„Moksleiviai visą savaitę po Velykų atostogaus, o po moksleivių atostogų žadamas atšilimas. Atsižvelgdami į tai, kad patalpos atostogų metu bus tuščios, nutarėme užbaigti šildymo sezoną didžiojoje dalyje mokyklų“, – ketvirtadienį savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigė savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Ilja Karužis.

44 mokyklose, kur kitą savaitę vyks žinių patikrinimai, patalpos ir toliau bus šildomos.

Ikimokyklinio ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose šildymo sezonas bus nutrauktas įstaigų vadovų nuožiūra pagal poreikį.

Visuotinio šildymo sezono pabaigą Vilniaus miesto savivaldybė ketina paskelbti antroje balandžio pusėje, tačiau gyventojai ir patys gali nuspręsti, kada savo būste baigti šildymo sezoną. Pasak savivaldybės, svarbu, kad toks sprendimas nepažeistų nustatytų higienos normų.

Baigti šildymo sezoną anksčiau galima, jei su tuo sutinka daugiau kaip pusė daugiabučio namo bendraturčių. Tuomet bendrijos, namo pirmininkas arba daugiabučio administratorius apie priimtą sprendimą teturi informuoti Vilniaus šilumos tinklus. Po priimto sprendimo šildymą daugiabutyje įjungia ar išjungia namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.

Šildymo sezono pabaiga skelbiama atsižvelgiant į faktines lauko oro temperatūras, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos.

2020–2021 metų šildymo sezonas yra vienas ilgiausių šildymo sezonų Vilniaus rajono savivaldybėje.

Praėjusiais metais, kaip skelbia rajono savivaldybė, šildymo sezonas baigtas balandžio 29 d.

Šilumos vartotojai gali patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos, jeigu tam yra techninės galimybės ir nepažeidžiamos higienos normos. Sprendimas gali būti priimtas gyventojų daugumos balsais.

Savo ruožtu sistemų prižiūrėtojas arba namą administruojanti įmonė (ar bendrijos pirmininkas) apie gyventojų sprendimą toliau šildytis turi informuoti šilumos tiekėją.

Svarbu žinoti, kad kompensacijos už šildymui suvartotą šilumą nuo oficialios šildymo sezono baigimo datos nėra skaičiuojamos. Jos skaičiuojamos tik už šilumą, sunaudotą karštam vandeniui ruošti.

Freepik.com nuotr.

„Nors šaltasis sezonas smarkiai užsitęsė, be to, buvo išskirtinai šaltas ir suvartota daug šilumos, pati šilumos kaina vos viršijo 4 eurus už kilovatvalandę ir buvo žemiausia per visą dešimtmetį“, – pranešime sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Nurodoma, kad įprastai sostinėje šildymo sezonas baigiamas balandžio mėnesį, pernai šilumos tiekimas sustabdytas balandžio 24 dieną, o per pastaruosius penkerius metus vėliausiai šildymas išjungtas gegužės 4 dieną.

Paprastai šildymas daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose išjungiamas tuomet, kai bent tris paras iš eilės vidutinė dienos temperatūra yra ne mažesnė nei 10 laipsnių šilumos. Sprendimą dėl sezono pabaigos priima Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau paankstinti arba pavėlinti šildymo sezono pabaigą savo būste gali ir patys daugiabučių gyventojai. Bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose vykdoma veikla, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose šildymo sezonas baigiamas įstaigų vadovų nuožiūra pagal poreikį.

Esant poreikiui, gyventojai savo pastatus gali šildyti ir pasibaigus šildymo sezonui. Tam tereikia gyventojų daugumos balsais nuspręsti vėl įjungti šildymą pastate ir apie tai pranešti savo namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui.

Savo ruožtu, sistemų prižiūrėtojas arba namą administruojanti įmonė (ar bendrijos pirmininkas) apie gyventojų sprendimą toliau šildytis turi informuoti šilumos tiekėją.

Svarbu žinoti, kad kompensacijos už šildymui suvartotą šilumą nuo oficialios šildymo sezono baigimo datos nėra skaičiuojamos. Jos skaičiuojamos tik už šilumą, sunaudotą karštam vandeniui ruošti.

Primename, kad praėjusiais metais šildymo sezonas Kaune baigtas balandžio 23 dieną.

Įsakyme nurodoma, jog šilumos vartotojai, suderinę su šilumos tiekėju, gali patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos, jeigu yra techninės galimybės ir nepažeidžiamos higienos normos.

