– Elektromobilių entuziastai piktinasi, kad pinigai greičiausiai nukeliavo ne pagal paskirtį, o jie labai laukia elektromobilių infrastruktūros. Kokia situacija yra šiandien ir kiek stotelių trūksta?

– Taip, pilnai sutinku ir, deja, čia nėra smagi statistika. Lietuvoje tikrai trūksta elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūros. Mano žiniomis, 5 tūkst. viešų stotelių turėtų būti įrengta, papildomai bus finansuojamos privačios stotelės. Dar dešimtys tūkstančių tokių stotelių turės atsirasti. Parama yra tam numatyta.

– Kiek tai gali užtrukti?

– Aš tikiuosi, kad kitų metų rudenį jau turėtų būti pirmoji parama išdalinta. Manau, jau kitų metų pabaigoje turėtų prasiplėsti tinklas, gal net dvigubėti.

– Ar kitų metų pavasarį užteks politinės valios priimti naująjį automobilių taršos mokestį?

– Jis nėra populiari priemonė. Alternatyvų aš nelabai girdžiu. Mes tikrai stipriai finansuojame viešąjį transportą, dviračių takus, numatyta skatinti elektromobilumą. Tokie taršos mokesčiai egzistuoja 22 iš 27 valstybių. Mes patenkame į tą 5 valstybių ratą, kurios neturi tokio metinio mokesčio. Norisi profesionalios diskusijos, o ne tik atmetimo, nes, vėlgi, čia sprendžiame tarptautinius įsipareigojimus.

– Ką jūs atsakytumėte kritikams, kurie sako, kad ir taip Lietuvoje yra tikrai nemaža dalis, kurie skursta, ypač regionuose, o štai čia dar ir taršos mokestis. Tai dar labiau gali padidinti socialinę atskirtį, o automobilis vargingiau gyvenantiems gali tapti nepasiekiama svajone.

– Manau, kad tokios baimės gerokai perdėtos. Čia yra mitas, kad už vidutinio automobilio sumą negalima nusipirkti automobilio po taršos mokesčio riba. Su tarša reikia kovoti, akcizas turi ribotas galimybes būti pakeltas, nes jis išprovokuos kontrabandą ir infliaciją.

Plačiau – reportaže.

Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad siūlomas taršos mokestis yra elgsenos mokestis, kuriuo siekiama pakeisti žmonių elgesį, tačiau, pasak jo, svarbu nedidinti dalies visuomenės skurdo.

„Kanadoje gyventojai tam tikras išmokas gauna iš valstybės biudžeto, teikdami metinę pajamų deklaraciją, kad jie galėtų prisidėti prie tos taršos mažinimo, kad jiems ta finansinė našta netaptų skurdo didinimo įrankiu (...) Mokesčių priemonės be papildomų paskatų, – tai nebūtų subalansuota“, – Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.

Pasak jo, mokant tokias kompensacijas principas „teršėjas moka“ išlieka, tačiau kartu padedama socialiai pažeidžiamiems žmonėms prisitaikyti prie pokyčių.

„Jeigu tai daro turtingesnės visuomenės, tai Lietuvoje būtinai tai turėtų įvykti“, – teigė patarėjas. 

Vyriausybė neseniai pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Jis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.

Ministrų kabinetas taip pat pritarė siūlymui nuo 2023 metų pamažu didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui.

Abiem iniciatyvoms bus reikalingas Seimo pritarimas. 

Anot jos, susimokėjus mokestį vis tiek bus važinėjama tais pačiais taršiais automobiliais.

„Tai nėra joks taršos mokestis, tai yra turto mokestis visiems žmonėms, o ypač turintiems mažas pajamas. Kitaip sakant, jei turi automobilį, už jį turi susimokėti ir važiuoji, ir toliau terši. Labai neapmąstyta ir neapgalvota“, – po šeštadienį vykusio socialdemokratų tarybos posėdžio kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad po vykusių ilgų diskusijų socialdemokratai nusprendė siūlymui nepritarti.

