Tatuiruoja prie visų akių

Renginyje „Baltic Tattoo Convention“, kuris prasidėjo penktadienį ir vyksta Lietuvos sporto universiteto Lengvosios atletikos manieže Aušros gatvėje, jau atidarymo metu nemažai meistrų buvo palinkę virš klientų. Vieni piešinius perpiešinėjo ant kūno, o kiti buvo įsijautę į pagrindinę proceso dalį.

Kiekvienos renginio dienos vakarą vyks įgyvendintų tatuiruočių pristatymai ir varžybos daugybėje kategorijų. Klientai lips ant scenos ir demonstruos meistrų darbus.

Konvencijos dalyviai varžysis dėl 19 nominacijų, atspindinčių įvairiausius tatuiruočių meno stilius ir dydžius.

Lyg į paveikslų galeriją

Vilnietę Airidą radome išsitiesusią meistro Artiomo Duko darbo vietoje. Jis šiai jaunai moteriai ant kojos tatuiravo du jos augintinius. „Dėl piešinio sutarėme jau anksčiau. Atsinešiau dviejų savo šunų nuotraukas, jos buvo sujungtos į vieną darbą“, – pasakojo klientė, jau dešimt metų veisianti šunis. Ji neslėpė, kad tatuiravimo procesas nėra labai malonus, tačiau skausmu to nevadino.

„Grožis reikalauja aukų“, – linktelėjo vilnietė, paklausta, ar verta kentėti. Iš patirties ji žino, kad nemalonūs pojūčiai ją lydės mažiausiai porą dienų po naujo piešinio ant kūno.

Grožis reikalauja aukų.

„Vasara todėl ir yra geriausias metas naujai tatuiruotei, nes daugiau kūno yra atvira, reikia mažiau drabužių, jie nesiliečia prie kūno, nedirgina naujai tatuiruotos vietos“, – kalbėjo Airida, kol meistras kruopščiai darbavosi prie jos kojos.

Į renginį ji atvyko ne tik dėl ilgai brandintos idėjos ant savo kūno įamžinti mylimų augintinių nuotraukas, bet ir pasidairyti į geriausių meistrų darbus, tai yra, lyg į paveikslų galeriją.

Rekomenduoja palaukti 25 metų

Jaunesni žmonės, Airidos teigimu, į dar palyginus kukliai tatuiruotą jos kūną žvelgia tolerantiškai, o iš kai kurių senyvų žmonių yra sulaukusi replikų, kad „baisu, kaip išsidarkiusi“.

Pirmoji tatuiruotė atsirado, kai jai buvo 16 metų. „Jos jau nebeturiu. Nors tai buvo paprasta žvaigždutė ant riešo, ilgainiui ji mane ėmė erzinti“, – kalbėjo konvento dalyvė.

Paauglystės tatuiruočių nebeturi ir abu šio didžiulio renginio organizatoriai – tatuiruočių meistras Danielius Djačkovas ir su šiuo menu profesinėje srityje visai nesusijęs Aurimas Mockus. Vieno pirmasis piešinys ant kūno atsirado penkiolikos, kito – šešiolikos metų.

A. Mockaus nuomone, apie tatuiruotes reikėtų pradėti galvoti tik nuo 25 metų, ne anksčiau. Juk tai piešinys visam gyvenimui, tad rinktis, kas ir kur atsiras ant kūno, reikia atsakingai ir apdairiai, reikia prasmingos idėjos, o ne pasikliauti vienadiene emocija, pirmu įspūdžiu.

Kaip didelę klaidą D. Djačkovas ir A. Mockus įvardijo mylimųjų vardų, veidų įamžinimą ant kūno arba kurio nors populiaraus simbolio tiražavimą, tai yra tai, ką jau turi kiti. Tik unikalumas, individualumas, pagrįstumas.

Tatuiruotas meistras, sunkiai toleruojantis skausmą

Savo nuomonę apie nepilnamečių tatuiravimą turi ir pseudonimu Nedy Ju žinomas meistras iš Vilniaus. Jo klientai – tik pilnamečiai. Nepriima ir tų paauglių, kuriuos atlydi ir pokyčių net prašo tėvai.

Nedy Ju tai motyvavo tuo, kad ne tėvams reikės visą gyvenimą vaikščioti su tatuiruote, kad žmogus turi būti pakankamai subrendęs, jog priimtų sąmoningą sprendimą.

Jam pačiam pirmą tatuiruotę darė esant penkiolikos metų. „Dirbo draugas su savadarbe mašinėle, su kanceliariniu rašalu. Keista, kad viskas baigėsi gerai“, – stebėjosi neapgalvotais savo paaugliškais sprendimais meistras.

