Kaip informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nuotoliniame susitikime už sportą atsakingi ministrai patvirtino, kad jų „tvirta pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo varžybose nepasikeitė“.

„Šalys yra įsitikinusios, kad nacionalinės sporto federacijos turėtų veikti aktyviau. Susitikimo metu sutarta, kad šalys ir toliau turėtų laikytis tvirtos pozicijos ir ieškoti tinkamų sprendimų ir savo šalių viduje“, – teigiama pranešime.

Anot ŠMSM, susitikime palaikyta Lietuvos pozicija dėl būtinybės kreiptis į sporto federacijas, kviesti jas pasirašyti bendras deklaracijas, kad prieštaraujama Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose, ir išplatinti jas tiek Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK), tiek kitoms tarptautinėms federacijoms. Lietuva ir Lenkija tokias deklaracijas jau yra pasirašiusios.

Ministrai ir už sportą atsakingi pareigūnai svarstė galimybes kreiptis į tarptautines verslo organizacijas, turinčias atstovybes šalyse, kad jos neremtų tarptautinių varžybų, kuriose dalyvauja agresorių atstovai.

Estijos atstovas atkreipė dėmesį į galimybę kreiptis ir į olimpinių žaidynių transliuotojus.

Savo ruožtu Lietuva siūlo vyriausybių lygmeniu kreiptis į Prancūzijos vyriausybę, skatinant neleisti olimpinėse žaidynėse dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.

Kovo pabaigoje TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) pranešė, kad komitetas rekomendavo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti varžybose „neutraliu“ statusu. Kai kurios tarptautinės sporto federacijos, pasinaudodamos  šia rekomendacija, įsileidžia rusus ir baltarusius į sporto varžybas.

Tačiau dalis ES valstybių siekia didinti spaudimą tarptautinėms organizacijoms ir neleisti atletų iš Rusijos ir Baltarusijos į olimpines atrankas, kol tęsiama agresija Ukrainoje.

„Neįmanoma kalbėti apie šių valstybių atstovų neutralumą, kai toliau vykdomos ukrainiečių egzekucijos, tęsiami karo nusikaltimai. Pastangos grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į varžybas prisidengiant neutralumu tik stiprina šių šalių propagandą ir leidžia šiai toliau transliuoti melą, kad ne visi mato Rusiją ar Baltarusiją agresorėmis“, – pranešime teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždininenė.

„Mes su tuo nesutinkame, todėl skiriame ir skirsime maksimalias pastangas, kad tarptautinės federacijos neleistų šių šalių atstovams dalyvauti olimpinėse atrankose. Mums labai svarbu, kad atrankose į olimpines žaidynes dalyvautų mūsų šalies sportininkai ir jiems nereikėtų varžytis su agresorių atstovais“, – tvirtino ministrė.

Šįmet vasarį Baltijos šalys ir Lenkija kreipėsi į tarptautines sporto federacijas ir TOK, kviesdamos išlaikyti draudimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose.

Vasarį pasirašytas bendras 35 šalių sporto ministrų ir už sportą atsakingų pareigūnų pareiškimas, kuriuo TOK raginamas neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams vėl dalyvauti varžybose .

ŠMSM yra priėmusi sprendimą valstybės lėšomis nefinansuoti Lietuvoje rengiamų tarptautinių aukšto meistriškumo varžybų, kuriose dalyvauja agresorių sportininkai.

Ministerija garantuoja, jog Lietuvos sporto šakų federacijos, nedalyvaujančios varžybose kartu su Rusijos ir Baltarusijos sportininkais, finansiškai nenukentės: finansuojant šias federacijas bus užskaityti anksčiau vykusių varžybų rezultatai.

Šį raginimą Europos Komisijai ministrai išsakė antradienį vykstančiame Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų susitikime Briuselyje, informavo Lietuvos Kultūros ministerija.

