Naujų darbuotojų pritraukimą, kaip vieną pagrindinių šių metų iššūkių, tyrime nurodė 53 proc. Lietuvoje, 55 proc. Latvijoje ir net 60 proc. Estijoje apklaustų bendrovių. Tinkamą patirtį ir įgūdžius turinčių specialistų trūkumą jaučia apie 35 proc. Lietuvos, 42 proc. Latvijos ir 45 proc. Estijos bendrovių.

Baltijos šalių smulkaus ir vidutinio verslo atstovai taip pat nurodo, kad atviros darbo pozicijos dažnai išvis nesudomina reikiamo skaičiaus kandidatų. Taip teigia 18 proc. Lietuvoje, 13 proc. Latvijoje ir 15 proc. Estijoje apklaustų bendrovių.

„Manau, kad tokia situacija galėjo susiformuoti dėl nuotolinio darbo. Pirma, dirbant iš namų tarsi išnyko geografinės linijos – darbuotojai suprato, kad tam, jog dirbtum kitame mieste ar net šalyje įsikūrusioje bendrovėje nebereikia keisti gyvenamosios vietos. Antra, verslui sudėtinga nuotoliniu būdu atskleisti kitus, ne finansinius, darbo įmonėje privalumus, tokius kaip bendrovės kultūra. Kita vertus, ekonomikai esant pakilime, yra santykinai didelė darbų pasiūla lyginant su potencialių talentų skaičiumi, tad susidaro tam tikras vakuumas“, – sakė „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

Beveik 70 proc. Baltijos šalių bendrovių nurodė, kad jų darbuotojai šiemet bent iš dalies dirbo nuotoliniu būdu. Darbą biure organizavo apie 20 proc. Lietuvos, 25 proc. Latvijos ir Estijos bendrovių.

Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys į imunizacijos ir vakcinacijos nuo COVID-19 lygį įmonėse. Šioje srityje pirmauja lietuviai – net 45 proc. Lietuvoje apklaustų bendrovių nurodė, kad daugiau nei 90 proc. įmonės darbuotojų jau yra pasiskiepiję arba persirgę koronavirusu. Latvijoje tokį imunizacijos lygį pasiekė apie 19 proc., Estijoje – 28 proc. bendrovių.

Papildomų priemonių, kad paskatintų darbuotojus skiepytis, ketina imtis apie penktadalis – 28 proc. Lietuvoje, 18 proc. Latvijoje ir 16 proc. Estijoje apklaustų verslininkų. Iš jų didžioji dalis (70 proc.) darbuotojus motyvuoti ketina vadovų pavyzdžiui ir komunikacija apie vakcinaciją nuo COVID-19, 12 proc. svarsto papildomas finansines paskatas, dar apie 10 proc. – papildomus laisvadienius pasiskiepijusiems darbuotojams.

„Luminor“ banko apklausa buvo atlikta 2021 m. rugsėjį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų bendrove „Norstat“. Apklausos dalyviai – 750 Baltijos šalių SVĮ vadovai ir padalinių vadovai.

Pasak banko, dažniau įmonės „Brexit“ pasekmes vertino neutraliai – taip mano 33 proc. Latvijoje, 26 proc. Estijoje ir 46 proc. Lietuvoje apklaustų vadovų.

Pasak „Luminor“, palyginti su tyrimu, atliktu 2019 metais, prieš pat „Brexit“ Estijos ir Latvijos SVĮ vadovai tapo optimistiškesni. Jei 2019 metais 27 proc. Latvijos ir 18 proc. Estijos smulkaus ir vidutinio verslo atstovų jaudinosi dėl galimo neigiamo „Brexit“ poveikio verslui, tai paskutinės apklausos metu tokių įmonių buvo žymiai mažiau – 9 proc. ir 8 proc. atitinkamai. Lietuvos verslininkų nuomonė keitėsi nežymiai, tačiau neigiamų vertinimų taip pat mažėjo – „Brexit“ 2019 metais neigiamai vertino 16 proc., o 2020 metais – 12 proc. apklausos dalyvių.