Ant jo kūno liko jau mažokai laisvos vietos. Dalis kojos ir galva. Veido nelies, bet visa kita kada nors bus užpildyta piešiniais.

„Esu šiek tiek pristabdęs, nes liko nedaug vietos“, – pasakojo Nedy Ju, kolekcionuojantis geriausių meistrų tatuiruotes. Išsirenka meistrą ir ne taip ir svarbu, ką jis pieš. Svarbu, kad tai būtų norimas meistras, nes kiekvienas turi savitą stilių. 

Jis norėtų ne vieno meistro, dalyvaujančio konvente Kaune, tatuiruotės, bet renginio metu tatuiruotis nesiryžtų. Prisipažino, kad jį nustebino, jog yra labai nepakantus skausmui, reikia daugiau pertraukėlių, darbas vyksta lėčiau, be to, renginys – triukšmingas, būtų sunku sukaupti jėgas kančiai.

Skirtas ir nemėgstantiems tatuiruočių

Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad šis renginys – proga išsirinkti geriausią meistrą ir tinkamiausią tatuiruotės dizainą, jeigu apie tokią svajojate, supažindinti su vyraujančiomis tendencijomis ir madomis. Tai taip pat puiki proga patenkinti smalsumą ir savo akimis išvysti, kaip gimsta tatuiruotės, išgirsti tatuiruojamųjų įspūdžius apie pojūčius.

„Baltic Tattoo Convention“ skirtas visiems, besidomintiems tatuiruočių menu. „O ypač tiems, kurie tatuiruočių nemėgsta. Neabejoju, kad apsilankę čia, pakeisite savo nuomonę“, – pridūrė D. Djačkovas.

A. Mockaus teigimu, tatuiruotėmis domisi patys įvairiausi žmonės, nepriklausomai nuo profesijos ar socialinės padėties.

Festivalio erdvėse įsikūrę ne tik tatuiruočių studijos, bet ir senovės baltų karių, amatininkų kaimai, fone skamba etnomuzika.

„Lankantis kitų šalių tatuiruočių konvencijose pastebėjome, kad jose dažnai pristatomos vietinės tradicijos ir kultūra. Lietuva nė kiek nenusileidžia, pavyzdžiui, Taivanui ar Tailandui. Turime ką parodyti pasauliui!“ – aiškino A. Mockus.

„Baltic Tattoo Convention“ organizatoriai pristato trumpą interviu su J.Mikalausku, o norinčius su meistru susipažinti iš arčiau – kviečia užsukti į savaitgaliui tatuiruočių sostine tapsiantį Kauną.

– Ar tatuiruotės – menas?

– Be jokios abejonės – tai menas! Šokėjai naudoja savo kūną šokiui, modeliai – pozavimui, o tatuiruočių mylėtojai meno kūriniais puošia kūną. Kiekvienas save išreiškia skirtingais būdais.

– Kaip tapote tatuiruočių meistru? Kas jus sužavėjo?

– Pasirinkimą lėmė smalsumas – visada buvo įdomu, kaipgi tie dažai išlieka po oda.

– Šiuo metu gyvenate ir kuriate Anglijoje. Ar skiriasi lietuvių ir anglų požiūris į tatuiruotes?

– Taip, gyvenu Anglijoje, tačiau žadame sugrįžti į gimtinę.

Išties, požiūris skiriasi kardinaliai. Anglai tolerantiškesni kitų žmonių atžvilgiu, nes gyvena apsupti skirtingų tautų. Ilgainiui prie visko pripranti ir imi pasaulį matyti tokį, koks jis yra – įvairų ir spalvotą. Nereikia kažkaip per prievartą keisti visuomenės požiūrio, nes tai, laikui bėgant, įvyks savaime.

– Kas šiame darbe sunkiausia?

– Tai darbas su klientu, nes reikia tiksliai išsiaiškinti ir suprasti jo norus bei lūkesčius. Kartais žmonės mano, kad meistras perskaitys jų mintis ir vos iš kelių sakinių sukurs įspūdingą dizainą, būtent tokį, kokį ir įsivaizdavo.

– Kas įkvepia kurti?

– Mane įkvepia pats gyvenimas.

– Ar turite savo mėgstamiausią tatuiruotę?

– Tiesą sakant, nesu visiškai patenkintas nė vienu savo darbu. Tikriausiai tai vienas iš tų nemalonių meninio perfekcionizmo bruožų. Visada prie ko nors „prikimbu“ ir sau užsibrėžiu tikslą kitą kartą padaryti geriau.

– Kokią keisčiausią tatuiruotę esate daręs?

