Skatina lošti?
Į „Kauno dieną“ kreipėsi pasipiktinę tėvai, kuriems prisijungus prie vaikų TAMO elektroninio dienyno, vos ne per visą ekraną iššoko azartinių lošimų bendrovės reklama. Pasak tėvų, tokie skatinimai lošti gali labai greitai suvilioti vaikus, kurie labai imlūs reklamoms.
„Mano žmona atsidarė sūnaus TAMO dienyną, o jame kabo lošimų bendrovės reklama. Nežinau, kokie yra TAMO reklamos algoritmai, bet tokia reklama nutaikyta į labai jautrią ir pažeidžiamą tikslinę auditoriją. Manau, kad tokie atvejai negali kartotis, juo labiau, kad jaunimo savimonė apie lengvus pinigus yra labai slidi“, – susirūpinimą išreiškė į redakciją parašęs vyras.
Jis pridėjo ir telefono ekrano nuotrauką, kurioje matyti, kad savo paslaugas elektroniniame dienyne reklamavo „Betsafe“ bendrovė. Reklamoje nurodoma, kad ši bendrovė užsiima lažybomis ir lošimų automatais. Pridėtas ir užrašas, kad įsitraukimas į azartinius lošimus gali sukelti priklausomybę.
Jaunimo savimonė apie lengvus pinigus yra labai slidi.
Atsirado netyčia?
TAMO elektroninį dienyną administruoja bendrovė „Tavo mokykla“. Jos atstovai „Kauno dienai“ tikino, kad reklama buvo pavienė ir galėjo atsirasti dėl „Google“ sukurtų algoritmų.
„TAMO dienyno sistemos nemokamoje versijoje tėvams yra rodoma dviejų tipų reklama. Reklama, kurią tiesiogiai užsako partneriai, ir reklama, kuri rodoma automatiškai per „Google“ paieškos sistemą. Jūsų atsiųstoje ekrano nuotraukoje yra reklama per „Google“ paieškos sistemą ir vadinamoji pakartotinė rinkodara.
Kai kuriuose reklamos skydeliuose TAMO dienyne yra automatiškai rodomos reklamos teikėjų, kurių puslapiuose TAMO dienyno naudotojas lankėsi anksčiau. Šią reklamą kompiuterio ar mobiliojo įrenginio naudotojai mato įvairiuose vėliau lankomuose tinklapiuose, tarp jų ir TAMO dienyne“, – kaip reklama pakliuvo į elektroninį mokinių dienyną, bandė aiškinti „Tavo mokykla“ rinkodaros atstovė Malvina Majauskaitė.
Ji pabrėžė, kad tokios reklamos nemato kiti TAMO dienyno lankytojai, ji būna skirta konkretaus kompiuterio ar mobiliojo įrenginio naudotojams.
„Periodiškai ištrinant savo kompiuterio ar mobiliojo įrenginio naršyklėje fiksuojamas žymas, dar vadinamas slapukais (angl. – cookies), galima išvengti tokio pobūdžio persekiojančios reklamos visuose tinklalapiuose, tarp jų ir TAMO dienyne.
Šiai reklamai yra taikomi griežti apribojimai ir filtrai. Joks reklamos turinys, kuris yra N-18, nerodomas TAMO dienyno sistemoje ir yra blokuojamas. Peržiūra ir tikrinimas per „Ad Review Center“ „Google“ platformoje vyksta septynias dienas per savaitę. Tačiau kartais, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, jeigu interneto puslapis nenurodė, kad turinys yra N-18 ir taip bandė apgauti „Google“ sistemoje nustatytus saugiklius, – reklama gali būti atvaizduojama. Šią konkrečią reklamą užblokavome ir iš karto susisiekėme su reklamos paslaugas teikiančia bendrove dėl pažeidimų“, – teigė TAMO administratoriai.
Ministerijos pozicija
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai teigė, kad tokia reklama dienyne netoleruojama ir draudžiama. Visgi, kaip ir TAMO dienyno administratoriai, laikėsi nuomonės, kad reklama galėjo atsirasti dėl vadinamųjų slapukų.
„Jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse vienareikšmiškai draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją ir reklamą. Ministerija dar 2008 m. buvo parengusi „Dienynų sudarymo elektroninio dienyno duomenų pagrindu tvarkos aprašą“ (atnaujinta redakcija buvo paskelbta 2019 m.), kuriame mokykloms, besirenkančioms dienynų paslaugas, rekomendavusi atsižvelgti ir į tai, ar jų pasirenkami dienynai siūlys reklamos paslaugas, ar ne. Rekomenduojama mokyklai atsisakyti reklamos dienynuose, mokykla tai gali padaryti pati“, – aiškino ŠMSM atstovai.
Pasak ministerijos specialistų, dienyne gali būti rodomos tiesioginės ir netiesioginės reklamos. Netiesioginės reklamos ateina iš slapukų arba įkeltų reklaminių kodų dienyno svetainėje. Tiesioginės reklamos įdedamos tiesiogiai „Ad Manager“ svetainėje iš klientų.