„Pastebėjome, kad artėjant Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienai, smulkaus ir vidutinio verslo prognozės 2020 metų gruodžio mėnesį tapo neutralesnės. Tačiau plėsti veiklos šiais metais neketina beveik trečdalis apklaustų įmonių Lietuvoje ir Latvijoje, daugiau nei pusė Estijoje“, – teigė „Luminor“ banko Verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas.

65 proc. Estijos, 56 proc. Latvijos ir 39 proc. Lietuvos SVĮ vadovų nurodė, kad jų verslo „Brexit“ nepaveiks, nes įmonė Jungtinėje Karalystėje veiklos neplėtoja. Daugiau nei pusė Baltijos šalyse apklaustų SVĮ teigia verslo 2021 metais plėsti neketiną dėl pasaulinių įvykių pasekmių nenuspėjamumo – tarp jų ir „Brexit“.

Remiantis 2020 metų apklausa, COVID-19 pandemija šiuo metu verslui kelia daugiau neaiškumų nei „Brexit“. Net 67 proc. Lietuvos, 52 proc. Latvijos ir 48 proc. Estijos SVĮ atstovų mano, kad užsitęsę ribojimai, susiję su pandemija, neigiamai paveiks jų verslo tvarumą.

Lietuviškos įmonės dirbo pelningiau                             

Į naująjį didžiausių įmonių Baltijos šalyse TOP 50 pagal 2019 m. rezultatus pateko 30 lietuviškų įmonių (pernai buvo 29), 10 latviškų bendrovių (pernai – 7) ir 10 įmonių iš Estijos (pernai – 14). Iš viso šios įmonės pernai uždirbo 48,232 mlrd. Eur, iš kurių 66,8 proc. (32,246 mlrd. Eur) yra Lietuvos įmonių pajamos, 18,5 proc. – Latvijos bendrovių sugeneruotos lėšos (8,912 mlrd. Eur) bei 14,7 proc. – Estijos įmonių apyvartos (7,074 mlrd. Eur).

Pagal pernai uždirbtą pelną Lietuvos įmonės atrodė dar sėkmingiau. Iš viso TOP 50 didžiausių įmonių Baltijos šalyse pernai uždirbo 1,659 mlrd. Eur pelno, iš kurių net 75,4 proc. (1,251 mlrd. Eur) – tai 30-ties lietuviškų įmonių uždirbtas pelnas. Atitinkamai, sąraše esančios 10 latviškų įmonių uždirbo 13,8 proc. pelno (229 mln. Eur), o 10 bendrovių iš Estijos – 10,8 proc. pelno (179 mln. Eur).

Naujausiame „Coface“ TOP 50 sąraše bendrovės iš Lietuvos išsiskyrė ir didesniu pelningumu. 2019 m. duomenimis, į reitingą patekusių Lietuvos bendrovių uždirbto pelno ir apyvartos santykis sudarė 3,9 proc. (pernai – 2,9 proc.), o anksčiau pagal šį rodiklį pirmavusių Estijos įmonių vidutinis pelningumas sumažėjo iki 2,5 proc. (buvo 4,3 proc.). Įmonės iš Latvijos pagal pelningumą pakilo į II-ą vietą; naujausiais duomenimis šis rodiklis siekia 2,6 proc., kai pernai buvo 2,5 proc. 

Pirmajame Baltijos šalių TOP 50 dešimtuke – 7 bendrovės iš Lietuvos, 2 iš Latvijos ir viena iš Estijos

Didžiausių Baltijos šalių TOP 50 įmonių sąrašą pradeda 7 lietuviškos bendrovės – „Vilniaus prekyba“ (1, pernai buvo 2; 4,934 mlrd. Eur, augo 17 proc.), „Orlen Lietuva“ (2, pernai buvo 1; 4,577 mlrd. Eur, krito 3 proc.), „Maxima grupė“ (3/3; 3,993 mlrd. Eur, augo 16 proc.), „Maxima LT“ (5/5;1,71 mlrd. Eur; augo 4 proc.), „ME Investicija“ (7/10; 1,122 mlrd. Eur, augo 24 proc.), „Sanitex“ (8/8; 1, 099 mlrd. Eur, augo 7 proc.) ir „Ignitis grupė“ (9/7; 1,079 mlrd. Eur, augo 5 proc.).