– Tatuiruotės mintis ir jos reikšmė visada lieka tik tarp manęs ir kliento. Vis dėlto, vieną atvejį verta papasakoti garsiai. Kartą kliento pažastyje teko daryti mažą kirvuką. Neklausiau, kodėl jis taip nusprendė, bet dirbau su šypsena. Galbūt tai reiškė, kad jo kvapas „kerta“ kaip kirvis? (juokiasi)

– Ką patartumėte žmogui, svajojančiam tapti tatuiruočių meistru?

– Tai išties nelengva. Dažniausia kliūtis – piešimo ar tapymo sugebėjimų stoka. Jauni žmonės žavisi patrauklia profesija, tačiau nenori įdėti daug pastangų. Daugelis galvoja: „Nusipirksiu mašinėlę ir pradėsiu daryti tatuiruotes.“

O, kad tai būtų taip paprasta! Jeigu tikrai svajojate tapti meistru – pradėkite nuo piešimo, o visa kita ateis pamažu, jeigu tik labai to norėsite.

Visada kirbėjo mintis padaryti keturis metų laikus keturiems žmonėms, gyvenantiems keturiose skirtingose pasaulio pusėse.

– Kai kas sako, kad tatuiruotėmis puošiasi maištaujantys, siekiantys dėmesio ar trumpalaikes madas besivaikantys žmonės. O kokia jūsų nuomonė?

– Tai vizualus menas ir ne tik. Juo gali būti išreiškiamas ir maištas, ir dėmesio troškimas. Taip pat tai ir saviraiška, ir būdas paslėpti trūkumus. Pavyzdžiui, permanentinis makiažas: tatuiruoti antakiai, lūpos, vėžio atveju – krūtų speneliai. Tatuiruotėms vienos etiketės neužklijuosi – tai mane ir žavi. Laisvi ir drąsūs žmonės darosi tatuiruotes, o kitų žmonių nuomonės vergai, kuriems rūpi vien tai, ką apie juos pagalvos kiti, tikriausiai ir neišdrįs pasinerti į spalvingą ir drąsų pasaulį.

– Kokią tatuiruotę svajojate padaryti?

– Visada kirbėjo mintis padaryti keturis metų laikus keturiems žmonėms, gyvenantiems keturiose skirtingose pasaulio pusėse.

– Ar kada nors galvojote, kokia kita veikla galėtumėte užsiimti?

– Norėčiau būti muselinės žvejybos gidu. Taip pat norėčiau Lietuvoje įsteigti miškų sąjungą, kuri privačius miškus sujungtų į draustinius ar parkus, kurių nebūtų galima kirsti. Turime nuostabių ir nepakartojamų miškų, kuriuos būtina apsaugoti.

– Kaip atrodo tatuiruočių meistro diena ir laisvalaikis?

– Gera diena prasideda nuo geros treniruotės ir sočių pusryčių. Darbas studijoje trunka įvairiai – kartais dirbu 5, kartais ir 8-9 valandas. Grįžus namo tenka sėsti prie kompiuterio ir atrašyti elektroninius laiškus, socialinių tinklų žinutes, ruošti projektus klientams. Anksčiau neretai dirbdavau iki išnaktų, bet dabar stengiuosi viską suspėti iki 23 valandos. Tiesa, laiko pasimėgauti gyvenimu vis tiek stinga, todėl bent kelis kartus per metus su šeima atostogaujame, keliaujame po pasaulį. Komandiruočių metu stengiuosi pasilikti bent kelias laisvas dienas, kad galėčiau bent kiek pažinti naują kultūrą. Esu aplankęs jau 22 šalis, tarp kurių yra ir Japonija bei Indija.

Pasitaiko, kad klientas negali atvykti sutartą dieną, tad nieko nelaukdamas susirenku meškeres ir vykstu prie ežero ar upės. Pati geriausia meditacija – muselinė žvejyba. Tu, gamta ir besislapstantis upėtakis – tobulas derinys! 

– Jūsų organizuojamas, dabar pavadinimą jau pakeitęs tatuiruočių festivalis vyks ketvirtą kartą. Papasakokite, kaip jis augo, plėtėsi, kaip būrė vis didesnę tatuiruočių mylėtojų iš Lietuvos ir užsienio bendruomenę?

Aurimas: "Taip, mūsų festivalis jau tris kartus vyko Klaipėdoje. Patį pirmą buvome surengę 2014 m., antras vyko 2016-aisiais, o paskutinis – 2018-aisiais. Ankstesnį festivalio pavadinimą "Memel Tattoo Convention" padiktavo vieta – jis vyko Klaipėdoje, buvusiame Mėmelyje. Festivalis augo palaipsniui, sulig kiekvienu renginiu sulaukdavome vis didesnio atgarsio ir jausdavome vis didesnį tiek meistrų, tiek lankytojų susidomėjimą. Visada stengdavomės atsižvelgti į atsiliepimus, pageidavimus, vertindavome argumentuotą kritiką, mokydavomės iš savo klaidų ir su kiekvienu renginiu tuos trūkumus šalindavome. Svarbu paminėti, kad patys meistrai, dalyvaujantys konvencijose, yra pačios geriausios vizitinės kortelės. Jei meistras iš kurios nors užsienio šalies po renginio pasidalija gerais atsiliepimais, kitoje konvencijoje sulaukiame daugiau susidomėjimo iš tos šalies. Smagu, kai žmonės mūsų renginiuose mato pozityvių dalykų, išskirtinumą ir atsiliepia apie jį geruoju."

