Klaipėda, palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, yra toliausiai nuo Baltarusijoje veikiančios Astravo elektrinės.

Vis dėlto ir uostamiestyje retkarčiais imituojami veiksmai, ką reikėtų daryti, jei įvyktų avarija.

Tiesa, kalio jodido tablečių klaipėdiečiams, kaip Vilniaus ar aplinkinių rajonų gyventojams, pasirodo, niekas nedalijo ir nedalys. Klaipėda yra tolimojoje zonoje, čia tų tablečių esą tiesiog nereikia.

Atsitikus nelaimei, Klaipėdoje pirmiausia skubiai turėtų būti aktyvuotas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, sušaukta Savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija, taip pat – Kolektyvinės apsaugos organizavimo grupė.

Klaipėdiečiai, kaip ir visi gyventojai, apie padėtį turėtų būti nuolat informuojami telefonais, per radiją, televiziją.

Klaipėdos gyventojai nebūtų evakuojami, jei kiltų pavojus, jie turėtų saugotis namuose, sekti viešai skelbiamą informaciją ir ja vadovautis.

Mieste yra parengti kolektyvinės apsaugos statiniai, pažymėti specialiais ženklais.

Klaipėdos savivaldybė yra numačiusi aštuonis tokius kolektyvinės apsaugos statinius – mokyklas, gimnazijas, progimnazijas, kuriose galėtų priimti virš 18 tūkst. žmonių iš kitų savivaldybių.

„Pas mus kol kas neplanuojama vežti evakuotų žmonių, jie bus gabenami į artimesnes savivaldybes. Kam tada tie kolektyvinės apsaugos statiniai skirti? Na, gali atsitikti nebūtinai tik avarija Astravo elektrinėje, bet ir kokia nors kita didelė nelaimė. Šie statiniai numatyti, jei žmonės būtų priversti palikti savo namus, sugriūtų jų būstas ar panašiai. Reikia turėti tokią vietą, kur galėtume juos laikinai apgyvendinti“, – paaiškino M.Poimanskis.

Klaipėdos miesto savivaldybė pernai nupirko 300 žygio lovų ir 300 miegmaišių, kurie saugomi P.Mašioto gimnazijoje. Šis pirkinys atsiėjo apie 20 tūkst. eurų.

Šiemet nupirktas analogiškas komplektas, kuris kainavo jau 24,5 tūkst. eurų.

Pasak Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, vertinamas scenarijus, kad radiacinė tarša yra pasklidusi 50 kilometrų spinduliu nuo elektrinės – šią zoną apima ir Vilnius.

„Scenarijus apims imitavimą, kad tam tikrą dalį Vilniaus reikia evakuoti, žmonės bus nukreipiami į vadinamuosius švarinimo punktus, punktas bus įrengtas prie „Siemens“ arenos“. Ten mes tą procedūrą atliksime: perrengsime žmones, susodinsime į autobusus ir Ukmergės gatve palydėsime Ukmergės kryptimi“, – pasakojo P. Poderskis.

Per pratybas bus bandoma įvertinti savivaldybės įmonių grupės, kitų tarnybų pasirengimą grėsmėms, bus imituojamos ir kibernetinės atakos.

„Trikdysime valstybinių institucijų darbą, žiūrėsime, kaip visi esame pasirengę“, – pasakojo P. Poderskis.

Jo vertinimu, nacionalinės institucijos vangiai ruošiasi Astravo atominės elektrinės darbo pradžiai ir galimiems incidentams.

Anot administracijos direktoriaus, jau dabar savivaldybė mato „dideles skyles“, t. y. trūkta finansavimo, įrangos, bendradarbiavimo su kitomis institucijomis.

Trikdysime valstybinių institucijų darbą, žiūrėsime, kaip visi esame pasirengę.

Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad scenarijuje numatyta, jog „civilinės saugos personalas gauna žinių, kad yra radiacinis užterštumas“.

„Tokių budinčių darbuotojų Vyriausybė nefinansuoja, tai mes imituojame, tarsi tokie yra, bet jų nėra“, – aiškino P. Poderskis.

Jei tarša patektų į Nerį, P. Poderskis sako, kad rengiamas planas, kaip reikėtų tiekti vandenį iš požeminio vandens šaltinių, kurie nesusiję su Neries baseinu. Tačiau jis pripažįsta, kad šiuo metu alternatyvų dar nėra.

„Bet tai kol kas būtų didelė problema. Tai esame įvertinę ir šių pratybose bandysime pasidaryti tam tikras išvadas“, – kalbėjo direktorius.

Savivaldybė įspėja, kad kils nepatogumų ir eismo dalyviams, pavyzdžiui, Ukmergės gatve bus leidžiamas eismas tik viena kryptimi. Dėl to atsiprašoma miestiečių.

Imituojant evakuaciją bus naudojami ir autobusai, ir troleibusai, pačių evakuojamų žmonių nebus daug, čia dalyvauti gali iš anksto tinklalapyje legionas.vilnius.lt užsiregistravę savanoriai.

„Norime pasitikrinti ir iššūkius, susijusius su tuo, kad žmonės gali nemokėti lietuvių kalbos, kaip tarnybos veikia tuo atveju, nes tai irgi yra žmonės, su kuriais reikia dirbti, teikti pagalbą“, – sakė jis.

P. Poderskis pripažįsta, kad net ir „blogiausiu scenarijumi, viso Vilniaus evakuoti nereikėtų“, bet „dalinių priemonių“, kai tektų evakuoti apie 50 tūkst. gyventojų, esą neatmeta nė viena institucija.

Atominė elektrinė Astrave Baltarusijoje statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Pirmojo jėgainės reaktoriaus paleidimo data numatyta šiemet rudenį. Lietuvos Vyriausybė sako, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus kategoriškai atmeta.

Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu ketina įdiegti radiacinio stebėjimo įrangą prie Neries, Lietuvos pasienyje, perka darbuotojams jodo tabletes, skirtas apsisaugoti nuo radiacijos.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad pasienio, Vilniaus regiono gyventojams taip pat pirks ir dalys beveik 4 mln. jodo tablečių. Radiacinės saugos centras rengia susitikimus su pasienio gyventojais, informuodami juos apie galimas grėsmes.