Klausimas išbrauktas iš spalio 26-osios plenarinio posėdžio darbotvarkės – tai reiškia, kad NT mokesčio įstatymo pataisų paskutinis svarstymas ir balsavimas nukeliamas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga grąžintų jas į darbotvarkę.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad toks sprendimas buvo priimtas siekiant platesnio sutarimo dėl šio mokesčio.

„Po svarstymo nėra dar koalicijos vieningo matymo. Matome, kad koalicijos parnerių tarpe išsiskyrimai (pozicijų – BNS) egzistuoja. Registruojami tokie į skirtingas kryptis vedantys pasiūlymai, tai tikrai nėra kur forsuoti šiuo klausimu“, – BNS sakė M. Lingė.

Iki pakeitimų priėmimo liko vienintelis balsavimas, nes Seimas spalio 10-ąją po svarstymo joms pritarė.

Pataisomis siūloma nustatyti 0,05–4 proc. (dabar – 0,5–3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).

Mes apskritai pereiname prie to, kad mokestį rinks savivaldybės į savo biudžetus, o čia valstybės teritorija.

 

Savivaldai siūloma leisti nusistatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturėtų suformuoto žemės sklypo.   

Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas siūlo šį variantą dar koreguoti – neapmokestinti pagrindinį būstą nepaisant, kokia būtų jo vertė ir NT verčių mediana toje savivaldybėje, o liberalas Andrius Bagdonas – didžiausio tarifo nekeisti – jis būtų 3 proc. 

Dėl daugiausia diskusijų sukėlusio vėjo jėgainių NT apmokestinimo sutarimas kol kas nepasiektas. Seimas nesutiko, kad būtų septyneriems metams nustatytas minimalus tarifas, ir per svarstymą balsavo už 0,05–4 proc. „žirkles“ – konkretų mokestį, kaip ir kitam NT, nustatytų savivaldybės. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys ir Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius vėjo jėgainėms siūlo taikyti 0,05–2 proc. tarifą, liberalas Andrius Bagdonas – iki 3 proc.

Tuo metu M. Lingė ir D. Kreivys siūlo neapmokestinti ne tik teritorinėje jūroje esančių vėjo jėgainių, kaip dabar ir yra, bet ir Lietuvai priklausančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje pastatytų įrenginių.

„Kad nebūtų mokamas mokestis vystant vėjo parką, nes mes apskritai pereiname prie to, kad mokestį rinks savivaldybės į savo biudžetus, o čia valstybės teritorija“, – BNS aiškino M. Lingė.

Parlamentarai, be kita ko, siūlo NT mokesčio netaikyti ir jūroje esančių jėgainių infrastruktūrai, sujungiančiai jas su elektros perdavimo tinklais.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad savivaldybėms pačioms numatant NT mokesčio tarifus galima numatyti saugiklius, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. 

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais. 

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad stojant į aukštąją mokyklą reikės būti išlaikius lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią pasirenkamą valstybinius brandos egzaminus. Stojant į menų studijas reikalavimas būti išlaikius matematikos egzaminą nebūtų taikomas.

Egzaminų vidurkis turėtų prilygti pagrindiniam pasiekimų lygiui stojant į universitetines studijas, patenkinamam pasiekimų lygiui – jei stojama į kolegines studijas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako pataisomis norinti naikinti „diskriminacinę nuostatą, sudarančią galimybes stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pretenduoti lengvesnėmis sąlygomis studijuoti pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas“.

Šiuo metu trijų valstybinių brandos egzaminų reikalavimas taikomas stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, o stojant į mokamą vietą pakanka būti išlaikius vieną valstybinį egzaminą.

Aukštosios mokyklos gali būti nustačiusios savo priėmimo taisykles ir taikyti aukštesnius reikalavimus pretenduojantiems į mokamas studijų vietas. Taip pat stojantiesiems taikomas minimalus stojamasis konkursinis balas.

Priėmus pataisas, nuo 2024 metų būtų taikomi vienodi reikalavimai tiek stojant į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.

Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turėtų būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turėtų būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą – surinkę bent 16 balų iš 100.