– Ko per šiuos metus išmokote patys?

Aurimas: "Turbūt svarbiausia, ko išmokome, – nenusivilti, visuomet reaguoti į argumentuotą kritiką ir stengtis padaryti kuo geriau, kuo aukščiau išsikelti kartelę. Organizuodami renginius niekada negalvojame apie pinigus, pelną, galvojame tiktai, kad geriausiu atveju nepatirtume nuostolio. Abu su Danieliumi turime pelningus verslus ir šis festivalis nėra mūsų pragyvenimo šaltinis. Danielius yra entuziastas, puoselėjantis tatuiruočių meną, na, o aš esu tas, kuris visada sako, kad Lietuvoje galima sukurti kažką įdomaus, išskirtiniais renginiais galima reprezentuoti Lietuvą pasauliniu mastu. Būtent šioje konvencijoje mes nusprendėme parodyti savo senąją baltų kultūrą, iš kurios mes ir esame kilę."

– Kas paskatino perkelti festivalį iš Klaipėdos į Kauną?

Aurimas: "Augant susidomėjimui, festivalis nebetilpo Klaipėdoje. Nebuvo erdvių, kurios tiktų ir dydžiu, ir savo aura, ir šalia miesto esančia lokacija. Svarstėme, kur persikelti, savo puslapyje surengėme balsavimą, ir Kaunas nugalėjo. Be to, Kaunas – Lietuvos epicentras, čia atkeliauti patogu tiek automobiliu iš kitų šalies miestų, tiek iš užsienio atskristi lėktuvu."

– Ko tikėtis iš jau netrukus Kaune vyksiančio "Baltic Tattoo Convention"? Kiek žinau, čia bus pramogų, susijusių ne tiktai su kūno piešiniais. Papasakokite daugiau.

Aurimas: "Visų pirma, manau, reikėtų tikėtis visiškai išskirtinio ir Kaune dar nevykusio renginio. Nieko panašaus Kaune tikrai nėra buvę. Ko dar? Išties puikios atmosferos mūsų renginyje. Dažnai sulaukiame puikių atsiliepimų iš žmonių, kurie ateina ir pamato, kad čia renkasi labai draugiška, tolerantiška, gerai nusiteikusi publika. Iš tiesų pas mus nėra jokios diskriminacijos kitokiam ar kitaip save išreiškiančiam žmogui. Pas mus visi randa sau vietos. Taip pat netrūks ir pramogų. Šiemet renginio programą perkėlėme į patalpų vidų, lauke – tik maitinimo paslaugos. Festivalio svečiai galės pamatyti tarp tatuiruočių meistrų įsikūrusį baltų vikingų kaimą, senosios baltų kultūros amato puoselėtojus.

Festivalyje dalyvaus meistrai, kurių tikrai nepamatysi įprastose mugėse. Jie meną kuria stengdamiesi gaminti autentiškus to laikmečio daiktus. Bus ir molio meistrų, kailių gamintojų, taip pat papuošalų iš bronzos, kaulo kūrėjų. Žinau, kad dalyvaus meistras, darantis kaulo ir meteoritų kompozicijas. Tai be galo energiškai stiprūs papuošalai, žvelgiant į juos stebiesi – atrodo, tai archeologinės iškasenos, o ne šių laikų meistro darbas. Dar dalyvaus ir senovinių ginklų gamintojai – peilininkai, patys vikingai pristatys savo ginkluotę, buitį. Manau, tikrai bus į ką pasižiūrėti. Svečiai netgi galės įsiamžinti autentiškais senais fotoaparatais, kokiais buvo fotografuojama dar prieš šimtą metų."

Iš tiesų pas mus nėra jokios diskriminacijos kitokiam ar kitaip save išreiškiančiam žmogui. Pas mus visi randa sau vietos.

– Iš kokių tolimiausių valstybių į konvenciją atvyks meistrai? Kurie jų – didžiausios, festivalyje laukiamiausios ir pasaulyje puikiai žinomos tatuiruočių meno žvaigždės?

