Dar vienas tokių – tokio nėra buvę.

Nyderlandų nacionalinis transliuotojas pranešė, kad nepateiks komisijos balų.

Toks pareiškimas socialiniuose tinkluose paskelbtas po to, kai dieną paaiškėjo, kad Nyderlandų atstovas Joostas Kleinas pašalintas iš didžiojo finalo.

„Nebesame didžiojo „Eurovizijos“ finalo dalimi, tad nejaučiame poreikio perduoti olandų komisijos balų“, – pareiškė Nyderlandų nacionalinis transliuotojas, pridūręs, kad visai kitaip įsivaizdavo visą vakarą.

Nyderlandų atstovas iš dainų konkurso pašalintas dėl kilusio incidento.

„Lietuvos skiriamus balus eurovizininkams pranešinėsiu pirmąjį kartą. Tačiau jaudulį imu justi tik dabar, kai žurnalistai pradeda teirautis. Tada suprantu, kad tai – visai svarbios pareigos, ir nepraslys pro akis. Nors šis darbas – vos minutės reikalas, bet auditorija yra milijoninė, tad ir atsakomybė tenka nemaža. Tai bus ir atsakinga, ir smagi patirtis“, – įsitikinusi ne vienerius metus tiesioginio eterio ryto laidą vedanti žurnalistė.

Tiesa, nors E. Daugėlaitės kolega I. Krupavičius eurovizinius Lietuvos balus Europai yra pristatinėjęs ne kartą, žurnalistė jo patarimo dar neprašė. „I. Krupavičiaus patarimų dar būtinai paklausiu. Bet iš esmės taisyklės lieka tos pačios – yra repeticijos. Yra žmonės, kurie jau daug metų kontaktuoja su „Eurovizijos“ rengėjais, yra atsakingi už repeticijas, tad jaučiuosi turinti stiprų užnugarį. O kolegų patarimai, žinoma, niekuomet nepamaišo“, – su šypsena kalba E. Daugėlaitė.

Pristatinėdamas balus I. Krupavičius nevengė ir pajuokauti – pavyzdžiui, kai konkurse dalyvavo Conchita, žurnalistas, skelbdamas balus, rankoje laikė skustuvą. E. Daugėlaitė tikino, jog pati apie pokštus dar negalvojo. „Priklausys, koks gi bus tas finalas. Bet jokių ekscesų nedarysiu, nes tai – ne mano būdui. Mano užduotis – paskelbti, kam Lietuva atiduoda balus, ir tai padaryti, nepasidarant gėdos nei sau, nei šaliai“, – tikina žurnalistė.

Eurovizinės dainos jau ne kartą yra skambėjusios LRT TELEVIZIJOS eteryje, tad E. Daugėlaitė dar prieš prasidedant konkursui yra išsirinkusi favoritus. Jai šiais metais labiausiai atmintin įstrigo belgų daina, taip pat patiko australų atlikėjas. O Europos žiniasklaidos favoritu laikomas italas žurnalistės savo daina pernelyg nesužavėjo. „Taip, pasirodymas – teatrališkas, bet dainos aš neįsiminiau“, – kalba žiūrimiausios Lietuvoje ryto laidos vedėja.

Paklausta, kurią vietą prognozuoja šiųmetiniams Lietuvos atstovams, grupei „Fusedmarc“, E. Daugėlaitė tvirtina linkinti ne kurios nors vietos, o tiesiog patekti į finalą. „Manau, kad kai konkursą žiūri tokio dydžio auditorija, atlikėjams yra svarbu ne užimti kuo aukštesnę vietą, o iškovoti teisę pasirodyti konkurso finale, kurį stebi daugiausiai žiūrovų. Tad to ir linkiu – finalo“, – sako E. Daugėlaitė.

Atlikėjus vertina muzikologas Darius Užkuraitis, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu ir muzikos kritikas Kazimieras Šiaulys.

Komisijos liaupsės

Antrąją nacionalinės atrankos laidą pradėjo iš praėjusių metų atrankos LRT TELEVIZIJOS žiūrovams pažįstama vaikinų grupė „E.G.O“ su daina „My Story“. Po pasirodymo vaikinai išgirdo komisijos komplimentus.