Tai nėra joks taršos mokestis, tai yra turto mokestis visiems žmonėms, o ypač turintiems mažas pajamas.

„Mes daug diskutavome. (...) Tą mokestį kritikuoja ne tik ekspertai, bet ir patys valdančiosios koalicijos atstovai, ir Vyriausybė vis dar laikosi. Mes, socialdemokratai, tikrai tam pritarti negalime todėl, kad šitas mokestis yra turto ir kris ant tų žmonių pečių, kurie turi mažiausias pajamas“, – tarybos posėdyje kalbėjo LSDP lyderė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė dviem Aplinkos ministerijos pasiūlymams, skirtiems skatinti gyventojus rinktis ekologiškesnį transportą ir mažinti transporto taršą.

Vienu jų, nuo 2023 m. už daugiau nei 130 g/km CO2 į aplinką išleidžiančius automobilius vairuotojai kasmet turėtų susimokėti. Kasmet minimali apmokestinamų CO2 emisijų riba mažėtų, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.

Didžiausią mokestį mokės senų dyzelinių transporto priemonių vairuotojai. Benzinu ar dujomis varomi automobiliai būtų apmokestinami maždaug dvigubai mažiau. Pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.

Kita ministerijos iniciatyva – dar po metų padidinti akcizus taršiausiam kurui. Akcizą dyzelinui siūloma didinti 10 proc., o iki 2024 m. – suvienodinti su benzino akcizu.

„Senjorai renkasi žymiai mažiau taršesnius automobilius, dažniau benzininius. Regione, kadangi žmonės racionalūs, jie irgi perka taupesnius, ekonomiškesnius automobilius. Kai pasižiūri statistiką, tai iš tikrųjų matyti, kad šį mokestį galima pavadinti ir brangesnio automobilio, galingo, keturiais ratais varomo, automobilio mokesčiu. Tai yra mokesčio objektas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė S. Gentvilas.

Politikas akcentuoja, kad šalyje viešojo transporto tinklas yra itin prastai išvystytas. Jo teigimu, Vilniuje naudojami 400 autobusų ir net pusė milijono automobilių, o dėl prastos viešojo transporto infrastruktūros nukenčia būtent pažeidžiamiausios grupės.

„Labiausiai pažeidžiami žmonės, kurie negali nuvežti vaikų į mokyklą ar darželį, nevairuoja, negali įpirkti automobilio, dėl sveikatos problemų jau nebegali arba negalėjo vairuoti ir jiems nesukurta ši infrastruktūra. Visas tas mokestis iš esmės yra taršos mažinimo mokestis, bet pinigai bus atiduoti savivaldybėms, tam, kad būtų finansuojama viešojo transporto infrastruktūra“, – tikino aplinkos ministras.

Taip pat S. Gentvilas akcentuoja, kad, Aplinkos ministerijos skaičiavimu, jau ir dabar šalies gyventojai už mažesnę nei šalies vidurkis automobilio vertės kainą galima įsigyti tokį automobilį, kuris planuojamu įvesti taršos mokesčiu nebūtų apmokestinamas.

„Vidutinis lietuvio automobilis kainuoja 5,5 tūkst. eurų. Mes ir Vyriausybės posėdžiuose, ir visuose viešuose pristatymuose rodome automobilius, kurie yra iki 5,5 tūkst. eurų vertės ir nepatenka į šitą taršos apmokestinimą. Tai yra ir nauji automobiliai ir dvidešimties metų automobiliai, ir dyzeliniai, šeimos automobiliai. Čia yra gajus mitas, kad šitas mokestis kris ant mažesnės vertės automobilių“, – aiškino jis.

Aplinkos ministras taip pat akcentavo, kad tokį mokestį taiko daugelis Europos Sąjungos šalių ir dar kartą patikino, jog šis mokestis labiausiai paveiks ne mažiausias pajamas gaunančius, bet galingus automobilius turinčius šalies gyventojus.

