitų gamintojų automobiliai.

8. Dideli automobiliai yra saugesni už mažus

Automobilio saugumą nulemia ne jo dydis, o amžius. Vystantis technologijoms tobulėjo ir saugumas, todėl mažiukas kelerių metų automobilis bus kur kas saugesnis už didelį dešimties metų senumo modelį.

9. Neverta daug mokėti už automobilį, nes jis greitai nuvertėja

Tikra tiesa, kad automobilis nėra investicija. Tačiau žinodami vertės kritimo logiką galite atrasti geriausią kainos ir kokybės santykį. Automobilis kas trejus metus nuvertėja po 30 proc. T.y. po trejų metų jo kaina sumažės trečdaliu nuo tuometinės jo vertinės. Nesudėtingi matematiniai skaičiavimai rodo, kad pats geriausias pragmatiškas pirkinys yra dvejų ar trejų, daugiausiai penkerių metų senumo automobilis. Jo rida dar nėra tokia didelė, kad reikalautų investicijų, o pats automobilis nebeturi aukštos kainos.

10. Išperkamąja nuoma reikia pirkti tik naujus automobilius

Žmonėse sklando įsitikinimas, kad lizingu galima pirkti tik naujus automobilius. Tai yra netiesa, šiuo metu rinkoje yra galimybių išsimokėtinai įsigyti ir senesnius nei 5 ar 7 metų automobilius. Kadangi „General Financing“ „Pirk autolizingu“ paslauga jokių apribojimų automobilio amžiui netaiko, bendrovės statistika rodo, kad pirkdami automobilius išsimokėtinai žmonės dažniausiai skolinasi apie 2600 Eur, vadinasi, įsigyja jau ne vienerius metus naudotus automobilius.

Su „Pirk autolizingu“ pasiskolinti galima visą ar dalį įsigyjamos transporto priemonės sumos. Už transporto priemonę lietuviai vidutiniškai išsimoka per 4 metus. Lietuvių trokštamiausių nenaujų automobilių markių trejetukas nesikeičia jau keletą metų – labiausiai norima BMW, „Audi“ ir „Volkswagen“ automobilių.

Automobilių trumaplaikės ir ilgalaikės bei išperkamosios nuomos bendrovės neturi priemonių užtikrinti, kad transporto priemonę nevairuos neblaivus klientas, o automobilį konfiskavus labiau nukenčia ne pažeidėjas, o verslo subjektai, tad siūlo keisti teisės aktus, rašo "Verslo žinios".

Šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuris pakoreguos transporto priemonių konfiskavimo iš jų savininkų tvarką. Numatoma, kad teisės pažeidėjams nepriklausančią transporto priemonę bus galima konfiskuoti tik tuo atveju, jeigu jos savininkas, perduodamas automobilį, "žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti", kad vairuotojas jį naudos pažeidimui padaryti. Tačiau tokią formuluotę Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) siūlo keisti ir palikti tik žodį "žinojo".

"Iš tiesų, automobilių nuomos bendrovių veikla yra specifinė rūšis ir šios bendrovės beveik neturi priemonių užtikrinti, kad transporto priemonę besinuomojantis vairuotojas nepadarys pažeidimo. Vienintelis būdas, kaip galėtų nuomos bendrovė tą suvaldyti, - automobilį nuomoti kartu fiziškai įsodinant ir savo darbuotoją. Tačiau tai pažeistų automobilių nuomos paslaugos esmę" ,- teigė asociacijos prezidentė Asta Bagdonavičienė.

Pastaruosius keletą metų šalies išperkamosios nuomos rinką kėlę vežėjai ir aktyviai pirkę transporto priemones šiemet į transportą investuoja gerokai mažiau, tad lizingo rinka, tikėtina, susitrauks, tačiau finansavimo paslaugas teikiančios įmonės potencialą regi pramonėje ir žemės ūkyje, laukiama ir ES paramos, tad tikisi nuosaikaus augimo, rašo "Verslo žinios".

"Nordea Finance Lithuania" generalinis direktorius Rimas Petrauksas teigia, kad lengvųjų automobilių ir vilkikų parko keitimas lems finansavimo paslaugų poreikį. Pasak jo, nors skamba ir paradoksaliai, tačiau vežėjų įmonės, nepaisant neaiškumų Rusijoje, kalba apie pervežimų augimą ir naujų automobilių įsigijimą.

"UniCredit Leasing" Lietuvos filialo vadovas Laimonas Belickas teigė, kad lizingo rinka priklausys ir nuo to, kas gaus daugiau ES paramos - jei tai bus pramonės įmonės, rinkoje yra potencialo auginti finansavimo paslaugas: "Bet vis tiek didelė dalis paramos teks ir pramonei, ji turi potencialo, tačiau lizingu įmonės naudojasi mažokai ir galimybių yra".