„Noriu pagirti. Kadaise jus girdėjau. Dabar susidainavę esate kur kas labiau ir skambate geriau. Kūrinys – geras, man nebūtų gėda jį girdėti „Eurovizijos“ finale. Praėjusį savaitgalį, pamačiusi pirmąją atrankos laidą, buvau praradusi visas viltis, o jūs jas man grąžinote“, – kalbėjo Jazzu.

Jai pritarė ir D. Užkuraitis: „Kai matėme jus pernai, atrodė, kad jūs patys nežinojote, ką veikti scenoje. Matosi, kad dabar žinote, ką darote, ir jūsų judesiai gerai surepetuoti. Pati daina – eurovizinė ir gera, galbūt šiek tiek primena „One Direction“ stiliaus muziką, ir tai turbūt labiau pliusas, nei minusas. Juk kai pasakome, kad kažkas kažką primena, visi puola klausyti.“

Manau, kad Aistė Pilvelytė, pamačiusi šį pasirodymą, turėtų sunerimti.

Vaikinus scenoje keitė atlikėja Monee su elektroninės muzikos kūriniu „nnn“. Nespėjusios išgarsėti dainininkės vokalas maloniai nustebino R. Zilnį: „Labai džiaugiuosi dėl dviejų dalykų: visų pirma, tai šiandien – jau antroji daina, kurią parašė lietuvių autoriai, ir ji skamba visai gerai. Be to, mes pamatėme balsingą merginą, apie kurią dauguma žiūrovų tikriausiai bus negirdėję. Manau, kad Aistė Pilvelytė, pamačiusi šį pasirodymą, turėtų sunerimti.

Užgožia vizualizacijos

Ir nors kūrinys man patinka, priedainis yra neryškus, ir vienai jums dainos emociją perteikti yra per sunku. Reikia vaizdo, kuris tai paryškintų. Ir kūrinio pavadinimą būtina pakeisti.

K. Šiaulio manymu, atlikėja balsą valdo gerai, bet scenoje atrodo neryški, muzikos kritiko manymu, dainininkę užgožia vizualizacijos.

Grupė „Varjetė“ atliko užsienio kūrėjų dainą „My story“. Pasirodžiusios merginos išgirdo nemažai komisijos narių kritikos.

„Jei jau turime dvi dainas tuo pačiu pavadinimu, tai galiu pasakyti, kad pirmąja istorija [grupės „E.G.O“ – LRT.lt] aš patikėjau labiau. Kitas dalykas, atlikėjų pristatyme yra minimi žodžiai „kabaretas“ ir „miuziklas“, tačiau nei to, nei kito užuomazgų pasirodyme nepastebėjau. Nesupratau, ką norima pasakyti, daina man atrodo neverta dėmesio. Nesupratau energijos, ką jūs norite ištransliuoti. Vietomis nuskambėjote labai mėgėjiškai“, – komentavo Jazzu.

Pasirodymas nesužavėjo ir D. Užkuraičio: „Šios dainos kaip atskiro numerio nepriėmiau. Man tai atrodė kaip ištrauka, o ne atskiras kūrinys. Tai nebuvo blogai, bet gerai irgi nebuvo.“

R. Zilnys, vertindamas atlikėjas, nestokojo sarkazmo: „Manau, kad net jei susirgtų visi 50 šiųmetinės atrankos dalyvių, ir jūs liktumėte vienintelėmis kandidatėmis atstovauti mūsų šaliai, Lietuva tikriausiai nuspręstų šiemet konkurse nedalyvauti išvis.“

Rinkosi favoritus

Gabrielius Vagelis atliko savo kūrybos dainą „Feel myself free“ ir sulaukė daug komisijos komplimentų.

Dar neįpusėjome antrosios laidos, bet galiu pasakyti, kad jau dabar turiu vieną savo favoritų.

„Turi savo stilių, savo manierą, absoliučiai viską, ko reikia scenai. Man patiko daina, ir patiko, kad nebuvo to, ko mes visuomet laukiame – išsidraskymo ir įvairių moduliacijų. Dar neįpusėjome antrosios laidos, bet galiu pasakyti, kad jau dabar turiu vieną savo favoritų“, – tikino Jazzu.