„Raginame Europos Komisiją pagal savo kompetenciją siekti, kad Europos palydovinių paslaugų teikėjai nutrauktų Kremliaus kontroliuojamų propagandinių kanalų transliacijas per palydovus. Taip pat raginame visas valstybes nares toliau užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi sankcijų režimo“, – sakoma bendrame pareiškime.

Pasak S. Kairio, europiniai palydovai neturi būti naudojami Rusijos propagandiniams TV kanalams retransliuoti ir skleisti dezinformaciją pasaulyje.

Ministras pabrėžė, jog bendras šalių siekis yra „laisva, stipri, savo kultūrą ir istoriją išsaugojusi Ukraina Europoje“.

„Šiuo metu kartu su kitomis regiono šalimis įvairiuose formatuose siekiame atkreipti dėmesį į agresorės Rusijos dešimtmečiais tęsiamą istorijos klastojimą. Šiandien Rusija yra ypač agresyvi skleisdama melą, propagandą ir dezinformaciją, – teigė S. Kairys.

„Adekvatus sovietų nusikaltimų vertinimas ir išmoktos istorijos pamokos mums turi pasitarnauti užkertant kelią šiandien Rusijos skleidžiamiems mitams. Pasauliui svarbu tinkamai įvertinti sovietų įvykdytą Holodomorą ir pripažinti jį ukrainiečių tautos genocidu. Lietuva tai padarė dar 2005 metais“, – kalbėjo jis.

Pasak ministerijos, S. Kairys taip pat parėmė šiuo metu rengiamą Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir pasisakė už sankcijų Rusijai stiprinimą.

Tarybos sesijoje pristatyta pažangos ataskaita dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto, kuriuo siekiama sustiprinti pagrindines laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos veiklos demokratinėje visuomenėje sąlygas.

Ministras pabrėžė, kad šis aktas sustiprintų atsparumą prieš Rusijos karo propagandą ir dezinformaciją.

„Tai vertinga priemonė kovai su dezinformacija, ji pasitarnaus visuomenės saugumui, padės puoselėti kokybišką žurnalistiką ir europinę demokratiją“, – pasisakyme kalbėjo ministras.

Ministras taip pat išreiškė palaikymą bendro europinio paramos Ukrainos kultūros sektoriui fondo sukūrimui, jis informavo ir apie Lietuvos Vyriausybės sukurtą fondą Ukrainai atkurti ir planus šio fondo lėšomis atstatyti bent vieną Ukrainos kultūros objektą.

ES kultūros ministrų taryba pritarė 2023–2026 metų darbo planui kultūros srityje, jame skiriamas dėmesys ir Ukrainos kultūros paveldo apsaugai.

Pasak ministerijos, Lietuvai yra svarbūs plane numatyti veiksmai dėl kultūros ir sveikatos sąveikos, bibliotekų vaidmens stiprinimo, kultūros ir kūrybos sektorių skaitmeninės transformacijos, kultūros statistikos.

S. Kairys Briuselyje taip pat susitiko su Europos Komisijos vicepirmininke Vera Jourova ir Estijos kultūros ministre Piret Hartman bei Latvijos kultūros ministerijos valstybės sekretore Dace Vilsone. Susitikimuose aptarti klausimai, susiję su parama Ukrainai, kova su dezinformacija, ES sankcijų įgyvendinimu, Europos žiniasklaidos laisvės aktu bei istorine atmintimi.

Sekmadienio vakarą išplatintame bendrame pareiškime ministrai ragina ES ir toliau palaikyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje, pačios Ukrainos ir kai kurių kitų valstybių jau vykdomus tyrimus, kurie „atlieka esminį vaidmenį“ renkant įrodymus, siekiant nustatyti ir nubausti atsakingus už karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui.

„Bet mūsų pastangos neturi tuo apsiriboti. Šiuo metu nėra tarptautinio teismo ar tribunolo, kuris galėtų patraukti atsakomybėn Rusijos aukščiausius politinius ir karinius lyderius, kad jie atsakytų už agresijos nusikaltimus prieš Ukrainą“, – teigiama pareiškime.