Aurimas: "Tolimiausia šiemet dalyvausianti žvaigždė – turbūt iš Australijos. Tai meistras Benjaminas Laukis, turintis lietuviškų šaknų. Jis dalyvavo praeitoje konvencijoje, jam labai patiko, tad atvyksta ir šiemet. Kitas meistras, pirmą kartą atvykstantis į Lietuvą iš tolimojo Nepalo, labai gerai savo šalyje žinomas Binay Gurungas. Jo tatuiruotės išsiskiria tuo, kad jose derinamas tradicinis ir modernus menas. Dar sulauksime kone ryškiausios Vokietijos tatuiruočių pasaulio žvaigždės Andy Engelhardo. Jis daro nepaprastai realistiškas tatuiruotes, turi milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Kalbant apie lietuvius, galima sakyti, kad dalyvauja visas tatuiruočių meistrų elitas. Tai Jurgis Mikalauskas, Remigijus Čižauskas, Tomas Vaitkūnas, Andrius Augulis, visa "Eddy Tattoo" studija, kurioje dirba išties labai stiprūs meistrai."

– Daugumai žinomas tik vienas, Vakarų pasaulyje šiandien populiariausias tatuiravimo būdas – specialia mašinėle, naudojant skirtingų storių adatas. Galbūt festivalyje bus ir meistrų, dirbančių pagal senovinius, iš Rytų kilusius metodus (bamboo, rake and striking ir pan.)?

Danielius: "Taip jau susiklostė aplinkybės, kad šiemet pavyko prisikviesti tik vieną meistrą, dirbantį hand poke (liet. badymas ranka) technika. Tai meistras Edgaras Bekeris iš "Green Budha Tattoo" studijos. Praeituose renginiuose turėjome garbės stebėti, kaip dirba meistras iš Vokietijos Tomasi Suluape, naudodantis senovės Samoa indėnų technikas. Taip pat Giedrius Bardauskas "Baltasis Vilkas" iš "Angies Tattoo" studijos Vilniuje naudojo hand poke techniką ir demonstravo ją šventės dalyviams."

– Tatuiruočių menas turi savo mados tendencijas. Pavyzdžiui, prieš keliolika metų buvo itin populiarios tribal stiliaus tatuiruotės, neseniai ant bangos buvo mažyčiai minimalistiniai piešiniai, vėliau – geometrinėmis formomis išpiešti gyvūnai. Kas madingiausia šiandien?

Danielius: "Apie šios dienos madą galiu papasakoti tiek, kad vyrauja ir dominuoja eklektika, meistrai maišo įvairius stilius, interpretuoja senus, griauna stereotipus, net protestuoja prieš pop tattoo kultūrą. Pavyzdžiui, yra toks stilius, vadinamas blast over. Jis ypatingas tuo, kad ant bet kokios tvarkingos, tačiau gal pabodusios arba nebeaktualios tatuiruotės daromas stambių kontūrų, primityvus piešinys, paneigiantis ar net pašiepiantis senos tatuiruotės esmę. Arba ignorance stilius – kai itin minimalistinė, dažniausiai iš vienos linijos tatuiruotė atskleidžia kažkokią labai kandžią ar šmaikščią mintį. Taip pat black out, kai visa ranka tiesiog užtušuojama juodai."

– Apskritai kokios dabartinės tatuiruočių srities naujienos?

Danielius: "Šioje srityje labai pasistūmėta farmacijoje ir chemijoje. Kuriama labai daug priemonių, palengvinančių klientų kančias – įvairūs kremai, purškalai, malšinantys skausmą. Taip pat yra tatuiruočių priežiūros priemonių. Pavyzdžiui, purškaliukas, kurio papurškus ant ką tik padarytos tatuiruotės, akimirksniu sustabdomas kraujavimas, šviežia tatuiruotė pasidengia nematoma plėvele ir taip galima saugiai, neklijuojant tvarsčio išeiti iš studijos. Panaši priemonė dar yra tvarstis, kurį taip pat reikia užklijuoti ant ką tik padarytos tatuiruotės ir nuimti tik po kelių dienų, kai tatuiruotė jau būna užgijusi. Apskritai tatuiravimo pramonės labai tobulėja, nes paklausa milžiniška. Investuojama į įvairius tyrimus, samdomos farmacijos labaratorijos, kad tatuiravimo dažai ne tik neprarastų savo pigmento, bet ir būtų sveiki organizmui bei išliktų kuo ilgiau."

– Šiuo metu vis dažniau tenka pamatyti ne įprastų tamsiai melsvo rašalo, bet spalvotų, net tamsoje šviečiančių odos piešinių. Teko girdėti, kad tokios tatuiruotės sunkiau gyja, neretai net ir sugijusias jas peršti, niežti. Ar tai tiesa? Ką reikėtų žinoti, sumanius pasipuošti tokia tatuiruote?

