Konservatoriai šią savaitę metodiką aptarti į frakciją kviečiasi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkę Ingą Žilienę.
„Kviesime netvirtinti šitos metodikos“ – BNS sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys.
Siekiant blokuoti elektrą iš Astravo, daugiausia diskusijų kelia klausimas, kaip užkirsti kelią jos patekimui į bendrą rinką per Rusiją ir Latviją.
Perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ penktadienį pranešė, kad sutarta, jog „iš Rusijos į Latviją importuota elektra privalės turėti kilmės garantiją, kad ji yra pagaminta ne Baltarusijos gamintojų“.
Tačiau D. Kreivys teigia, kad Rusija galės piktnaudžiauti šia nuostata. Jo teigimu, būtina griežtesnė sertifikavimo sistema.
Rusija išrašys latviams sertifikatus, kad tai rusiška elektra, bet tai nieko nereiškia. Putinas Kremliuje gali ką nori išrašyti.
„Ten nėra sertifikatų, ten yra pažymos. Sertifikavimo sistema reiškia, kad turi būti tam tikra sistema, kur sertifikuojančios institucijos turi būti tose šalyse. Rusija išrašys latviams sertifikatus, kad tai rusiška elektra, bet tai nieko nereiškia. Putinas Kremliuje gali ką nori išrašyti“, – kalbėjo parlamentaras.
Ekonomikos komitete dirbantis liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad rizikų yra, tačiau geresnių variantų kol kas nematyti.
„Kitos išeities nėra – tik garantijų pateikimas apie elektros kilmę (...) Nežinau turinio, kiek ten ta metodika tobula, bet principas teisingas“, – teigė E. Gentvilas.
„Blefavimo visada gali būti, o ką Lietuva, Latvija ir Estija gali išreikalauti iš Putino daugiau? Jeigu pareikalausime sertifikatų... Galime reikalauti. Bet Rusija yra davusi daug kartų pagrindo nepasitikėti ja“, – tvirtino E. Gentvilas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva niekaip negali apsisaugoti nuo baltarusiškos elektros fizinio srauto, tačiau būtina išvengti komercinio srauto.
„Niekaip neįmanoma apsisaugoti nuo Astrave pagamintos elektros elektronų patekimo, pavyzdžiui, į Suomijos rinką per Rusiją, tada iš Suomijos per kabelį į Estiją ir t.t. Fizinio patekimo išvengti neįmanoma, svarbu, kad nebūtų komercinio srauto, kur mes pinigais mokėtume už Astrave pagamintą elektrą, tai tam paprašome sertifikatų ar garantijų, nematau skirtumo, nes vis tiek iš Rusijos pusės demonstruojamas blefavimas“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad kilmės garantijų sistema efektyviai veiktų tik tada, jeigu visos sprendimus priiminėsiančios šalys „sąžiningai ir geranoriškai“ vykdys savo pareigas.
Bendros prekybos elektra metodiką, kurią dar turi patvirtinti nacionaliniai reguliuotojai, praėjusią savaitę paskelbė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pagal metodiką, po Astravo jėgainės įjungimo, elektra iš žemyninės Rusijos pateks į Baltijos šalių rinką per Latvijos-Rusijos pjūvį, tačiau maždaug perpus mažesniu pralaidumu negu dabar nustatytas ties Lietuvos-Baltarusijos pjūviu prekybai elektra su trečiosiomis šalimis (šiuo metu Baltijos šalys su trečiosiomis šalimis elektra prekiauja per Lietuvą).
Prekybos su Rusija pralaidumą skaičiuos Latvijos operatorė AST, o su Rusijos Karaliaučiaus sritimi – „Litgrid“.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas teigia, kad elektros kilmės garantijų sistema atitinka Lietuvos vadinamąjį „antiastravinį“ įstatymą.
„Šiandien iš esmės sutarta tarp trijų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių papildyti prieš tai buvusią metodiką labai svarbia Lietuvai nuostata, ko nuosekliai iki šiol siekėme, tai būtent, jog į pralaidumų metodiką būtų įtraukta nuostata, kad negalėtų patekti į Baltijos šalis elektra, jeigu ji neturės įrodymo, kad ji nėra iš Baltarusijos“, – BNS komentavo Ž. Vaičiūnas.
Baltarusija Astravo atominę elektrinę žada paleisti lapkričio 7 dieną. Lietuva teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų.