„Turi būti įkurtas Specialusis baudžiamasis tribunolas agresijos nusikaltimams prieš Ukrainą, kad ši teisinė spraga būtų užpildyta“, – tvirtina ministrai.

„Pagrindiniai šios žudikiškos agresijos sumanytojai, kurstytojai ir pagalbininkai negali išvengti teisingumo tik dėl spragos tarptautinėje baudžiamojoje jurisdikcijoje“, – teigia Baltijos valstybių diplomatiniai vadovai.

Raginimas išplatintas Liuksemburge vyksiančios ES Užsienio reikalų ministrų tarybos išvakarėse.

Atskiri tyrimai

Ministrų pareiškime taip pat pabrėžiama, kad šis naujas institutas ne dubliuotų, o tik papildytų Tarptautinio Baudžiamojo Teismo tyrimus.

„Kol Tarptautinis Baudžiamasis Teismas atliktų tyrimus dėl asmenų karo nusikaltimų, genocido, nusikaltimų žmoniškumui, Specialiojo Tribunolo atsakomybė būtų agresijos nusikaltimai“, – tvirtina ministrai.

Laiške atkreipiamas dėmesys, kad pastaruoju metu stebimos tyčinės atakos prieš Ukrainos gyventojų namus, mokyklas, netgi žaidimų aikšteles, kaip ir kitą civilinę infrastruktūrą, yra „tik paskutinis Rusijos neišprovokuotos teroro kampanijos prieš Ukrainos žmones epizodas“.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat teigia, kad agresija reikalauja „nuodugnaus teismo“.

„ES turi užtikrinti, kad atsakomybės Rusijos tebesitęsiančiai agresijai ir karo nusikaltimams Ukrainoje siekimas būtų ES politikos ir veiksmų centre“, – socialiniame tinkle „Twitter“ skelbia ministras.

Teisinė spraga

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris jau 20 metų nagrinėja sunkiausių nusikaltimų bylas, jau po savaitės nuo Rusijos invazijos pradėjo tyrimą dėl jos vykdomų nusikaltimų.

Tačiau jis negali nagrinėti kaltinimų dėl agresijos, nes nei Ukraina, nei Rusija nėra ratifikavusios Romos statuto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino Vakarus sukurti Specialųjį tribunolą, kuris leistų  nubausti visus Rusijos „žudikus ir kankintojus“.

Kyjivas teigia parengęs ir valstybių partnerių diplomatams perdavęs tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektą, kurį turėtų pasirašyti vyriausybės, tačiau Ukrainos idėja kol kas platesnio palaikymo nesulaukė. Lietuva tarptautinę bendruomenę tokį tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus, ragino kurt praktiškai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Lietuva taip pat dar liepą siūlė tokį specialųjį tribunolą kurti tarptautinei bendruomenei.

TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) yra pareiškęs, kad Ukraina gali Hagos teismui išduoti karo nusikaltimais įtariamus rusus, nepaisant to, kad Maskva nėra jo narė.

Taip jie sureagavo į Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prašymą paspartinta procedūra nagrinėti klausimą dėl šalies stojimo į Aljansą.

„Ukrainos draugai Baltijos šalyse visiškai pritaria tam, kad Ukraina būtų kuo greičiau priimta į NATO“, – teigiama analogiškuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatijų vadovų Gabrieliaus Landsbergio, Edgaro Rinkevičiaus ir Urmo Reinsalu (Urmo Reinsalaus) įrašuose tviteryje.

„Ukrainos įkvepianti drąsa tik sustiprintų mūsų aljansą“, – rašė ministrai.

Ukraina jau seniai reiškė norą tapti NATO nare, tačiau kai kurios Aljanso narės skeptiškai vertina Kyjivo galimybes įstoti į bloką.

Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pagreitintos stojimo į NATO procedūros paprašė praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis.

