Turgūs ištuštėjo

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, jei lietuviui reikėjo transporto priemonės, visi jo keliai vedė į Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės ar Utenos naudotų automobilių turgus. Čia aikštelės buvo prigrūstos apdulkėjusių automobilių su lapeliu ant priekinio stiklo, kur matydavosi minimali informacija – techniniai duomenys ir kaina. Aplink automobilvežius zujo tūkstančiai pirkėjų su šeimomis. Verslas turguje tiesiog klestėjo.

Dabar vaizdas pasikeitė. Kai kurios automobilių prekyviečių aikštelės visai išnyko, o didžiausios sumenko. Pasak specialistų, kadangi ekonomika šalyje kilo, naudotų transporto priemonių prekyba tikrai nesusitraukė. Pirkėjai siūbtelėjo į automobilių prekybos salonus.

Tai matydamos veiklą itin sparčiai pradėjo plėsti nepriklausomos prekyba naudotomis transporto priemonėmis užsiimančios įmonės. Naujų transporto priemonių prekybos atstovai atidarė savo naudotų automobilių salonus.

„Tai ilgai lauktas pokytis, prie kurio pribrendome. Turguje pirkėjui skausmingiausias dalykas yra pasitikėjimo trūkumas. Be to, turgus, diplomatiškai kalbant, yra konservatyvus ir neprisitaiko prie besikeičiančių poreikių“, – dėstė automobilių istorijos patikros bendrovės „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Slepia: turguje bandomasis važiavimas dažniausiai galimas tik trumpoje atkarpoje, o ten nė nepavyks pasiekti tokio greičio, kad vairuotojas išsiaiškintų visus defektus. L. Balandžio / BNS, A. Brazaičio nuotr.

Pigiai ir gerai nebūna

Portalo Autoplius.lt komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas, kalbėdamas apie automobilių turgavietes, ne toks diplomatiškas. Pašnekovas bedė pirštu į akivaizdžias problemas, kurios nesprendžiamos daugybę metų.

„Dalis turgaus pardavėjų nėra sąžiningi, parduoda automobilus pagal vadinamąjį kauferį (vokišką pirkimo–pardavimo sutartį), o ne savo vardu. Taip išeina, kad žmogus nusiperka katę maišę, o pardavėjas niekur neegzistuoja. Yra tekę matyti, kaip žmogus nusipirko automobilį su suklijuotu variklio bloku. Dėl to galiausiai laimi oficialūs atstovai, nes pirkėjai pradeda eiti pas juos“, – aiškino G. Dauparas.

Nors lietuviai linkę ieškoti prekių pigiau, pigesni, bet abejotinos būklės automobiliai turguje vairuotojus gundo vis rečiau. Ekspertai sako, kad automobilių su paslėptais defektais jau atsikandę tautiečiai suprato, kad verta mokėti didesnius pinigus už kokybišką daiktą.

Trijų mėnesių ar pusės metų ir 5–10 tūkst. km garantijos pakanka norint pamatyti, kad nupirktas ratuotis – ne iš metalo laužo.

 

„Kai kurie žmonės dar tiki, kad gali būti ir pigiai, ir gerai. Tačiau realybėje taip būna labai retai: tai išimtys iš taisyklės ar sėkmės istorijos. Jeigu automobilis yra pigus, lūkesčiai turėtų būti mažesni. Jei norite sutaupyti pirkdami transporto priemonę, turite suvokti, kad ilgoje perspektyvoje jis gali pabrangti dėl remonto. Jei jau esate nusiteikę išleisti mažai pinigų transporto priemonei, geriau rinktis senesnį modelį“, – aiškino M. Buzelis.

Neleidžia patikrinti

Pašnekovas pridūrė, kad automobilio istorija – vienas kritinių žingsnių perkant naudotą transporto priemonę, nes ji parodo tikrąją ridą ir buvusius eismo įvykius. Tai leidžia nuodugniau patikrinti, kaip buvo atlikti remonto darbai.

Turguje retas pardavėjas atskleis tikrą automobilio istoriją, o norint ją nuvežti patikrinti į servisą – veikiausiai nesutiks. Bandomasis važiavimas dažniausiai galimas tik turgaus teritorijoje, o ten nė nepavyks pasiekti tokio greičio, kad vairuotojas išgirstų, ar, pavyzdžiui, neūžia ratų guoliai.

Įgaliotųjų atstovų naudotų automobilių salonuose praktika visai kitokia: pirkėjams ne tik leidžiama norimą transporto priemonę išbandyti ilgesnį laikotarpį nei keliolika minučių, bet ir suteikiama išsami jos istorija. Pardavėjai iš anksto savo iniciatyva praneša apie trūkumus ar besidėvinčias dalis.

Be to, didžiausią saugumo dėl gero pirkinio garantiją užtikrina skaidriai sudaroma sutartis.