R. Zilnys taip pat įvertino gražų atlikėjo balsą, tačiau teigė, kad daina jam priminė užsienio atlikėjų kūrinį „Šita daina turi įdomų dalyką: kai klausiau šios dainos, vis prisimindavau grupės „One Republic“ kūrinį „If I lose myself tonight“, bet nesakau, kad tai yra blogai. Čia nėra fejerverkinio priedainio, bet tai gali išsiskirti bendrame kontekste“, – kalbėjo muzikos apžvalgininkas.

Ieva Zasimauskaitė pasirodė su Ąžuolo Paulausko kurta daina „You saved me“. Dainininkės pasirodymą gyrė Jazzu: „Ieva progresuoja. Galbūt pati daina man labiau patiko praeitais metais. Bet balso šiltumas ir Ievos gerumas paperka. Tai – gražus pasirodymas, bet nesu tikra, ar to užtenka „Eurovizijai“.

K. Šiaulys gyrė atlikėjos išvaizdą ir vokalą, tačiau kūriniui turėjo priekaištų. „Viskas labai gražu, bet tose trijose minutėse stinga dinamikos. Jau nuo antros minutės kažkas turi keistis, vykti augimas. Esate puiki atlikėja, ir tai – ne jūsų kaltė“, – tikino muzikos kritikas.

Lietuvai atstovauti negali

Rugilė Daujotaitė atliko savo ir Tomo Zdanavičiaus kūrybos dainą „Perkūne ugniaveidi“. Atlikėjos pasirodymas komisijos liko nesuprastas.

„Tos vietos, kur ėmėte šamaniškas, aukštas natas, buvo įsimintinos, bet negalėjau suprasti, kas vyksta scenoje: „Sostų karai“, ar kepurinė. Tai – košė, kuri, manau, negalėtų atstovauti Lietuvai „Eurovizijoje“ Tačiau matosi, kad su savo balsu galite daryti įdomius dalykus“, – savo nuomonę išsakė R. Zilnys.

„Nieko nesupratau, ir nežinau, ar noriu suprasti. Žanrų – begalybė, septynios dainos viename. Tai buvo taip beprotiška, kad aš tiesiog pasiduodu“, – juokdamasi kalbėjo Jazzu.

D. Užkuraičio manymu, sujungti nesujungiamus dalykus labai gerai gali maža dalis muzikų. „Pas jus viskas buvo šiek tiek perspausta, ir keista. Manau, kad jums reikėtų išgryninti idėją ir pagalvoti, ar tikrai reikia jungti tiek daug nesujungiamų dalykų. O balsas jūsų yra tikrai įdomus, manau, su juo galite padaryti ką nors naudingo“, – sakė LRT Opus vadovas.

Iškart „kalti į kaktą“

Užsienio kūrėjų dainą „Sacrifice“ įspūdingame kelių metrų aukštyje stovinčiame soste pristatė po pertraukos į nacionalinę atranką sugrįžusi Mia.

„Anksčiau būdavo taip: kuo labiau artėja finalas, tuo labiau Mia susiima, tačiau šįkart ji nusprendė iškart „kalti į kaktą“. Įspūdingas pasirodymas, tačiau kol nuo aukštybėse esančio sosto nenulipai, visą laiką bijojau, kad nukrisi. Balsas skambėjo gerai, bet man pritrūko dinamikos, muzikinių niuansų. O pasirodymas – iš tiesų įspūdingas“, – tikino D. Užkuraitis.

Teigiamai pasirodymą vertino ir Jazzu: „Pasirodymas buvo geras, bet, mano galva, šokėjų nereikėjo. Gerai, kad pagalvojote apie patį pasirodymo išpildymą, tai nebuvo plikas paprastas padainavimas. Dėl vokalo subtilybių turiu pritarti Dariui Užkuraičiui, bet kūrinys – visai neblogas.“

Savo kūrybos dainą „Only you“ pristatė Deividas Žygas. Komisijos nariai jaunam atlikėjui negailėjo kritikos.

