Kaip penktadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš 100 pirmąją išankstinio balsavimo dieną savo valią pareiškusių rinkėjų balsuoti iš naujo atėjo 64 anykštėnai.

Pirmosios išankstinio balsavimo dienos Anykščių rajono savivaldybėje balsai anuliuoti, kai antradienio vakarą po teismo ir VRK sprendimų pasikeitė antrojo turo dalyviai.

Rinkėjai antradienį iš anksto galėjo rinktis tarp socialdemokrato Dainiaus Žiogelio ir konservatoriaus Sigučio Obelevičiaus, tuo metu antradienio vakarą į rinkimus grąžintas K. Tubis, kuris dabar varžosi su D. Žiogeliu.

VRK antradienį grąžino K. Tubį į rinkimų kovą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) panaikinus ankstesnį komisijos sprendimą dėl K. Tubio pašalinimo.

Kadangi K. Tubis į rinkimus grąžintas jau prasidėjus balsavimui iš anksto, VRK nutarė panaikinti antradienį balsavusiųjų Anykščių rajono rinkėjų balsus ir pakvietė juos atvykti balsuoti dar kartą.

VRK iš Anykščių rajono mero rinkimų antrojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą K. Tubį buvo pašalinusi kovo 7 dieną, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

LVAT antradienį nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Anot LVAT, kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo metu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

Per pirmąjį rinkimų turą K. Tubis Anykščiuose surinko daugiausia – 29,39 proc. – rinkėjų balsų. Socialdemokratas D. Žiogelis buvo antras su 19,45 proc. rinkėjų palaikymu.

Pagrindinis balsavimas merų rinkimų antrajame ture vyks sekmadienį.

Balsavimas iki rinkimų dienos bus organizuojamas vasario 28, kovo 1 ir kovo 2 dienomis. nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Visas balsavimo iš anksto vietų sąrašas skelbiamas VRK svetainėje.

Daugiausiai išankstinio balsavimo vietų Vilniuje

Vilniaus miesto savivaldybė iš anksto balsuojančių rinkėjų lauks keturiose vietose: Vilniaus miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos per, 3), Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre (Saulėtekio al. 26), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų bei miesto centre esančioje Lukiškių aikštėje.

Vilniaus rajono savivaldybė rinkėjus kvies į tris balsavimo vietas, savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50), Nemenčinės daugiafunkciniame kultūros centre (Švenčionių g. 12, Nemenčinėje) ir Rudaminos daugiafunkciniame kultūros centre (Vilniaus g. 2, Rudaminoje).

Kaune išankstinis balsavimas bus organizuojamas Kauno miesto savivaldybės pastate (Laisvės al. 96), S. Dariaus ir S. Girėno stadiono pastate (Perkūno al. 5) ir Kauno rajono savivaldybės pastate (Savanorių pr. 371).

Klaipėdoje balsavimas iki rinkimų dienos vyks Klaipėdos miesto savivaldybės pastate (Liepų g. 11).

Balsuoti iš anksto rinkėjai galės bet kurioje šalies savivaldybėje

Tie rinkėjai, kurie kovo 5 d. neturės galimybių atvykti balsuoti į savo rinkimų apylinkę, galės tai padaryti balsavimo iš anksto dienomis bet kurioje savivaldybėje visoje Lietuvoje.

Rinkimų dieną – kovo 5-ąją – balsuoti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje jau nebebus galimybės, rinkėjai turės atvykti į tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą iki 2023 m. sausio 4 d., rinkimų apylinkes 7-20 val.

Balsavimas ne rinkimų apylinkėse

Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams numatytas balsavimas specialiuosiuose punktuose.

Kovo 1-3 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose, bausmių atlikimo vietose.

Kovo 3-4 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat – rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19. Kaip ir anksčiau, taip ir per šiuos rinkimus, balsuoti namuose galės rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Pagrindinę rinkimų dieną – kovo 5-ąją – rinkėjai savo pilietinę valią išreikšti kviečiami į savo rinkimų apylinkes, kurios darbą pradės 7 val. ryto ir balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro.

Balsavimas užsienyje savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose neorganizuojamas.

Būtina turėti asmens dokumentą

VRK primena, kad svarbiausias rinkėjo dokumentas einant balsuoti yra asmens dokumentas: Lietuvos Respublikos pasas, asmens tapatybės kortelė. Taip pat tinka ir kiti Lietuvos Respublikoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.

