Anot prie ambasados sostinės Mindaugo gatvėje budinčių policijos pareigūnų, apie 19.30 val. vakaro prie Baltarusijos atstovybės eilėje laukė apie 300 - 400 šios šalies piliečių eilė.

Vilniuje balsuojančių rinkėjų apklausos savanoriai BNS informavo, kad per valandą vidutiniškai balsuoja 60 žmonių, todėl prognozuoja, kad visi laukiantieji eilėje iki balsavimo pabaigos 20 val. nespės balsuot.

BNS sekmadienio vakarą prie ambasados kalbinti žmonės teigė laukiantys ne vieną ir ne dvi valandas, kai kurie sakė neabejojantys, kad balsuoti jiems nepavyks.

Balsavimas ambasados patalpose sostinėje vyksta nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro.

Per šią savaitę anksčiau vykusį išankstinį balsavimą savo valią rugpjūčio 4–6 dienomis buvo pareiškę 88 žmonės.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi šiuo metu turi 21 tūkst. 131 Baltarusijos pilietis, penkiems iš jų suteiktas prieglobstis.

Beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis 65-erių Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per šį sekmadienį vykstančius rinkimus siekia užsitikrinti galimybę dirbti valstybės vadovo poste šeštą kadenciją, šalyje augant visuomenės pykčiui dėl jo valdymo.

A. Lukašenkos režimas artėjant balsavimui ėmėsi griežtų veiksmų prieš opoziciją – buvo sulaikyta daugybė protestuotojų ir dalis siekusiųjų tapti kandidatais.

Kaip BNS informavo Baltarusijos atstovybėje, balsavimas ambasados patalpose sostinėje vyksta nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro.

Per šią savaitę anksčiau vykusį išankstinį balsavimą savo valią rugpjūčio 4–6 dienomis buvo pareiškę 88 žmonės.

Rinkiminę apklausą Vilniuje vykdantys savanoriai teigia, kad balsuoti Baltarusijos ambasadoje yra užsiregistravę per 400 žmonių.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi šiuo metu turi 21 tūkst. 131 Baltarusijos pilietis, penkiems iš jų suteiktas prieglobstis.

Beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis 65-erių Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per šį sekmadienį vykstančius rinkimus siekia užsitikrinti galimybę dirbti valstybės vadovo poste šeštą kadenciją, šalyje augant visuomenės pykčiui dėl jo valdymo.

A. Lukašenkos režimas artėjant balsavimui ėmėsi griežtų veiksmų prieš opoziciją – buvo sulaikyta daugybė protestuotojų ir dalis siekusiųjų tapti kandidatais.

Kaip rodo rinkimų komisijos Vilniuje duomenys, R. Trzaskowskis antrajame prezidento rinkimų ture sekmadienį Vilniuje surinko 352 balsus, tuo metu dabartinis šalies vadovas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sulaukė 129 rinkėjų palaikymo.

Iš viso Lietuvos sostinėje balsavo 481 rinkėjas, 141 jų – iš anksto nesiregistravę, o turėję pažymas, jog gali balsuoti užsienyje, t.y. atvykusieji į Vilnių trumpam.

Rinkimų komisijos Vilniuje pirmininkas Marianas Sokalskis BNS tvirtino, kad įtakos rezultatams Lietuvoje turėjo lenkų turistai.  

„Taip, mes matome, kad rinkimai pačioje Lenkijoje ir apklausos rodo visiškai kitus rezultatus, nei Vilniuje. Turistai labai įtakoja, matome turistų preferencijas, kartu su vietiniais Lenkijos piliečiais, kurie gyvena Lietuvoje. Asmeniškai, nemanau, kad tai yra rezultatas, kuris atvaizduoja visos Lenkijos situaciją“, – sakė M. Sokalskis.

Sociologinių tyrimų agentūros „Ipsa“ vykdyta rinkėjų apklausa rodo, kad abu kandidatai įtemptoje kovoje pasirodė bemaž vienodai – perrinkimo siekęs A. Duda, remiamas konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), tikriausiai gavo 50,4 proc. balsų, o jo varžovas iš liberaliojo sparno opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ R. Trzaskowskis – 49,6 proc. balsų.

Šis skirtumas tesiekia 0,8 proc. ir neviršija „Ipsos“ apklausos statistinės paklaidos – dviejų procentinių punktų, tad prognozuoti, kas laimėjo rinkimus, kol kas sunku.

Į diplomatinę atstovybę atvykę rinkėjai gavo du biuletenius – balsavo už partinį sąrašą į žemutinius parlamento rūmus – Seimą – ir vienmandatėje apygardoje už atstovą aukštutiniuose rūmuose, vadinamuose Senatu.

Seimo rinkimuose 38,41 proc. Lietuvoje balsavusių Lenkijos piliečių palaikė opozicinę „Pilietinę koaliciją“ (KO), ji nacionaliniuose rinkimuose liko antra.