„Galbūt galėtum kada nors rašyti neblogas dainas, bet dabar man daina nuskambėjo lėkštokai. Pradėjai dainuoti šalia tono, o po to viskas dar labiau regresavo. Vokaliai dar reikia labai ilgai ir nuobodžiai dirbti. Projekcijas taip pat ne iki galo supratau“, – kritikos strėles laidė Jazzu.

Dainuoti nebūtina

R. Zilnys taip pat negalėjo pasakyti nieko paguodžiančio: „Pasaulyje labai daug pavyzdžių: nebūtina pačiam dainuoti dainas, kurias parašai. Visą gyvenimą svajojau pilotuot lėktuvą, bet supratau, kad man tai – neduota. Aš nesu tikras, ar jums duota būti dainininku. Nežinau, kiek metų dainuojate ir kur to mokėtės, bet dabar manau, kad turėtumėte pats sau atsakyti į labai daug klausimų. Net ir šios atrankos fone pasirodymas atrodo gana liūdnai.“

Su savo kūrybos daina „Fly“ pasirodė ir Rasa Kaušiūtė. Didesnių priekaištų patyrusiai atlikėjai komisija neturėjo.

„Daina – vykusi, graži, didinga. Aš netgi žinau, kad šią dainą susapnavote. Tik man pasirodė, kad dainos tonacija vietomis jums yra nepatogi. Daina – graži, tik reikėtų pagalvoti, kaip jai suteikti daugiau spalvų“, – patarė D. Užkuraitis.

Su juo sutiko ir K. Šiaulys: „Jūsų balsas – puikus, sodrus. Esate plataus muzikinio išsilavinimo spektro. Pritarčiau Dariaus Užkuraičio mintims. Galėtumėte patobulinti pasirodymą, bet esu įsitikinęs, kad esate verta pakilti į kitą etapą.“

Neįprastu vokalu komisiją užbūrė Gabrielė Vilkickytė su savo ir Kristupo Jasiulionio kūrybos daina „Jūra“.

Ypatinga maniera

„Man jūsų balsas labai gražus, labai patiko aranžuotė. Gražus kūrinys, tačiau jis nieko bendro su „Eurovizija“ neturi. Net ir Lietuvos kontekste yra problema: Lietuvos scenoje jau yra Jurga Šeduikytė. Iš esmės man pasirodymas patiko, bet manau, kad nei „Eurovizijos“, nei Lietuvos kontekste tai nėra labai originalu“, – pastebėjimus išsakė R. Zilnys.

Su juo iš dalies sutiko Jazzu: „Manau, kad pati daina yra per pilka ir netinkama „Eurovizijos“ scenai, tačiau man tai yra labai artimas muzikos stilius. Iš esmės sutinku su Ramūno nuomone, tačiau turiu pasakyti, kad būtent tokio žanro kūrinių man Lietuvoje trūksta. Maniera – labai ypatinga ir negirdėta, ir nemanau, kad tai labai primena Jurgą Šeduikytę.“

Lawreigna atliko užsienio autoriaus kūrinį „Freedom“. Nevisiškai tikslus intonavimas nepraslydo pro komisijos narių ausis. „Pasirodymas sukėlė dviprasmiškų emocijų. Už vokalinį stabilumą turėtumėte padėkoti pritariantiesiems vokalistams, nes pati dainoje „plaukiojote“. Esate įspūdingos išvaizdos ir gerai žiūritės scenoje, ir kai išgirdau pačius pirmus akordus, pagalvojau, kad bus kažkas kitokio. Tačiau netrukus supratau, kad tai – šabloniškas kūrinys. Norėtųsi daugiau išprotėjimo, esate ekspresyvi, ir nebijokite to parodyti“, – atlikėją skatino Jazzu.

Su dainininkės nuomone sutiko ir K. Šiaulys, sakydamas, kad atlikėja atrodo įspūdingai, bet ta „plaukiojanti“ intonacija vis dėlto yra. „Netiksliai dainuojate intervalus, todėl intonacija ir atrodo slidinėjanti“, – įsitikinęs muzikos kritikas.