Iš latviškų bendrovių į pirmąjį dešimtuką pateko „Uralkali Trading“ (4/4; 1,913 mlrd. Eur, krito 2 proc.) ir „Elko grupa“ (6/6; 1,612 mrd. Eur, augo 12 proc.), o iš Estijos – vienintelė „Eesti Energia“ (10/14; 956 mln. Eur, augo 9 proc.).

Sąrašo naujokės iš Lietuvos – „Lidl Lietuva“ ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“

Į naujausią „Coface“ TOP 50 reitingą šiemet pateko 3 naujokės – iš karto į 15 poziciją šovusi Estijos bendrovė „NG Investeeringlud“ (873 mln. Eur apyvarta, per metus augo 6 proc.) bei dvi įmonės iš Lietuvos: prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ (44 vieta, 469 mln. Eur, augo 27 proc.) bei biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (47 vieta, 440 mln. Eur, augo 49 proc.).

Lietuvos įmonės augo 21 proc., Estijos – 5,3 proc., o Latvijos įmonių apyvarta traukėsi 0,5 proc.

Įmonių iš Lietuvos skaičiaus didėjimą TOP 50 reitinge lėmė beveik keturis kartus spartesnis augimas. Lietuvos įmonių vidutinis augimas sudarė 21 proc., Estijos – 5,3 proc., o bendra Latvijos įmonių apyvarta vidutiniškai traukėsi 0,5 proc.

Tarp lietuviškų bendrovių apyvartą labiausiai augino UAB „Ignitis“ (49 vieta, 433 mln. Eur, 108 proc. metinis augimas) bei žemės ūkio produktų ir maisto prekybos įmonė „Agrorodeo“ (30 vieta, pernai buvo 64; 601 mln. Eur; 72 proc. augimas). Po 20 proc. ir spartesnį augimą pademonstravo dar 9 mūsų šalies įmonės: „ME Investicija“ (7/10; 1,122 mlrd. Eur, augo 24 proc.), „Girteka Logistics“ (12/18; 945 mln. Eur, augo 24 proc.), „Avia Solutions Group“ (28/50; 607 mln. Eur; augo 40 proc.), „VG Holding“ (26/32; 644 mln. Eur; augo 21 proc.), „Circle K Lietuva“ (31/42; 574 mln. Eur; augo 24 proc.), „Linas Agro“ (32/47; 571 mln. Eur; augo 30 proc.), „Norfos mažmena“ (33/40; 563 mln. Eur; augo 20 proc.), UAB „Modus grupė“ (39/67; 505 mln. Eur; augo 49 proc.).

Tarp Estijos ir Latvijos bendrovių ryškesnio augimo pasiekė tik Estijos „NT Bunkering“ (27/37, 634 mln. Eur; augo 30 proc.) ir Latvijos „Air Baltic Corporation“ (40/53; 502 mln. Eur; augo 25 proc.). Didžioji dalis kaimyninių šalių įmonių išlaikė stabilias pajamas arba augo iki 9-12 proc., o tarp kaimyninių šalių įmonių traukėsi „Ericsson Eesti“ (29/20; 607 mln. Eur; krito 14 proc.) iš Estijos bei Latvijos įmonė „Uralchem Trading“ (36/36; 529 mln. Eur; apyvarta mažėjo 40 proc.).

Prieš pandemiją didžiausią teigiamą įtaką Baltijos šalių ūkiams padarė investicijos į ekonomikos skaitmenizavimą ir IT paslaugų plėtrą – tai sušvelnino COVID-19 poveikį ir vėliau padėjo sėkmingiau atlaikyti pandemijos smūgius.

Didžiausi darbdaviai – taip pat Lietuvoje

Iš kitų Baltijos šalių Lietuva išsiskiria didžiosiose įmonėse dirbančių žmonių skaičiumi. Pvz., Lietuvoje net 180613 darbuotojų dirba didžiosiose bendrovėse, patenkančiose į TOP 50 sąrašą – tai sudaro 12 proc. visos darbo jėgos Lietuvoje (1,5 mln. gyventojų). Estijoje tokiose įmonėse dirba 4,9 proc. (34509) darbingos populiacijos (0,7 mln. gyventojų), o Latvijoje – tik 2,1 proc. (20856) visos darbo jėgos (1 mln.). 