Tarptautinė bendruomenė šią aneksiją laiko neteisėta ir žada įvesti Maskvai naujas sankcijas.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, Lietuva siekia NATO sprendimų, atspindinčių realią situaciją ir grėsmes, kurios toliau didėja, rašoma ministerijos (KAM) pranešime.

Nuotoliniame susitikime su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu), Lietuvos ministras teigė, jog Rusija ne veltui eskaluoja tranzito į Kaliningradą klausimą, todėl brigados paminėjimas NATO sprendimuose yra būtinas.

„Taip pat kaip ir JAV lyderystė šiuos sprendimus priimant“, – rašoma KAM pranešime.

Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.

Prieš viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas sustiprins rytiniame sparne dislokuotas pajėgas iki brigados dydžio vienetų.

Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos.

JAV pajėgos Lietuvoje nepertraukiamai rotuojamos nuo 2019-ųjų.

Šiuo metu Lietuvoje tarnauja jau penkta JAV bataliono dydžio pajėgų rotacija – JAV kariuomenės 4-osios pėstininkų divizijos 3-iosios šarvuočių brigados kovinės grupės 66-ojo šarvuočių pulko 1-asis batalionas (1-66).

Jis pakeitė nuo praėjusių metų rudens Lietuvoje dislokuotus JAV sunkiojo 3-66 bataliono karius bei jų rotacijos pradžioje atsigabentą karinę techniką.

Ministrai apsikeitė patirtimi formuojant būtinas maisto atsargas savo šalyse ir sutiko, kad padėtis žemės ūkio rinkose yra sudėtinga visur.  Maisto gamintojai patiria smarkai išaugusias gamybos sąnaudas, susiduria ir su kitais iššūkiais.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, į šalių strateginių planų dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos turinį taip pat reikia pažvelgti iš naujo. Planų kontekstas turi atitikti ilgalaikius Europos tikslus ir naujus iššūkius, su kuriais šalys susiduria trumpuoju laikotarpiu. Kad tai būtų realu, BŽŪP strateginių planų tvirtinimo procese turėtų būti užtikrintas subsidiarumas ir lankstumas.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė solidarumo ir paramos Ukrainai svarbą, reikšmingai prisidedant prie apsirūpinimo maistu Europoje ir pasauliniu lygiu.  Rusijos invazija į Ukrainą pridėjo nestabilumo ir taip įtemptose žemės ūkio rinkose, pagrindinių žaliavų kainos smarkiai išaugo.

Labai svarbu užtikrinti mūsų ūkininkų gyvybingumą ir žemės ūkio gamybos tęstinumą, nes tai yra pagrindinė sąlyga užtikrinti aprūpinimą maistu.

„Labai svarbu užtikrinti mūsų ūkininkų gyvybingumą ir žemės ūkio gamybos tęstinumą, nes tai yra pagrindinė sąlyga užtikrinti aprūpinimą maistu, tęsti eksportą ir padėti kitiems. Neapibrėžtumas ir pažeidžiamumas rinkose išliks ilgai, todėl Komisija turėtų atidžiai stebėti ir prireikus būti pasirengusi laiku pateikti papildomų sprendimų“, – sakė ministras K. Navickas. Jis taip pat pastebėjo, kad reikalingi nauji logistikos sprendimai, užtikrinantys tinkamą maisto tiekimo grandinių funkcionavimą.

Estijos žemės ūkio ministras Urmas Kruuse atkreipė dėmesį į didelę priklausomybę nuo importuojamų trąšų ir gyvulių pašarų bei pabrėžė apsirūpinimo maistu svarbą: „Dabartinė situacija aiškiai parodo, koks svarbus yra šalių gebėjimas užtikrinti apsirūpinimą maistu. Mūsų apsirūpinimas svarbiausiais maisto produktais garantuojamas viršijant nacionalinį poreikį, o prekės ir toliau bus eksportuojamos“.