Kotryna Juodzevičiūtė atliko užsienio kūrėjų dainą „Love Shadow“. Jauna atlikėja, pernai Stokholme talkinusi Donatui Montvydui kaip pritariančioji vokalistė, sulaukė komisijos palaikymo.

Vienas įsimintiniausių

„Vizualiai – neabejotinai geriausias šio vakaro pasirodymas. Dėl dainos, neabejoju, bus labai daug diskusijų. Kūrinys man yra vienas labiausiai įsiminusių. „Eurovizijoje“ yra eksperimentinių kūrinių, laužančių tradicinių pop dainų taisykles, ir ši daina turi stiprų priedainį. Vienintelis dalykas, kuris yra problema – kaip jūs dar tobulinsite pasirodymą. Jūs jau dabar turite paruoštą pasirodymą, kurio labai keisti, manau, net nereikia“, – pastebėjo R. Zilnys.

Gerą įspūdį šis pasirodymas paliko ir D. Užkuraičiui: „Manau, ši daina be jokios abejonės yra verta kito etapo. Gerai padirbėta vizualiai. Dainos kūrėjai – rinktinė komanda. Ši daina galbūt nepagauna iš pirmo karto, bet kuo labiau jos klausaisi, tuo labiau ji patinka.“

Antrąją nacionalinės atrankos laidą užbaigė dainininkas Valdas Lacko su lietuvių kūrybos daina „It's so unfair“.

„Valdas, be jokios abejonės, yra vienas praėjusių metų atrankos atradimų. Prieš šią atranką jis man sakė, kad turi geresnį kūrinį, nei prieš metus. Su Valdu yra taip: jis gražiai kūrinį sudainuoja, įsijaučia į dainą, bet nemanau, kad ši daina yra geresnė, nei pernai. Tai nėra daina, pretenduojanti į madas, ji galėjo skambėti per radiją ir prieš dvidešimt metų, ir dabar, bet manau, kad žiūrovų palaikymo ji sulauks“, – teigė R. Zilnys.

Jazzu nuomone, tai yra visiškai neutrali daina. „Kartais išgirsti kūrinį, ir pagalvoji „nu ir ką?“. Jei ne jūsų energija, kurios turite labai daug... Manau, jūs ištransliuojate daugiau, nei savyje turi kūrinys. Man jūs šiais metais esate geresnis, nei pati daina“, – pabrėžė dainininkė.

Bendra lentelė:

Mia – 12 balų

Kotryna Juodzevičiūtė – 10 balų

Gabrielius Vagelis – 8 balai

Valdas Lacko – 7 Balai

Ieva Zasimauskaitė – 6 balai

Grupė „Ego“ – 5 balai

Monee – 4 balai

Rasa Kaušiūtė – 3 balai

Rugilė Daujotaitė – 2 balai

Gabrielė Vilkickytė – 1 balas

Deividas Žygas – 0

Grupė „Variete“ – 0

Lawreigna – 0

Asociacijos sudėtyje yra visų šalies universitetų rektoriai ir kiekvienas jų turi vienodą balso teisę, todėl stipresnieji universitetai turi vienodą balso teisę su sparčiai studentus prarandančiaisiais. Visuomenės ir suinteresuotųjų šalių spaudimas verčia LURK imtis veiksmų, kurie turėtų prisidėti prie studijų kokybės gerinimo. Tačiau kas iš tikro vyksta? Ką reiškia LURK siūlomas minimalus konkursinis balas 2,5 stojantiems į universitetus?

Stojantysis surenka 2,5 balo jei mokykloje iš vieno dalyko turi vidurkį 10 (visi kiti dalykai gali būti 4) ir išlaikė 3 valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE): gimtosios kalbos 26 balai, matematikos – 16, užsienio kalbos – 16, rašoma pranešime spaudai.

Jei VBE surenkama mažiau nei 16 balų – egzaminas neišlaikytas, o pagrindinio pasiekimo lygmens apatinė riba – 36. Taigi, stojantysis, kuris vos išlaikė egzaminus (VBE 16 balų atitinka mokyklinio egzamino 4) yra tinkamas studijuoti Lietuvos universitetuose ir vertas valstybės finansavimo studijoms? Atrodo, jog nemažai universitetų užmerkia akis į tai, kaip pasirengę studentai įstoja, svarbu, kad krepšelis ateitų.