Didžiausių darbdavių dešimtukas Baltijos šalyse 2019 m. pabaigoje atrodė taip: „Vilniaus prekyba“ (Lietuva, 45193 darbuotojai), „Maxima grupė“ (Lietuva, 40631), „ME Investicija“ (Lietuva, 13485), „Lietuvos geležinkeliai“ (Lietuva, 9190), „VG Holding“ (Lietuva, 7434), „Tallink Grupp“ (Estija, 7240), „Maxima Latvija“ (Latvija, 7425), „Palink“ (Lietuva, 6540), „Eesti Energia“ (Estija, 5300), „Koncernas Achemos grupė“ (Lietuva, 4600).

Didžiausią pelną uždirbo „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Vilniaus prekyba“ ir „Maxima grupė“ iš Lietuvos

Trys bendrovės iš Lietuvos sudaro didžiausią pelną uždirbusių įmonių trejetuką. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pelnas pernai siekė 246,6 mln. Eur (reitingo naujokė, 47 vieta, pelnas per 2019 m. augo 63 proc.), „Vilniaus prekyba“ (1/2; pelnas 203,8 mln. Eur; traukėsi 10 proc.) ir „Maxima grupė“ (3/3; pelnas – 129,1 mln. Eur; augo 11 proc.).

Išskyrė Baltijos šalių vyriausybių efektyvumą kovojant su pirmąja pandemijos banga

„Prieš pandemiją didžiausią teigiamą įtaką Baltijos šalių ūkiams padarė investicijos į ekonomikos skaitmenizavimą ir IT paslaugų plėtrą – tai sušvelnino COVID-19 poveikį ir vėliau padėjo sėkmingiau atlaikyti pandemijos smūgius, – sako Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas. – Visose Baltijos šalyse buvo pastebima palanki situacija darbo rinkoje, mažėjo mokesčiai. Finansavimas iš Europos Sąjungos fondų skatino investicijas ir tik metų pabaigoje pasijuto užsienio prekybos mažėjimas.“

„Coface“ ekspertų teigimu, pandemijos akivaizdoje Baltijos šalių vyriausybės pasižymėjo palyginti greitai priimamais sprendimais ir apribojimais, o griežčiausiai suveikė Estija, itin daug dėmesio skirdama masiniam gyventojų testavimui. Taip pat palankiai vertinama, kad glaudžiai koordinuodamos veiksmus Baltijos šalys taikė vienus iš griežčiausių apribojimų Europoje – tai padėjo efektyviau nei kitoms šalims suvaldyti COVID-19 susirgimų skaičių, o poveikis ekonomikoms buvo ženkliai mažesnis, nei prognozuota. Visame ES rinkos kontekste ypač sėkmingai vertinamos Lietuvos pastangos – mūsų šaliai šiais metais prognozuojamas iki 2 proc. BVP kritimas, kuris yra mažiausias tarp visų ES šalių.

Palyginti su 2008-2009 m. ištikusia ekonomine krize, kai Baltijos šalys nukentėjo labiausiai, šiemet šio regiono ekonomika parodė įgytą atsparumą – didžiausios įtakos tam turėjo laiku atliktos investicijos į ekonomikos skaitmenizavimą ir IT paslaugas. Tačiau, ekspertų teigimu, visų Baltijos šalių ūkiai išlieka atviri ir tiesiogiai priklauso nuo prekių ir paslaugų paklausos užsienyje. Pagal prekių ir paslaugų eksporto santykį su šalies BVP Lietuva išsiskiria aukščiausiu rodikliu – 79 proc. (pernai buvo 82 proc.), Estijoje šis santykis siekia 73 proc. (buvo 72 proc.), Latvijoje – 60 proc.(buvo 59 proc.).