„22 iš 27 Europos Sąjungos šalių turi tokį mokestį. Tik penkios neturi, įskaitant Lietuvą. Tai yra labiau taisyklė, negu išimtis. Keista, kai ekonomistai sako „koks čia pramanas“. Tai iš esmės Europoje metiniai mokesčiai yra standartas. Kartais jie būna dvigubi, su registracija, kartais dar kitokie, bet man atrodo, šitą mokestį reikėtų vadinti dyzelinių džipų mokesčiu, nes labai nueinama į kraštutinumus, juo gąsdinant eilinius Lietuvos gyventojus, bet iš esmės labiausiai tą mokestį pajus arba perteklinio galingumo mašinos, arba keturiais ratais varomi džipai“, – sakė S. Gentvilas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė dviem Aplinkos ministerijos pasiūlymams, skirtiems skatinti gyventojus rinktis ekologiškesnį transportą ir mažinti transporto taršą.

Vienu jų, nuo 2023 m. už daugiau nei 130 g/km CO2 į aplinką išleidžiančius automobilius vairuotojai kasmet turėtų susimokėti. Kasmet minimali apmokestinamų CO2 emisijų riba mažėtų, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.

Didžiausią mokestį mokės senų dyzelinių transporto priemonių vairuotojai. Benzinu ar dujomis varomi automobiliai būtų apmokestinami maždaug dvigubai mažiau. Pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.

Kita ministerijos iniciatyva – dar po metų padidinti akcizus taršiausiam kurui. Akcizą dyzelinui siūloma didinti 10 proc., o iki 2024 m. – suvienodinti su benzino akcizu.

Pirmadienį persiųstame komentare BNS prezidentas pabrėžė, kad šiuo atveju yra labai svarbu diskutuoti ne tik apie naujus „žalius“ mokesčius, bet ir kalbėti apie šių potencialių mokestinių įplaukų sugrąžinimą Lietuvos visuomenei.

„Kova su klimato kova yra globali. Kovoti su klimato kaita turi visi ir kiekvienas. O suteikiant šiai kovai asmeninį pobūdį reikia naudoti ne tik prevencines priemones, bet ir paskatas. Turime ne tik įtikinti, bet ir motyvuoti visuomenę keisti savo elgseną ir rinktis mažiau taršius produktus. Tai galioja ir mokesčiams“, – komentare tvirtino G. Nausėda.

Jo teigimu, Lietuva galėtų įsivertinti Kanados praktiką, kai teikiant metinę pajamų deklaraciją gyventojams išmokamos klimato kaitos paskatos.

„Naudokimės kitais geraisiais pasaulio pavyzdžiais, kai kovojant su klimato kaita kartu taikomos ir prevencinės, ir skatinančios priemonės. Ypač svarbu – orientuoti papildomas elgsenos pokyčių finansines paskatas į vidutines ar mažesnes pajamas gaunančiuosius – tuo pačiu neatsisakant principo „tarša kainuoja“, – aiškino prezidentas.

„Taip pat turime remti savivaldos sprendimus, skirtus klimatui neutraliam transportui, ypač viešojo transporto stiprinimą“, – pridūrė jis.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Dėl to turėtų spręsti Seimas.

Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.

Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas mokėtų iki 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).

„Jis nėra taršos mokestis. Taršos mokestis būtų toks mokestis, kuris smarkiai koreliuoja su faktine tarša. Tokį mokestį mes jau seniai turime, Vyriausybė apie tai nežino. Tai yra akcizas. Jis labai koreliuoja su tuo, kiek tu nuvažiuoji, kokiu greičiu ir t. t. Dabar įvedė regresinį turto vienetų mokestį. Nesvarbu, ar tu nuvažiuoji tūkstantį kilometrų, ar 50 tūkst. per metus – visi mokės vienodai. Problema, kad žmones, kurie turi kelis automobilius, bet važinėja tik su vienu, mokės už visus. Čia yra turto mokestis“, – sakė R. Kuodis.