Tik Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas iškėlė klausimą, apie kokią pasirengimo kokybę kalbame pakeldami minimalų balą nuo 2 iki 2,5? Vilniaus universitetas savo iniciatyva yra įsivedęs minimalų balą 3, o kai kurioms programoms – 4, todėl rektorius net neabejoja, kad šią kartelę ir toliau kels. Tačiau ar gali su aukštesne kartele sutikti universitetai, kuriuose daugiau nei 95 proc. studentų įstojo su konkursiniu balu mažesniu nei 7, o 5 neperkopia nei kas penkto įstojusiojo balas?

Siekis kelti aukštosios mokyklos diplomo prestižą didinat minimalų konkursinį balą yra teigiamas pokytis, bet žinant, kad konkursinio balo, daugeliu atveju, pagrindinė dedamoji yra VBE, mintys kyla įvairios. Atrodytų suprantama, kad iš stojančiųjų į universitetus būtų reikalaujama VBE išlaikyti bent pagrindiniu pasiekimų lygmeniu (36 balai ir daugiau). O gal iš stojančiųjų į universitetus reikėtų tikėtis, kad bent pagrindinį dalyką išlaikytų aukštesniuoju pasiekimų lygiu – 86 balai ir daugiau?

Deja, bet 2,5 balo su šiais pasvarstymais neturi nieko bendro. LAMA BPO (Lietuvos auštųjų mokyklų asociacija bendro priėmimo organizavimui) sumodeliavo kaip atrodytų 2016 m. priėmimas pakeitus minimalaus stojamojo balo kartelę ir LURK pasirinko variantą, kuris leidžia neprarasti krepšelių. Pabrėžiamas žodis krepšelių, nes krepšelis yra svarbioji dalis, o abiturientai, studentai, talentai ir panašiai – kur buvę, kur nebuvę. LAMA BPO duomenimis, 2016 m. į universitetus, valstybės finansuojamas vietas įstojo 7 tūkst. 277 studentai, „pakėlus“ kartelę iki 2,5 būtų įstoję – 7 tūkst. 278. Vidutinis įstojusiojo balas nuo realių 6,91 „pakiltų“ iki 6,85.

Atrodo, kad rezultatas pasiektas, visuomenė informuota, minimali kartelė stojantiesiems pakelta, deklaruoti kasmetiniai geri siekiai, tokie kaip: geresnė studijų kokybė ir aukštosios mokyklos diplomo prestižo kilimas. Deja, situacija  yra absoliučiai priešinga

Ar Lietuva yra unikali sugalvodama, kad stojantieji į universitetus turėtų pasiekti tam tikrą lygį, ar visgi tokia praktika taikoma ir užsienio universitetuose? 

Situacija svetur

University of Tartu priklausomai nuo studijų programos, dažniausiai reikalaujama egzaminuose surinkti 80 balų (iš 100)

University of St Andrews stojančių lietuvių reikalauja, kad pažymių vidurkis būtų bent 9 ir trys egzaminai išlaikyti surinkus bent 90 balų.

University of York stojančių lietuvių reikalauja, kad pažymių vidurkis būtų bent 9 ir trys egzaminai išlaikyti surinkus bent 80-85 balus.

University of Cambridge stojančių lietuvių reikalauja, kad trijų egzaminų vidurkis būtų bent 95 balų.

Galima pateikti ir daugelį kitų pavyzdžių, tačiau niekur nepavyko aptikti, kad stojant į universitetą pakanka surinkti 16 ar 20 proc. egzamino balų.

Analizuojant stojančiųjų balus taip pat norėtųsi atkreipti dėmesį: dažnai įvardijama, kad viena iš prioritetinių krypčių Lietuvoje yra informacinės technologijos, natūralu, kad šioje kryptyje įstojusieji turėtų būti motyvuoti ir pasirengę studijoms, tačiau analizuodami LAMA BPO duomenis matoma, kad yra įstojusiųjų į IT, kurie matematikos VBE išlaikė 16 balų, o informatikos egzamino iš vis nelaikę, konkursinis balas vos perkopia 2, tuo tarpu į Tartu universitetą, nesurinkusieji konkursinio balo 8, negalėtų stoti.