Danielius: "Fluorescencinės tatuiruotės... Šis rašalas – labai kontroversiškai vertinamas tatuiravimo meistrų bendruomenėje. Tokius dažus dažniausiai naudoja pigios arba turistinės studijos, kad pritrauktų klientų. Nė vienas save gerbiantis ir rimtas meistras tokių dažų savo kūryboje nenaudoja. Jie yra labai alergiški, nes sudėtyje yra daug fosforo, kuris ilgainiui sukelia niežulį, bėrimą ir diskomfortą. Tik geros sveikatos žmogui šis dažas gali padaryti mažai žalos, bet jei esate alergiškas – bus bėdos. Todėl mes, tatuiruočių meistrai, nuoširdžiai rekomenduojame tokių tatuiruočių nesidaryti ir nepasiduoti laikino efekto žavesiui."

– Turbūt vienas aktualiausių klausimų, iškylančių panorusiems pasipuošti tatuiruote: kaip išsirinkti meistrą? Į ką šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį?

Danielius: "Kadangi šiuolaikinėje tatuiruočių meistrų bendruomenėje vyrauja meistrų profiliavimas, t.y. vienas meistras daro tik vieno, o kitas kito stiliaus tatuiruotes, rekomenduojame rinktis pagal jūsų norimos tatuiruotės stilistiką. Tada į pagalbą ateina visi socialiniai tinklai ir grotažymių sistema. Išsirenki, kokios maždaug nori tatuiruotės, identifikuoji, koks tai stilius, ir tuomet pagal tai ieškai meistro, kuris tą stilių įvaldęs. Taip pat pravartu atkreipti dėmėsį į rekomendacijas. Nepasitikėkite tik nuotraukomis, nes tatuiruotės fotografuojamos šviežios, o nuotraukos redaguojamos daugybe filtrų, iškraipančių realybę."

Aurimas: "Tai išties geras klausimas. Pati mūsų konvencija ir yra daroma tam, kad žmonės pagaliau suprastų ir pamatytų, jog yra meistrų, darančių darbus nepriekaištingai. Visi meistrai, kurie dalyvauja mūsų festivalyje, yra ne pogrindžio meistrai, ne tie, kurie atlieka pigiau negu, tarkime, tatuiruočių salone. Kiekvieno meistro meistriškumą atitinka ir darbų kaina – jei jis yra pripažintas pasaulyje profesionalas, atitinkamai jo paslaugos, žinoma, ir kainuoja. Tačiau konvencijos metu galimos išimtys – pas tikrai labai gerą meistrą galima pasidaryti tatuiruotę daug mažesne kaina, negu įprasta jam mokėti, kai jis dirba savo studijoje. Taip yra dėl to, kad paprastai kiekvienas meistras turi kokį nors savo norimo ištatuiruoti piešinio eskizą, kurį norėtų padaryti konvencijos metu. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad nedaroma ir tai, ko nori klientai. Tad reikia tiesiog ieškoti laisvų meistrų, pavartyti jų darbų aplankus ir, įvertinus meistriškumą, kiekvienas konvencijos lankytojas gali drąsiai pakalbinti meistrą, pasiteirauti, ar jis apsiimtų ištatuiruoti piešinį. Žinoma, jei norite pasipuošti didesne tatuiruote, tuomet reikėtų į visą savaitgalį vyksiančią konvenciją ateiti jau penktadienį – kuo anksčiau. Kiekvienas į renginį atėjęs žmogus turėtų preliminariai žinoti, ko jis nori, turėti bent jau savo paties papaišytą ar internete rastą piešinuką, o jau kiekvieno meistro reikalas yra jį patobulinti, padaryti išskirtinesnį ar paaiškinti, kaip sujungti su jau turima tatuiruote. Vaikščiodami po festivalį lankytojai galės pamatyti kiekvieno dalyvio darbus, o pamatę, kad būtent tai yra ko jie nori, gali imti šnekinti meistrą ir bandyti tartis. Beje, norintieji pasipuošti nauja tatuiruote konvencijos metu gali planuoti ir dabar. Dalyvausiančių meistrų sąrašas su jų kontaktais yra skelbiamas mūsų socialiniame tinkle "Facebook", "Baltic Tattoo Convention" puslapyje. Žmonės gali susisiekti su meistrais, užduoti rūpimus klausimus, tartis dėl kainos ir, jei visos sąlygos tenkina, susitarti dėl tatuiravimo laiko."

Žmonės, darydamiesi tatuiruotes, nori išsiskirti, bet kažkodėl nenori išsiskirti originaliomis, individualiomis ir autentiškomis idėjomis.

– Danieliau, tatuiruojate jau daugiau negu du dešimtmečius. Kokių keisčiausių norų ar prašymų per šį laiką teko girdėti iš klientų? Kokio piešinio ar kokios kūno vietos niekada netatuiruotumėte?