Stojantiesiems nebūtų taikomas šiuo metu galiojantis metinių pažymių vidurkio ar minimalaus konkursinio balo reikalavimai.

Ministerija yra skelbusi, kad naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024 ir vėlesnių metų abiturientams, ankstesnių metų abiturientams būtų taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai.

Antradienį slaptame balsavime buvo išduoti 62 biuleteniai parlamentarams, tuo tarpu atstatydinti Ž. Pavilioniui būtų reikėję ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Už atstatydinimą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo penki ir vienas biuletenis buvo sugadintas.

Ž. Pavilionis komentuodamas balsavimą teigė, kad savo sprendimu Seimas parodė, jog yra „atsparus Kremliaus atakoms“.

„Norėčiau padėkoti bendražygiams, kurie mane palaikė nedalyvaudami balsavime, taip pat dalyvaudami, pasisakydami prieš, tai rodo, kad Seimas kaip institucija pasirodė atsparus Kremliaus atakoms. Be abejonės, tas atsparumas yra mūsų žinojimo ir profesionalumo lygis“, – žurnalistams sakė Ž. Pavilionis.

Parašus dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu surinkusi opozicija teigė, kad jos atstovai paliks URK, jei jo vadovu liks dabartinis pirmininkas. Iš aštuonių Seimo URK narių opozicijai priklauso du parlamentarai, „valstiečių“ frakcijos atstovai Giedrius Surplys ir Antanas Vinkus.

G. Surplys BNS teigė, kad frakcija spręs, kaip elgtis šitoje situacijoje, o jis pats kol kas posėdžiuose dalyvaus „tyliuoju būdu“.

„Čia reikia ir teisinio vertinimo, kaip apskritai komitetas gali egzistuoti, kai tik ketvirtadalį jo sudaro opozicijos atstovai, bet aš asmeniškai užsiimsiu šešėline veikla. Kadangi teisiškai privalau dalyvauti posėdyje, jungiuosi, bet dalyvausiu tyliuoju būdu, nei pasisakysiu, nei balsuosiu, bus tylioji rezistencija“, – sakė G. Surplys.

Dėl nepasitikėjimo balsavo tik opozicijos ir Seimo narių Mišrios grupės atstovai, valdantieji balsavime nedalyvavo, išskyrus du atstovus – konservatorių Algį Strelčiūną ir Laisvės frakcijos atstovą Marių Matijošaitį.

Konservatorius A. Strelčiūnas BNS sakė balsavime dalyvavęs, nes norėjęs paremti draugą. „Dalyvavau, nes norėjau pareikšti paramą draugui“, – teigė parlamentaras.

Jis tvirtino neabejojęs, kad balsavime nesusirinks 71 Seimo narys, todėl jis savo dalyvavimu frakcijos kolegai nepakenks. Konservatorių frakcija buvo priėmusi sprendimą balsavime dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu nedalyvauti.

Opozicijos atstovai siekė atstatydinti Seimo URK vadovą dėl jo pasisakymų pokalbyje su provokatoriais iš Rusijos, kaltino jį sukėlus „tarptautinį skandalą“ per vizitą Sakartvele, kritikavo dėl Berlyne komandiruotės metu registruotos santuokos.

Nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo pristačiusi „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad Ž. Pavilionis „savo neatsakingu elgesiu sistemingai kenkia Seimo vykdomai parlamentinei diplomatijai“.

Ž. Pavilionis kaltinimus neigė ir sakė tapęs Kremliaus taikiniu dėl aktyvios veiklos prieš režimus Rytuose.

Jis pripažino nebuvęs „pakankamai atsargus“ kalbėdamas su provokatoriais iš Rusijos, tačiau savo vaidmenį Sakartvele vertino teigiamai, pažymėjo sutuoktinės kelionę į Berlyną apmokėjęs asmeninėmis lėšomis, susituokęs po oficialaus vizito valandų.

Pareiškimą dėl nepasitikėjimo Ž. Paviioniu pasirašė 55 parlamentarai iš „valstiečių“, socialdemokratų, „darbiečių“, Lietuvos regionų frakcijų, Seimo narių Mišrios grupės.

Pagal Seimo statutą, pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 29 parlamentarai.