Už valdančiąją ir rinkimus vėl laimėjusią partiją „Įstatymas ir teisingumas“ Lietuvoje balsavo 28,78 proc. rinkėjų.

Kairiųjų sąjunga liko trečia ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, juos Vilniuje palaikė 19,02 proc. piliečių.

Kitos partijos gavo mažiau nei 10 proc. balsų.

Senato nario rinkimuose 56,11 proc. balsų surinko „Pilietinės koalicijos“ kandidatas Kazimierzas Michalas Ujazdowskis (Kazimežas Michalas Ujazdovskis), 30,71 proc. balsų gavo „Įstatymo ir teisingumo“ atstovas Marekas Rudnickis, 13,18 proc. rinkėjų pasitikėjimo sulaukė Lenkijos Respublikos piliečių rinkimų komiteto narys Cezary Pawelas Kasprzakas (Cezaris Pavelas Kaspžakas).

Seimo rinkimuose Lietuvoje balsavo 841 Lenkijos pilietis, Senato nario rinkimuose – 827 piliečiai. Lenkijos ambasados duomenimis, tai yra rekordinis aktyvumas.

Nuo 2015 metų valdžioje esanti partija „Įstatymas ir teisingumas“ vėl laimėjo rinkimus Lenkijoje ir gavo absoliučią daugumą parlamente.

Tikisi išsaugoti glaudžius ryšius su Lenkija

Valdančiajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vėl laimėjus parlamento rinkimus Lenkijoje, Lietuvos vadovai tikisi išsaugoti glaudžius ryšius su Varšuva.

Premjeras Saulius Skvernelis pasveikino Lenkijos ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį (Mateušą Moraveckį) ir PiS lyderį Jaroslawą Kaczynskį (Jaroslavą Kačinskį) su pergale.

Su Lenkija mus sieja ne tik bendra istorija, bet ir gyvas žmonių ryšys, todėl šalių bendradarbiavimas turi išlikti glaudus ir perspektyvus.

„Norėčiau palinkėti sėkmės formuojant vyriausybę ir pateisinant Lenkijos žmonių suteiktą pasitikėjimą. Tikimės toliau tęsti praėjusioje kadencijoje užsimezgusį glaudų ir rezultatyvų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių“, – sakoma S. Skvernelio sveikinime.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė tikintis, kad „Lenkija toliau išliks mūsų strategine partnere tiek ekonominiu, tiek regiono saugumo požiūriu“.

„Su Lenkija mus sieja ne tik bendra istorija, bet ir gyvas žmonių ryšys, todėl šalių bendradarbiavimas turi išlikti glaudus ir perspektyvus“, – tvirtino parlamento vadovas.

„Įstatymas ir teisingumas“ po rinkimų vėl užsitikrino absoliučią daugumą Lenkijos parlamente. Ši dešiniųjų pažiūrų partija yra valdžioje nuo 2015 metų.

Lietuvos ir Lenkijos santykiuose anksčiau buvo justi įtampa, Varšuva kaltino Vilnių dėl prastos lenkų tautinės bendrijos švietimo padėties, dėl neįteisinamo pavardžių rašymo originaliais rašmenimis pasuose. Lietuvos vyriausybė daugumą priekaištų atmetė.

Vis dėlto Lietuvos ir Lenkijos santykiai prieš kelerius metus ėmė šiltėti. Abi šalys vėl keičiasi aukšto lygio vizitais, sušvelnėjo Lenkijos retorika dėl tautinės mažumos.

Lenkija siekia Lietuvos paramos ginče su Europos Sąjungos institucijomis, jos Varšuvai grasina sankcijomis dėl kontroversiškos teismų reformos.

Abi šalys bendradarbiauja saugumo klausimais, vysto bendrus energetikos ir transporto projektus.

Svarbus lūžis santykiuose įvyko 2017-aisiais, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Orlen“, valdanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.

Pareikšti valią iš anksto užsiregistravo kiek daugiau nei 3 tūkst. Ukrainos piliečių.

Balsavimas vyksta puošnioje salėje Ukrainos ambasadoje Vilniuje.

Procesą stebi keliolika tautiniais rūbais apsirengusių rinkimų komisijos narių, pačios balsadėžės yra papuoštos Ukrainos herbais, o balsavimo kabinos – geltonomis ir mėlynomis – vėliavos spalvų užuolaidomis.

Vidurdienį savo balsą atidavusi 32 metų rinkos tyrimų bendrovėje dirbanti Kateryna Sinkevičienė teigė balsavusi už prezidento Volodymyro Zelenskio partiją „Liaudies tarnas“.

„Pamatėm, kiek žmonių juo pasitikėjo ir dabar norisi, kad jis galėtų savo visus pažadus ir reformas įgyvendinti“, – BNS sakė Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus žmona.