„Yra kitų kelių, kaip tvarkyti taršą, ir aš siūlau pradėti apie juos šnekėti. Ministras labai skandalingai pasakė, kad reikia spręsti Vilniaus problemą. Ministras sprendžia Vilniaus centro problemą visos Lietuvos kūjiniu pavidalu. Jei jis nori spręsti Vilniaus centro problemą, yra ir kitų būdų: apmokestinti važiavimą į Vilniaus centrą ar išstumti automobilius su didesniais parkavimo mokesčiais ir t. t. Tai būtų taškinis, aiškus sprendimas, kad reikia dyzelinius automobilius išstumti iš miesto centro. O dabar išeina, kad visi kaimiečiai, kurie neturi nieko bendra su Vilniaus centru, turės mokėti pakankamai daug pinigų už savo senus automobilius, su kuriais nuvažiuoja tūkstantį kilometrų per metus. Užtat šitas mokestis yra regresinis“, – kalbėjo ekonomistas.

O dabar išeina, kad visi kaimiečiai, kurie neturi nieko bendra su Vilniaus centru, turės mokėti pakankamai daug pinigų.

„Tarša miestuose yra blogesnė, nes ten didesnė jos koncentracija ir blogesnės pasekmės sveikatai. Tarša kaimuose yra maža problema. Turėsime tam tikrą paradoksą: dyzeliniai automobiliai yra ekonomiškesnis CO2 išmetimo atžvilgiu. Beje, dėl to jiems ir buvo leista paplisti Europoje, čia buvo politikų sprendimas devintajame dešimtmetyje. Politikai čia yra pridarę šizofrenijos – jie įsileido dyzelinius automobilius į miesto centrus, yra staiga jie persigalvoja. Kai jau suformuotas didelis parkas, žmonės gali pagrįstai kraipyti galvas: „Jūs, šizofrenikai, ką jūs ten išdarinėjate?“ Jūs apsispręskite, su kuo kovojate“, – teigė R. Kuodis.

„Yra kaimiečių, kurie turi po kelis senus automobilius. Jiems susidarys mažiausiai 1000 eurų. Kalbant apie elektromobilius, politikai labai paprastai galvoja, ar automobilis teršia: pasilenkia, pasižiūri po dugnu, ar yra išmetamasis vamzdis. Jei nėra, sako: automobilis neteršia. Bet elektromobiliai prie dabartinės situacijos yra tiek pat teršiantys, kiek vidaus degimo varikliai. Yra dvi priežastys, kodėl taip yra. Vienas dalykas, elektromobiliams pagaminti naudojama tarši energija. Antras dalykas, elektromobiliai nevažiuoja šventąja dvasia – jiems užkrauti baterijas reikia elektros. Elektra gaminama taršiais būdais. Tad elektromobiliai bent jau kol kas nėra kažkuo švaresni nei dabartinis automobilių parkas. Ateityje, kai pasikeis elektros gamybos būdai, galėsime grįžti prie tos temos. Bet nereikia savęs apgaudinėti dėl tų elektromobilių“, – šnekėjo jis.

Norėtųsi aiškios linijos iš valdžios pusės, nesiblaškymo, nesimėtymo ir mažiau šizofrenijos.

„Norėtųsi aiškios linijos iš valdžios pusės, nesiblaškymo, nesimėtymo ir mažiau šizofrenijos. Jeigu jie neužsiciklintų ant to savo įdirbio, kurį jie padarė ir kurį reikia prastumti, galėtume turėti pilnavertiškesnę diskusiją apie tai, kaip keisis vartotojų įpročiai ir kuo jie važinės. Didžiausia problema su klimato kaita yra, kad, turtėjant visuomenei, žmonės važinėja daugiau. Čia ir yra pagrindinė priežastis, kodėl mūsų išmetimai didėja. Ką su tuo daryti? Tai – ilga pasaka, kaip žmones persodinti į viešąjį transportą, kaip į jį reikia investuoti, kad tie žmonės patogiai pasiektų iš priemiesčių miesto centrus ir t. t. Bet pas mus apie priemiesčio gyventojus mažai kas suka galvą“, – tikino ekonomistas.

