Pasiūlymai dėl rangos darbų bus vertinami pagal ekonominį naudingumą, kai atrenkamas geriausias pasiūlymas, atsižvelgiant į kainos ir kokybės kriterijų santykį. Šiame pirkime kokybiniai kriterijai – darbų atlikimo terminas mėnesiais, papildoma statinio garantinio termino trukmė metais, tiekėjo siūlomo specialisto kompetencija ir kaina.

Šiais metais darbai jau pradėti dviejuose kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožuose nuo 72,50 iki 79,00 km ir nuo 79,00 iki 85,00 km.

Tiek vieną, tiek ir kitą ruožą planuojama rekonstruoti į keturias eismo juostas, skirtinguose lygiuose su magistraliniu keliu įrengti apjungiamuosius ir jungiamuosius kelius, žiedines sankryžas, tiltus, įrengti triukšmo užtvaras, apšvietimą ir kt.

Ketvirtojo šios magistralės ruožo nuo 85,00 km iki 97,06 km rangos darbų konkursą planuojama skelbti 2023 m. pirmoje pusėje. Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėn. Tai vienas didžiausių Kelių direkcijos projektų įgyvendinamų per pastaruosius 30 metų.

Rekonstravus „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Tai vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame 40 km ruože siekia iki 10 tūkst. automobilių per parą, iš jų iki 50 proc. sudaro krovininis transportas.

Numatyta, kad iki 2030 m. visas „Via Baltica“ magistralinis kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus.

Ruože planuojama rekonstruoti kelią į keturias eismo juostas, skirtinguose lygiuose su magistraliniu keliu įrengti apjungiamuosius ir jungiamuosius kelius, penkias žiedines sankryžas, taip pat bus rekonstruota esama sankryžą į dviejų lygių su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis.

Planuojama rekonstruoti esamą tiltą per Šešupę (83,30 km) ir pastatyti šalia tris naujus tiltus, įrengti triukšmo užtvaras, kurių bendras ilgis daugiau nei aštuoni kilometrai.

Rekonstruojant kelią, bus įrengtas apšvietimas ir sutvarkytas paviršinio vandens nuvedimas, rekonstruoti esami ryšių, elektros, melioracijos tinklai, įrengta intelektinių transporto sistemų įranga bei kitos eismo organizavimo priemonės.

Sėkmingai judame į priekį, Lietuvą su Lenkija ir Vakarų Europa jungiant modernia, saugia ir pralaidžia automagistrale.

„Via Baltica“ – pats svarbiausias šios Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos strateginių kelių projektas ir džiugu, kad atkarpos nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos rekonstrukcijos darbai juda pagal numatytą planą. Sėkmingai judame į priekį, Lietuvą su Lenkija ir Vakarų Europa jungiant modernia, saugia ir pralaidžia automagistrale”, - sakė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Tai vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame 40 km ruože siekia iki dešimties tūkst. automobilių per parą, iš jų net iki 60 proc. sudaro krovininis transportas.

„Įsigalioja dar vieno „Via Baltica“ ruožo rekonstravimo darbų sutartis. Jau ne kartą buvo minėta, kad šio kelio modernizavimas – vienas prioritetinių šalies susisiekimo infrastruktūros projektų, nes magistralė „Via Baltica“ yra strategiškai svarbi jungtis Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui. Darbus šiame šešių km ruože planuojama baigti per dešimt mėnesių. Rekonstravus šį kelią pagerės eismo sąlygos, kelias bus saugesnis. Saugus ir patogus susisiekimas Lietuvos keliais – pagrindinis mūsų tikslas, kurio nuosekliai siekiame“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Šiuo metu jau pradėti „Via Baltica“ ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo darbai. Pabaigus projektavimą, šiais metais ketinama pradėti darbų viešojo pirkimo procedūras ir ruožui nuo 56,83 km iki 72,50 km, o ketvirtojo šios magistralės ruožo nuo 85 km iki 97,06 km rangos darbų konkursą planuojama 2023 m. pirmoje pusėje.

Rekonstravus šį kelią pagerės eismo sąlygos, kelias bus saugesnis.

2019 m. pabaigoje, Vyriausybei patvirtinus „Via Baltica“ (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km) ruožo rekonstravimo specialųjį planą, pradėtos žemės paėmimo procedūros ir projektavimo darbai.

Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėn.

Rekonstravus „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus.

Numatyta, kad iki 2030 m. visas „Via Baltica“ magistralinis kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus.

Šiuo metu taip pat vyksta A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Latvijos siena (Ryga) priešprojektinių sprendinių analizė keliuose.

Šeštadienį Kaune, kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, bus ribojamas ir stabdomas eismas.