Tam, kad Seimo pareigūnas būtų atleistas, slaptame balsavime turi balsuoti mažiausiai 71 parlamentaras.

Rusijos pokštininkai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, su Ž. Pavilioniu susisiekė šių metų pavasarį, jis manė kalbantis su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu. Tačiau įrašas paskelbtas birželį.

Vaizdo įraše Ž. Pavilionis dėsto savo ir valdančiųjų požiūrį įvairiais užsienio politikos klausimais, o pokalbio pabaigoje paragina pašnekovą nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį ir pavadino prezidentą „simboliniu“.

URK pirmininkas Seimo opozicijos kritikos ir reikalavimo jį atleisti iš pareigų sulaukė ir dėl komandiruotės Sakartvele, kai jis viešai išreiškė paramą šios šalies didžiausiai opozicinei partijai ir tuomet suimtam jos lyderiui.

„Balsavimas slaptas ir kiekvienas turi galimybę apsispręsti, kaip mano, bet, kiek buvo diskusija frakcijoje, didelio noro palaikyti tuos kandidatus nėra, dėl to, kad silpnokai kandidatai pasirodė prisistatydami Seime“, – BNS pirmadienį sakė „valstiečių“ vadovas R. Karbauskis.

„Pats prisistatymas buvo tikrai silpnas, ir aš negalėčiau išskirti nei vieno iš kandidatų, tas buvo mums netikėta ir dėl to gali būti rytoj labai įdomus balsavimas, kuris gali parodyt, kad dalis tų teisėjų ar visi balsų nesurinks“, – teigė R. Karbauskis.

Seimas antradienį slapta balsuos dėl trijų KT teisėjų ir LAT pirmininkės paskyrimo. Į naujus Konstitucinio Teismo teisėjus siūlomi KT kanclerė Ingrida Danėlienė, advokatė Giedrė Lastauskienė ir LAT teisėjas Algis Norkūnas. Laikinąją LAT vadovę Sigitą Rudėnaitę prezidentas Gitanas Nausėda siūlo skirti nuolatine pirmininke.

„Čia tikrai nėra kažkokių bandymų žiūrėti į tai, kas pasiūlė, kodėl pasiūlė, tiesiog kviečiu kiekvieną žmogų, kuris nori suprasti, kodėl rytoj Seimas gali nepalaikyti kandidatų, įsijungti transliaciją, kai prisistatinėjo kandidatai į KT teisėjus ir LAT vadovus, pažiūrėjus tą įrašą galima suprast, kodėl mes turime tiek daug abejonių“, – kalbėjo LVŽS vadovas.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi kovo 19 dieną. Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.

Balsavimą dėl naujų teisėjų paskyrimo parlamentas planavo dar kovo viduryje, tačiau sprendimo nepriėmė dėl koronaviruso padaręs pertrauką, o vykusiuose posėdžiuose nagrinėjęs išimtinai su karantinu susijusius klausimus.

Už tai, kad šalies vadovo dėl galimos prieštaros Konstitucijai grąžintas įstatymas būtų priimtas su jo pasiūlytomis korekcijomis, balsavo 106 Seimo nariai, trys buvo prieš, 12 parlamentarų susilaikė.

Šalies vadovo siūlymu, atsisakyta įstatymo galiojimo atgal – nuo 2010 metų gruodžio 11 dienos.

Pagal Seimo sausį priimtą variantą, jame buvo įtvirtinta nuostata, įtvirtinanti galimybę pradėti civilinio turto konfiskavimo procedūrą, jeigu bent viena iš įstatyme įtvirtintų sąlygų šiam procesui atsirado bet kada po 2010 metų gruodžio 11 dienos.

Pagal prezidento siūlymą, įstatymas galės būti taikomas asmens po 2010 metų įgytam turtui, bet turto konfiskavimo pagrindai – jeigu asmuo bus įtariamas, kaltinamas, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už korupcinius ar organizuotus nusikaltimus – turės atsirasti jau įsigaliojus šiam įstatymui.

Prezidentas sako, kad jo siūlymai išsaugo pamatinį įstatymo tikslą, bet mažina riziką, jog įstatymo nuostatos vėliau bus pripažintos nesuderinamomis su Konstitucija.