Anot R. Kuodžio, didžiausia mokesčių našta kris tiems, kurie mažai važiuoja ir tiems, kurie turi daugiau automobilių:

„Yra žmonių, kurie turi vieną automobilį vasarai, kitą žiemai, trečią miškui ir pan. Šitie nepelnytai kentės, nors yra mažieji teršėjai. O tie, kas į Palangą kiekvieną savaitgalį laksto 150 km/h greičiu su naujausiu BMW, šitie – paprastai verslininkai, turtingesni žmones. Jie šituos dalykus nurašys įmonėms ir pan. Va, kur yra bėda. Kai kalbu apie regresiją, aš kalbu apie tai rimtai“, – teigė ekonomistas.

„Nėra taip, kad visi artimiausiu metu persėsime į elektromobilius. Jie Lietuvoje yra per brangūs, mes esame naudotų automobilių importo šalis, ne naujų automobilių. Bet mes tikrai galime pasirinkti mažalitražius, mažiau taršius automobilius. Lietuva visoje Europoje yra išskirtinė, kad neturi tokių mokesčių. Kai kur, pavyzdžiui, Danijoje, sumokama dviguba, triguba kaina už taršų automobilį. Tai yra ne mano, kaip aplinkos ministro, projektas. Yra tarptautiniai įsipareigojimai“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kai kurie Lietuvos vairuotojai įsitikinę: automobilių taršos mokesčiai – per dideli.

„Mano „Prius“ išmeta nedaug CO2. Pakankamai pigiai. Viskas tvarkoje, išgyvensime. Bet su geromis mašinomis valstybė pavažinėti neduos. Jei atlyginimai bus kaip Vokietijoje ar Olandijoje, tai sumos negąsdina, bet jei tokie, kaip Lietuvoje, man atrodo, baisoka. Jei senas žmogus gyvena kaime, tai jam bus sunku“, – tikino vienas vairuotojas.

Ką, jie man lėktuvą nemokamai pasiūlys su elektriniu varikliu, kad man būtų aktualu keisti automobilį?

„Ieškojau internete formulės, kaip galima bandyti apskaičiuoti tą taršos mokestį, kad būtų aiškiai suprantama, bet man nepasisekė. Žinau, kad reikės mokėti taršos mokestį pagal automobilio svorį, variklį, pavarų dėžę. Skaičius yra nesveikai didelis. Ką, jie man lėktuvą nemokamai pasiūlys su elektriniu varikliu, kad man būtų aktualu keisti automobilį? Žinoma, kad ne. Esu tikrai nusivylęs, manau, kad ne vien aš nusivylęs. Čia visa Lietuva yra nusivylusi“, – antrino kitas.

„Galvoju, kad čia yra nesąmonė, žmonių apiplėšinėjimas. Tikrai nereikia jokio mokesčio. Už mano automobilį reikės sumokėti apie 300 eurų į metus. Čia nemaži pinigai, Lietuvoje žmones tiek neuždirba, kad tiek mokėtų už taršą. Galvoju, kad tikrai nereikalingas mokestis“, – šnekėjo gyventojas.

„Vertinu teigiamai. Tai yra tam tikras skatinimas įsigyti naujesnį automobilį. Bet, iš kitos pusės, ne visi turi galimybę įsigyti naujesnį automobilį, kuris neteršia gamtos. Ne visiems tas dalykas galėtų būti taikomas, arba galėtų būti taikomas su tam tikromis lengvatomis“, – sakė kitas.

„Dvejopi jausmai. Priklauso nuo automobilio. Persėsti į elektromobilius yra protinga mintis, bet tai užims laiko. Jei persėstų bent trečdalis žmonių, neužtektų elektros energijos, stotelių, būtų visiškas košmaras“, – svarstė dar vienas vairuotojas.

Vilniuje gyvenantis Andrius vairuoja 15 metų senumo dyzelinį automobilį. Tokių automobilių kaip jo Lietuvoje absoliuti dauguma. 

Aplinkos ministerija nori, kad po dviejų metų už tokį automobilį Andrius mokėtų 160 eurų, o po ketverių – net 320 eurų kasmet. 