Vis dėlto ištikus pandemijai visose Baltijos šalyse vidaus paklausa mažėjo dviženkliais skaičiais, o antroji pandemijos banga toliau silpnina vartotojų pasitikėjimą ir neleidžia vidaus vartojimui atgauti prieš metus buvusio lygio. Gyventojų ryžtą pirkti dar labiau slopina augantis nedarbo lygis ir lėtai didėjantis darbo užmokestis. Tiesa, teigiamos įtakos Baltijos šalių ūkiams turi investicijos į tęsiamas „Rail Baltika“ statybas, kuriomis siekiama prijungti Baltijos šalių geležinkelius prie kitų Europos šalių. Vis dėlto šio projekto pabaiga tikėtina ne anksčiau kaip 2026 m.

Šalių vyriausybių taikomos paramos verslui priemonės pristabdė nedarbo augimą ir bankroto bylų iškėlimą, taip pat sušvelnino recesijos įsibėgėjimą. Situacija šalių biudžetuose ir prisiimtose skolose blogės, tačiau šiuo metu kovai su pandemija šalių vyriausybės turi pakankamai fiskalinių priemonių. 2021 m. visų Baltijos šalių ūkiams prognozuojamas augumas, tačiau įmonių ir gyventojų finansinė padėtis gali blogėti, kai bus išnaudotos pandemijos metu pritaikytos paramos priemonės.

Pagal BVP dalį vienam gyventojui Estija lenkia Lietuvą ir Latviją

2019 m. pabaigoje Baltijos šalyse iš viso gyveno beveik 6,1 mln. gyventojų. Beveik pusė jų (2,9 mln., 47,6 proc.) yra Lietuvos gyventojai. Latvijoje gyvena beveik trečdalis (1,9 mln., 31,1 proc.), o Estijoje – vos daugiau nei penktadalis (1,3 mln.; 21,3 proc.) visų Baltijos šalių gyventojų.

Kaip ir ankstesniais metais, pagal šalies BVP ir gyventojų skaičiaus santykį pirmauja Estija, kurioje vienam gyventojui atitenka 21,22 tūkst. Eur (pernai buvo 19,5 tūkst. Eur, o šalies BVP augo sparčiausiai iš visų Baltijos šalių – net 5 proc.). Antroje vietoje – Lietuva, kurioje per metus vienam gyventojui atitenka 17,46 tūkst. Eur (prieš metus buvo 16,1 tūkst. Eur, o BVP augo 3,9 proc.). Trečiojoje vietoje – Latvija, kurioje atitinkamai vienam gyventojui atitenka 15,92 tūkst. Eur (buvo 15,3 tūkst. Eur, o BVP augo 2,2 proc.).

Estija taip pat pasižymėjo žemiausiu nedarbo lygiu – 4,4 proc., kai Lietuvoje šis rodiklis pernai siekė 6,3 proc., o Latvijoje – 8,3 proc.

„Coface“ Baltijos įmonių TOP 50 reitingas apima didžiausias regiono įmones, remiantis jų apyvarta kalendoriniais 2019 m. Tyrimas apima Estiją, Latviją ir Lietuvą. Į reitingą įtrauktos didžiausios Baltijos šalių įmonės, kurių apyvarta yra ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į reitingą nepateko finansinių paslaugų teikėjai, tokie kaip bankai, draudimo bendrovės, lizingo bendrovės ir brokeriai. „Coface“ reitingas yra pagrįstas pajamomis ir kitais svarbiausiais verslo rodikliais, pvz., grynuoju pelnu ir darbuotojų skaičiumi. Įmonės, kurios buvo pakviestos, tačiau atsisakė pateikti informaciją, į galutinį reitingą nepateko.

"Man svarbiausia, kad būtų pilnas projekto finansavimas ir iš visų pusių būtų žiūrima į priekį. (...) Šalys bendrą tikslą mato, bet skirtingais keliais, todėl įgyvendinimo modelis yra sudėtingesnis", – BNS sakė I. Degutis, ketvirtadienį "RB Rail" vadovo poste laikinai pakeitęs atsistatydinusią Baibą Rubesą.