Danielius: "Tie, kas mane pažįsta, turbūt žino, kad jau kurį laiką stengiuosi netatuiruoti neigiamo aspekto motyvų: demonų, zombių, šėtonų, velnių ir pan. Tai labai susiję su mano dvasine pasaulėžiūra, kuri smarkiai pasikeitė po piligriminės kelionės Indijoje. Mane labiausiai stebina, kai žmonės nori standartinių arba jau kažkam padarytų tatuiruočių kopijų ant savo kūno, nes matė kažkokį modelį ar nuomonės formuotoją. Aš tokias tatuiruotes dar vadinu išprievartautomis. Kiekviena karta turi savo ikonas. Kažkada tai buvo spygliuotos vielos juostelė ant rankos ar ornamentas virš sėdmenų, dar buvo pienės pūkas su nuskrendančiais paukščiukais arba miškas aplink dilbį. Žmonės, darydamiesi tatuiruotes, nori išsiskirti, bet kažkodėl nenori išsiskirti originaliomis, individualiomis ir autentiškomis idėjomis."

– Nors tatuiruojasi vis daugiau žmonių, yra manančių, kad tai kūno darkymas, o jomis puošiasi tik nusikaltėliai ir pan. Ar tokios nuostatos neskaudina, turint galvoje, kad esate šio meno mylėtojai ir puoselėtojai?

Danielius: "Šis stereotipas jau gyvena savo paskutines dieneles, nes nebedaug liko žmonių, kurie gyveno sovietmečiu ir jiems buvo įkaltos tokios ir panašios tiesos. Dabar, kai jau beveik 30 metų gyvename laisvoje ir demokratiškoje valstybėje, kai atsivėrė visos durys į pasaulį, kai lietuviai pradėjo keliauti, migruoti, kai pradėjo plūste plūsti Vakarų kultūros tiek geri, tiek blogi aspektai, tos senosios dogmos ir ribos pradėjo tirpti. Už geležinės sienos gyvenome kone 50 metų, tad prireiks apie 50 metų, kol bus atsikratyta senų pažiūrų ir bus įdiegtos naujos. O gal net daugiau. Manęs asmeniškai tai neskaudina, žiūriu į tai tolerantiškai ir situaciją priimu tokią, kokia ji yra. To išmokau Indijoje (šypsosi).

2014 m. Klaipėdoje pradėtas organizuoti tatuiruočių meno festivalis „Memel Tattoo Convention“ išaugo ir pakeitęs pavadinimą, tačiau išsaugojęs ypatingą dvasią, persikėlė į laikinąją sostinę. Tris dienas Kauno Lengvosios atletikos manieže, Aušros g. 42, vyksiantis „Baltic Tattoo Convention“ – tatuiruočių mėgėjų rojus.

Ar tatuiruotės yra menas? Renginio iniciatoriaus, gerai žinomo tatuiruočių meistro Danieliaus Djačkovo teigimu, per paskutinį dešimtmetį požiūris į tatuiruotes kardinaliai pasikeitė: „Dar prieš 10 metų tai buvo labiau amatas. Tiksliau, apie 80 proc. darbo – amatas ir vos 20 proc. – menas. Dabar šis santykis yra smarkiai pasikeitęs ir menas užima didžiąją dalį, apie 70 proc. Taip yra todėl, kad tatuiruočių meistrais tampa vis daugiau profesionalių dalininkų, grafikų, dizainerių ir pan. Jie kuria naujus stilius, koncepcijas, įneša savų interpretacijų.“

Renginio organizatoriai atskleidė, kad beveik 2 tūkst. kv. m plote vienu metu įsikurs daugiau kaip 100 meistrų iš 20 skirtingų šalių. Konvencijos dalyviai varžysis dėl 19 nominacijų, atspindinčių įvairiausius tatuiruočių meno stilius ir dydžius. Darbus įvertinusi ekspertų komisija paskelbs geriausius 2019 metų tatuiruočių kūrėjus.

Hiper-realistiniais vaizdais garsėjantis Randy Engelhard‘as – tatuiruočių pasaulio legenda. Jį žino kiekvienas, bent šiek tiek besidomintis tatuiruočių menu.

Iš Australijos atvykstantis Benjaminas Laukis – lietuviškų šaknų turintis ir savo kilme besididžiuojantis menininkas, išsiskiria savitu ir sunkiai atkartojamu tatuiruočių stiliumi.

Graikė Natalie Nox – kone vienintelė pasaulyje kūrėja tatuiruotes piešianti be eskizų, o tiesiai ant žmogaus kūno. Unikaliu stiliumi atlikti meistrės darbai itin tapybiški ir iškart atpažįstami.