Teisė balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turintys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai kartu su savo asmens dokumentu turėtų atsinešti ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Kitų (ne ES) valstybių piliečiams kartu su savo asmens dokumentu reikės pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Patarimai rinkėjams

Rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupes, rekomenduojama ateiti rytinėmis balsavimo valandomis, t. y. nuo 7 iki 9 val. ryto, kai balsavimo vietose būna mažiau žmonių.

VRK maloniai prašo rinkėjų ateiti į pagalbą rinkimų organizatoriams – praleisti į eilės priekį į balsavimo apylinkes atvykusius senolius, neįgaliuosius, besilaukiančias moteris ar šeimas su mažais vaikais.

Taip pat prieš einant balsuoti rinkėjai kviečiami pasidomėti jų savivaldybės kandidatais į merus ir savivaldybės tarybos narius. Išsami ir patikima informacija apie kandidatus skelbiama VRK svetainėje.

Balsavimas iš anksto Radviliškio miesto kultūros centre vyks trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos.

Taip pat bus galima balsuoti vadinamuosiuose specialiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos įstaigose, bausmės vykdymo vietose, kariuomenės vietose ir pan.

Penktadienį–šeštadienį vyks balsavimas namuose, o sekmadienį – rinkimų apylinkėse.

Laisva Radviliškio rajono mero vieta liko, kai meras konservatorius Antanas Čepononis pernai spalį buvo išrinktas Seimo nariu.

Dėl šio posto varžosi septyni kandidatai.

Darbo partija kelia Radviliškio tarybos nario Jurgio Baublio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – buvusio Seimo nario Aurimo Gaidžiūno, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – administracijos direktorės Jolantos Margaitienės, Lietuvos socialdemokratų partija – tarybos nario Kazimiero Račkauskio kandidatūras.

Liberalų sąjūdis rinkimuose kelia informacinių technologijų specialisto Manto Reuto, Lietuvos žaliųjų partija – savivaldybės skyriaus vedėjo Vytauto Simelio kandidatūrą. Kovoti dėl Radviliškio mero posto ketina ir Gediminas Lipnevičius, jis 2019 metų kovą per savivaldos rinkimus dėl šių pareigų varžėsi kaip visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovas.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį patvirtino, kad mero rinkimuose gali dalyvauti 30 tūkst. 858 rinkėjai.

Iš anksto savo valią išreiškė 260 tūkst. 951 rinkėjas, tai sudaro 11,29 proc. rinkėjų. Pirmajame ture iš anksto balsavo maždaug 20 tūkst. daugiau piliečių.

Prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumas antrajame ture balsuojant iš anksto ir namuose siekė 5,95 proc., tačiau tuomet buvo balsuojama keturias, o ne šešias dienas, kaip šiemet.

Aktyviausiai iš anksto balsavo Rytų Lietuvoje esančių Nalšios pietinės, Sėlos vakarinės ir Molėtų–Šurvintų apygardų rinkėjai – čia atitinkamai balsus atidavė 17,66, 16,52 ir 16,31 procento gyventojų.

Vangiausiai iki sekmadienio balsavo sostinės Panerių–Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardų rinkėjai – atitinkamai 4,98 proc. ir 6,17 proc., taip pat Klaipėdos marių apygardos rinkėjai (6,34 proc.).

Antrasis Seimo rinkimų turas vyksta sekmadienį, išankstinis balsavimas vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose buvo sudaryta galimybė atvykus automobiliu balsuoti mobiliajame punkte saviizoliacijoje esantiems rinkėjams. Penktadienį ir šeštadienį vyko balsavimas namuose.

Per antrąjį Seimo rinkimų turą renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose. Trys jau išrinkti per pirmąjį turą. Dar 70 politikų į parlamentą pateko pagal partijų sąrašus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmadienį, pirmąją išankstinio balsavimo dieną, antrajame Seimo rinkimų ture savo valią pareiškė 27 tūkst. 630 arba 1,20 proc. rinkėjų. Tai yra dvigubai daugiau nei per pirmąjį turą – spalio 5-ąją balsavo 12 tūkst. 980 arba 0,54 proc. rinkėjų.

Balsavimas iš anksto antrajame Seimo rinkimų ture truks iki ketvirtadienio.

Nuo trečiadienio prasideda tris dienas truksiantis balsavimas specialiuosiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariniuose vienetuose bei bausmių atlikimo vietose.

Renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose. Trys jau išrinkti per pirmąjį turą. Dar 70 politikų į parlamentą pateko pagal partijų sąrašus.

Rinkėjai valią pareikšti gali bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos registracijos.

Balsavimas prasideda 7 valandą ir trunka iki 20 valandos.