Anot jo, daug laiko ir diskusijų reikalauja bendro įmonės biudžeto parengimas, kadangi Latvija ir Estija savo dalį turi tvirtinti kartu su nacionaliniais biudžetais – šios šalys bendroje įmonėje dalyvauja per ministerijų įmones. Tuo metu Lietuva savo indėlį skiria per antrinę "Lietuvos geležinkelių" bendrovę "Rail Baltica statyba".

"Matome, kad "Lietuvos geležinkelių" ir ministerijų yra pilnas noras įgyvendinti "Rail Baltica" projektą. Iš kitos pusės projekto įgyvendinimo struktūra yra sudėtinga, nėra lengvų klausimų, nes "Lietuvos geležinkeliai"de facto yra mūsų akcininkai, o Latvijoje ir Estijoje yra įmonės po ministerijomis, ten finansuojama iš valstybių biudžetų. Dėl to valdymo modelis yra sudėtingas", – kalbėjo I. Degutis.

Anot jo, artimiausi jo darbai yra išlaikyti darbuotojų motyvaciją po B. Rubesos pasitraukimo bei tęsti jau pradėtus ir rengti naujus konkursus.

Trejus metus "RBRail" vadovavusi ir netikėtai, likus mėnesiui iki kadencijos pabaigos, pasitraukusi B. Rubesa pareiškė, kadprojektui kyla didelė rizika dėl bendros įmonės Stebėtojų tarybos bei projekto naudos gavėjų elgesio ir sprendimų.

Anot jos, dabartinė įmonės struktūra kelia nerimą, kad tiek "RBRail", tiek ir "RailBaltica" "tampa konkrečiai "Lietuvos geležinkelių" verslodalimi".

"RB Rail" Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas Karolis Sankovskis BNS atmetė B. Rubesos kritiką ir jos kaltinimus pavadino interpretacijomis.

5,8 mlrd. eurų vertės "Rail Baltica" projektą numatoma įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos

Įmones vertino investicinės bankininkystės ir finansų patarėja „Prudentia“ ir „Nasdaq Riga“, bendradarbiaudamos su kredito biuru „Creditinfo“.

Palyginti su pernykščiu vertinimu, „Swedbank“ grupės vertė sumažėjo 32 proc., o antroje vietoje TOP10 sąraše likusios SEB grupės vertė sudarė 1,5 mlrd. EUR. Tai 21 proc. mažiau nei metais anksčiau. Visgi, sumažėjusi vertė nesutrukdė abejoms bankininkystės grupėms išlikti vertingiausiomis įmonėmis Baltijos šalyse.

Aukščiausiai tarp Lietuvos įmonių – šeštoje vietoje - rikiuojasi „Maxima Grupė” (pernai 5 vieta). Jos vertė, palyginti su pernai, padidėjo 20 proc. ir pasiekė beveik 1,3 mlrd. eurų. Viena pozicija žemiau – septinta – pirmą kartą tarp vertingiausių regionio įmonių patekusi „Orlen Lietuva“, kuri vertinama 976 mln. eurų.

Į TOP10 pateko dar dvi Lietuvos bendrovės – „Lietuvos energija“ (8 vieta šiemet, 8 vietai pernai) ir „Lietuvos geležinkeliai“ (9 vieta šiemet, 7 pernai). Praėjusiais metais tarp vertingiausių Baltijos šalių įmonių pateko trys Lietuvos bendrovės.

„Creditinfo“ grupės plėtra Baltijos šalyse sudarė sąlygas mūsų partneriams įvertinti ir atrinkti didžiausios vertės įmones visose trijose Baltijos valstybėse bei palyginti jas tarpusavyje“ - sako Andrius Bogdanovičius, kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.

Ceremonijoje Rygoje „Prudentia” ir „Nasdaq Riga” taip pat vienuoliktus metus iš eilės paskelbė 101-ą didžiausios vertės Latvijos bendrovę, kurių priešakyje – „Latvenergo” (1,3 mlrd. eurų). Antroje vietoje pagal vertę – Latvijos „Swedbank“ (833 mln. eurų).

„Prudentia” ir „Nasdaq Riga” didžiausios vertės Latvijos įmones skelbia nuo 2005 m. Antrus metus iš eilės įmonės buvo vertinamos bendradarbiaujant su „Creditinfo“ grupės įmonėmis Baltijos šalyse.