Aš dirbu Europoje. Noriu, kad ir žmonės Ukrainoje gyventų taip, kaip aš gyvenu Europoje.

Tuo metu 52-ejų Konstantinas Lupalas savo balsą atidavė buvusio prezidento Petro Porošenkos partijai „Europietiškas solidarumas“.

„Aš dirbu Europoje. Noriu, kad ir žmonės Ukrainoje gyventų taip, kaip aš gyvenu Europoje“, – BNS teigė vairuotoju dirbantis vyras.

Balsą už P. Porošenkos partiją atidavė ir 51-erių Irina Rogačevskaja.

„Mes gyvename Lietuvoje ir tikime Ukraina, norime, kad ten būtų geriau, kad šalis siektų narystės Europos Sąjungoje ir NATO“, – sakė pedagoge dirbanti moteris.

Tuo metu pensininkė Anika neatskleidė savo pasirinkimo, tačiau moteris teigė norinti, kad jos gimtinėje nebebūtų karo.

„Balsavau už Ukrainą be karo, taip pat ir už tai, kad ukrainiečiai geriau gyventų“, – teigė 77-erių moteris.

Rinkimų komisijos atstovas Mykola Dziadzinas BNS sakė, kad rinkimai vyksta sklandžiai, tačiau kol kas balsuoti atėjo mažiau žmonių nei per praėjusius prezidento rinkimus.

„Galbūt vakare ateis daugiau žmonių, kai grįš nuo ežerų, iš sodų. Per pirmas rinkimų valandas balsavo kiek mažiau nei tokiu pačiu metu per praėjusius prezidento rinkimus“, – sakė M. Dziadzinas.

Pernai imigrantais Lietuvoje pripažinti beveik 6 tūkst. ukrainiečių. Tai reiškia, kad Lietuvoje jie gyvena ilgiau nei metus. Laikinam darbui į Lietuvą pernai atvyko daugiau nei 31 tūkst. ukrainiečių.

Aukščiausiosios Rados rinkimai turėjo vykti spalį, tačiau prezidento rinkimus šiemet laimėjęs V. Zelenskis paleido parlamentą ir inicijavo pirmalaikį balsavimą liepos 21-ąją.

Apklausose tvirtai pirmauja būtent prezidento V. Zelenskio partija „Liaudies tarnas“.

Taip pat į parlamentą turėtų patekti promaskvietiškas aljansas „Opozicijos platforma – Už gyvybę“, buvusio prezidento Petro Porošenkos partija „Europietiškas solidarumas“, buvusios premjerės Julijos Tymošenko partija „Tėvynė“ ir naujai įsteigta partija „Holos“.

Šansų patekti į Aukščiausiąją Radą turi ir buvusio Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo Ihorio Smeško vadovaujama konservatyvi proeuropietiška partija „Jėga ir garbė“ bei centro kairysis prorusiškas „Opozicinis blokas“.

Šie du kandidatai ir turėtų susirungti antrajame rinkimų ture, bet balsavimą visoje Ukrainoje sekmadienį tikriausiai laimėjo V. Zelenskis, o P. Porošenka liko antras, rodo tarpiniai rezultatai ir balsavusiųjų rinkėjų apklausos.

Kaip BNS informavo Rinkimų komisijos atstovas Mykola Dziadzinas, už P. Porošenką Ukrainos ambasadoje Vilniuje sekmadienį balsavo 165 žmonės – 38 proc. nuo visų į ambasadą atėjusių piliečių.

V. Zelenskį palaikė 127 arba 29 proc. rinkėjų, trečias liko buvęs gynybos ministras Anatolijus Hrycenka su 45 arba maždaug 10 proc. balsų.

Trečią vietą Ukrainoje užimanti J. Tymošenko Vilniuje liko tik šešta. Už ją balsavo 15 (3 proc.) rinkėjų.

Pačioje Ukrainoje suskaičiavus daugiau nei du trečdalius balsų, pirmauja V. Zelenskis su 30 proc. palaikymu, už P. Porošenką balsavo per 16,5 proc. žmonių.

Už J. Tymošenko balsavo daugiau nei 13 proc. rinkėjų.

M. Dziadzinas BNS sakė, kad Vilniuje pirmąkart stebimas toks didelis rinkėjų aktyvumas: 2014-aisiais per Ukrainos prezidento rinkimus Lietuvoje balsavo 177 šalies piliečiai.

Šių metų rinkimuose iš viso balsuoti registravosi per 3 tūkst., atvyko per 500 žmonių, tačiau dalis neturėjo reikiamų dokumentų arba nebuvo iš anksto užsiregistravusiųjų sąraše.

Dėl Ukrainos prezidento posto varžėsi 39 kandidatai. Antrasis rinkimų turas vyks balandžio 21 dieną.