„Įgaliotieji atstovai negali sau leisti parduoti blogo ar paslėptų defektų turinčio automobilio, nes jų versle reputacija yra labai svarbi. Dėl bet kokios katės maiše klientas gali juos sumaišyti su žemėmis. O jeigu kas ir atsitiks, pirkėjas galės atgauti visą pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytą sumą“, – sakė G. Dauparas.

Savaime suprantama, kad naudotas automobilis negaus tokios ilgalaikės garantijos kaip naujas, tačiau, specialistų nuomone, trijų mėnesių ar pusės metų ir 5–10 tūkst. km garantijos pakanka norint pamatyti, kad nupirktas ratuotis – ne iš metalo laužo. 3–6 mėnesių garantija naudotam automobiliui – rinkos standartas, tačiau yra ir tokių įmonių, kurios rūpinasi juo ir ilgesnį laiką.

Ramiau: mažiausiai rizikos perkant naudotą automobilį iš oficialių atstovų, nes jie labiausiai rizikuoja savo reputacija. L. Balandžio / BNS, A. Brazaičio nuotr.

Svarbu ir aptarnavimas

Pavyzdžiui, įmonė „Bravoauto“ siūlo iki dvylikos mėnesių ir 20 tūkst. km garantiją ir 21 dienos automobilio grąžinimo ir iškeitimo į kitą norimą modelį garantiją, jei pasirinkta transporto priemonė netenkina. Prireikus pirkėjams padedama išspręsti išperkamosios nuomos klausimus, o įsigijus automobilį taip pat pasiūlomos jo aptarnavimo paslaugos.

„Ne ką mažiau svarbu yra ir aptarnavimo patirtis perkant automobilį. Įgaliotajame centre jus visada aptarnaus pasitempę, išsilavinę pardavėjai. Jie padės sutvarkyti dokumentus, nelips jums ant galvos. Be skubos apžiūrėsite švarius, gražius, parduoti paruoštus automobilius“, – tikino G. Dauparas.

„Mažiausiai rizikos bus perkant naudotą automobilį iš oficialių atstovų, kurie parduoda pagal gamintojo rekomendacijas sertifikuotus automobilius. Tokiems pardavėjams klaidos kaina yra didžiausia, tad jie rūpinasi klientais. Antroje vietoje būtų nepriklausomi pardavėjai, kurie investuoja į savo reputaciją, salonus ir taip pat suteikia garantijas“, – antrino M. Buzelis.

Salonuose naudotų automobilių kainos dažniausiai būna didesnės už rinkos vidurkį, bet jie brangesni dėl patvirtintos istorijos, geros kokybės ir garantijų.

Ko ieško svetimoje mašinoje?

Tamsiais rūbais vilkintį pilietį Žvejybos uosto rajono gyventojas užfiksavo pirmadienį.

Nepažįstamasis labai jau įkyriai sukinėjosi aplink "Chrysler PT Cruiser".

Priėjęs prie automobilio kairės pusės, smalsuolis prisidengė ranka nuo saulės ir žvilgtelėjo pro tamsintą galinių durelių stiklą, tada – pro vairuotojo, paskubomis apibėgo mašiną iš kitos pusės, ir vėl nukreipė žvilgsnį į saloną.

Pasižiūrėjęs iš keleivio pusės į salono priekį, veikėjas kiek stabtelėjo įdėmiau apžiūrinėdamas galinę sėdynę. Veikiausiai ten jis kažką pamatė vertingo.

Nors mašinos langai buvo tamsinti, vyras, kaip įmanydamas, stengėsi įžiūrėti, kas yra viduje.

Iš viešoje vietoje užfiksuotos vaizdo medžiagos galima spėti, kad vyras skuba, jis mašiną apžiūrinėjo taip, lyg dirbtų pavestą darbą.

Ragino sučiupti

Įtartiną asmenį telefonu atsitiktinai nufilmavęs gyventojas kreipėsi į kitus.

"Saugokitės, vaikšto, žiūrinėja mašinas, vakare gali būti išdaužta", – gyventojus perspėjo kaimynas.

Netrukus kiti gyventojai atsišaukė, kad šį vyrą matė tai vienoje, tai kitoje vietoje.

"Pirštus nukapoti! Dabar, galvoju, raugintų agurkų stiklainį esu mašinoje palikusi, tikiuosi rupūžės nebus alkani", – juokavo klaipėdietė.

Kita šio rajono gyventojas pasidalijo žinia apie prieš savaitę išdaužtą automobilio langą.

"Mums ir išdaužė, kaip tyčia, vyras paliko tą naktį vertingų įrankių. Turime filmuotą medžiagą, net įtariamąjį. Viskas pranešta, bet policijos darbas tik biurokratinis. Jau savaitė praėjo. Atrodo, eik pats pagauti, bet kas iš to", – piktinosi moteris.

Kiti rajono gyventojai entuziastingai ragino sučiupti įtartiną veikėją.