„Dienynai yra kuriami ir administruojami savarankiškų bendrovių. Paslaugų teikėjas, skelbdamas reklamą elektroniniame dienyne, privalo laikytis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Priklausomai nuo to, ar reklama personalizuota, ar ne, šių įstatymų vykdymo priežiūrą ir kontrolę atlieka Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“, – teigiama dienraščiui atsiųstame ministerijos komentare.
Netikėta: atsidarius TAMO elektroninį dienyną, į akis krito lošimų reklama.„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.
Draudžiama reklama
Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) nurodė, kad, vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) 10 str. 9 dalimi, draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Draudžiama jaunesniems kaip 18 metų asmenims skirtose interneto svetainėse skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.
„Jūsų pateikta reklama paskelbta interneto svetainėje, kuri skirta jaunesniems kaip 18 metų asmenims, taip pažeidžiant ALĮ reikalavimą. Už azartinių lošimų reklamos atitikimą įstatymo reikalavimams atsakingi reklamos skleidėjai ir užsakovai. Nustačius draudžiamos reklamos skelbimo atvejus, skleidėjai visų pirma įspėjami ir jiems rekomenduojama geranoriškai nedelsiant pašalinti daromą pažeidimą. Jei pažeidimą pašalinti atsisakoma, atliekamas patikrinimas ir atsakingiems asmenims skiriamos baudos“, – „Kauno dienai“ komentavo LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba.
Už draudžiamos lošimų reklamos skelbimą lošimų organizatoriams ALĮ numatyta bauda nuo 6 tūkst. iki 25 tūkst. eurų, o Administracinių nusižengimų kodekse už draudžiamos azartinių lošimų reklamos skelbimą fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 1 tūkst. iki 4,3 tūkst. eurų.
„Dėkojame už pranešimą, elektroninio dienyno valdytojai ir lošimų organizatorių atstovai apie draudžiamos reklamos skelbimą bus informuoti ir įspėti“, – pažymėjo LPT atstovas.
Bendrovė atsiprašė
„Kauno diena“ susisiekė ir su lošimų bendrovės „Betsafe“ atstovais. Šie aiškino, kad reklama elektroniniame dienyne buvo sugeneruota automatiškai, bet imtasi veiksmų, kad tai nepasikartotų.
„Apgailestaujame, kad mūsų reklama atsidūrė moksleiviams ir jų tėvams skirtame tinklalapyje. Mūsų bendrovė laikosi visų Lietuvos Respublikos įstatymų, susijusių su azartinių lošimų reklamos reguliavimu, Lietuvos lošimų verslo asociacijos (LLVA) ir vidinio įmonės etikos kodekso. Esame atsakinga bendrovė, kuri niekada nesiekė savo reklamos nukreipti į nepilnamečius.
Reklamai planuoti naudojame technologiją, kuri automatiškai yra rodoma dažniausiai Lietuvos vartotojų lankomuose interneto puslapiuose. Tamo.lt tinklalapis taip pat patenka į šią kategoriją, todėl mūsų reklama ten ir pasirodė. Aiškindamiesi situaciją aptikome šią klaidą ir atlikome visus pakeitimus, kad reklama būtų nedelsiant sustabdyta ir daugiau nebūtų transliuojama šiame tinklalapyje“, – dienraščiui komentavo bendrovės „Betsson Group“, kuriai priklauso „Betsafe“ prekės ženklas, Lietuvos filialo vadovas Aurimas Šilys.
Reklamavo ir ekstrasensus
TAMO elektroninis dienynas ne pirmą kartą į akiratį patenka dėl vaikams netinkamų reklamų. „Kauno diena“ prieš keletą metų buvo skelbusi, kad vaikai per šį elektroninį dienyną buvo gavę laiškų, esą ekstrasensas padės išlaikyti egzaminus.
Tąkart dienraščiui parašę moksleiviai buvo pridėję ir ekstrasenso reklamą. Moksleiviams išsiųstame laiške buvo dėstoma mistinė istorija, kaip kažkoks vaikinas pasigerino pažymių vidurkius, atgavo motyvaciją mokytis ir tai esą padarė po apsilankymo pas ekstrasensą.
Tąsyk tyrimą dėl ekstrasenso reklamos elektroniniame dienyne atliko Kauno miesto Švietimo skyriaus atstovai, kurie kreipėsi ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri vertino, ar tai nepažeidžia galiojančių reklamos įstatymo nuostatų.
TAMO administratoriai tąkart nurodė, kad laišką su ekstrasenso reklama į įvairias mokyklas siuntė vienas moksleivis. Laiškas galėjo pasiekti apie 3,4 proc. visų elektroninio dienyno vartotojų. TAMO valdytojai nurodė, kad reklama buvo pašalinta, o asmuo ją siuntęs kitiems – identifikuotas.