Be to, prezidentas nurodė, kad Policijos departamento sudaromi organizuotų grupių narių sąrašai, įtraukimas į kuriuos yra viena iš galimų asmens civilinio turto konfiskavimo sąlygų, turi remtis kriterijais, kurie numatyti įstatymuose, o ne poįstatyminiuose aktuose, kaip nustatyta Seimo anksčiau priimtame įstatyme.

Seimas įstatymą dėl turto civilinio konfiskavimo priėmė sausio 14 dieną.

Pagal jį, asmens turtą būtų galima konfiskuoti, jei asmuo priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, plėšimą, turto prievartavimą, su kontrabanda, narkotikais susijusius, korupcinius nusikaltimus.

Taip pat konfiskuoti turtą būtų leidžiama, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Įstatymo šalininkai sako, kad turto civilinis konfiskavimas padės kovoti su korupcija. Kritikai tvirtina, kad šis įstatymas gali pažeisti nekaltumo prezumpciją ir neproporcingai apriboti žmonių teisę į nuosavybę.

Išvadas palaikė 55 Seimo nariai, prieš buvo 47, susilaikė trys parlamentarai. Už balsavo daugiausia „valstiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai, po vieną „tvarkietį“ ir socialdarbietį, trys Mišrios Seimo narių grupės nariai.

Liko vienas balsavimas, kad išvados dėl nacionalinio transliuotojo ūkinės, finansinės veiklos su rekomendacijomis keisti jo valdymą būtų priimtos.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad LRT tyrimo išvados su pateiktomis rekomendacijomis parodė, jog valdantieji „valstiečiai“ iš tiesų siekia daryti įtaką nacionaliniam transliuotojui.

„Dabar valstiečiai žalieji neturi įtakos formuojant LRT valdymo organus“, – teigė jis.

Pasak E. Gentvilo, dėl to norima steigti LRT valdybą, per kurią valdantieji kištųsi į nacionalinio transliuotojo veiklą.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas pareiškė, kad finansinės, ūkinės veiklos tyrimas tebuvo pretekstas „užvaldyti LRT“.

Anot jo, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad dabartinis LRT tarybos formavimo principas, kurį siūloma keisti, „užtikrina demokratiją, užtikrina būtent tai, kad laisvas žodis būtų nekvestionuojamas“.

Visuomeninis transliuotojas padaro tave durnu, tai kam tave dar sodinti į psichiatrinę ligoninę.

J. Sabatausko teigimu, būtent tai, kad LRT tarybos narių kadencijos nesutampa su politikų kadencijomis ir yra demokratijos garantas.

Konservatorius Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, kad valdantieji nelaukdami tyrimo išvadų patvirtinimo Seime, skuba teikti LRT įstatymo pataisas, numatančias jo valdysenos pakeitimus.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pranešė, kad artimiausiu metu planuojama kreiptis į 60 tarptautinių organizacijų ir ekspertų su prašymu įvertinti parengtą projektą, ar jis nepažeidžia nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo.

R. Karbauskis su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais įregistravo naują visuomeninio transliuotojo įstatymo redakciją. Pagal ją, būtų steigiama valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija ir keičiami formavimo principai, atsisakoma reklamos interneto svetainėje.

Parlamentinio tyrimo išvadas gynęs Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis aiškino, kad žiniasklaida dabar yra užvaldyta, ir tai būtina keisti.

„Ar jūs neskaitėte VSD tyrimų, ar jūs nematėte, kad yra užvaldyta žiniasklaida? Man atrodo, dar ne viskas yra atskleista. (...) Akivaizdu, kad šiandien žiniasklaida tarnauja vienai politinei partijai, tai yra konservatoriams. Aš sovietmečiu žinojau, kas valdo žiniasklaidą, žinojau, kad valdo KGB, buvo Glavlitas, ir viskas buvo labai aišku. Žinojai, kad buvo cenzūra, o dabar lyg demokratinė spauda, o valdoma labiau negu sovietmečiu reguliuojama. Jūs to nematot?“ – kalbėjo P. Gražulis.

