Teismas taip pat nustatė autorių teisių pažeidimus ir patikslino atlygintiną žalą, antradienį rašoma Apeliacinio teismo pranešime.

Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji, bendradarbiaudama su atsakovu – Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, 2009–2013 metais sukūrė baltų genčių archeologinių kostiumų kolekciją ir yra šių kostiumų autorė, jai priklauso išimtinės autorių turtinės ir neturtinės teisės į juos.

Todėl, anot menininkės, viešai pristatant kostiumus ir neįvardijant jos kaip autorės, centras pažeidė jos autorines teises.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog jos kurti baltų genčių archeologiniai kostiumai ir jų kolekcijos atitinka originalumo kriterijų.

Ji, turėdama istorines, mokslines, archeologines žinias, tam tikrą saviraiškos laisvę (nes išlikusių kostiumų nėra), pasirinkdama atitinkamus kostiumų elementus, medžiagas, kirpimą ir puošimą, atkūrė archeologinius kostiumus, įnešdama savo kūrybinį indėlį, priimdama subjektyvius kūrybinius sprendinius.

„Todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės sukurti kostiumai, kaip vientisa autoriaus kūrybinės (intelektinės) išraiškos forma, atitinka originalumo reikalavimą ir laikomi autorių teisių objektais, kuriems taikoma autorių teisių apsauga“, – rašoma pranešime.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad būtent ieškovė sukūrė archeologinio baltų genčių kostiumo vaizdą, visus jį sudarančius elementus, juos pavaizdavo brėžiniuose (eskizuose) ir sukomplektavo bei vėliau juos atkūrė materialiu pavidalu, padedant kitiems atsakovo specialistams, todėl ją pripažino archeologinių baltų genčių kostiumų autore.

Ieškovei iš atsakovo už pažeistas asmenines neturtines teises priteista 2,6 tūkst. eurų dydžio neturtinė žala ir 4,9 tūkst. turtinė žala.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.