Vizitas vyko po naujausių Šiaurės Korėjos raketų paleidimų, baiminantis, kad Pchenjanas gali netrukus atlikti branduolinį bandymą. Apsilankymas DMZ yra tapęs savotišku JAV lyderių ritualu siekiant parodyti ryžtą tvirtai priešintis agresijai.
Šiaurės Korėja trečiadienį, kai K. Harris buvo Japonijoje, paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, o sekmadienį, prieš viceprezidentei išvykstant iš Vašingtono, paleido vieną tokią raketą. Šiais paleidimais buvo pratęsta šiemetinė rekordinė raketų bandymų virtinė, Pchenjanui siekiant būti pripažintam visateise branduoline galia.
Demilitarizuotoje zonoje K. Harris užlipo ant kalno šalia sargybos bokštų ir apsaugos kamerų. Ji pro žiūronus apžvelgė Pietų Korėjos ir JAV pulkininkų rodytus karinius objektus.
Į stebėjimo postą ji atvyko po to, kai Jungtinių Tautų Kemp Bonifaso posto valgykloje susitiko su JAV kariais ir kai kuriais jų artimaisiais. Viceprezidentė jiems sakė norėjusi, kad jie žinotų, „kokie esame dėkingi“.
„Žinau, kad ne visada lengva. Dažniausiai taip nėra“, – sakė ji.
Anksčiau K. Harris Seule susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu (Jun Sukjolu). Jie pasmerkė vis intensyvėjančius Šiaurės Korėjos ginklų bandymus ir dar kartą patvirtino JAV įsipareigojimą karo atveju ginti Pietų Korėją visais kariniais pajėgumais, pranešė Yoon Suk-yeolo biuras.
JAV viceprezidentė ir Pietų Korėjos prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos grasinimų branduoliniu konfliktu ir pažadėjo griežčiau reaguoti į dideles Šiaurės Korėjos provokacijas, įskaitant branduolinį bandymą, Pietų Korėjos pareigūnų teigimu, galintį įvykti artimiausiais mėnesiais.
K. Harris ir Yoon Suk-yeolas taip pat turėjo aptarti ekonominių ir technologinių partnerysčių plėtojimą ir pastaruoju metu įtemptų Seulo ir Tokijo ryšių atkūrimą siekiant regione sustiprinti trišalį bendradarbiavimą su Vašingtonu.
Yoon Suk-yeolas platformoje „Twitter“ parašė, kad su K. Harris surengė „labai produktyvią diskusiją“ dėl dvišalio aljanso stiprinimo.
Viceprezidentės kelionė buvo organizuota taip, kad ji galėtų dalyvauti valstybinėse buvusio Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe (Šindzo Abės) laidotuvėse, tačiau jos darbotvarkėje vyravo saugumo klausimai, atspindintys nuogąstavimus dėl didėjančios Kinijos galios ir intensyvėjančių Šiaurės Korėjos ginklų bandymų.
Kiekviename susitikime K. Harris stengėsi išsklaidyti bet kokius nuogąstavimus, kad JAV nesiryžtų ginti savo sąjungininkių. JAV partnerystes su Pietų Korėja ir Japonija ji pavadino gynybos strategijos Azijoje „ramsčiu“ ir „kertiniu akmeniu“.
Gegužę pareigas pradėjęs eiti Yoon Suk-yeolas savo rinkimų kampaniją grindė pažadais stiprinti Seulo ekonominę ir saugumo partnerystę su Vašingtonu, tačiau pastaruoju metu ryšiai buvo įtempti.
Pietų Korėjos gyventojai pasijuto išduoti dėl prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pasirašyto naujo įstatymo, pagal kurį už Šiaurės Amerikos ribų pagamintiems elektriniams automobiliams negali būti skiriamos JAV vyriausybės subsidijos. Tai mažina tokių automobilių gamintojų kaip Seule įsikūrusi „Hyundai“ konkurencingumą.
Po susitikimo su Yoon Suk-yeolu K. Harris, pirmoji moteris, užėmusi JAV viceprezidento postą, surengė apskritojo stalo diskusiją lyčių lygybės klausimais su verslo, žiniasklaidos, kultūros ir sporto sričių lyderėmis.
Yoon Suk-yeolas yra sulaukęs kritikos dėl nepakankamo atstovavimo moterims vyriausybėje ir platesnio masto nelygybės menkinimo.