„Tokio automobilio jau kaip ir reikės atsisakyti, nes paprasčiausiai neneša kišenė. Greičiausiai vėl grįšime prie arklių“, – sako Andrius.

O arklių todėl, kad mažiau taršaus automobilio Andrius neįperka.

„Mano suma yra 1,5–2 tūkst. Už tokią sumą aš ekologiško automobilio tikrai neįpirksiu ir manau ne tik aš, bet ir daugelis Lietuvos gyventojų“, – teigia Andrius.

Automobilių verslo atstovai ramina: kad ir už 2–2,5 tūkst. eurų galima įsigyti mažai teršiantį automobilį.

Tačiau net ir tokiems automobiliams mokesčio nereikėtų mokėti tik iš pradžių. 

Bus ir tokių, kuriems už automobilį teks mokėti ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, nedaugeliui – tik tiems, kurių automobiliai itin taršūs. 

Aplinkos ministras atkerta, kad trečdalis automobilių savininkų mokesčio nemokėtų išvis. 

„Aplinkos tarša turi kainuoti“, – sako Simonas Gentvilas.

Tačiau vairuotojai ministrui turi daugiau klausimų. 

„Surinkus šitą mokestį, ar išvalys valdžia orą? Aš manau, kad jo neišvalys“, – sako Andrius.

Anot ministro, tarša turėtų sumažėti savaime, o pinigai bus skirti automobilių alternatyvoms. 

„Viešojo transporto skatinimas ir dviračių, pėsčiųjų takų tiesimas“, – teigia S. Gentvilas.

Tačiau virš vairuotojų galvų kybo ne tik naujas automobilių taršos mokestis, bet ir didinamas akcizas dyzelinui. Siekiama, kad jis kainuotų tiek pat, kiek ir benzinas. 

Ar verta vienu metu įvesti ir naują mokestį, ir didinti akcizus, abejoja net kai kurie ministrai. 

„Kalbant apie akcizą dyzelinui ir apskritai akcizą kurui, mes negyvename uždaroje teritorijoje, kažkokiame burbule. Jeigu visos šalys didintų, nekiltų turbūt didelės problemos“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Reikia, kad mokesčiai ir mažėtų. Tai yra GPM ar „Sodros“, ar galbūt pelno mokestis naujoms įmonių investicijoms. Tą irgi rimtai reikėtų paanalizuoti“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vis dėlto Vyriausybė naujam automobilių taršos mokesčiui bei dyzelino akcizo didinimui pritarė. Galutinį žodį tars Seimas.

Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.

„Pagal dabartinį turimą parką 18 proc. automobilių nemokėtų šito taršos mokesčio. Likusi dalis – kas antras automobilio savininkas – mokėtų iki 100 eurų. Benzininiams automobiliams iš esmės mokestis būtų mažesnis, lyginant su dyzeliniais automobiliais“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo Simonas Gentvilas.

Pasak jo, pakeitimais siunčiama žinia, kad mažinti taršą ir nemokėti mokesčio galima nebūtinai persėdant į elektromobilį ar ant dviračio, bet ir į benzininį automobilį, nes didžioji dauguma jų savininkų mokesčio nemokės arba mokės tik simboliškai.

S. Gentvilas nesutiko su kritika, esą tik turtingieji nemokės mokesčio.

„Tai nėra turto mokestis, kas yra bandoma dažnai pasakyti, nes turto mokestis būtų jau nuo automobilio vertės, o čia trečdalis iš esmės šiandien jau registruojamų automobilių nesikvalifikuos kaip taršos arba mokesčio objektas“, – aiškino ministras.

„Svarbiausi du dalykai yra, kalbant apie tą mokesčių naštą. Jeigu yra šeima, turi du vaikus ir jai reikia didesnio automobilio, tai, man atrodo, labai svarbu pasirūpinti, kad ji galėtų pasikeisti į tą mažiau taršų“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot jo, svarbu pereinamasis laikotarpis, įvertinant mokesčių naštą.

„Ir aš net neabejoju, girdėdamas diskusijas Seime, kad tas bus padaryta iki galutinių sprendimų“, – sakė ministras.