Žaidė ir Libane
Septynis kartus geriausia Lietuvos krepšininke išrinkta G. Petronytė pradeda naują gyvenimo etapą.
35-erių metų sportininkė, šį sezoną vilkėjusi Kaiserio „Melikgazi“ (Turkija) ekipos marškinėlius, per savo karjerą yra atstovavusi ir kitiems šios šalies klubams, rungtyniavo Graikijos, Lenkijos, Italijos, Libano čempionatuose.
Buvusi Kauno krepšinio mokyklos auklėtinė yra žaidusi Vilniaus komandose („Lietuvos telekomo“, „Lintel 118“, TEO, „Kibirkšties“), yra daugkartinė šalies čempionė.
2010-aisiais su „Athinaikos“ (Graikija) ekipa ir 2018 m. su Stambulo „Galatasaray“ lietuvė iškovojo Europos taurę, o 2021 m. ir 2022 m., būdama Venecijos „Umana Reyer“ gretose, žaidė šio turnyro finale.
2008 m. Gintarė buvo pripažinta geriausia Europos jaunąja krepšininke.
Karjera: G. Petronytė su Lietuvos rinktine dalyvavo keturių Europos čempionatų finalo turnyruose, 2006 m. pasaulio čempionate. / fiba.com nuotr.
Garsino Lietuvą
Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje G. Petronytė debiutavo 2006-aisiais ir žaidė iš viso 158 rungtynes.
Paskutinis mačas – pernai lapkritį su Lenkijos komanda, kurią mūsiškės įveikė 75:73, o vidurio puolėja prie pergalės prisidėjo 25 taškais ir 7 rezultatyviais perdavimais, penkis kartus atkovojo kamuolį.
Norėjau dainuoti, groti pianinu, bet tėvai įkalbėjo pabandyti krepšinį. Taip ir padariau. Labai patiko.
„Man Gintarė pirmiausia – nuostabus žmogus, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vydas Gedvilas. – Puiki krepšininkė, mūsų moterų krepšinio veidu buvusi daugiau nei dešimtmetį. Gaila, kad jos karjera baigiasi, norėjome ją matyti žaidžiančią kuo ilgiau. Juo labiau kad ji vis dar puikiai rungtyniavo aukščiausiu lygiu. Dėkoju Gintarei už Lietuvos krepšinio garsinimą. Tikiuosi, kad ateityje ji nuo krepšinio nenutols.”
Su Lietuvos rinktine G. Petronytė yra dalyvavusi 2009 m., 2011 m., 2013 m. ir 2015 m. Europos čempionatų finalo turnyruose, 2006 m. pasaulio čempionate.
Skatinti nereikėjo
„Gintarės nereikėjo skatinti sportuoti – ji pati to norėjo, buvo smalsi, jai patiko krepšinis. Niekada nepraleisdavo treniruočių, viską stengdavosi atlikti gerai. Būdavo linksma, žvali, už aikštės ribų – gera, draugiška mergina“, – yra sakiusi G. Petronytės pirmoji trenerė kaunietė Birutė Jankauskienė.
Pasak žinomos specialistės, jos auklėtinė puikiai matė aikštę, visada labiau norėjo ne pati atakuoti į krepšį, o perduoti kamuolį komandos draugei, galėdavo žaisti toliau atsitraukus nuo krepšio.
„Esu kilusi iš sportininkų šeimos. Vaikystėje krepšinio salės buvo mano kasdienybė. Eidavau beveik į visas mamos rungtynes, kai tik galėdavau – prieš ir po varžybų – lakstydavau visur su kamuoliu. Mane pastebėjo trenerė B. Jankauskienė, kvietė ateiti treniruotis. Aš nenorėjau, mane labiau traukė menas, norėjau dainuoti, groti pianinu, bet tėvai įkalbėjo tiesiog pabandyti. Taip ir padariau, labai patiko ir nuo to laiko likau krepšinyje, nebeturėjau minčių kažką keisti“, – viename interviu kalbėjo G. Petronytė.