Svarbu suvokti, kad universitetas teikia aukščiausiojo lygmens studijas, todėl viena iš būtinųjų prielaidų – būti pasirengus studijoms. Žinoma, kad siekiant geresnės studijų kokybės vien kartelės pakėlimas problemų neišspręs, būtina keisti finansavimo modelį ir kelti ne tik priėmimo, bet ir rezultato reikalavimus. Juk tikslas ne vien priimti studentus, bet ir paruošti sėkmingus absolventus.

Didieji ir potencialo prasme stiprieji universitetai (VU, LSMU, KTU, VGTU) išlaiko daugmaž pastovų studentų skaičių net ir drastiškai mažėjant abiturientų skaičiui.

Tačiau mažieji (VDU, LEU, KU, ŠU) universitetai tampa dar mažesni ir artėja prie savaiminio išnykimo ribos. Pavyzdžiui, VDU per ketverius metus įstojusiųjų skaičius į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas sumažėjo beveik 40 proc. Mažėjimas jau dabar atrodo drastiškas, tačiau kas nutiktų, jei būtų įvestas minimalus balas, tarkime 5? 2016 m. 50 proc. įstojusiųjų į VDU yra žemesniu nei 5 balu, tuo tarpu VU ši dalis sudaro 18 proc., LSMU – 15 proc. O jeigu bandytume sekti užsienio universitetų pavyzdžiu ir minimalus balas būtų tarkime 7? 2016 m. į VDU įstojo tik 14 proc. (158) studentų, kurių konkursinis balas siekė 7 ir tik 40 studentų įstojo į VDU su konkursiniu balu 7 ir VDU nurodė pirmuoju pasirinkimu.

Vyriausybės strateginiame komitete antradienį pritarė griežtesniems reikalavimams universitetams ir kolegijoms, tarp kurių - privalomas minimalus balas stojantiesiems.

„Reikalavimų jokių mes nepatvirtinome, buvo tik iš principo pritarta siūlymams, o mes siūlome, kad universitetams būtų minimalus stojimo balas 3, o stojant į kolegijas - 2, tam, kad abiturientai taip pat žinotų, koks yra praeinamas balas ir galėtų geriau pasiruošti studijoms“, - BNS sakė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Pasak jos, ši iniciatyva bus derinama ir su aukštųjų mokyklų vadovais, o svarstyti Vyriausybei bus pateikta iki birželio.

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo įteisinti detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus dėl jų misijos visuomenėje bei kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui: dėl skaičiaus studijų sričių, kuriose vykdomos studijos, reikalavimų dėl mokslinių tyrimų lygio, mokslo ir studijų tarptautiškumo, bendradarbiavimo su verslu, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros, priimamų studentų kompetencijos, absolventų įsidarbinamumo lygio.

Siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, skaičius siektų ne daugiau nei 50 procentų. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių.

Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad ne mažiau nei 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes, o 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius – darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Siūloma, kad dirbančių antraeilėse pareigose kolegijų dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 procentų.

Taip pat siūloma, kad studijų finansavimas būtų skiriamas tik studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.

Švietimo ir mokslo viceministrė S.Kauzonienė sakė, kad priėmus tokius pasiūlymus dalis aukštųjų mokyklų Lietuvoje turėtų užsidaryti.

„Aišku, sudarant sąlygas geresnei mokslo ir studijų kokybei, apie tinklo pertvarkymus taip pat reikia kalbėti, kad tų aukštojo mokslo institucijų kiekis tikrai sumažės“, - teigė viceministrė.

Pasak jos, Vyriausybės strateginiame komitete taip pat aptartas galimas Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų bei Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų jungimasis.

Lietuvoje iš viso veikia beveik 50 universitetų ir kolegijų.

Universitetų rektorių konferencija penktadienį nusprendė baigusiems tarnybą šauktiniams pridėti po pusę konkursinio balo, stojant į pačių universitetų parinktas studijų programas.