Saugų pastatų šildymo sistemų išjungimą arba įjungimą užtikrina pastatų savininkai, daugiabučių namų valdytojai (administratoriai) ir/ar pastatų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

Šildymo sezono pabaiga skelbiama tada, kai vidutinė oro temperatūra tris paras iš eilės siekia 10 laipsnių šilumos ir daugiau. „Būtume šildymą išjungę dar prieš šventes, tačiau buvo prognozuojamas nedidelis atšalimas, lietus. Norėjome, kad žmonės šiltai sutiktų Velykas. Vakar iš karto po švenčių pasirašiau įsakymą baigti šildymo sezoną, – sakė Š.Šukevičius. – Gyvenamųjų namų bendrijos susimažinti šildymą arba jį išjungti galėjo ir anksčiau, šis įsakymas visų pirma liečia sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigas, taip pat administracinius pastatus.“

„Svarbu žinoti, kad kompensacijos už šildymui suvartotą šilumą nuo oficialios šildymo sezono baigimo datos nėra skaičiuojamos. Jos skaičiuojamos tik už šilumą, sunaudotą karštam vandeniui ruošti“, – savo interneto svetainėje primena bendrovė „Kauno energija“.

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo balandžio 23 dienos oficialiai baigiamas 2018 – 2019 metų šildymo sezonas Kaune.

Įsakyme nurodoma, kad šilumos vartotojai, suderinę su šilumos tiekėju, gali patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos, jeigu yra techninės galimybės ir nepažeidžiamos higienos normos.

Esant poreikiui, gyventojai savo pastatus gali šildyti ir pasibaigus šildymo sezonui. Tam tereikia gyventojų daugumos balsais nuspręsti vėl įjungti šildymą pastate ir apie tai pranešti savo namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui.

Savo ruožtu, sistemų prižiūrėtojas arba namą administruojanti įmonė (ar bendrijos pirmininkas) apie gyventojų sprendimą toliau šildytis turi informuoti šilumos tiekėją.

Svarbu žinoti, kad kompensacijos už šildymui suvartotą šilumą nuo oficialios šildymo sezono baigimo datos nėra skaičiuojamos. Jos skaičiuojamos tik už šilumą, sunaudotą karštam vandeniui ruošti.

Šildymo sezono pabaiga skelbiama, kai vidutinė oro temperatūra tris dienas iš eilės yra ne mažesnė nei 10 laipsnių šilumos.

Praėjusiais metais šildymo sezonas Kaune baigėsi balandžio 11 d.

Nuo penktadienio šildymas bus išjungtas bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sostinės daugiabučiuose ir administraciniuose pastatuose. Daugiabučių namų gyventojai gali šildymą savo name išjungti ir anksčiau, kai dėl to bendrai sutaria dauguma namo gyventojų –  bendrijos pirmininkui arba daugiabučio administratoriui tereikia apie priimtą sprendimą informuoti savo šilumos tiekėją.

Pasibaigus vienam šildymo sezonui, savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ pradeda pasiruošimą kitam – bendrovė atlieka profilaktinius šilumos energijos gamybos įrenginių ir perdavimo tinklo (vamzdynų) patikras bei remontus. Pasak specialistų, pavasaris-vasara yra tinkamiausias metas daugiabučių bendrijoms ir administruojančioms įmonėms pasirūpinti pastatų ir vidaus šildymo sistemos atnaujinimu – sutvarkyta ar modernizuota šildymo sistema gerokai sumažina išlaidas už šildymo paslaugas šaltuoju metų laiku. Statistika rodo, jog daugeliu atvejų mokesčiai už šildymą naujame arba renovuotame daugiabučio namo 60 kv. m ploto bute, palyginti su senu nerenovuoto daugiabučio analogiško ploto butu, yra beveik 2 kartus mažesni.

Pernai šildymo sezonas baigėsi balandžio 9 d., 2017 m. – gegužės 4 d. 2016 m. – gegužės 2 d. 2015 m. šildymas išjungtas balandžio 24 d. Pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ statistiką, nuo 1995 m. šildymo sezonas Vilniuje niekada nebuvo užbaigtas kovo mėnesį.

Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas „Kauno dienai“ patvirtino, kad balandžio 11 dieną skelbiama oficiali šildymo sezono pabaiga.

„Tris paras vidutinė paros temperatūra Kaune buvo aukštesnė kaip 10 laipsnių šilumos, todėl jau galime išjungti šildymą. „Kauno energija“ negali katilų išjungti staiga, tai daro palaipsniui, todėl šiluma gyventojams taip pat neatjungiama iš karto. Per penkias dienas bus išjungtas šildymas visame Kaune“, – aiškino R.Mačikėnas.

Energetikos skyriaus vedėjas vylėsi, kad orai daugiau neatšals ir kauniečiams nereikės šalti. Tačiau jis priminė, jog jei namo gyventojai nusprendžia toliau šildytis, apie tai turi informuoti „Kauno energiją“. Tokiu atveju gyventojams toliau tiekiama šiluma, tačiau netaikomos šildymo kompensacijos.

„Jei nori, žmonės gali šildytis, kad ir visą vasarą“, – tikino R.Mačikėnas.

Šis šildymo sezonas Kaune prasidėjo 2017 metų spalio pradžioje ir tęsėsi šešis mėnesius.