Latvijos žemės ūkio ministro Kasparo Gerhardo teigimu, Europos Komisija turėtų įvertinti dabartinės geopolitinės krizės bei Europos Žaliojo kurso poveikį aprūpinimui maistu Europoje ir pasaulyje.  Vertinant patiriamų sunkumų mastą ES žemės ūkio rinkose, ES galėtų padaryti daugiau.

„Parama pati įvairiausia – ir karinė, ir nekarinė. (...) Bet kad parama bus suteikta, faktas“, – žurnalistams po susitikimo sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jis su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Arčiu Pabriku bei Kalle Laanetu (Kalė Lanetu) aptarė regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos bei NATO formatuose.

Ministrai taip pat pasirašė susitarimą dėl gairių Baltijos šalių bendradarbiavimui 2022 metais.

„Baltijos šalių solidarumas ir vienybė nesikeičia dabartinių saugumo iššūkių akivaizdoje, ryšys tarp Baltijos gynybos ministerijų yra tvirtas“, – ceremonijoje kalbėjo A. Anušauskas.

Parama pati įvairiausia – ir karinė, ir nekarinė.

Išreiškė paramą Ukrainai

Lietuvos ministras teigė, kad Ukrainai galėtų būti suteikta lauko karo ligoninė, taip pat jau teikiama parama termovizoriais.

Diskusijų metu ministrai kalbėjo apie Rusijos veiksmus, pasak A. Anušausko, destabilizuojantiems saugumo situaciją tiek regione, tiek visoje Europoje.

Rusija pastaruoju metu sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos, tai pakurstė Vakarų šalių nerimą dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą.

Kalbėdamas apie situaciją Ukrainos pasienyje Latvijos gynybos ministras sakė, kad „tarptautinis dangus prieš Kalėdas yra užtemdytas tamsiais debesimis“.

„Sutarėme, kad pastarieji Rusijos veiksmai, ypač karinių pajėgų koncentracija ties Ukrainos siena, yra grėsmingas bandymas taikytis į NATO narystės siekiančios Ukrainos suverenumą“, – sakė A. Anušauskas.

Estijos ministro teigimu, Rusija ne mėgina deeskaluoti situaciją, bet tęsia pajėgų teikimą ir pateikė „absurdiškus“ reikalavimus.

Jie, pasak K. Laaneto, rodo, jog „Kremliaus tikslai išlieka tokie patys – pakeisti po Šaltojo karo susiklosčiusią saugumo architektūrą ir prikelti savo įtakos zonas“.

Ministro teigimu, parama Ukrainai tokioje situacijoje lieka prioritetu ir Estijos gynybos ministerija ieško galimybių suteikti papildomą gynybinę paramą šaliai.

Pasak K. Laaneto, nors šalys „nemato skubių karinių grėsmių Baltijos šalims šią akimirką“, jos nusprendė didinti savo pasirengimą, jeigu toks poreikis atsirastų per ateinančias savaites.

Kalbėjo apie Baltijos šalių saugumą

A. Pabrikas teigė, jog Ukraina šiuo metu gina Europos interesus, reikalaudama teisės pati rinktis savo likimą – tai, ministro teigimu, primena kelią, kurį kadaise nuėjo Baltijos šalys.

Latvijos ministro teigimu, Rusijos pateikti reikalavimai JAV primena situaciją prieš Antrąjį pasaulinį karą, kuomet kažkas kitas mėgino nuspręsti Baltijos šalių likimą joms nedalyvaujant.

„Mūsų sąjungininkai pasikeitė ir turime stiprų patvirtinimą, kad tokių kalbų nebus. Tuo metu Rusijos pusė vis dar galvoja taip pat“, – sakė A. Pabrikas.

Jis teigė, kad Baltijos šalys gali jaustis saugios tiek dėl savo, tiek dėl partnerių pajėgų regione.