„Jeigu reikia vieną Seimo narį, kuris neparankus, kuris nesisteminis, neklaninis, nekonservatorius, už mažiausią menkniekį tave sudirbs, apšmeiš, apjuodins, padarys idiotu. (...) Visuomeninis transliuotojas padaro tave durnu, tai kam tave dar sodinti į psichiatrinę ligoninę“, – piktinosi Seimo narys.

Seimo komisijos išvadose siūloma steigti naują LRT valdymo organą – valdybą. Taip pat siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencija, trumpinti tarybos narių kadenciją.

LRT vadovybė nuogąstauja, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.

Seimo komisijos tyrimo išvadose minimi viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti dirbant ankstesniems vadovams. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometinė LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.

Seimas praėjusių metų gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.

Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Tokias pastabas po antradienį vykusio susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu išsakė opozicinių frakcijų vadovai. Pats V. Pranckietis po susitikimo irgi neslėpė siūlęs opozicijai rinkti parašus dėl nepasitikėjimo ir teikti klausimą Seimui.

„Aš matau vieną pavojingą žingsnį, kad Seimo pirmininkas lyg ir primygtinai spaudžia balsuoti Seime, kad opozicija teiktų tokį pasitikrinimo egzaminą pirmininkei“, – po susitikimo žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis.

Aš matau vieną pavojingą žingsnį, kad Seimo pirmininkas lyg ir primygtinai spaudžia balsuoti Seime, kad opozicija teiktų tokį pasitikrinimo egzaminą pirmininkei.

„Panašu, kad valdantieji, matyt, su Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Socialdemokratų darbo frakcija yra sutarę tą balsavimą laimėti“, – reziumavo konservatorių lyderis.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius sakė, kad Seimo pirmininkas „sakyčiau, provokavo, kad mes rinktumėm parašus ir Seimas nuspręstų“.

„Bet tai tuščias dalykas, nes jie turi daugumą ir tai būtų tik reabilitacija nesąžiningo darbo“, – piktinosi „tvarkiečių“ seniūnas.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis po susitikimo pranešė siūlantis opozicijos atstovams patiems inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą.

„Aš paraginau opoziciją paraginti (VRK vadovę trauktis – BNS) taip pat, jei jie turėtų tokį norą. Jie turi tokią teisę – surinkti parašus ir paraginti trauktis, ir tada toks balsavimas būtų Seime“, – po susitikimo kalbėjo Seimo pirmininkas.

Jis sakė turintis pasitikėti „ta komisija, kuri įvardinama kaip labai kompetentinga“.

Opozicijos atstovai kol kas neketina rinkti parašų dėl nepasitikėjimo, lauks, kol dėl VRK vadovės bei komisijos narių pasisakys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija. Jai adresuoti keli skundai dėl skirtingų komisijos narių ir vadovės.

„Kol kas neteiksime (nepasitikėjimo – BNS), palauksime VTEK išvados, ir tuomet bus dar žingsnis. Aš klausiau V. Pranckiečio, ką dar turėtų padaryti pirmininkė, kad išsemtų kantrybės taurę, bet jis neatsakė į šitą klausimą“, – sakė Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Algirdas Sysas.

Anot jo, dėl esamos situacijos su VRK klimpstama į nepasitikėjimo liūną, ir „nei „valstiečiai“, nei kitos partijos iš to neišlošia“.

Seimo opozicijos atstovai antradienį su parlamento vadovu susitiko aptarti VRK vadovės galimybes toliau eiti šias pareigas.

VRK vadovė sulaukė opozicijos kritikos dėl dar praėjusios kadencijos pabaigoje, pernai birželio mėnesį, komisijos darbo grupės parengtos, bet taip iki šiol ir nesvarstytos išvados dėl „valstiečių“.

Komisijos pirmininkei dėl vienasmenių sprendimų priekaištavo ir patys VRK nariai.

Anksčiau susitikęs su VRK vadove L. Matjošaityte, taip pat ir su visa Vyriausiąja rinkimų komisija, V. Pranckietis teigė, kad tiek pirmininkė, tiek komisija turi tęsti darbą.

VRK pirmininkė, pirmadienį visai komisijai susitikus su Seimo pirmininku, žadėjo, jog vidiniai nesutarimai komisijoje bus išspręsti.