Konvencijoje šiemet pasirodys tatuiruočių meistras Binay Gurung‘as iš tolimojo Nepalo. Iš kitų kūrėjų jis išsiskiria tuo, kad meistriškai derina tradicinį ir modernųjį tatuiruočių stilius.

„Baltic Tattoo Convention“ bus galima iš arčiau susipažinti ir su žymiausiais Lietuvos tatuiruočių meistrais, tarp kurių: Jurgis Mikalauskas, Andrius Augulis, Tomas Vaitkūnas, Remigijus Čižauskas ir kt.

Paklausti, ar sunku į Lietuvoje vykstančią konvenciją pritraukti pasaulinio lygio žvaigždes, organizatoriai pripažino, kad tai tikrai nėra lengva. Vis dėlto, anot jų, „Baltic Tattoo Convention“ – sparčiai augantis ir vis didesnio susidomėjimo sulaukiantis renginys.

„Baltic Tattoo Convention“ tema – Baltų kultūra, todėl renginio lankytojai turės progą ne tik pasigrožėti tatuiruotėmis, bet ir apsilankyti festivalio erdvėse įsikūrusiuose senovės Baltų karių kaimuose. Juose veiksiančiose senovės amatų dirbtuvėse meistriškumą demonstruos kaulo, akmens, kailio, odos ir metalų apdirbėjai, o prie kūrybinio proceso galės prisidėti kiekvienas norintis. Baltiškai kultūrai neabejingi festivalio lankytojai turės progą įsigyti tikslių, autentiška technika pagamintų senovinių papuošalų ir kitų dirbinių kopijų.

Šiemet beveik 2 tūkst. kv. m plote vienu metu įsikurs net 160 meistrų iš daugiau kaip 20 skirtingų šalių. Jų darbus įvertinusi ekspertų komisija išrinks geriausius 2019 metų tatuiruočių kūrėjus. Tai didžiausias toks renginys Baltijos šalyse. Organizatoriai atskleidė, kad konvencijos dalyviai varžysis dėl 19 nominacijų, atspindinčių įvairiausius tatuiruočių meno stilius ir dydžius. Jų teigimu, kiekvienas meistras turi savo mėgstamą stilių, todėl svarbu, kad galėtų varžytis toje srityje, kurioje jaučiasi geriausiai.

Renginyje dalyvaus puikiai tatuiruočių meno gerbėjams žinomi meistrai. Šiemet jau antrą kartą konvencijoje pasirodys dėl savo unikalių darbų pasaulyje puikiai vertinamas, beje, lietuviškų šaknų turintis meistras iš Australijos – Benjaminas Laukis. Anot organizatorių, nors lietuviškai menininkas nekalba, tačiau labai didžiuojasi savo šaknimis.

Iš Graikijos atvykstanti menininkė Natalie Nox – kone vienintelė pasaulyje kūrėja tatuiruotes piešianti be eskizų, o tiesiai ant žmogaus kūno. Unikaliu stiliumi atlikti meistrės darbai itin tapybiški ir iškart atpažįstami.

Konvencijoje šiemet pasirodys tatuiruočių meistras Binay Gurung‘as iš tolimojo Nepalo. Iš kitų kūrėjų jis išsiskiria tuo, kad meistriškai derina tradicinį ir modernųjį tatuiruočių stilius.

„Baltic Tattoo Convention“ bus galima iš arčiau susipažinti ir su žymiausiais Lietuvos tatuiruočių meistrais, tarp kurių: Jurgis Mikalauskas, Andrius Augulis, Tomas Vaitkūnas, Remigijus Čižauskas ir kt.

Paklausti, ar sunku į Lietuvoje vykstančią konvenciją pritraukti pasaulinio lygio žvaigždes, organizatoriai pripažino, kad tai tikrai nėra lengva. Vis dėlto, anot jų, „Baltic Tattoo Convention“ – sparčiai augantis ir vis didesnio susidomėjimo sulaukiantis renginys, kuriame itin daug dėmesio skiriama kokybei, todėl prisikviesti žymiausius tatuiruočių meistrus – kasmet paprasčiau.

Šių metų „Baltic Tattoo Convention“ tema – Baltų kultūra, todėl lankytojai turės progą ne tik pasigrožėti tatuiruotėmis, bet ir apsilankyti festivalio erdvėse įsikūrusiuose senovės Baltų karių

kaimuose. Juose įsikurs senovės amatų dirbtuvės, kuriose meistriškumą demonstruos kaulo, akmens, kailio, odos ir metalų apdirbėjai, o prie kūrybinio proceso galės prisidėti kiekvienas norintis. Baltiškai kultūrai neabejingi festivalio lankytojai turės progą įsigyti tikslių, autentiška technika pagamintų senovinių papuošalų ir kitų dirbinių kopijų.