Trijų šalių ministerijos taip pat sutarė koordinuoti savo veiksmus tarptautiniuose formatuose ir pabrėžė, jog sąjungininkų pajėgų buvimas yra svarbus garantas jų saugumui.

Pasak A. Anušausko, NATO ir Europos Sąjungos institucijos tinkamai sureagavo į migrantų krizę Baltijos šalių ir Lenkijos pasienyje.

„Esame dėkingi už gautą paramą ir šios situacijos rimtumo suvokimą“, – sakė jis.

Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų tęsiasi Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja veržtis į Ukrainą ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, jog Aljansas nesiplės į rytus.

Bendrame ministrų pareiškime parašyta, jog ministrai „deklaravo savo intenciją dalyvauti vystant bendrą regioninę salvinių raketų ugnies sistemą“.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, tai – tolimesnės ateities projektai.

„Mėginame laike šiek tiek sinchronizuoti. Kaip tai atrodys, dabar konkrečiai negalėčiau pasakyti, nes kol kas yra kreipimaisi, šiuo atveju, į Jungtines Amerikos Valstijas, kurios disponuoja tomis technologijomis“, – žurnalistams Kaune antradienį sakė ministras.

T.Biliūno/BNS nuotr.

Pasak jo, tai gali tapti „geru atsaku“ į Rusijos paskelbtas raudonąsias linijas.

„(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas kaip tik nori NATO šalyse, o vienintelės NATO valstybės be Norvegijos šiaurėje, su kuriomis Rusija ribojasi, yra Lenkija ir Baltijos šalys. Jis nori, kad nebūtų jos apginamos, kad nebūtų puolamosios ginkluotės, kad nebūtų amerikiečių – kad nebūtų iš esmės NATO pajėgų. Aš manau, kad su tuo sutikti negalime“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Jis Kaune susitiko su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Arčiu Pabriku bei Kalle Laanetu (Kalė Lanetu) aptarė regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos bei NATO formatuose bei pasirašė bendrą susitarimą.

Tai didelis žingsnis pirmyn mūsų bendrų pajėgumų vystyme ir didinant atgrasymą bei gynybinę galią mūsų regione.

K. Laanetas sakė, jog labai džiaugiasi dėl „itin svarbaus mūsų regionui projekto – salvinių raketų ugnies sistemų – vystymo visose trijose šalyse“.

„Tai didelis žingsnis pirmyn mūsų bendrų pajėgumų vystyme ir didinant atgrasymą bei gynybinę galią mūsų regione“, – kalbėjo Estijos ministras.

Vakarai kaltina Maskvą telkiant apie 100 tūkst. karių Ukrainos pasienyje ir rengiantis jos puolimui. Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų tęsiasi Kijevo pajėgų konfliktas su prorusiškais separatistais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.

Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviausiai bendradarbiauja rengiant karininkus Baltijos gynybos koledže, užtikrinant NATO oro policijos misiją, organizuojant bendras pratybas.

Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos.

Tai skelbiama bendrame ministrų pareiškime, kuriuo savo „Twitter“ paskyroje pasidalino Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Griežtai smerkiame taikių protestuotojų sulaikymus Rusijoje. Jie privalo būti paleisti nedelsiant. Mes visi Europos Sąjungoje turime būti ryžtingi priimant ribojančias priemones prieš Rusijos pareigūnus, atsakingus už areštus“, – sakoma pareiškime.

Griežtai smerkiame taikių protestuotojų sulaikymus Rusijoje.

Rusijoje šeštadienį per masines akcijas, skirtas  pademonstruoti solidarumą su suimtu žymiausiu Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu, sulaikyta per pusantro tūkstančio protestuotojų. Maskvoje pranešama apie prasidėjusius riaušių policijos susirėmimus su demonstrantais.

Didžiausi protestai nuo 2019-ųjų kilo po A. Navalno raginimų. Aktyviausias V. Putino kritikas praėjusį savaitgalį buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste, vos grįžęs iš Vokietijos, kur kelis mėnesius buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.