Rinkėjų prašoma ateiti balsuoti su nosį ir burną dengiančiomis apsaugos priemonėmis, turėti savo rašymo priemonę, nepamiršti asmens dokumento. Neturintiesiems kaukės ar rašiklio, jie duodami vietoje.

Šiemet įrengta daugiau išankstinio balsavimo vietų, tačiau dalyje savivaldybių negalima balsuoti pačiame savivaldybės pastate, kaip būdavo anksčiau.

Iš trijų didžiausių miestų tik Vilniuje išankstinis balsavimas vyksta ir savivaldybės pastate, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje rinkėjai kviečiami balsuoti kitur.

Be to, per antrąjį turą Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose įrengtos specialios balsavimo vietos „drive-in“ principu saviizoliacijoje esantiems rinkėjams. Į šias balsavimo vietas privaloma atvykti automobiliu, jose balsuoti gali ne sergantieji koronavirusu, o izoliacijoje dėl kontakto su sergančiuoju esantys ar iš užsienio grįžę rinkėjai.

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), izoliacijoje esantys ir koronaviruso simptomų nejaučiantys asmenys vieną kartą ir ne ilgiau kaip 3 valandoms galės palikti izoliavimosi vietą.

Ministerija pabrėžia, kad išimtis taikoma tik sąlytį su sergančiais COVID-19 liga turėjusiems asmenims ir tik išankstinio balsavimo metu.

COVID-19 liga sergantys ir izoliacijoje esantys rinkėjai vykti balsuoti iš anksto negalės, tačiau jiems ir toliau išlieka galimybė balsuoti namuose.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 dieną.

„Aktyvumas nėra didelis – iki šio laiko balsavo 21 gyventojas“, – žurnalistams sakė rinkimų komisijos narė Daiva Veikutienė.

Ji pridūrė, kad neįmanoma nustatyti, ar atvykusieji balsuoti iš tiesų yra saviizoliacijoje.

„Mes galvojame, kad ne visi jie yra saviizoliacijoje (...) Mes šito negalime nustatyti“, – teigė specialiu kombinezonu, pirštinėmis ir veido kauke vilkėjusi komisijos narė.

Vilniuje specialus balsavimo punktas įrengtas šalia parodų rūmų „Litexpo“.

Čia rinkėjai atvyksta automobiliu, įvažiuoja į pastatytą palapinę, pateikia dokumentus, balsuoja automobilyje ir įmeta voką su biuleteniu į balsadėžę.

Jeigu viename automobilyje daugiau nei vienas rinkėjas, antras gali išlipti iš automobilio ir balsuoti palapinėje įrengtoje balsavimo kabinoje.

Balsavimo punkte dirba trys žmonės.

48-erių Giedrė Rimkutė prieš keletą dienų grįžo iš Jungtinės Karalystės ir atvyko pasinaudoti naujove, jos automobilis užstrigo palapinėje – jį reikėjo tempti.

„Patogu, tiesiog užstrigau šiek tiek“, – BNS sakė balsuoti atvykusi moteris.

Kontaktą su sergančiuoju turėjęs Arūnas pareikšti valią užtruko apie porą minučių, tiesa, sunkokai sekėsi įmesti biuletenį į urną – tam reikia privažiuoti pakankamai arti, o ir balsadėžės skylė nėra tokia didelė.

Iš principo gerai būtų, bet Vilniuje vietos nėra, kad taip prisiparkuoti būtų galima, bet balsuoti patogu.

Vis dėlto vyras sakosi esantis patenkintas galimybe balsuoti tokiu būdu ir net norėtų tokią galimybę turėti ir nebūdamas saviizoliacijoje.

„Iš principo gerai būtų, bet Vilniuje vietos nėra, kad taip prisiparkuoti būtų galima, bet balsuoti patogu“, – BNS teigė 53-ejų vyras.

33-ejų Gintarė Girdzijauskienė balsuoti atvyko su vaikeliu ir vyru, kuris turi saviizoliuotis.

„Mano vyras saviizoliacijoje, tai aš savanoriškai saviizoliacijoje“, – žurnalistams sakė moteris.

Ji taip pat teigė, kad balsavimas buvo patogus.

„Labai reikalingas šitas punktas, norėjome savo balsą atiduoti, buvo patogu balsuoti“, – teigė G. Girdzijauskienė.

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą balsuoti saviizoliacijoje buvusiems žmonėms nebuvo galimybės balsuoti specialiame „drive-in“ punkte.

Seimo rinkimų antras turas vyks spalio 25 dieną, o nuo pirmadienio iki ketvirtadienio vyksta išankstinis balsavimas.

Kaip BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, pranešimas apie bandymą įsilaužti gautas pirmadienį 7 val. 16 minučių.