Rasa Bekėžienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Policija fiksavo vagystes

"To raginčiau nedaryti. Labai gerai, kad nufilmuoja žmonės įtarimų sukėlusių asmenų veiksmus. Nieko filmuojantieji nepažeis, čia neverta tikėtis teisės į privatumą ar asmens atvaizdą. Jei žmogus įtariamas darantis nusikaltimą ar nusižengimą, jis negali tikėtis teisės į privatumą. Filmuota medžiaga padeda įrodyti net atsakomybę", – paaiškino Klaipėdos miesto policijos komisariato vadovė Rasa Bekėžienė.

Kol kas policija nemato ypač grėsmingų tendencijų šiame rajone dėl vagysčių iš automobilių.

"Tačiau turime pranešimų apie pavogtus statybinius įrankius iš automobilių", – patikslino R.Bekėžienė.

Jei tik įmanoma, ne tik nufilmuoti vertėtų, bet ir kuo greičiau paskambinti policijai. Kitą kartą operatyvumas viską lemia.

Pirmadienį policija registravo dvi vagystes iš automobilių.

Viena jų įvykdyta būtent Žvejybos uosto rajone, Žalgirio gatvėje.

Policijai mašinos "Opel Vivaro" savininkas pranešė, kad, išdaužus automobilio dešinės pusės stiklą ir patekus į vidų, buvo pavogta įvairių statybinių įrankių, kurių bendra vertė apie 700 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.

Kita vagystė fiksuota Budelkiemio gatvėje. Iš užrakinto automobilio "Opel Vectra", išdaužus galinį automobilio stiklą, taip pat pavogta statybos įrankių, kurių bendra vertė – apie 1,8 tūkst. eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.

"Gerai būtų, kad žmonės praneštų policijai, jei mato įtartinus asmenis. Jei tik įmanoma, ne tik nufilmuoti vertėtų, bet ir kuo greičiau paskambinti policijai. Kitą kartą operatyvumas viską lemia. Nulemia net sekundės. Mūsų pareigūnai patruliuoja visame mieste, reaguojama nedelsiant. Žvejybos uosto rajone veikia aktyvi bendruomenė, gyventojai nuolat dalijasi informacija. Mūsų pareigūnai bendrauja su saugios kaimynystės atstovais", – priminė R.Bekėžienė.

Pavogė: liepos vidury vagys išdaužė balto mikroautobuso galinį stiklą ir pavogė elektrinį grąžtą. "Klaipėdos" skaitytojo nuotr.

Kieme – įtartini veikėjai

Sulupės gatvės seniūnaitis Saulius Liekis patikino, kad Žvejybos uosto rajone kaip tik šiuo metu formuojasi tam tikras lūžis.

"Klausimas, kas nugalės – vagišiai, nusikaltėliai ir narkomanai ar gyventojai, susibūrę į saugios kaimynystės grupę? Rajone kai kurie namai įkūrė tokias grupes. Apie viską, kas įtartino vyksta gatvėje, žmonės praneša", – pastebėjo S.Liekis.

Tai, kad viešojoje erdvėje žmonės dalijasi įtartinų aplinkybių pastebėjimais, gali duoti naudos.

Klausimas, kas nugalės – vagišiai, nusikaltėliai ir narkomanai ar gyventojai, susibūrę į saugios kaimynystės grupę?

"Kažkas įsidėmės veidą, aprangą, pamatęs tą patį veikėją, žmogus nepraeis pro šalį, sustos. O jei tas pats pilietis sukinėsis aplink mašinas vėl, paskambins policijai", – svarstė S.Liekis.

Jis prisiminė, kad prieš kelias savaites prie vieno prekybos centro buvo apvogta mašina.

"Vagys išdaužė tokio žinomo klaipėdiečio automobilio stiklą ir išnešė garso kolonėles. Bet jos tokios sunkios, kad vienas nepaneši. Reikėjo dviese tempti. Žmogus klausinėjo, gal kas matė ką nors", – prisiminė S.Liekis.

Seniūnaitis nelaiko Žvejybos uosto rajono ypač pavojingu.

"Bet vagišiai suaktyvėjo. Žinome, kad iš įkalinimo grįžo vienas ar kitas veikėjas. Pasirodė tam tikros tautybės asmenų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų. Pats neseniai skambinau policijai, nes kieme šmirinėjo įtartini veikėjai", – patikino S.Liekis.

Seniūnaitis patikino, kad viešumu, akylumu ir aktyviu reagavimu vietos gyventojai gali duoti įtartiniems piliečiams atkirtį.

"Viešumu tokį atkirtį galima duoti. Tegul jie supranta, kad yra stebimi, apie juos pranešama policijai. Tegul jie žino, kad mes viską stebime. Viską žmonės mato. Kitaip jie paims viršų, o narkotikus pradės leistis, kaip Vilniuje, – miesto centre", – piktinosi S.Liekis.