„Siūlome, kad universitetas pats spręstų, kokiose studijų programose jis duoda priedus. Sutarta buvo pusė balo“, - BNS sakė konferencijos vadovo pavaduotojas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas.

Jo teigimu, tokiai tvarkai įteisinti nereikės keisti įstatymų, prireiks patikslinti tik švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl 2016 metų geriausiųjų eilės sudarymo, o vėlesniais metais šią naują nuostatą įtraukti į priėmimo tvarką.

Pasak KTU rektoriaus, pirminis siūlymas buvo privalomąją karo tarnybą baigusiems stojantiesiems pridėti po vieną balą, tačiau universitetų vadovai sutarė, kad stojantiesiems į didelio konkurso sulaukiančias prestižines studijų programas tai būtų per didelė lengvata.

„Tokiu atveju ne kokybė studijų ar kompetencijų lošia, - sakė P.Baršauskas. - Taip, pilietiškumas labai svarbu, mes remiame tai, bet vis dėlto nenorime to kokybės sąskaita daryti“.

Privalomoji karo tarnyba trunka devynis mėnesius. Didžiausias galimas konkursinis balas yra dešimt.

Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui įvesti vairuotojams baudos balus - surinkus dešimt, kiltų grėsmė iki metų prarasti teisę vairuoti.

Grąžinti anksčiau galiojusią tvarką dėl baudos balų pasiūlė Valstybinė eismo saugumo komisija. Remdamasi jos pozicija Vidaus reikalų minsiterija (VRM) parengė Administracinių teisės pažeidimų pataisų projektą.

„Finansinės baudos vairuotojus atgraso ne visada, o teisės vairuoti transporto priemonę praradimas yra stipri poveikio priemonė“, – Vyriausybės pranešime cituojamas premjeras Algirdas Butkevičius.

Galutinį sprendimą dėl Administracinių teisės pažeidimų pataisų turės priimti Seimas.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas tikisi, kad balų sistema pradės galioti nuo šių metų liepos 1-osios.

Projektas numato, kad už skirtingai kvalifikuojamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuotojams būtų skiriami baudos balai, o per metus surinkus dešimt būtų nuo 9 mėnesių iki metų prarandama teisė vairuoti transporto priemonę.

Pradedančiam vairuotojui, kuris neturi dvejų metų stažo, teisė vairuoti būtų atimta surinkus šešis baudos balus.

Paskirtų balų galiojimas baigtųsi suėjus metams nuo jų skyrimo dienos, taip pat balai būtų anuliuojami ir atėmus teisę vairuoto transporto priemonę.

VRM teigia, kad siūlomu reguliavimu siekia drausminti vairuotojus, kurie pakartotinai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

„Matydami, kad situacija tikrai negerėja, nepasitvirtino ta sistema, kuri buvo priimta praėjusios Vyriausybės, priėmėme sprendimą, kad turi būti pažiūrėta, kaip yra užsienyje. Iš 28 Europos Sąjungos valstybių net 21-oje taikoma balų sistema“, - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė D.A.Barakauskas.

Pasak jo, pernai Lietuvoje per eismo įvykius žuvo 256 žmonės, šiemet sausio-gegužės mėnesiais - 82. Šalyje registruota per 2 mln. transportų priemonių, per 1,5 mln. gyventojų turi vairuotojų pažymėjimus.

„Darome dėl to, kad vis dėlto tuos, kurie sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, būtų galima vieną kartą sustabdyti. Šiuo metu tie, kurie turi pinigų, susimoka baudą ir toliau vairuoja. Manau, kad teisingiausia bausmė, kad tiems, kurie turi stažą, surinkus iki dešimt balų, būtų atimtos teisės ir pilietis turėtų iš naujo laikytų egzaminus, kad gautų teises“, - sakė vidaus reikalų ministras.

Valstybinė eismo saugumo komisija dar pernai buvo nusprendusi, kad reikia grąžinti baudos balus vairuotojams. Tačiau kai kurios ministerijos buvo suabejojusios, ar toks siūlymas tikslingas. Tuo metu grąžinti baudos balus vairuotojams pritarė Susisiekimo ministerija bei Policijos departamentas.