„Gavome pranešimą, kad Lukiškių aikštėje pastebėta, jog po nakties bandyta įsilaužti į mobilų rinkimų punkto namelį. Niekas nepavogta, nuostolis nustatinėjamas“, – teigė R. Matonis.

Anot  jo, į namelio vidų asmenims patekti nepavyko, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kėsinimosi įvykdyti vagystę.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė sakė, kad šis incidentas nemalonus, tačiau vienintelis nuostolis – apgadintas Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis turtas.

„Mes nieko nelaikome nakties metu, ten biuletenių nėra, tad tie, kas bandė tuos veiksmus atlikti, turbūt jie nelabai ir būtų pasiteisinę. Bet tai yra Vilniaus savivaldybės turtas, o niokoti svetimo turto turbūt nelabai derėtų“, – BNS sakė ji.

Pirmadienio rytą prasidėjo balsavimas iš anksto antrajame Seimo rinkimų ture.

Ši, kaip ir kai kurios kitos naujovės, šiųmetiniuose rinkimuose diegiamos saugantis koronaviruso plitimo ir siekiant tolygiau paskirstyti rinkėjų srautus.

Kaip BNS sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, iš trijų didžiausių miestų tik Vilniuje išankstinis balsavimas vyks ir savivaldybės pastate, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje rinkėjai bus kviečiami balsuoti kitur.

Vilniuje iš anksto gyventojai be savivaldybės pastato Konstitucijos prospekte galės balsuoti Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre Saulėtekyje, A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų Viršuliškėse, Vilniaus rajono savivaldybės pastate Rinktinės gatvėje bei Lukiškių aikštėje.

„Kaune balavimas vyks Rotušėje ir Kęstučio g. 1, Kauno kultūros centre. Klaipėdos miesto savivaldybėje balsavimo irgi nebus, jis vyks Taikos prospekto 70, Žvejų rūmuose“, – sakė L. Matjošaitytė.

Vilniaus rajono savivaldybė taip pat numačiusi keturias balsavimo vietas: be savo pastato sostinės Rinktinės gatvėje kvies rinkėjus atlikti pareigą Nemenčinėje, Švenčionių g. 12, Rudaminoje, Vilniaus g. 2 ir Lavoriškėse, Liepos g. 9.

Kaune balavimas vyks Rotušėje ir Kęstučio g. 1, Kauno kultūros centre. Klaipėdos miesto savivaldybėje balsavimo irgi nebus, jis vyks Taikos prospekto 70, Žvejų rūmuose.

Palangos savivaldybė pranešė leisianti rinkėjams balsuoti Gintaro g. 34 numeriu pažymėtame pastate, Radviliškio savivaldybė – Dariaus ir Girėno 37, Šalčininkų rajono savivaldybė žada leisti balsuoti ir savivaldybės pastate Šalčininkuose, Vilniaus gatvėje, ir Eišiškėse, Gegužės g. 19.

Utenos savivaldybė be savo pastato dar leis balsuoti Utenio aikštės 7-uoju numeriu pažymėtame pastate.

Druskininkų savivaldybė vietoje savo pastato siūlo balsuoti patalpose Vilniaus alėjoje 16, Šiaulių miesto savivaldybė – Šiaulių kultūros centre Aušros alėjoje 31.

Anykščių savivaldybė nurodė leisianti ir savivaldybės pastate, ir Anykščių kultūros centre A. Baranausko aikštėje.

VRK primena, kad balsuoti iš anksto galima bet kurioje šalies savivaldybėje.

Balsavimas – keturias dienas, prašoma atsinešti rašiklius

Šiemet balsavimas iš anksto vyks ne dvi dienas, kaip įprastai, bet keturias, t. y. spalio 5-8 dienomis, taip pat rinkėjai iš anksto galės balsuoti valanda ilgiau – nuo 7 val. iki 20 val., o ne nuo 8 val. iki 20 val., kaip anksčiau.

Spalio 7, 8 ir 9 dienomis vyks balsavimas specialiuose punktuose, t. y. ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, bausmių atlikimo vietose – dėl konkrečios dienos sprendžia įstaigos vadovas. Į kiekvieną tokių vietų siunčiami du rinkimų komisijų nariai, VRK kviečia dalyvauti ir stebėtojus.

Gyventojams, atvykstant balsuoti, be asmens dokumento šiemet reikia turėti veido kaukę, savo rašymo priemonę. VRK žada, kad vis dėlto neturintiesiems rašymo priemonės, ji bus suteikta.

Rinkėjai turės laikytis ir ne mažesnio nei metro atstumo vieni nuo kitų.

„Rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupes, rekomenduojama ateiti rytinėmis balsavimo valandomis, t. y. nuo 7 iki 9 valandos ryto, kada mažiau žmonių. Į balsavimo patalpą rekomenduojama nesivesti kitų asmenų, kurie nebalsuoja, t. y. ateiti vienam“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

Salio 9 ir 10 dienomis bus galima balsuoti namuose. Šiemet išplėsta balsuoti namuose galės ne tik neįgalieji, vyresni nei 70 metų asmenys, negalintys atvykti į rinkimų apylinkes, bet ir neįgaliuosius slaugantys žmonės, taip pat gyventojai, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

„Asmenys, esantys saviizoliacijoje, turėtų iš anksto užpildyti Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatytos formos prašymą, nurodyti pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, nurodyti prašyme, kokį požymį jis atitinka – ar jis sergantis, ar įtariamas, ar turėjęs sąlytį“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.

Pasak jos, pildydami anketas, gyventojai turės duoti sutikimą tvarkyti asmens duomenis VRK, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kad VRK galėtų tinkamai pasirengti vizitui.

„Paprastai einant pas balsuojančiuosius namuose užtenka dėvėti burną dengiančias priemones, pirštines. Kada einama pas asmenis, esančius saviizoliacijoje dėl turėto sąlyčio, tų priemonių yra daugiau. O kada einama pas sergančiuosius COVID-19, yra visas kostiumas, antbačiai, kepuraitė, respiratoriai“, – vardijo VRK pirmininkė.

Komisijų nariams vykdomi specialūs mokymai, kaip dirbti koronaviruso pandemijos sąlygomis.

L. Matjošaitytė tvirtino, kad VRK, net ir savivaldybėms padidinus balsavimo patalpų skaičių, pavyks išsiversti su esamu darbuotojų skaičiumi, tačiau dėl pailgėjusio darbo jiems teks mokėti daugiau – tam papildomai bus skirta 3,7 mln. eurų.

„Tikimės, kad su tuo, ką turime, mums pavyks išsiversti, bet faktas – procesas ilgės dėl taikytų apsaugos priemonių, dažnai liečiamų paviršių dezinfekavimo, patalpų vėdinimo. Komisijos šiek tiek ilgiau užtruks ir skaičiuodamos balsus“, – tvirtino ji.

Taip pat dėl koronaviruso pandemijos balsavimas keturiose diplomatinėse atstovybėse Seimo rinkimuose vyks tik paštu. Tai bus taikoma ambasadoje Izraelyje, atstovybėse Brazilijoje San Paule, ir Los Andžele bei Niujorke Jungtinėse Valstijose. Užsienio reikalų ministerija prašė šią galimybę numatyti 35-iose iš 51 šalies atstovybių, tačiau VRK daugumą siūlymų atmetė.

Vykstant išankstiniam balsavimui Europos Parlamento ir prezidento rinkimų antrajame ture, didelio rinkėjų aktyvumo kol kas nesulaukta.

Vilniaus savivaldybėje balsuoti iš anksto kiek daugiau žmonių buvo atėję 12-13 val., apie 18 val. eilių nėra.

„Aktyvumas mažesnis nei per pirmąjį turą“, - BNS teigė Vilniaus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Lijana Kairienė.

Anot jos, tikėtina, kad po darbo, prieš 20 val. ateis daugiau žmonių.

Preliminarus šios dienos rinkėjų aktyvumas, anot jos, bus žinomas tik uždarius balsavimą savivaldybėje.

Per dvi išankstinio balsavimo dienas gegužės 7-ąją ir 8-ąją pirmajame prezidento rinkimų ture Vilniuje balsavo daugiau nei 19 tūkst. rinkėjų.

Balsuoti iš anksto prezidento rinkimų antrajame ture bei Europos Parlamento rinkimuose bus dar galima ketvirtadienį bet kurioje savivaldybėje nuo 8 iki 20 valandos.

Balsuoti iš anksto gali visi asmenys, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Su savimi reikia turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę, pageidautina, bet nebūtina, rinkėjo kortelę. Savivaldybės rinkimų komisija gali šią kortelę atspausdinti iš naujo.

Iki penktadienio truks ir šiandien prasidėjęs balsavimas specialiuose paštuose.

Europos Parlamento rinkimuose dalyvauja devynios partijos ir viena dviejų partijų koalicija. Lietuva į Europos Parlamentą renka 11 europarlamentarų.

Prezidento rinkimų antrajame ture rungiasi du pirmajame daugiausiai balsų surinkę kandidatai - socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis ir antros kadencijos siekianti dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.