Skundą dėl galbūt paslėptos politinės reklamos televizijos seriale „Naisių vasara“ VRK gavo dar 2016 metų vasarą. Buvo sudaryta darbo grupė jam tirti. Tyrimą ji baigė jau po Seimo rinkimų pernai birželį. Darbo grupės parengta išvada įkelta į VRK dokumentų valdymo informacinę sistemą, bet viešam komisijos posėdžiui svarstyti taip ir nepateikta.

Minimoje išvadoje nėra nustatyta rinkimų įstatymų pažeidimų, bet dėl milijoninės „Agrokoncerno“ paramos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu susijusiems renginiams siūloma kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

VRK darbo grupė suskaičiavo, kad su R. Karbauskiu susijusiems renginiams 2013–2016 metais jam priklausantis „Agrokoncernas“ galėjo išleisti per milijoną eurų.

„Palaikymo iš šios salės pusės Saulius Skvernelis, deja, nesulauks“, – antradienį Seime diskutuojant dėl premjero kandidatūros sakė TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.

Jis teigė, kad kandidato į Vyriausybės vadovus išdėstyti veiklos prioritetai yra teisingi, tačiau neaišku, kad bus jie bus įgyvendinami.

„Mes neišgirdome nė vieno žodžio, kaip tie darbai ir prioritetai bus įgyvendinami. Iš būsimojo premjero mes tikimės daugiau“, – sakė G.Landsbergis.

Jis nuogąstavo, kad S.Skvenerlio Vyriausybė nepasektų socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabineto pavyzdžiu, kai esą turėta daug gerų idėjų, deklaruota daug puikių tikslų, bet darbų atlikta labai mažai.

Mes neišgirdome nė vieno žodžio, kaip tie darbai ir prioritetai bus įgyvendinami. Iš būsimojo premjero mes tikimės daugiau.

Seimo liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas taip pat pagyrė S.Skvernelį, kad moka gerai įvardyti problemas, sudaro gerą įspūdį, tačiau jis irgi pasigedo jų sprendimo būdų.

Liberalas nuogąstavo, kad ši Vyriausybė gali tapti technokratine, nes tik vykdys parlamento nurodymus, o pati nesiims politinės lyderystės.

E.Gentvilas taip pat pareiškė, kad liberalai nepalaikys S.Skvernelio kandidatūros, kol neišgirs jo pažado nedidinti mokesčių.

„Liberalai negalės balsuoti už kandidatą į premjerus, jeigu bus planuojama didinti mokesčius. Vienareikšmio atsakymo neišgirdome. Norime, kad S.Skvernelis garantuotų, kad nedidės mokesčiai“, – sakė E.Gentvilas.

Paramą „valstiečių“ kandidatui į premjerus pažadėjo koalicijos partneriai socialdemokratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija žada balsuoti laisvai.

„Radome daug bendrų sąlyčio taškų, kandidatas kalbėjo apie Vyriausybės programos metmenis, iš kurių mes susidarėme tokį vaizdą, kad tai geriausia alternatyva buvusios Vyriausybės veiksmams, supratome, kad visų pirma bus siekiama atsigręžti į žmogų, šeimos politika taps pirmuoju prioritetu“, – kalbėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

„Tvarkiečių“ vadovas Seime Remigijus Žemaitaitis sakė, kad frakcija teigiamai įvertino „valstiečių“ Vyriausybės siekį atsigręžti į regionus, pažadą deleguoti profesionalus į pareigas.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad nenoras paremti S.Skvernelio kandidatūrą rodo teigiamų pokyčių baimę, destruktyvų nusiteikimą.

„Už būsimo premjero nugaros nėra partijų, kurios nori pasirūpinti savo bendrapartiečių gerove, nėra interesų grupių, kurios gali tikėtis tiesioginės ar netiesioginės naudos“, – sakė jis.

R.Karbauskis tvirtino, kad būsimai Vyriausybei nebus primetami viceministrai pagal partijų kvotas, iš pavaldžių institucijų bus reikalaujama efektyvios veiklos, bus smarkiai mažinamas valdininkų skaičių.