Automobilių kelių direkcija pranešė, kad dėl aukštos įtampos linijos tvarkymo darbų nuo 12 iki 18 valandos magistralinio kelio A5 pirmame kilometre bus ribojamas greitis iki 30 kilometrų per valandą ir tris kartus po 15 minučių stabdomas transporto priemonių eismas abiem kryptimis.

Kelias nuo Kauno iki Suvalkų yra magistralės „Via Baltica“, jungiančios Taliną ir Varšuvą, dalis. Jame ypač intensyvus sunkiasvorio transporto eismas.

Nuo balandžio vidurio automobilininkams, vykstantiems „Via Baltica“ trasa iš Panevėžio Kauno link, reikėtų gerokai apmąstyti, kurį maršrutą rinktis, kad nepatektų į spūstis.

Viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ pradeda rekonstrukcijos darbus tarptautinėje magistralėje „Via Baltica“: magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai atkarpoje nuo 8,32 iki 23,36 kilometro.

Pradedamas rekonstruoti 15,04 kilometro ilgio ruožas driekiasi Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos žemėmis, nuo Šilaičių kapinių iki Ramygalos miestelio ribos. Palei kelią išsidėstę kaimai: Šilaičiai, Barklainiai II, Uliūnai, Dumlaukiai, Barklainiai I, Rimaisai, Masiokai. Ši atkarpa  – „Via Baltica“ trasos dalis, taip pat priklausanti ir transeuropiniam TEN–T kelių tinklui.

„Darbai pradedami jau dabar ir iki darbų sezono pabaigos, kurią lems nuo oro sąlygos, intensyviai bus vykdomi visame ruože. Didelės darbų apimtys ir labai trumpi jų įgyvendinimo terminai (8-9 mėnesiai), neišvengiamai sąlygoja eismo ribojimus.

Daugeliu atvejų eismas bus organizuotas viena kelio puse, reguliuojamas laikinaisiais šveisoforais, todėl automobilininkų prašome numatyti šiai atkarpai įveikti daugiau laiko, nei įprasta, arba rinktis kitus galimus maršrutus.

Pavyzdžiui, į Ramygalos miestelį galima važiuoti per Katinų ir Jotainių gyvenvietes, Kėdainius galima pasiekti per Krekenavą.

„Atsiprašome už sukeliamus laikinus nepatogumus, tačiau be eismo ribojimų numatytų darbų atlikti neįmanoma“, – informavo darbus vykdančios AB „Panevėžio  keliai“ Panevėžio filialo direktoriaus pavaduotojas statybai Saulius Stravinskas. 

Rekonstrukcija bus vykdoma kelio sklypo ribose. Siekiama modernizuoti šį eismo saugumo prasme sudėtingą kelio ruožą, kad jis atitiktų ES kelių infrastuktūros plėtros reikalavimus, užtikrintų saugų susisiekimą.  Eismo intensyvumas  šioje „Via Baltica“ trasos dalyje siekia beveik 7 tūkst. automobilių per parą. Trečdalį jų sudaro sunkusis transportas. Kelio paskirtis – tranzitinė, tačiau prie jo nėra jungiamųjų kelių, taigi tas pats kelias atlieka tiek tranzitinio, tiek skirstomojo kelio, tiek privažiuojamojo kelio funkciją.

Esamas kelias yra 9 metrų pločio, su dviejų eismo juostų važiuojamąja dalimi. Rekonstrukcijos metu esama kelio danga bus stiprinama, o sankryžų vietose, dėl papildomų eismo juostų atsiradimo, bus platinama iš abiejų kelio pusių. Visame ruože numatomas smėlio pasluoksnio drenažo įrengimas su išvedimu į pakelės griovius ir pralaidas. Tai reiškia, kad visame darbų ruože abipus kelio bus daromos iškasos, o pakelės grioviai gilinami ir tvirtinami.

Darbų vykdymo metu bus rekonstruotos 8 pralaidos, naujai įrengta 1,845 km atitvarų, rekonstruota 18 autobusų sustojimo aikštelių. Sankryžų ir autobusų sustojimo aikštelių zonose planuojama naujai įrengti 1,264 km dviračių ir pėsčiųjų takų.

Į rekonstruojamą  kelią įsijungia du rajoninės reikšmės keliai: Dumblaukiai–Uliūnai ir Barklainiai–Ėriškiai. Taip pat įsilieja ir šalia esantys privažiavimai prie gyvenamųjų teritorijų, gyvenviečių, Panevėžio miesto Šilaičių kapinių, kavinės šalia Uliūnų miestelio, smulkūs vietiniai keliai. Projekte iš viso numatoma rekonstruoti 73 nuovažas.

Darbai vykdomi vadovaujantis 2015 m. kovo 24 d. pasirašyta sutartimi su Lietuvos automolinių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos. Projektas – „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“. Sutarties kaina su PVM – 22,79 mln. EUR. Sutartyje numatyta darbų pabaiga – 2016 m. sausio 24 d.