„Joks partinis bilietas neapsaugos nė vieno valstybės tarnautojo, negebančio tinkamai atlikti savo pareigų“, – akcentavo R.Karbauskis.

Liberalas Kęstutis Glaveckas diskusijoje dėl S.Skvernelio kandidatūros kėlė klausimą, kokiomis lėšomis bus finansuojami „valstiečių“ siūlymai.

„Šiandieniniai politiniai pažadai yra ne kas kita kaip rytdienos mokesčiai. Nes tam, kad būtų įgyvendintas ministerijų perkėlimas, padidintos pensijos, iš esmės paprasčiausias kelias yra koreguoti mokesčius, o ekonomikai tai finale nėra naudinga. Noriu palinkėti, kad tas kelias, kuriuo eisite vykdant pažadus, nebus susijęs su mokesčių didinimu, kad tas pagrindinis kelias būtų efektyvumo siekimas ir žmogiško potencialo išnaudojimas“, – sakė K.Glaveckas.

Konservatorius Dainius Kreivys savo pasisakyme didžiausia šalies problema įvardijo emigraciją, bet sakė „valstiečių“ programoje pasigendantis priemonių ją spręsti. Pasak D.Kreivio, tik investuotojų pritraukimas regionuose, verslo skatinimas leis kurti gerai apmokamas darbo vietas, kurios yra pagrindinė sąlyga, kad žmonės neišvyktų iš Lietuvos.

„Lietuva šiandien serga ir kiekvieną dieną Lietuvos šalį palieka beveik 60 jos piliečių. Pagrindinė priežastis – nepritekliai, darbo vietų stoka. (...) Gerai apmokamų darbo vietų steigimas regionuose įmanomas tik pritraukiant užsienio investuotojus, skatinant mūsų verslą investuoti į technologijas, kurios didintų darbo našumą, tačiau kandidatas į premjerus apie tai kalba labai vangiai, o apie investicijų skatinimą programoje randame tik vieną sakinį“, – kalbėjo D.Kreivys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atstovė Virginija Vingrienė savo pasisakyme pažymėjo, kad apie permainas Seime kalbama visą Nepriklausomybės laikotarpį, tačiau kalbos tik nugula stenogramose, o kiekvieni rinkimai parodo, kad žmonės ieško naujų atstovų, kurie atsigręžtų į žmogų.

„Nuostabu buvo išgirsti, kad ponas Saulius pabrėžė būtinumą sukurti demografinę programą, kylantis iš pojūčio, kad Lietuvai reikia rūpintis savo ateitimi, priimant pragmatinius sprendimus, nuo darnių, naudingų sąlygų šeimai iki švietimo ir mokslo“, – kalbėjo „valstiečių“ atstovė.

Premjerą skiria prezidentas Seimo pritarimu. Parlamentarai balsuoja atvirai, kandidatūrai pritarti užtenka paprastos balsavusiųjų daugumos.

Ministras pirmininkas tuomet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti jos programą.

Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Buvęs policijos vadovas ir vidaus reikalų ministras S.Skvernelis buvo pirmasis Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąraše.

„Valstiečių“ frakcijai Seime priklauso 59 politikai. Jie valdančiąją koaliciją sudarė su socialdemokratais, turinčiais 19 atstovų frakciją.

„Aš balsuosiu, kad PVM lengvata būtų pratęsta“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Tuo metu jo vadovaujamos Vyriausybės teikiamame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad 2017 metais PVM lengvatos šildymui nebebus.

Premjeras tvirtino, kad PVM lengvata niekuomet nebūdavo įrašoma į biudžeto projektą.

„PVM lengvata šildymui visada buvo priimama Seime. Ir visą laiką Seimo nariai tą įstatymo pataisą registruodavo ankstesniais metais ir jai visą laiką būdavo pritariama. Manau, kad ir šį kartą jai bus pritarta“, – teigė A.Butkevičius.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Finansų ministerijos parengtam 2017 metų biudžeto projektui, jame nėra numatyta PVM lengvata centriniam šildymui. Tačiau valdantieji socialdemokratai įregistravo minėtą lengvatą pratęsiančias įstatymo pataisas. Ji antradienį turėtų būti pateikta Seimui.

Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas – 21 procentą.